Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 4 d. parodė, kad prieš įvykį ryte buvo išgėręs kavos, jautėsi gerai, naktį buvo miegojęs apie 5 valandas. Prieš eismo įvykį alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartojo. Prieš 2 savaites iki eismo įvykio senamiestyje klube vartojo alkoholį, galimai kokteiliuose galėjo pavartoti ir narkotinių medžiagų. 2020 m. kovo 3 d. apklausos metu nurodė, kad prieš savaitę iki eismo įvykio bare kartu su alkoholiu vartojo amfetaminą (t. 1, b. l. 49, 52-53).

- nukentėjusiosios G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32), ir teisme, kad savo automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių – į darbą. Tai buvo 2019 m. spalio 4 d., apie 6:30 val. Buvo dar tamsu, be kritulių, kelio danga - asfaltas. Matomumas buvo geras. Buvo dvi eismo juostos, po vieną eismo juostą kiekviena važiavimo kryptimi. Kelias buvo neapšviestas. Ji vairavo automobilį su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Kelyje eismas buvo neintensyvus, prasilenkė su keliais priešpriešinio eismo juosta važiavusiais automobiliais. Po to kelias buvo tuščias. Jai iš paskos niekas nevažiavo. Ji tuo metu vairavo automobilį apie 80 km/h greičiu. Įvykis buvo ties Pagiriais. Nežino, kokia ten gatvė, ten miškas aplink. Neprivažiavusi iki (duomenys neskelbtini) pamatė, kad kita mašina važiuoja tiesiai į ją. Priešpriešais atvažiuojantį automobilį matė 500 metrų atstumu. Matė iš toli, kad važiuoja. Šviesas prisimena iki šiol. Ji pasuko į dešinę ir tada buvo trenksmas. Smūgis buvo į vairuotojo pusę. Kai atsibudo, tik dūmai ėjo. Jos automobilis buvo griovyje jos važiavimo krypties pusėje, bet jis buvo apsuktas. Nematė, su kokiu automobiliu susidūrė, matė tik šviesas. Pagalvojo, kad reikia lipti iš mašinos. Norėjo, kad jai padėtų draugė. Buvo sunku ištempti kojas, todėl su rankom ištraukė vieną koją, paskui kitą koją ir tada draugė O. N. paėmė ją už rankų ir ištempė iš automobilio. Draugė sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kai išlipo, svaigo galva, skaudėjo kojas, ji paprašė kuo greičiau kviesti greitąją. Jai labai skaudėjo kojas ir norėjo gerti. Jai atrodė, kad tuoj praras sąmonę. Net akyse buvo tamsu, bet kai davė atsigerti vandens, pasidarė lengviau. Vėliau atvažiavo greitoji ir gaisrinė. Gaisrininkai ją nunešė į greitąją. Kai suleido nuskausminančius, pasidarė lengviau. Su kito automobilio vairuotoju nekalbėjo. Jai buvo nustatytas atviras dešinės kojos lūžis ir kairės kojos daugybiniai lūžiai. Sužalojimai buvo sunkūs. Gydėsi labai ilgai, du mėnesius negalėjo atsistoti ant kojų. Ji gulėjo, o vyras ją nešiodavo, kur reikėjo. Sausio mėnesį buvo reabilitacijoje. Praėjo 8 mėnesiai, kol pradėjo normaliai vaikščioti. Tie skausmai ir dabar yra. Ryte, kai atsistoja, kol išsivaikšto. Po darbo kojos tinsta, skauda. Buvo nedarbinga 8,5 mėnesio. Dirba nuo birželio mėnesio. Jai siūlė nustatyti nedarbingumą, bet atsisakė, nes liks be darbo. Profilaktiškai lankosi pas gydytoją, jis jai davė savo telefono numerį dėl vaistų išrašymo. Medikai sako, kad 2 metų bėgyje reikės daryti dar vieną operaciją, iš dešinės kojos šalinti strypus, sako, kad nežino, kokios pasekmės bus. Sako, kad gali nutikti taip, kad pašalins strypus ir negalės vaikščioti. Kairėje kojoje daug strypų įstatyta, nes ten kauliukų išvis nėra. Jų pašalinti tikriausiai negalima, nes koja neturės, į ką remtis. Gydytoja paskyrė 2 laipsnio reabilitaciją, dar turėjo būti 3 laipsnio reabilitacija, bet prasidėjo karantinas. Palaiko savo civilinį ieškinį. Turtinė žala – tai išlaidos už advokato paslaugas. Kitą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Neturtinė 6 000 eurų žala jau išmokėta. Galvoja, kad tai nepakankama suma, nes jos gyvenimas po įvykio pasikeitė. Negali išeiti su vaikais pabėgioti, su dviračiu negali važiuoti. Labai sutriko sveikata, negali normaliai vaikščioti, jai nuolat reikia vaistų, tinsta kojos, neįsivaizduoja, kas bus toliau. Vis galvoja apie operacijas. Po darbo reikia gerti vaistų nuo skausmo, tepa kojas vaistais. Mano, kad 6 000 eurų nekompensavo jos neturtinės žalos. Jie nustatė 20 000 eurų. Jai išmokėjo 6000 eurų, todėl liko 14 000 eurų. Tai žala visam jos gyvenimui (t. 2, b.l. 7-8);

- liudytojos O. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 43-44), ir teisme, kad kaltinamojo nepažįsta. 2019 m. spalio 4 d., apie 6.30 val., automobiliu „Peugeot 206“, kurį vairavo draugė G. B., važiavo į darbą nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Buvo tamsus paros metas, be kritulių. Važiavo su įjungtais šviesų žibintais. Kelias buvo tuščias, nei priekyje, nei už jų jokie automobiliai nevažiavo. Neprivažiavus iki (duomenys neskelbtini) pateko į avariją, į jas trenkėsi mašina. Atvažiuojančią mašiną - šviesas - matė iš toli, atrodė, kad važiuoja normaliai, bet jis pasuko staiga, išlėkė ir pradėjo važiuoti į jas. Gražina dar bandė sukti mašiną, todėl visas smūgis atiteko į jos pusę. Jai (teismo pastaba – liudytojai) nieko nenutiko. Labai išsigando, buvo šokas. Mašina nuvažiavo į griovį. Padėjo G. išlipti iš mašinos. Ji išlipo pirma, vėliau padėjo G., nes ši buvo prispausta, iškvietė greitąją ir laukė. G. labai skaudėjo kojas. Kito automobilio vairuotojo nematė. Po eismo įvykio kitas automobilis buvo ant kelio, markės nematė. Jis buvo tamsus, o priekyje buvo dvi 2 baltos linijos. Ji bendrauja su nukentėjusiąja iki šiol. Nukentėjusioji po įvykio jautėsi labai blogai, teko išgyventi skausmą, operacijas, yra vaikai, šeima. Ji nieko negalėjo daryti. Pasekmės liks visam gyvenimui. Ji (teismo pastaba – liudytoja) pati dar bijo važiuoti su mašina, stengiasi važiuoti autobusu. Jai liko psichologinė baimė. Nukentėjusioji skundžiasi skausmais, sako, kad reikia gerti tabletes (t. 2, b. l. 8);

- civilinio atsakovo - draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotojo atstovo J. K. paaiškinimai, kad eismo įvykio kaltininko transporto priemonės „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo drausta jų bendrovėje, todėl gavus nukentėjusios prašymą atlyginti žalą, draudimo bendrovėje buvo pradėtos nuostolio atlyginimo procedūros. Informuoja, kad išmokėtos tam tikro dydžio išmokos. Nukentėjusiajai išmokėta 780 eurų suma turtinei žalai kompensuoti dėl nepataisomai apgadintos transporto priemonės. Buvo išmokėta 212, 52 eurų kaip kompensacija už medikamentus pagal jiems pateiktus dokumentus ir reikalavimus. Buvo išmokėta neturtinė – 6 000 eurų žala. Draudimas išmokėjo papildomai 3 793,40 eurų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiosios sveikatos priežiūrą. 5 791 eurų suma buvo išmokėta Valstybinio Socialinio Fondo Valdybai. Turėtų pastebėti, kad ieškovės prašymas priteisti solidariai – nepagrįstas, nes kalba apie civilinės atsakomybės sutartį. Draudimo bendrovė atsako tik pagal savo sutartį. Reikalavimas dėl turtinės žalos – 500 eurų už advokato paslaugas negali būti reikalaujamas iš draudimo bendrovės, nes pažeidžiama BPK 106 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka. Todėl draudimo bendrovė neturi teisinio pagrindo išmokėti išmoką už nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokatui. Draudimo bendrovės įvertinta 6 000 eurų suma buvo išmokėta vadovaujantis draudimo bendrovės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o būtent Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 3 punktu, kuriame numatyta, jog „nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui“. Vadovaujantis tais kriterijais žalos dydis buvo įvertintas 6 000 eurų suma. Suma buvo išmokėta nukentėjusiajai 2020 m. gegužės 5 d. ir jokių pretenzijų iš nukentėjusiosios pusės negavo, išskyrus dabar pateiktą civilinį ieškinį. Kalbant apie neturtinės žalos apskaičiavimą, buvo atsižvelgta į teismų praktiką. 15 000 eurų sumos priteisiamos, kai žmogus patiria galūnės amputaciją. Reikalaujama suma per didelė ir turi būti mažinama. Reabilitacijos dokumentuose pažymėta, kad nukentėjusiosios sveikata pagerėjo, funkcijos atsistato ir panašu, kad nukentėjusiosios sveikata ateityje atsistatys. Jei teismas svarstys klausimą dėl žalos dydžio, prašo atsižvelgti į tai, kad draudimo bendrovė išmokėjus išmoką ir pasibaigus teismui, turės teisę regreso tvarka išieškoti šią sumą iš įvykio kaltininko, nes jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Pažymėjo, kad civilinio atsakovo – draudimo bendrovės išmoka šiai dienai yra pakankama, jokio pagrindo priteisti papildomos sumos – nėra. Papildė, kad draudimo bendrovėje šis įvykis pripažintas draudžiamuoju, išmokėtos išmokos, ir jei nukentėjusioji turės papildomų išlaidų dėl įvykio ateityje (pvz.: antros operacijos, reabilitacijos), ji visada turės teisę kreiptis į draudimo bendrovę ir reikalauti išlaidų atlyginimo, t. y. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Žino, kad numatoma papildoma operacija, nežinia, kokios pasekmės bus ateityje. Šiai dienai papildoma operacija įvertinta apmokant 6 000 eurų. Bet negali prognozuoti, kokios pasekmės bus ateityje. Jei sveikatos būklė pasikeis į blogąją pusę po antros operacijos, tai visada galima kreiptis. Nukentėjusiosios išgyvenimai buvo įvertinti, supranta, kad numatoma operacija. Supranta, kad reabilitacijos periodas bus pakankamai ilgas. Jau viskas apskaičiuota. Neturtinę žalą vertino 6 000 eurų (t. 1, b. l. 189-190);

- VA VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-o būrio vyriausiosios patrulės G. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad po eismo įvykio automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. J. buvo išlaisvintas PGT pagalba iš automobilio bei greitosios medicinos pagalba išvežtas į RVUL (t. 1, b. l. 7);

- papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, duomenys apie jų vairuotojus (t. 1, b. l. 8);

- eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Eismo reguliavimo būdas: nereguliuojama. Kelio dangos būklė, tipas: sausas asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,0 m; pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės 1,2 m, kelio ženklų zonoje nėra, važiuojamoji dalis paženklinta siaura brūkšnine linija 1.5, griovių plotis kairėje 2,8 m. Kelio aplinka: miškas. Automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi kairėje kelio pusėje, griovyje, priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilis priekinių ir galinių ratų ašimis nutolęs nuo kelio važiuojamosios dalies pradžios 2,1 m atstumu. Dešinėje kelio pusėje už 10,8 m stovi automobilis „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) pusę), Priekinių kairės pusės ratų ašis nutolusi nuo kelio važiuojamosios dalies pradžios 0,6 m atstumu, galinių ratų ašis yra ant žolės 1,3 m atstumu nuo važiuojamosios dalies pradžios. Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra. Transporto priemonių susidūrimo vietoje yra stiklo šukės, nuolaužos dešinėje kelio pusėje prie automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies. Nubraižyta eismo įvykio schema (t. 1, b. l. 9-14);

- transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jo techninė būklė (t. 1, b. l. 15);

- transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, jo techninė būklė (t. 1, b. l. 18-19)

- VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilis „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso G. B. (t. 1, b. l. 20);

- specialisto išvada, kad G. B. nustatyti sužalojimai - muštinės žaizdos dešinėje blauzdoje ir dešiniame kelyje, dešinio blauzdikaulio kūno atviras skeveldrinis lūžis (trečio laipsnio atvirumas), kairės pėdos laivalkaulio skeveldrinis lūžis, kairės pėdos vidinio išorinio ir vidurinio plėštakaulių lūžiai, kairio 2-o, 4-o, 5-o padikaulių skeveldriniai lūžiai, kairės pėdos 5-o piršto pamatinio pirštakaulio skelveldrinis lūžis, kairės pėdos 3‑o, 4-o, ir 5-o padikaulių išnirimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23-24);

- specialisto išvada, kad I. J. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešiniajame rieše, kairėje šlaunyje, plonųjų žarnų pasaito plyšimas, plonųjų žarnų plyšimas (1 cm dydžio trauminės perforacijos 60 ir 80 cm proksimaliau iliocekalinės jungties - III laipsnio sužalojimas), blūžnies plyšimas (operacijos metu blužnis pašalinta), kepenų plyšimas, kraujo susikaupimas retroperitoniniame tarpe, kraujo susikaupimas pilvo ertmėje, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis, dešinio stipinkaulio intrasąnarinis skeveldrinis lūžis su nervo suspaudimu (n. medianus kompresija pašalinta operacijos metu), šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžis, ūmi mažakraujaujystė dėl nukraujavimo, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11punktą (t. 1, b. l. 25-26);

- specialisto išvada, kad O. N. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl nėra sveikatos sutrikdymo masto nustatymui (t. 1, b. l. 27);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad eismo įvykio metu G. B. buvo blaivi (t. 1, b. l. 37);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. J. kraujo mėginyje, paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val., kraujyje rasta amfetamino (t. 1, b. l. 66);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad amfetaminas, priklausomai nuo pavartotos jo dozės, I. J. kraujyje galėjo būti aptinkamas iki vienos paros (24 val.) po jo pavartojimo. I. J. kraujyje (paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val.) radus amfetamino, tikėtina, kad jis eismo įvykio metu (2019 m. spalio 4 d., apie 6.31 val.), galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos - amfetamino (t. 1, b. l. 72);

- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1, b. l. 77).

Kaltinamasis I. J. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad prieš eismo įvykį psichotropinių medžiagų nevartojo, jo gynėjas prašė iš kaltinimo šalinti kvalifikuojantį požymį – apsvaigimą nuo psichotropinių medžiagų, nes ši aplinkybė nebuvo įrodyta, ir kaltinamojo veiką perkvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Byloje nėra prieštaravimų dėl to, kad I. J. sukėlė eismo įvykį: t, y. 2019 m. spalio 4 d., apie 06.31 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi link (duomenys neskelbtini) važiavusiu automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dėl I. J. sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata. Visgi byloje yra prieštaravimų dėl to, ar eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Šalinant šiuos byloje esančius prieštaravimus įvertintini kaltinamojo parodymai ir jų patikimumas, gretinant juos su objektyviais byloje esančiais duomenimis.

Pirma, įvertintina tai, kad kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Teisme jis nurodė, kad nuo 2011 metų nevartojo jokių psichotropinių medžiagų. Psichotropinės medžiagos jo kraujyje galėjo atsirasti dėl to, kad prieš savaitę dalyvavo vakarėlyje, kuriame į degtinę buvo primaišyta narkotikų, tačiau apie tai jis sužinojo vėliau. Ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu buvo nurodęs, kad spėja (o ne žinojo), jog narkotinės medžiagos buvo įmaišytos į koktelius ir jų galimą vartojimo laiką nurodė 2 savaites iki įvykio, antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, kad amfetaminą vartojo savaitę iki įvykio. Be to, teisme aiškindamas, kodėl nepamena įvykio aplinkybių ir kaip išvažiavo į priešpriešinę kelio pusę, nurodė, kad jo atmintis buvo tarsi „atjungta“ mano, jog buvo užmigęs. Šie kaltinamojo paaiškinimai, vertinant juos visumoje su specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad I. J. kraujo mėginyje, paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val., kraujyje rasta amfetamino (t. 1, b. l. 66), leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas pasvaigęs nuo psichotropinės medžiagos.

Antra, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad amfetaminas, priklausomai nuo pavartotos jo dozės, I. J. kraujyje galėjo būti aptinkamas iki vienos paros (24 val.) po jo pavartojimo; I. J. kraujyje (paimtame 2019 m. spalio 4 d., 7.25 val.) radus amfetamino, tikėtina, kad jis eismo įvykio metu (2019 m. spalio 4 d., apie 6.31 val.), galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos – amfetamino. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad neįrodyta, jog eismo įvykio metu – t. y. vairuodamas automobilį, kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. spalio 4 d., apie 06.31 val., kraujo mėginys iš I. J. buvo paimtas 7.25 val., t. y. praėjus apytiksliai valandai po įvykio. Pats kaltinamasis davė parodymus, kad jau iki eismo įvykio (t. y. automobilių susidūrimo) buvo galimai užmigęs ar praradęs sąmonę ir atsipeikėjo ligoninėje. Iš G. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. išlaisvino gaisrininkai. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad psichotropinės medžiagos po eismo įvykio kaltinamasis pavartoti negalėjo, nes buvo be sąmonės, sąmonę atgavo tik ligoninėje, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad psichotropinę medžiagą kaltinamasis pavartojo prieš įvykį ir vairavo automobilį būdamas nuo jos pasvaigęs.

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad I. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, nevažiavo dešine kelio puse kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė KET 14, 99 ir 119 punktų reikalavimus, ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. B. sveikata. Jo kaltę įrodo paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes I. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 4 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į I. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), padaryta neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, sukeliant eismo įvykį; kaltės formą - neatsargumas; nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs, t. 1, b. l. 59-63), baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, turi neapmokėtų baudų (t. 1, b. l. 64), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 186). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą parenkant mažesnį už įstatymo nustatytą vidutinį.

Nukentėjusiosios G. B. įgaliotasis atstovas byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 148-150, 168-170), kuriuo prašo priteisti nukentėjusiajai solidariai iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo 500 Eur turtinei ir 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad eismo įvykio metu ieškovė G. B. patyrė blauzdos kaulų dializių atvirą skeveldrinį lūžimą, kairės pėdos padikaulių išnirimą, Lisfrank sąnario pažeidimą ir kitus sužalojimus, kas, pagal medicinos eksperto išvadą, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. AAS (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu atsakovo padarytą ieškovei žalą atlygino tik iš dalies (6 000 Eur dydžio išmoka dėl neturtinės žalos ir 212,52 Eur dydžio išmoka dėl turtinės žalos). Ieškovė mano, kad jai šiuo metu nėra visiškai atlyginta žala, todėl atsakovas ir AAS (duomenys neskelbtini) solidariai privalo atlyginti jai 14 000 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą ir 500 Eur turtinę žalą už advokato paslaugas. Po autoįvykio ieškovė buvo hospitalizuota į VŠĮ RVUL tolimesniam gydymui, ji buvo operuota. Po operacijos ieškovei teko gydytis analgetikais, antibiotikais, profilaktiškai antikoaguliantais. Dėl audinių trofikos sutrikimų buvo taikyta HBO terapija, pritaikytas kairės čiurnos ir pėdos ortopedinis įtvaras KTO-6. Ieškovei buvo rekomenduota neminti kaire koja 7 savaites po operacijos, neminti dešine koja pilna jėga 6 savaites, judėti su aukšta vaikštyne arba neįgaliojo vežimėliu, atidėti reabilitacinį gydymą 8 savaitėms. Ieškovė reabilitaciją atliko UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. vasario 1 d. Po reabilitacijos buvo konstatuota, kad jos eisena apsunkinta, raumenų tonusas kojose sumažintas, būtina tęsti gydomosios mankštos pratimus, riboti krūvį kojoms. 2020 m. vasario 28 d. ieškovei buvo atliktas medicininis patikrinimas Vilniaus m. VŠĮ (duomenys neskelbtini). Jos atveju nustatytina, kad dėl eismo įvykio kilę padariniai yra sunkūs: ieškovė ilgą laiko tarpą buvo nedarbinga, iki šiol ieškovė negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, iš esmės tapo visiškai priklausoma nuo kitų asmenų, po įvykio negalėjo rūpintis šeima, kurioje auga vaikai, ir prisidėti prie jų išlaikymo, buvo priversta naudotis ramentais, kuriais vaikščioti teko mokytis, jai teko leistis vaistus (tai - skausminga procedūra), dėl patirto šoko, išgąsčio ir kankinančių skausmų, ieškovė negalėjo ramiai miegoti, todėl teko vartoti raminamuosius, nes kitaip nepavykdavo užmigti. Skausmai kankina iki šiol, todėl ieškovė dažnai geria vaistus. Ieškovė buvo išsekusi tiek emociškai, tiek ir fiziškai, buvo sunku prisitaikyti prie visiškai kitokio gyvenimo būdo, kuris sukėlė be galo daug suvaržymų, jos normalus gyvenimas visiškai sutriko, jai teko atsisakyti laisvalaikio, pramogų, skirti žymiai mažiau laiko savo šeimai dėl reabilitacinio gydymo, mankštų. Ieškovė iki šiol negali lipti laiptais, nes koją gali lenkti tik dalinai, bijo dėl artėjančios antrosios operacijos, jos laukia su nerimu, nes žino, kad išgyventus skausmus, nerimą bei nepatogumus reiks išgyventi iš naujo (dėl narkozės, skausmų, suvaržyto vaikščiojimo). Ieškovės gydytojo kineziterapeuto manymu, pagerėjimas yra įmanomas tik nuolatos ir intensyviai dirbant, o tai gali užtrukti dar nuo vienerių metų iki dvejų metų. Šiuo metu nėra aišku, kokia ieškovės būklė bus ateityje. Pateikiami medicininiai dokumentai patvirtina, kad prognozės dėl ieškovės sveikatos būklės ateityje yra dviprasmiškos, akivaizdu, kad jos kojos funkcijos niekuomet nebus, kokios buvę. Dėl to ieškovei eismo įvykio pasekmės yra ypatingai skaudžios, sukėlė daug suvaržymų ne tik pačiai ieškovei, tačiau ir jos šeimai.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje savo civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jos gynėjas nurodė, kad po įvykio nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, gydytojai padarė viską, kad ji bent jau vaikščiotų. Reikalinga antra operacija, gydytojai aiškino, kad galimai ji apskritai negalės vaikščioti. Tai dar labiau pablogins jos psichologinę būklę, santykius su šeima (t. 2, b. l. 12).

Kaltinamasis I. J. ir jo gynėjas su civiliniu ieškiniu nesutiko, pritaria draudimo atstovo pozicijai, kad žala atlyginta, o jei nukentėjusiajai ateityje kiltų kitų pasekmių, jai būtų atlyginta papildomai. Išlaidos už advokato paslaugas turi būti priteistos iš kaltinamojo (t. 2, b. l. 12-13).

Iš byloje esančio draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 13 d. rašto matyti, kad civilinis atsakovas AAS (duomenys neskelbtini), nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, kad nukentėjusios ir civilinės ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Savo poziciją grindė šiais motyvais: 2019 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS (duomenys neskelbtini) filiale Lietuvoje (draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl, gavus nukentėjusios pareiškimą/prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo, draudimo bendrovėje buvo pradėtos žalos atlyginimo procedūros. Išanalizavus draudimo bendrovei pareikštas pretenzijas ir kartu pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (patvirtintomis LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122) bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, draudimo bendrovėje buvo atliktos nukentėjusios patirtos žalos dydžio įvertinimo procedūros, nukentėjusiai G. B. apskaičiuotos ir išmokėta: 780,00 Eur - kompensavimas turtinės žalos, dėl įvykio metu nepataisomai apgadintos transporto priemonės „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 212,52 Eur - kompensavimas išlaidų dėl medikamentų ir medicininių priemonių pirkimo; 6 000,00 Eur - neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat draudimo bendrovė kompensavo 3 793,40 Eur Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM (2020 m. balandžio 21 d.), kompensuojant išlaidas už suteiktas nukentėjusiai G. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, bei 5 791,00 Eur - Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdybai (2020 m. birželio 3 d.), kompensuojant nukentėjusiems išmokėtas ligos pašalpas (298,86 Eur - O. N. ir 5 492,14 Eur G. B.). G. B. patirta neturtinė žala įvertinta atsižvelgiant į nukentėjusios pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytą diagnozę (po eismo įvykio) bei sveikatos sutrikdymo mastą. Taip pat vertinta ir nukentėjusios gydymo eiga, laikotarpis ir tyrimų rezultatai. Draudimo bendrovė vertindama neturtinės žalos dydį atsižvelgė į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367) (toliau - Rekomendacijos) 3 punktą bei į teismų formuojamą kasacinę praktiką, į įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį (blauzdos kaulų atviras skeveldrinis lūžis, kaires pėdos padikaulio išnirimas, sąnario pažeidimas), jos sunkumą (sunkus sveikatos sutrikdymo mastas), pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę (pagal VSDF informaciją nedarbinga iki 2020 m. gegužės 15 d.), ateityje numatomą metalinių konstrukcijų šalinimą, sužalojimų progresavimo tikimybę (liekamieji reiškiniai - pažeistų sričių skausmingumas, deformacijos, randai, judėjimo funkcijos sutrikimai, kelio bei pėdos sąnarių (labiau - pėdos kontraktūra), patirtos traumos įtaką nukentėjusiosios gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeimyniniam gyvenimui, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Mano, kad draudimo bendrovės įvertinimas yra pagrįstas, teisingas ir atitinkantis draudimo bendrovės veiklą bei neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančius teisės aktus, nepažeidžiantis teisingumo ir protingumo kriterijų bei atitinkantis aktualią teismų praktiką, kurioje kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 3 000 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Akcentavo, kad G. B. ieškinys nėra išsamus, neaišku, kaip nukentėjusioji atliko neturtinės žalos vertinimą, kaip ji grindžia būtent tokio dydžio reikalavimą. Taip pat pastebėjo, kad nukentėjusios reikalavimas ženkliai viršija ir teismų praktikoje priteisiamas sumas, kai nukentėjusieji patyrė ženkliai sudėtingesnių sveikatos sutrikdymų su ypatingai sunkiomis pasekmėmis, o būtent: kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017 - 15 000 Eur (nukentėjusiajam dėl atviro skeveldrinio dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžimo su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 155-511/2017 - 11 156 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016 - 23 962 Eur (nukentėjusiajam kliniškai konstatuota kairio žasto trauminė amputacija, įvyko kairės mentės lūžimas, kairės pusės V šonkaulio lūžimas, trauminis šokas 111°, buvo padarytos muštinės plėštinės žaizdos galvoje, dešinėje pažandėje ir kakle, dėl kairio žasto trauminės amputacijos nukentėjusysis neteko 60 proc. bendro pastovaus darbingumo), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-190-593/2016 - 15 000 Eur (nukentėjusiam, dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo, amputuota koja), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019 - 11 000 Eur (sunkūs liekamieji reiškiniai, 70 proc. netektas darbingumas). Pažymėjo, kad išmoka nukentėjusiai buvo išmokėta 2020 m. gegužės 5 d., nukentėjusioji išmoką priėmė, jokių prieštaravimų ar papildomų pretenzijų dėl išmokos dydžio draudimo bendrovėje gauta nebuvo, kas leidžia daryti prielaidą, kad nukentėjusioji su draudimo bendrovės žalos dydžio apskaičiavimu sutiko, pripažino tinkamu ir pakankamu. Akcentavo, kad dėl konkretaus įvykio, kaltinamajam įvykio metu būnant apsvaigusiam nuo psichotropinių medžiagų, draudimo bendrovė, išmokėjus draudimo išmoką, įgijo teisę į atgręžtinio (regreso) reikalavimo patenkinimą, dėl draudimo išmokos grąžinimo, iš kaltinamojo. Taigi priteistos sumos dydis turi įtaką ir kaltinamojo teisėms ir pareigoms bei turtinei padėčiai. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą ir siekiant protingos nukentėjusių ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, civiliniai ieškovei priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų būti mažinimas. Pastebėjo, kad reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš civilinio atsakovo (draudimo bendrovės), yra pažeidžiantis BPK 106 straipsnyje numatytą tvarką. Civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) neturi jokio teisinio pagrindo mokėti išmoką už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašo ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu atmesti (t. 1, b. l. 180-181).

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) įgaliotasis atstovas J. K. teisme paaiškino, kad pagrįsta turtinė ir neturtinė žala šiam momentui draudimo bendrovės yra atlyginta pilnai. Turtinė 500 eurų žala dėl advokato paslaugų negali būti nukreipta į draudimo bendrovę. Ši žala gali būti priteista tik iš kaltinamojo. Prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra perteklinis, todėl mažintinas iki išmokėtos sumos. 6 000 eurų suma pilnai atitinka sveikatos sutrikdymo mąstą. Jei nukentėjusiajai po antros operacijos pablogės sveikata, ji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos perskaičiavimo ir papildomos išmokos išmokėjimo. Jokių problemų dėl kreipimosi į draudimo bendrovę nėra. Prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 2, b. l. 12).