Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jurgio Kiškio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Indrei Karpienei (Rinkevičiūtei), Rolandai Bučmienei,

viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal ci­vi­linio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo įmonės teisininko A. B., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., ci­vi­linio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės direktorės I. V., nuteistojo S. B. ape­liacinius skun­dus dėl Varėnos ra­jo­no apylinkės teis­mo 2015-01-19 nuos­prendžio, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą.

Taip pat nukentėjusiajam R. V. priteista: iš S. B. - 869 eurai bylos nagrinėjimo (advokato atstovavimo pagalbos) išlaidų; iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; iš uždarosios akcinės bendrovės „Esola“ 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat civiliniam ieškovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista iš civilinio atsakovo – Draudimo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje 17377 eurai turtinei žalai atlyginti už sunk­ve­žimio „MAN 26.372“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepataisomą sugadinimą.

Taip pat civilinio ieškovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dalyje dėl 3794 eurų patirtų nuostolių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo naujai priimtam darbuotojui ir dėl 3025 eurų patirtų nuostolių dėl negautų pajamų priteisimo atmestas.

Šią bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-19 panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, tačiau šį nuosprendį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015-12-29 nutartimi Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. B. nuteistas pagal BK 281 str. 3 d. už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2013-05-20, apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį vilkiką „Vol­vo FH12.420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo tai­syk­lių (toliau – KET) 9 p., 28 p., 105 p., 106 p., 122 p., 123 p., 125 p. reikalavimus (iki 2014-10-11 ga­lio­jusia redakcija), t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, suartėdamas su priešinga kryptimi važiavusiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu sunkvežimiu „Man 26.372“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. V., pavojingai manevruodamas, prasilenkimo metu važiavo priešpriešine eismo juosta, tuo su­da­rydamas kliūtį, tada sugrįžo link dešiniojo kelkraščio ir susidūrė su šiuo sunk­vežimiu, dėl ko įvy­ko eismo įvykis ir R. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrik­dy­mas dėl atviro ske­vel­dri­nio dešinės blauzdos IV laipsnio kaulų lūžimo su plačiomis plėštinėmis žaizdomis ir kraujagyslių bei nervų pažeidimu.

2. Varėnos rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad S. B. kaltė yra įrodyta byloje esančiais ir ištirtais įrodymais, taip pat teismas įvertino S. B. bausmės rūšies ir dydžio nustatymui svarbias aplinkybes, įvertinęs bylos duomenis išsprendė ir turtinės, bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

8. Ci­vi­linio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo įmonės teisininko A. B. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 str. 4 p. pagrindu, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., ci­vi­linio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės direktorės I. V., nuteistojo S. B. ape­liaciniai skun­dai atmetami.

Dėl ci­vi­linio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinio skundo

9.1. Analogiškai vertinamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio reikalavimas priteisti 3794 eurų papildomų išlaidų, kurios susidarė 10 mėnesių mokant atlyginimą naujai priimtam į darbą darbuotojui. Apylinkės teismas šį reikalavimą atmetė nurodydamas, kad nepateikta įrodymų apie bendrovės padidėjusias išlaidas dėl darbo užmokesčio mokėjimo naujai priimtam vairuotojui. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė teismui darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2013 metus, kurie galimai patvirtina apie turėtas papildomas išlaidas priėmus naujus darbuotojus. Iš šių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių matyti, kad nuo 2013 m. birželio mėnesio buvo priimtas naujas darbuotojas (vairuotojas ekspeditorius), kuriam apskaičiuotas darbo užmokestis, bet nukentėjusiajam R. V. tą mėnesį darbo užmokestis neapskaičiuotas. Analogiška situacija buvo ir liepos, rugpjūčio mėnesiais, ir tik nuo rugsėjo mėnesio iki 2013 metų pabaigos R. V., kaip įmonės direktoriui, apskaitytas atlyginimas, tame tarpe apskaičiuojant atlyginimą ir V. V., kaip papildomai priimtam vairuotojui ekspeditoriui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmus naują darbuotoją, o R. V. sugrįžus rugsėjo mėnesį į darbą, nukentėjusiajam, kaip įmonės direktoriui, buvo mokamas atlyginimas, nors ir sumažintas, lyginant jo atlyginimą su 2013 metų pirmu ketvirčių, taip pat mokamas atlyginimas ir papildomai priimtam darbuotojui. Todėl sutinkama, kad po įvykio sužalojus R. V., įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas papildomas darbuotojas (vairuotojas ekspeditorius), kuris šias pareigas atliko iki 2013 metų pabaigos, net ir nuo rugsėjo mėnesio grįžus į darbą direktoriui R. V., kuris iki įvykio atliko ir vairuotojo funkcijas. Tai įtakojo papildomų išlaidų atsiradimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš pateiktų byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti kokio tiksliai dydžio buvo šios išlaidos. Negavus papildomos medžiagos ir neatidėjus baudžiamosios bylos, negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio. Be to, apeliaciniu skundu ieškinio tenkinti neprašo ir civ. ieškovas, prašydamas tik pripažinti teisę į civilinį ieškinį ir jo klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažįstama teisė į ieškinio dėl patirtų nuostolių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo naujai priimtam darbuotojui ir dalyje dėl pa­tirtų nuostolių dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t. y. netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).

Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. apeliacinio skundo

10. R. V. savo skunde prašo sugriežtinti nuteistajam S. B. paskirtą bausmę iki 3 metų laisvės atėmimo, nes skiriant bausmę buvo nukrypta nuo sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio. Tačiau sutikti su tokiu nukentėjusiojo skundo reikalavimu negalima. Iš bylos duomenų matyti, kad S. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jį padarė anksčiau būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas (nuobaudos negalioja). S. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, kilusias sunkias pasekmes nukentėjusiajam (neteko kojos), apylinkės teismas S. B. paskyrė teisingą (nei per griežtą, nei per švelnią) laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį pagrįstai nustatė mažesnį, nei tokio nusikaltimo sankcijos vidurkis. Įvertinus tai, kad S. B. šį neatsargų nusikaltimą padarė būdamas neteistas, apylinkės teismas pagrįstai taikė ir BK 75 str. nuostatas padaręs išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus bausmės vykdymo bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. B. atidėjo. Todėl nukentėjusiojo R. V. skundo motyvai, kuriais jis prašo griežtinti S. B. paskirtą bausmę, yra atmetami kaip nepakankami išvadai, kad S. B. paskirta neteisinga bausmė. Be to, R. V. skunde taip pat nurodė, kad byloje yra nustatytas S. B., kaip vairuotojo, nusikalstamas nerūpestingumas, sukėlęs skaudžias pasekmes, todėl turėjo būti taikytos BK 67 str. 3 d. nuostatos ir S. B. turėjo būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors šį nusikaltimą S. B. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, šį nusikaltimą jis įvykdė būdamas blaivus, o vertinant jo administracinių nubaudimų įstoriją pažymėtina, kad jų kiekis neleidžia daryti išvados, kad S. B. yra piktybinis KET pažeidėjas. Todėl daroma išvada, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta ir be baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, paskyrimo.

10.1. R. V. skunde teigia, kad jis patyrė sunkius sužalojimus su išliekamaisiais padariniais – amputuota koja, dėl ko jis išgyvena šiuo metu bei išgyvens visą likusį gyvenimą, jo dar laukia su galutiniu kojos protezavimu susijusios procedūros, todėl jis mano, kad reikalaujama 57924 eurų suma neturtinei žalai yra teisinga ir turėjo būti priteista visoje apimtyje, paskirstant tarp civilinių atsakovų draudimo kompanijos “ (duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje (5000 eurų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (52924 eurai). Tačiau sutikti su tokiu skundo reikalavimu negalima. Teisėjų kolegija sutinka, kad R. V. patyrė sunkią traumą, dėl kurios jam amputuota koja, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jis patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl visą likusį gyvenimą jį lydėsiančio nepatogumo, susijusio su jo neįgalumu. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad tokie padariniai R. V. kilo dėl neatsargių nusikalstamų S. B. veiksmų, kuriuos jis padarėblaivus, t. y. ne dėl tyčinių piktybiškų veiksmų. Todėl įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatas, kad nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertintos nusikalstamos veikos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. V. nustatytas teisingas ir ne per mažas 15 000 Eur neturtinės žalos dydis. Be to, ši suma teisingai padalinta, t. y. priteista maksimali pagal LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numatyta 5000 Eur suma iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos “ (duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje, o likusi 10 000 Eur dalis iš kito civilinio atsakovo – UAB „(duomenys neskelbtini)”, nes būtent veikdamas šio juridinio asmens interesais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, S. B. padarė šį nusikaltimą. Didinti R. V. apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos dydį ir priteisti R. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 52924 eurus neturtinės žalos atlyginimo pagrindo nėra.

10. 2. Pažymėtina ir tai, kad savo skunde R. V. prašo pripažinti UAB “ (duomenys neskelbtini)“ teisę į civilinį ieškinį dalyje dėl 3794 eurų patirtų nuostolių dėl darbo užmokesčio išmokėjimo naujai priimtam darbuotojui ir dėl 3025 eurų patirtų nuostolių dėl negautų pajamų priteisimo civilinio proceso tvarka. Tačiau išsamiau tokio savo reikalavimo skunde nukentėjusysis neargumentavo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių reikalavimų pagrindu yra paduotas ir civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas, todėl motyvai dėl tokių R. V. skundo reikalavimų yra pateikiami atsakant į civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateikto skundo argumentus.

10.3. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl S. B. paskirtos bausmės ir R. V. priteistos neturtinės žalos dydžio yra teisinga, todėl keisti ją R. V. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl ci­vi­linio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinio skundo

11. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašo priteisti R. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, t. y. prašo iš šio juridinio asmens priteistą žalą sumažinti perpus, motyvuojant tuo, kad sunkvežimio MAN stabdžių sistema neatitiko tech­ninių reikalavimų, tokiu būdu R. V. eks­plo­atavo techniškai netvarkingą sunkvežimį, kas ir nulėmė eismo įvykio kilimą, todėl paties R. V. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Tačiau pažymėtina, kad priežastys, dėl ko įvyko S. B. vairuojamo vilkiko VOLVO su puspriekabe ir R. V. vairuojamo sunkvežimio MAN susidūrimas yra išanalizuotos atsakant į S. B. apeliacinio skundo argumentus. Todėl šie civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinio skundo motyvai plačiau neargumentuojami, tik apibendrintai galima paminėti, jog šio eismo įvykio būtina padarinių kiliko sąlyga buvo ne R. V. vairuojamo sunkvežimio MAN stabdžių sistemoje buvę nesklandumai. Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad paties R. V. didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Kitų motyvų, kodėl turėtų būti tenkintas civilinio atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas reikalavimas perpus mažinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nenurodyta. Be to, argumentai, kodėl apylinkės teismas pagrįstai iš šio civilinio atsakovo priteisė būtent tokią sumą neturtinei žalai atlyginti yra išsamiau motyvuota atsakant į nukentėjusiojo R. V. apeliacinio skundo argumentus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, keisti skundžiamą nuosprendį civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl nuteistojo S. B. apeliacinio skundo

12.1. Tiek S. B., tiek R. V. nurodytos aplinkybės dėl ko kilo eismo įvykis yra skirtingos, todėl nustatant kas yra kaltas dėl šio eismo įvykio sukėlimo, vertinami ir kiti byloje esantys duomenys. Iš 2013-09-19 specialisto išvados matyti, kad šio eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia: sunkvežimio „MAN“ vairuotojas R. V. prieš eismo įvykį važiavo kelio Varėna - Vilnius važiuojamosios dalies dešine puse apie 80 km/h greičiu. Likus iki eismo įvykio vietoje užfiksuotų sunkvežimio stabdymo pėdsakų pradžios apie 44,4 m atstumui, o iki priešpriešiais apie 90 km/h greičiu artėjusio S. B. vairuojamo vilkiko „VOLVO“ su puspriekabe „SCHMITZ“ apie 328 m atstumui, vairuotojas R. V. reagavo į grėsmę eismo saugumui ir pradėjo stabdyti. Tuo momentu, kada vairuotojas R. V. užstabdė sunkvežimį, priešpriešiais apie 90 km/h greičiu artėjęs S. B. vairuojamas vilkikas „VOLVO“ buvo apie 234 m atstumu ir važiavo ne mažesniu kaip 3,4 m atstumu nuo kelio Vilnius - Varėna dešiniojo krašto. Likus iki priešpriešiais kelio Vilnius - Varėna dalinai priešpriešinio eismo juosta važiavusio vilkiko „VOLVO“ su puspriekabe apie 99 m atstumui, vairuotojas R. V. stabdomą sunkvežimį nusuko į kairę. Tikėtina, kad tuo pat metu vilkiko „VOLVO“ su puspriekabe vairuotojas S. B. efektyviai stabdė, nusukdamas vilkiką link kelio Vilnius - Varėna dešiniojo krašto. Tokiu būdu sunkvežimis „MAN“, įvažiavęs į kelio Varėna - Vilnius kairės pusės kelkraštį, ties šioje vietoje esančio praplatėjimo viduriu judėdamas apie 40 km/h greičiu trenkė į šį praplatėjimą apie 60 km/h greičiu įvažiavusio ir efektyviai vairuotojo S. B. stabdomo vilkiko „VOLVO“ pradžioje kairį šoną po to į puspriekabės „SCHMITZ“ priekinį kairį kampą. Susidūrimo metu vilkikas „VOLVO“ sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir kairiuoju šonu susiklostęs su puspriekabe „SCHMITZ“, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Susidūrimo su puspriekabės „SCHMITZ“ priekiniu kairiu kampu metu, sunkvežimis „MAN“ buvo sustabdytas ir pasuktas prieš laikrodžio rodyklę į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Sprendžiant pagal tachografų registracijos lapų duomenis sunkvežimio „MAN“ vairuotojas R. V. prieš eismo įvykį važiavo apie 80 km/h greičiu, o vilkiko „Volvo“ su puspriekabe vairuotojas S. B. – apie 90 km/h greičiu. Techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad priešpriešinio prasilenkimo su sunkvežimiu „MAN“ metu vilkiko „Volvo“ vairuotojas S. B. važiavo priešpriešinio eismo juosta. Sunkvežimio „MAN“ vairuotojo R. V. veiksmai - vilkiko „Volvo“ vairuotojui S. B. sudarius kliūtį sunkvežimio „MAN“ eismo juostoje, R. V., esant techniškai netvarkingiems stabdžiams, neturėdamas techninės galimybės iki betarpiško suartėjimo su vilkiku sustoti kaip galima arčiau kelio Varėna - Vilnius dešiniojo krašto, ir dėl to vengdamas susidūrimo, nusuko sunkvežimį į kelio Varėna - Vilnius kairę pusę - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

12.3. S. B. viso bylos tyrimo metu teigė, kad į priešpriešinę eismo juostą jis su vilkiku Volvo išvažiavo norėdamas aplenkti ta pačia kryptimi važiavusį autobusiuką, kurį aplenkęs grįžinėjo į savo eismo juostą, kuomet pamatė priešpriešais atvažiuojantį sunkvežimį MAN. Tačiau tokie S. B. parodymai kelia pagrįstas abejones, nes atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, toje pačioje eismo juostoje kaip ir S. B. važiavęs automobilio vairuotojas ne tik būtų buvęs šio eismo įvykio liudytojas, bet ir galimai būtų to paties eismo įvykio dalyvis, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, esant S. B. nurodytai situacijai prieš eismo įvykį, R. V. neabejotinai nebūtų sukęs į kitą eismo juostą, nes būtų matęs tiek lenkiamą, tiek ir lenkiantį automobilius, t. y. kad abi eismo juostos prieš jį yra užimtos transporto priemonių. Pažymėtina ir tai, kad teisinu požiūriu S. B. elgesys avarinėje situacijoje nebuvo saugus ir priimtinas, o jo atlikti veiksmai suklaidino ir išprovokavo R. V., t. y. privertė jį išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, taip siekiant paskutiniu momentu išvengti susidūrimo su prieš eismą važiavusiu S. B. vairuotu automobiliu. Todėl daroma išvada, kad būtent S. B. KET prasme nesaugūs veiksmai buvo lemiama priežastis ir pagrindinė sąlyga, dėl kurios R. V. buvo privestas stabdyti vairuojamą MAN, išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir toje vietoje buvusį kelio išplatėjimą, siekiant išvengti jo vairuojamo sunkvežimio MAN susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu S. B. vairuojamu vilkiku Volvo. Be to, R. V. nuosekliai nurodė, kad jis matė palinkusį prie vairo VOLVO vairuotoją, todėl suprato, jog VOLVO vairuotojas gali būti užmigęs, ir supratęs, kad šis artėjantis automobilis VOLVO galimai ir toliau važiuos kaire eismo juosta, dėl ko gali įvykti abiejų transporto priemonių susidūrimas jo važiavimo eismo juostoje, R. V. priėmė sprendimą stabdyti savo vairuojamą MAN, bei siekdamas išvengti susidūrimo pasuko į kairę eismo juostą, norėdamas palikti savo eismo juostą laisvą pravažiuoti iš priekio atvažiuojančiam S. B. vairuojamam VOLVO. Tačiau eismo įvykio, net ir R. V. ėmusis minėtų veiksmų, nepavyko išvengti, nes S. B. vairuojamas VOLVO prieš pat susidūrimą sugrįžo į savo krypties eismo juostą arčiau dešinio kelkraščio, kur toje vietoje buvo kelio išplatėjimas ir kur įvyko šių automobilių susidūrimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes galima teigti, kad S. B. vairuojamas VOLVO su puspriekabe buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir tai tapo pagrindine priežastimi šio autoįvykio kilimui bei nukentėjusiojo sužalojimo atsiradimui. Tokias išvadas leidžia daryti ir susiformavusi teismų praktika, iš kurios matyti, kad eismo įvykio kaltininku nebuvo laikomas vairuotojas, kuris, vengdamas susidūrimo su į jo važiavimo juostą išvažiavusiu automobiliu, pasuko į kairę ir priešingoje eismo juostoje susidūrė su grįžtančiu į savo važiuojamąją juostą automobiliu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-332-693/2015, 2K-434-788/2015).

12.4. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl eismo įvykio sukėlimo ir jo metu kilusių sunkių padarinių yra kaltas S. B., todėl daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Tuo pagrindu S. B. skundo motyvai, kad jo kaltė grįsta tik nukentėjusiojo R. V. kritiškai vertintinais parodymais, ignoruojant S. B. ir jį iš dalies teisinančių liudytojų parodymus, nuosprendį grindžiant prielaidomis, tuo pažeidžiant BPK 20 str. nuostatas ir BPK 305 – 307 str. įtvirtintus reikalavimus, nedetalizuojant jo kaltės pagal KET nuostatas, dėl teismo šališkumo vertinant jo kaltę, nepašalinant prieštaravimų, kuo buvo suvaržyta S. B. teisės į gynybą, yra atmetami kaip nepagrįsti. S. B. skunde teigiama, kad R. V. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, nes buvo netvarkingi jos stabdžiai, kas ir lėmė eismo įvykio kilimą. Tačiau aukščiau paminėtų duomenų pagrindu galima teigti, kad pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne R. V., kaip vairuotojo, veiksmai ar jo vairuojamos transporto priemonės techninė būklė, bet būtent S. B. veiksmai įvykio metu vairuojant vilkiką VOLVO su puspriekabe. Skunde teigiama, kad nebandyta nustatyti ir surasti kokią transporto priemonę lenkė S. B.. Tačiau byloje užfiksuotų ir ištirtų aplinkybių pagrindu galima pagrįstai teigti, kad S. B. savo vairuojamu VOLVO prieš pat įvykį jokio autobusiuko nelenkė, o tokią versiją jis pateikė teismui tik siekiant pateisinti savo išvažiavimą į priešingą eismo juostą, t. y. pateisinti veiksmus, kurie sąlygojo eismo įvykio kilimą ir atsiradusias pasekmes. Nuteistasis taip pat skunde teigia, kad skiriant bausmę ir sprendžiant dėl žalos at­lyginimo, nevertintas R. V. elge­sys, todėl tiek paskirta bausmė, tiek priteistos pinigų sumos neatitinka teisės aktų reikalavimo. Tačiau į šiuos skundo motyvus atsakyta analizuojant nukentėjusiojo R. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės apeliacinius skundus.

12.5. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu S. B. pagrįstai nuteistas pagal BK 281 str. 3 d., todėl tenkinti jo skundą ir naikinti skundžiamą nuosprendį, bei priimti naują jį išteisinantį nuosprendį pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

13. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusysis R. V. jį atstovauti teisme pasisamdė advokatą, ką patvirtina 2016-03-16 ir 2016-08-31 sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad už teisinę pagalbą pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo atitinkamai susidarė 1191,51 ir 560,71 Eur sumos. Šiai bylai grįžus iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir nagrinėjant ją apeliacine tvarka pakartotinai, buvo surengti septyni teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo R. V. advokatas A. V.. Pastarasis atstovavo nukentėjusiojo interesus, teikė jam teisines konsultacijas, tačiau teisėjų kolegija mano, kad prašoma priteisti suma advokato paslaugoms apmokėti (bendrai 1752,22 Eur) yra per didelė, nes bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinio skundo nukentėjusiajam rengti jau nereikėjo. Todėl ši suma nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti mažinama iki 1 000 Eur, šią sumą priteisiant iš nuteistojo S. B..

13.1. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka nukentėjusysis R. V. jį atstovauti teisme taip pat buvo pasisamdęs advokatą, ką patvirtina 2015-09-30 ir 2015-11-30 sąskaitos faktūros, kuriose nurodyta, kad už teisinę pagalbą pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo atitinkamai susidarė 1051,33 ir 525,66 Eur sumos (bendrai 1576,99 Eur). 2015-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nusprendus panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-06-25 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, priklausomai nuo priimto sprendimo rūšies, apeliacinės instancijos teismas turi svartyti ir klausimą dėl nukentėjusiojo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti kasacinės instancijos teisme išieškojimo. Todėl atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad nukentėjusiajam advokatas padėjo parengti kasacinį skundą ir atstovavo R. V. kasacinės instancijos teisme surengtame viename teismo posėdyje, daroma išvada, kad nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti kasacinės instancijos teisme yra priteistinos iš nuteistojo S. B., tačiau jas mažinant iki bendrai 1 000 Eur, šią sumą priteisiant iš nuteistojo S. B.. Iš viso priteisti iš nuteistojo 2 000 Eur už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

13.2. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. B., išlaidas sudaro 61,72 Eur (3 t., 182 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V., civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės direktorės I. V., nuteistojo S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo S. B. 2 000 Eur nukentėjusiojo R. V. naudai advokato paslaugoms apmokėti.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.