- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-537-755/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- A. U., E. U.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. A., T. A.
- Kategorijos
- 2.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.1Netesybos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021-05-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-726-335/2021 pagal ieškovų A. U. ir E. U. ieškinį atsakovei R. G. dėl rezervavimo mokesčio grąžinimo, netesybų (baudos) priteisimo ir Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. A., T. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės R. G. priteisti 1 000 Eur rezervavimo mokestį, 1 000 Eur netesybų (baudą), 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir NŽT) (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021-01-12 pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2020-11-18 ieškovas A. U. ir atsakovė R. G. pasirašė Rezervavimo susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo šalys susitarė dėl parduodamo žemės sklypo rezervacijos, t. y. to, kad ieškovui už 29 000 Eur bus parduotas 10 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)(toliau – sklypas). Susitarimo pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovei 1 000 Eur rezervavimo mokestį grynaisiais pinigais, kuris šalių susitarimu turėjo buvo užskaitytas kaip mokėjimo už perkamą sklypą dalis. Ieškovas ir atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020-12-31 pasirašyti notarinę sklypo pirkimo - pardavimo sutartį bei numatė sąlygą, kad savininkui atsisakius jį parduoti susitarime numatytomis sąlygomis ir terminais, rezervavimo mokestis turės būti grąžintas ir dar sumokama 1 000 Eur bauda. Ieškovas iš NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus sužinojo, kad sklypo pardavėjai T. A. ir L. A. skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą 7,30 ha dydžio sklypą su ta pačia sąlyga sudaryti notarinę sutartį iki 2020-12- 31.
3. Ieškovas NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė sutikimą pirkti sklypą, kartu pažymėdamas, kad pirkimo sąlygos yra neteisingos ir neįgyvendinamos, nes neatitinka skelbime ir NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešime nurodyto sklypo ploto (sklypas ne 10 ha ploto, kaip buvo susitarta, bet 7,3 ha, t.y. mažesnis), dėl to notarinė sutartis iki nurodytos datos negali būti sudaryta. Taip pat ieškovas dėl neteisingai nurodyto sklypo ploto bei pirkimo-pardavimo sąlygų kreipėsi ir į atsakovę, nurodęs, kad ieškovui, kaip pirkėjui, neįmanoma sudaryti notarinės pirkimo-pardavimo sutarties susitarime nurodytu terminu, kadangi iki šio termino pardavėjas negaus leidimo iš NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus parduoti sklypą. Atsakovė tuomet užtikrinusi, kad pardavėjai atsakingai ruošiasi numatytam sandoriui. Ieškovai 2020-12-31 atsakovei pateikė pretenziją dėl Susitarimo sąlygų nevykdymo, nurodę, kad arba jie pirks 7,3 ha sklypą už atitinkamai mažesnę – 21 170 Eur kainą, arba, pardavėjams nesutikus, ne vėliau kaip iki 2021-01-11 prašė grąžinti rezervavimo mokestį (avansą) bei sumokėti avanso dydžio baudą 1 000 Eur (iš viso 2 000 Eur).
4. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius L. ir T. A. 2021-01-12 išdavė pažymą dėl jų siūlomo parduoti sklypo, kai jo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, nurodant, kad savininkai gali parduoti sklypą pasirinktiems asmenims. Ieškovai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais esą pateikė sutikimą pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą sklypą, bet dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų buvo suklaidinti ir prarado galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti sklypą ir taip patyrė nuostolių, o NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius nepagrįstai nesiėmė veiksmų neaiškumams išaiškinti ir išdavė pažymą savininkams, kuri turi būti panaikinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021-05-17 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš R. G. ieškovams 1 000 Eur rezervavimo mokesčio, 1 000 Eur netesybų (baudą), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 158 Eur žyminio mokesčio ir 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. P. N. žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021-01-12 pažymą Nr. 40PAŽ-21-(14.40.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. Priteisė iš R. G. 16,02 Eur pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020-11-18 ieškovas A. U. ir atsakovė R. G. sudarė Rezervavimo susitarimą, pagal kurį ji įsipareigojo rezervuoti objektą ieškovui ir už 29 000 Eur jam parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Susitarimu ieškovas įsipareigojo iki 2020-12-31 pasirašyti šio objekto notarinės formos pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad ieškovas susitarimo pasirašymo dieną sumoka atsakovei 1 000 Eur rezervavimo mokestį, kuris sumokamas sutarties pasirašymo dieną ir užskaitomas kaip mokėjimo už perkamą sklypą dali, pinigus pervedant į atsakovės sąskaitą. 2020-11-18 atsakovė priėmė iš A. U. 1 000 Eur.
7. Susitarimo 4 punkte nurodyta, kad, jei ieškovas atsisako pirkti objektą (sklypą) susitarime numatytomis sąlygomis ir terminais, rezervavimo mokestis negrąžinamas. Tačiau jei savininkas objekto (sklypo) neparduoda numatytomis sąlygomis, rezervavimo mokestis yra grąžinamas pirkėjui (ieškovui) ir sumokama 1 000 Eur bauda (susitarimo 5 punktas).
Šalies argumentai
8. N. S. ir nėra nurodytas ginčo sklypo plotas, tačiau byloje esantys duomenys – internetinėje svetainėje www.aruodas.lt patalpintas skelbimas patvirtina, kad buvo ketinama parduoti 10 ha sklypą už 29 000 Eur. Skelbimas buvo įdėtas 2020-09-01, redaguotas 2020-11-24, kas patvirtina, kad susitarimo pasirašymo dieną – 2020-11-18, parduodamo sklypo plotas buvo nurodytas 10 ha. Apie ketinimą parduoti minimą 10 ha sklypą ir už tokią pačią kainą skelbimas su planais buvo patalpintas ir internetinėje svetainėje www.greencityrealty.lt. Skelbime nekilnojamojo turto partneriu nurodyta R. G., todėl jos argumentas, kad abi šalys turėjo būti atidžios sudarydamos susitarimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi akivaizdu, jog šalys derėjosi dėl 10 ha sklypo, kaip kad buvo skelbta viešai. Tuo pat metu (2020-12-17) NŽT internetiniame puslapyje jau buvo patalpintas skelbimas dėl to paties žemės sklypo pardavimo, tokiomis pačiomis sąlygomis, bet jau nurodant 7,3 ha sklypo plotą (paskelbimo data – 2020-12-09, galiojo iki 2021-01-01).
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovas negalėjo įvykdyti Susitarimo laiku ne dėl savo kaltės, žinant, jog leidimą parduoti žemės ūkio paskirties sklypą išduoda NŽT (Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis (toliau – Žemės įsigijimo įstatymas) ir tik gavęs leidimą bei sutikimą, ieškovas galėjo pasirašyti objekto (sklypo) notarinę pirkimo - pardavimo sutartį. Minėta, kad NŽT skelbime buvo nurodyta, kad jo galiojimo terminas baigiasi 2021-01-01, kas reiškia, jog NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius leidimą ir sutikimą jam pirkti turėjo išduoti ne anksčiau kaip 2021-01-02. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis ieškovui buvo neįmanoma išpildyti Susitarimo sąlygos – ne vėliau kaip iki 2020-12-31 pasirašyti sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Nors ieškovas šiuo klausimu ir kreipėsi į atsakovę, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji, kaip tarpininkaujantis asmuo, būtų ėmusis veiksmų ir ieškovams paaiškinusi, kodėl skelbimuose nurodyti skirtingi sklypo plotai, nors kitos pardavimo sąlygos tokios pačios. 2020-12-30 atsakyme į ieškovo elektroninį laišką ji deklaratyviai nurodė, kad sandoris neįvyko dėl jo kaltės, kadangi jis laiku nesikreipė į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių dėl leidimo ir sutikimo gavimo. Bylos duomenys rodo priešingai – ieškovas kreipėsi į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių 2020-12-19 su raštu „dėl sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą neteisingų sąlygų“ ir, be kita ko, informavo, kad neįmanoma iki 2020-12-31 sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nurodė to priežastis. Kaip matyti iš NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus atsakymo ieškovui, šis ieškovo raštas, siekiant problemos sprendimo, interpretuotas kaip patvirtinimas nepirkti sklypo, į pateiktas esmines pastabas niekaip nereaguota. Teismui irgi nepateikta pozicija dėl susidariusios situacijos.
10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas Susitarimą ,pagrįstai manė, kad jo planuojamo pirkti objekto – žemės sklypo plotas yra 10 ha. Dėl to teismas nusprendė, kad žemės sklypo notarinė pirkimo - pardavimo sutartis laiku nebuvo sudaryta ne dėl ieškovų kaltės (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
11. Ieškovas ragino atsakovę grąžinti jam 1 000 Eur rezervacijos mokestį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Remiantis Susitarimo sąlygų 5 punktu, iš jos priteisė ieškovui 1 000 Eur rezervavimo mokesčio.
12. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovų naudai priteisė ir 1 000 Eur baudą.
13. Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, ir sklypo savininkas šį sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas. Ieškovai turėjo pirmumo teisę pirkti ginčo sklypą, bet dėl aukščiau nurodytų NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus veiksmų ir atsakovės neveikimo siekiant įvykdyti Susitarimą, neteko galimybės ja pasinaudoti ir įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taigi, išdavus ginčijamą pažymą, leidžiančią parduoti sklypą pasirinktiems kitiems asmenims, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir ieškovų interesai, todėl pažyma turi būti panaikinta. Kaip reglamentuota Žemės įsigijimo įstatyme, nėra draudžiama žemės pardavėjui keisti kainos, teikti naujus pasiūlymus bei keisti pardavimo sąlygas, tačiau tai turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo reikalavimų, tinkamai ir aiškiai išviešinant tų naujų sąlygų pasikeitimus, aktualius pirmumo teisę turintiems asmenims.
14. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, ieškovams iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Ieškovai patyrė 158 Eur žyminio mokesčio išlaidų, kurias teismas priteisė iš atsakovės. Jie patyrė po 3 630 Eur už advokato teiktą teisinę pagalbą, iš viso 7 260 Eur. Teismas padarė išvadą, kad už ieškinio parengimą bei jo patikslinimą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konsultacijas, atsižvelgiant į jo turinį, apimtį ir problemos (ne)sudėtingumą, ši suma aiškiai per didelė. Pabrėžė, jog abiem ieškovams buvo teiktos vienodos paslaugos, surašytas vienas ieškinys (patikslintas ieškinys), prašymas, jų atstovas atstovaudamas abu ieškovus dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val., todėl prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą, įvertinus ieškinio dalyką, vertino kaip neatitinkančią teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų ir priteisė dalį šių išlaidų- 3 630 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. A. R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti turto areštą ginčo žemės sklypui, nes dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, tikrasis žemės savininkas patiria nuostolius, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų už ieškovų advokato paslaugas, nes jos yra neadekvačios, neproporcingos, ir nesąžiningos, kelis kartus viršijančios ieškinio reikalavimus. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
16.1. neįvykus sandoriui, atsakovė sutiko ieškovui grąžinti 1 000 Eur rezervavimo mokestį, nors susitarimas nebuvo įvykdytas ne tik dėl jos, bet ir ieškovų bei NŽT veiksmų sekos. Iki teismo sprendimo atsakovė bandė taikiai tartis dėl netesybų priteisimo ir buvo pateikusi taikos sutarties projektą, tačiau ieškovas nereagavo, o spaudė atsakovę dėl sklypo kainos sumažinimo. Susitarime buvo pažymėtas unikalus numeris, pateikti išrašai iš NTR registrų centro, todėl ieškovui buvo žinoma kokį sklypą jis perka, ieškovas irgi turėjo būti atidus prieš pasirašant Susitarimą, pasidomėti perkamo sklypo plotu, todėl atsakovės kaltės dėl Susitarime neįrašyto žemės sklypo ploto nėra;
16.2. teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė palūkanas, nes ji bandė ikiteismine tvarka išspręsti ginčą ir grąžinti rezervavimo mokestį;
16.3. bylos duomenys patvirtina, kad buvo ketinama parduoti 10 ha už 29 000 Eur. Susitarimo dieną 2020-11-18 parduodamo sklypo plotas buvo nurodytas 10 ha. Skelbime buvo nurodyta sumažinta kaina, nebuvo nurodyti paduodamų sklypų numeriai, tik plotai. Ieškovas tuo pasinaudojo ir suklaidino teismą, kad ne jis kaltas dėl apsirikimo;
16.4. ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo gretimo žemės sklypo savininku, rodė didelį susidomėjimą parduodamu sklypu, todėl jam buvo žinomi sklypo duomenys. Atsakovė derybas dėl sklypo pradėjo 2020-03-12, ji dėjo pastangas, kad jis nupirktų šį žemės sklypą. 2021-01-20 pranešime buvo nurodyta, kad ieškovui, nors ir praradusiam pirmumo teisę, išlieka pasiūlymas įsigyti ir būti pirmuoju interesantų grupėje, perkant ginčo sklypą už 29 000 Eur;
16.5. 2021-01-20 ieškovas tiesiogiai bendravo su žemės sklypo savininkais dėl sklypo pardavimo už 21 170 Eur, tačiau sandoris iki šiol nėra įvykęs, kas patvirtina, kad žemės savininkai už mažesnę kainą sklypo nebenori parduoti. Ieškovas, siekdamas įsigyti turtą pigiau, naudojasi situacija ir įvairiomis priemonėmis daro spaudimą žemės savininkams;
16.6. atsakovė dėjo pastangas, kad sandoris įvyktų, o jam neįvykus, siūlė grąžinti rezervacijos mokestį, bet ieškovas nesutiko ir tik didino išlaidas, todėl nesutinka, kad būtų priteista bauda bei 5 proc. metinės palūkanos;
16.7. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neproporcingos, yra kelis kartus didesnės nei pati ieškinio suma, byla nesudėtinga, nereikalavo specialių žinių, atsakovė ne kartą bylą siūlė baigti taikiai, tačiau ieškovas nesutiko. Ieškovo veiksmai rodo, kad jis nebandė situacijos spręsti taikiai, o norėdamas prisiteisti neadekvačią sumą iš atsakovės elgėsi nesąžiningai. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į šalių elgesį proceso metu.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
17.1. Atsakovė, kaip profesionalė parduodama sklypą, turėjo nurodyti visą jai žinomą informaciją apie parduodamą sklypą, ieškovui nebuvo žinoma, kad sklypas yra tik 7,30 ha ploto, nes jis rezervavo 10 ha žemės sklypą už 29 000 Eur sumą. Paaiškėjus, kad sklypas yra mažesnis siūlė sumokėti proporcingai mažesnę kainą;
17.2. paaiškėjus, kad sklypas yra mažesnio ploto , nei buvo sutarta, ieškovai neturėjo pagrindo sutikti su NŽT pranešimu pirkti mažesnį žemės sklypą, atsakydami NŽT neišreiškė sutikimo, o pateikė pastabas dėl siūlomo pirkti žemės sklypo ploto neatitikimo;
17.3. byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų jų kaltę dėl neįvykusio sandorio iki Susitarime nustatyto termino (2020-12-31), tas nebuvo padaryta dėl nepakankamo atsakovės veikimo. NŽT skelbimo terminas baigėsi tik 2021-01-04, todėl ieškovai negalėjo sudaryti sandorio, nes pažyma dėl leidimo pirkti žemės sklypą nebus išduota;
17.4. bylinėjimosi išlaidos yra realios, jas ieškovai patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, advokato išlaidos neviršija rekomenduojamų, todėl jos turėtų būti priteisiamos. Atsakovė nereagavo į ieškovų rašytinę pretenziją, nesiekė išspręsti ginčo taikiai, todėl turi atlyginti ieškovų patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
19. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovų ieškinys dėl avanso ir netesybų priteisimo, atsakovei nestatytu terminu neįvykdžius pirkimo – pardavimo sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nors ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą pirmosios instancijos sprendimą, tačiau byloje esantys įrodymai ir skundo argumentai patvirtina, kad atsakovė sutiko grąžinti ieškovų sumokėtą rezervavimo mokestį, tą nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau nesutinka dėl baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl spręstina, kad byloje ginčas yra dėl netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atsakovė skundžia tik dalį teismo sprendimo.
Dėl netesybų dydžio
21. Bylos duomenimis, Susitarimu šalys sulygo dėl netesybų, tai yra viena iš Susitarimo sąlygų, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas. Pagal šalių sudaryto Susitarimo sąlygas, ieškovai turi teisę reikalauti netesybų iš atsakovės dėl sutartyje numatyto susitarimo sudarymo terminų pažeidimo, nes nenustatyta, kad sandoris Susitarime nustatytu terminu neįvyko dėl jų kaltės, todėl pirmosios instancijos priteisė iš atsakovės Susitarime numatytą baudą.
22. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priteisė netesybas, nes tai, kad nepavyko šalims sudaryti sutarties nėra vien jos kaltė, o aplinkybių visuma.
23. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Taigi, Susitarimu šalys sulygo dėl netesybų, tai yra viena iš Susitarimo sąlygų, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas.
25. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti netesybas tokiu atveju, jeigu nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad netesybos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje.
26. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, ne visiškai vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių dėl Susitarimo neįvykdymo priežasčių, pasekmių bei netesybų dydžio pagrįstumo.
28. Kasacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl netesybų mažinimo sąlygų, taip pat pabrėžė, kad teismas, vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, turi atsižvelgti į tai, ar kreditoriaus realiai patirti nuostoliai priteistini pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipti dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Jei netesybų suma yra neprotingai didelė palyginus su realių nuostolių suma, įvertinta pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalies taisyklę, teismas turi teisę mažinti netesybas tuo pagrindu, kad netesybos yra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
29. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė teismo priteisti netesybas (baudą), kurių dydis numatytas šalių sudarytoje Susitarime. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovė, atsikirsdama į ieškinio reikalavimą dėl netesybų (baudų) priteisimo, nesutiko su netesybomis ir jų dydžiu, konstatuotina, jog ieškovams kilo pareiga pagrįsti netesybų dydį, kad būtų įrodyti tikėtini jų kaip kreditorių nuostoliai, o šalių nustatytas netesybų dydis – protingas. Taigi, atsakovei ginčijant netesybų dydį, nuostolių atsiradimo faktas ir mastas yra vienas iš kriterijų, į kurį teismas atsižvelgia spręsdamas, ar netesybos nėra pernelyg didelės.
30. Procesiniuose dokumentuose ieškovai prašomas priteisti netesybas argumentavo išimtinai susitarimo nuostata, kitų argumentų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris Susitarime nustatytu terminu neįvyko, ieškovai neprarado teisės įsigyti šio žemės sklypo už kitą kainą, 2021-01-12 NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma žemės sklypo savininkams, kuria jie 7,30 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali parduoti pasirinktiems asmenims, pirmosios instancijos teismo panaikinta. Atsakovė, nors ir Susitarime nenurodė žemės sklypo ploto ir dėl to galimai ieškovai buvo suklaidinti, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji sąmoningai pateikė neteisingą informaciją ir nutylėjo reikšmingą sandorio sudarymui informaciją ir taip siekė suklaidinti ieškovus, nes visi kiti žemės sklypo duomenys (unikalus numeris) buvo ieškovams atskleisti, taigi ieškovai turėjo galimybę juos pasitikrinti. Nėra duomenų, kad dėl atsakovės kaltės į NŽT (duomenys neskelbtini) skyrių būtų kreiptasi per vėlai ir dėl jos kaltės skelbimas dėl žemės sklypo pardavimo paskelbtas ne laiku, dėl ko nebuvo įmanoma sandorio sudaryti sutartu terminu. Sykiu teismas vertina ir tai, kad nagrinėjamu atveju šalys nebuvo lygiateisės sandorio šalys, todėl būtent atsakovei, kaip savo srities profesionalei, kilo pareiga pateikti ieškovams išsamią, visapusišką informaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir neįrodžius, kad atsakovė siekė ieškovus suklaidinti, nesant duomenų apie ieškovų patirtos žalos dydį, netesybos sumažintos per pusę - iki 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks netesybų mažinimas nepažeistų Susitarimo šalių laisvės principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) būtų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės šalių interesų pusiausvyros principais (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja vadinamųjų procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019).
32. Pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
33. Nagrinėjamu atveju, iškėlus bylą teisme, ieškovams prašant ir teismui nustačius, kad atsakovė prievolės ieškovams neįvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė procesines 5 procentų palūkanas, nes toks reikalavimas yra pagrįstas įstatymu (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Sumažinus netesybų sumą, sprendime keistina ir suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliantės teigimu, ieškovams priteistos advokato pagalbos išlaidos yra per didelės ir neproporcingos, todėl prašo jų nepriteisti.
35. CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo iki bylos išsprendimo teisme.
36. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip bereikalingo išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
37. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Jame nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
38. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ieškovų naudai. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Taigi, patenkinus ieškinį, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovės prašymas apskritai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju, esant šalių ginčui, apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
39. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus: bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (vidutinis mėnesinis bruto 1 524,20 Eur), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovams priteistos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2. punkte (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5), 8.19 punkte (už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1) nustatytų dydžių.
40. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad abiem ieškovams atstovavo tas pats atstovas ir buvo teiktos vienodos paslaugos, surašytas vienas ( bendras) ieškinys (patikslintas ieškinys), jų atstovas, atstovaudamas abu ieškovus, dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val., sprendė, kad visa prašoma iš atsakovės priteisti atstovavimo išlaidų suma neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų, pripažino pagrįstomis ir atlygintomis atstovavimo išlaidomis 3 630 Eur sumą .
41. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytą advokato darbo užmokestį, į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinių dokumentų kiekį bei jų apimtį, atstovavimo teismo posėdžiuose apimtį, į tai, jog E. U. dalyvavimo procese reikalingumas niekaip nebuvo motyvuotas ir pagrįstas ( ji nereiškė savarankiškų reikalavimų, nenurodė jokių tik su ja susijusių ir bylai reikšmingų aplinkybių, susitarimą su atsakove sudarė tik A. U., jis vykdė susirašinėjimą dėl ginčo sandorio, jis, o ne abu ieškovai, įsipareigojo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tad išlaidos jos atstovavimui nebuvo būtinos , į tai, jog ieškinys šios instancijos teisme buvo patenkintas visiškai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada , jog tokio dydžio ( 3 630 Eur) išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra adekvačios.
Dėl procesinės bylos baigties
42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė netesybų institutą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai jų nesumažino, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl netesybų priteisimo ir iš atsakovės ieškovams priteistinų netesybų dydį sumažinti nuo 1 000 Eur iki 500 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
43. Kai apeliacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinus apeliantės reikalavimą dėl netesybų dydžio, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudarė 158 Eur žyminio mokesčio išlaidos, teismo pripažintos pagrįstomis 3 630 Eur advokato pagalbos išlaidos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovų ieškinio patenkintų materialinių reikalavimų dalis sudaro 75 procentai, todėl ieškovams iš atsakovės priteisiama 118,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2 722, 50 Eur atstovavimo išlaidų, viso 2 841 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat 12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Jau minėta, jog atsakovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors skunde ir nurodė, kad panaikinti. Atsakovės skundas dėl materialinio reikalavimo (netesybų dydžio) tenkintas 50 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų skundo prašymų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 120 Eur žyminio mokesčio, nors pagal pareikštus reikalavimus turėjo mokėti 23 Eur, todėl žyminio mokesčio permoka (97 Eur) grąžinama atsakovei, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 12 Eur atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai apeliacinės instancijos teismo procese turėjo 635 Eur advokato pagalbos išlaidų, todėl iš atsakovės jiems priteisiamos 317,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: “Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kartu 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) rezervavimo mokesčio, 500 Eur (penkis šimtus eurų) netesybų (baudą), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 2 841 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų. P. N. žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021-01-12 pažymą Nr. 40PAŽ-21-(14.40.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti. Priteisti iš atsakovės R. G. 12 Eur (dvylika eurų 00 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini) L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.
Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021-01-26 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Likusią ieškinio dalį atmesti.“ Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams A. U. ir E. U., 317,50 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. P. R. G. naudai iš A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 6 Eur (šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. G. R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97 Eur (devyniasdešimt septyni eurai ) žyminio mokesčio permoką ( sumokėta 2021-07-04 per AB Lietuvos paštas). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.