Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.16.11.1; 2.6.16.12; 3.1.7.6; 3.2.6.1

2025 m. sausio 28 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Marija Augustinaitė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalį veikdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vardu,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams G. Č., advokatei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei K. D. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 30,90 Eur skolą, 1 234,20 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. vasario 12 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Gyvenamojo būsto nuomos sutartį Nr. 66 (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė išnuomojo atsakovei gyvenamąsias patalpas – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas, Patalpos). Sutarties terminas buvo numatytas nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Šalys pasirašė Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą prie Sutarties, kuriame buvo aprašyti skaitiklių rodmenys bei visas atsakovei perduotas laikinai naudoti Buto inventorius, t. y. baldai ir buitinė technika. Pažymėjo, jog perduodant Butą, jame esantys baldai buvo visiškai nauji. Sutartimi atsakovė įsipareigojo visiškai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su Patalpų pabloginimu, jei tai įvyksta dėl nuomininko kaltės. Atsakovei 2024 m. birželio 19 d. išsikrausčius iš Buto, ieškovė patikrino Patalpas ir buvo nustatyti šie defektai: Patalpos užterštos, neišvalytos; Patalpose fiksuojami sienų pažeidimai; vonios spintelės durelių defektas; virtuvės spintelių pažeidimai (drėgmės, netinkamo naudojimo); užuolaidų užteršimas; nulaužtas augalas kieme. Taip pat atsakovė pilnai nesumokėjo komunalinių mokesčių už 2024 m. birželio mėn. ir liko skolinga ieškovei 30,90 Eur sumą. Ieškovė siuntė atsakovei 2024 m. birželio 19 d. defektų aktą, prašydama atlyginti nuostolius bei sumokėti skolą. Atsakovė, atrašydama į reikalavimą, nuostolių neginčijo ir paprašė leisti jai atsiskaityti per 10 (dešimt) darbo dienų. Ieškovė 2024 m. liepos 1 d. sudarė Statybos rangos sutartį, įvertinus Butui reikalingo remonto mastą nustatyta, jog remontas kainuos 1 234,20 Eur sumą. Kadangi atsakovė nepadengė Butui padarytų nuostolių ir nesumokėjo komunalinių mokesčių skolos, kas sudaro bendrą 1 265,10 Eur sumą, ieškovė šią sumą prašo iš atsakovės priteisti. Mano, jog egzistuoja tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas šią sumą iš atsakovės priteisti.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka iš dalies.

4. Atsiliepime nurodė, kad 2024 m. vasario 12 d. su ieškove pasirašė Gyvenamojo būsto nuomos sutartį, taip pat Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą. Šių dokumentų kopijų neturi. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktuose ieškinio prieduose Sutarties numeris ir Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akte nurodytas Sutarties numeris nesutampa. Sutarties lapai nėra sunumeruoti, nėra žinomas bendras lapų skaičius, atsakovės parašas yra tik paskutiniame Sutarties lape, todėl galima teigti, kad galimai teismui pateiktoje Sutartyje Nr. 66 nurodytų sutarties punktų turinys neatitinka sutarties Nr. 64 punktų, su kuriais atsakovė susipažino ir pasirašė sutarties pasirašymo dieną. Tai yra, ieškovė gali tikslingai klaidinti teismą, vienašališkai koreguodama sutarties pirmųjų punktų turinį. Nurodė ir tai, jog perduodant Patalpas reali perduodamų Patalpų apžiūra nebuvo atliekama, o akivaizdžiai matomų trūkumų ir defektų (prie įėjimo iš lauko išbrinkusi ir iškilusi nuo batų suneštos drėgmės laminuota grindų danga, lauko durų angokraščiai nuo perteklinės drėgmės su išbrinkusiomis pūslėmis, ištrupėjusia dažų danga ir nuolatos stovinčiu vandens kondensatu, supelijusios dušo užuolaidos, nesidarinėjančios tualeto durys ir nuolatos bėgantis iš klozeto vanduo) ieškovė nesutiko įtraukti į Patalpų priėmimo-perdavimo aktą, vertinant tai kaip natūralaus nusidėvėjimo atvejus arba laikinus defektus, kuriuos žadėta sutvarkyti. Atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. pranešė nuomotojai, kad birželio mėn. nori nutraukti Sutartį. Nuomotoja ilgai nesutiko, įvardindama įvairias išgalvotas priežastis, nenurodytas Sutartyje. Žodžiu buvo sutarta, kad visi susidarę įsiskolinimai ir mokesčiai iki 2024 m. birželio 17 d. ir Sutarties netesybos bus padengtos iš Sutarties pasirašymo metu sumokėto depozito. Apie ketinimą perduoti Patalpas informavo nuomotoją 2024 m. birželio 13 d., nuomotoja iki išvykstant 2024 m. birželio 17 d. taip ir neatvyko priimti Patalpų ir pasirašyti Patalpų perdavimo-priėmimo aktą, nurodė palikti raktus duryse. Patalpas paliko visiškai sutvarkytas, t. y. paliko tokios būklės kaip jai buvo perduotos, atrakintas su raktais vidinėje durų spynoje, kaip ir nurodė nuomotoja. Atsižvelgiant į tai, kad nuomotojos rašytiniu nurodymu Patalpos buvo paliktos neužrakintos, nuo atsakovės išvykimo iki defektų akto sudarymo į jas lengvai galėjo patekti bet kurie tretieji asmenys ir savo veiksmais pakenkti Patalpai ir padaryti žalą Patalpoje esančiam turtui. Pateiktose nuotraukose defektai užfiksuoti taip, kad negalima nustatyti kada ir kokioje patalpoje vaizdai užfiksuoti. Kaip vienas iš defektų nurodytas nenustatytos spintelės atsilaisvinusios durelės, tačiau akivaizdžių sulaužymų ar negrįžtamų deformacijų nei baldų plokštėje, nei durelių tvirtinimo mechanizme nėra. Kaip nuostolis įvardijamas ,,augalas kieme“, kuris kaip suprantama auga kieme, t. y. didelio namo, kuriame gyvena daug gyventojų, bendrose erdvėse ir prie kurio priėjimą turi bet kuris namo gyventojas, įskaitant nuomotoją, kurie ir galėjo bet kada tam ,,augalui kieme“ pakenkti, tačiau nepateikta įrodymų, kas tai per augalas, kokio pobūdžio pažeidimai padaryti, dėl kokių priežasčių jis persodintas ir kaip atsakovė susijusi su šiuo augalu. Papildomai nurodė, jog pasirašytame Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akte nėra pažymėta, kokios būklės Patalpos, daiktai ir įranga yra perduodama, nutraukiant Sutartį ieškovė akivaizdžiai nebuvo suinteresuota ir tikslingai vengė atlikti objektyvų Patalpų priėmimą, dalyvaujant abiem pusėms, ieškovė išsikėlimo iš Patalpos momentu nepateikė Patalpų grąžinimo akto ir nesuteikė galimybės jį pasirašyti, taip pagal Sutarties 5.2 punktą atsisakė teisės pareikšti nuomininkei pretenzijas dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad nurodyti defektai atsirado atsakovės gyvenimo Patalpoje metu. Teigė, jog visada pareigingai ir laiku apmokėdavo pateiktas sąskaitas, neatsisakė sumokėti ir už birželio mėn. susidariusius mokesčius, bet buvo suklaidinta, kad jie bus padengti iš sumokėto depozito. Sutinka sumokėti susidariusį įsiskolinimą už birželio mėn. komunalinius mokesčius.

5. Ieškovė byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovė klaidina teismą, kad jai nebuvo pateikta Sutartis, o teismui pateikta sutartis neva yra ,,ne ta“, kurią pasirašė. Atsakovė teigdama, kad buvo pasirašyta ,,kitokio turinio“ sutartis, nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti. Ta aplinkybė, kad Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akte buvo padaryta techninė rašybos klaida, nereiškia, kad tai yra kita sutartis. Tokios ,,kitos“ sutarties nepateikia ir atsakovė, nors, kaip nurodo, ji tokią sutartį turi. Kita vertus, tuo metu, kai Sutartis buvo sudaroma, atsakovė nekėlė klausimo, kad Sutarties lapai nesunumeruoti, kad Sutarties numeris yra su klaida, neprašė šių trūkumų, kurie, pasirodo, jai buvo reikšmingi, ištaisyti. Dar daugiau, atsakovė pasirašė Sutartį ir Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą, neginčija savo parašo tikrumo, patvirtino sutartinių santykių egzistavimo faktą, kas rodo, kad Sutartis, jos sąlygos ir turinys jai buvo suprantamas bei priimtinas. Perduodant Patalpas atsakovei ji dalyvavo perdavime, Patalpas išsamiai apžiūrėjo ir jokių pretenzijų dėl Patalpų būklės ir jokių Patalpų trūkumų nepastebėjo, Patalpų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė. Patalpos atsakovei perduotos naujos, be jos išvardintų trūkumų. Patalpų būklė, kuri eigoje atsakovei trukdė (sugedusios tualeto durys, tualeto bakelis, maža komoda) buvo tvarkoma, ieškovė visada šiuos klausimus sprendė (buvo sutaisytos tualeto durys, nupirkta komoda). Pažymėjo, jog išsikraustydama atsakovė jokios fotofiksacijos apie tai, kokios būklės Patalpas ji palieka, neatliko. Teigė, jog gyvenamojo namo teritorija ir pats namas yra privatus, todėl į patį namą bei jo teritoriją galima patekti tik per rakinamus vartus/duris, taigi jokie pašaliniai asmenys čia patekti, neturėdami raktų, neturi galimybės. Atsakovė neneigia, kad Patalpos buvo neprižiūrimos, užterštos, paliktos neišvalytos, taip pat nepasisako dėl užfiksuotų sienų pažeidimų, virtuvės spintelių pažeidimų, išteptų baldų, užuolaidų – šių defektų faktiškai neneigia. Atsakovė meluoja, kad nėra niekaip susijusi su nulaužtu kiemo augalu (kadagiu), ką patvirtina byloje teikiami įrodymai (vaizdo įrašai). Atkreipė dėmesį, jog atsakovė neginčijo defektų akto, priešingai, paprašė papildomo termino atsiskaitymui, su kuo ieškovė geranoriškai sutiko. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Patalpos ieškovei buvo grąžintos netinkamos būklės, su trūkumais.

6. Atsakovė byloje pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog nuomotoja bando neteisėtai pasipelnyti, reikalaudama padengti žalą dėl nulaužto kiemo augalo, kadangi į bylą pateiktame vaizdo įraše matyti, kad automobiliui nuvažiavus augalas kaip stovėjo taip ir stovi, ir nėra nulaužtas. Nuomotoja nuo vaizdo įrašo padarymo iki atsakovei išsikraustant neinformavo jos apie tai, kad kaltina augalo nulaužimu, t. y. tikslingai atėmė galimybę vietoje objektyviai įvertinti tariamą nulaužtą augalą, nepateikė ir įrodymų, kas ir kaip įvertino žalos dydį ir ar žala buvo padaryta, nes vaizdo įraše matyti, jog augalas nėra nulaužtas. Ieškovė, teigdama, kad atsakovei perduotos naujos Patalpos, pati sau prieštarauja, ką patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas. Mano, jog jos prašymas nutraukti Sutartį prieš terminą yra teisėtas ir nuomotoja privalėjo jai grąžinti 300 Eur depozitą. Pažymėjo, jog nuomotoja atvežė jai naują, neišpakuotą ir nesurinktą komodą ir nurodė susirinkti pačiai, t. y. išnuomojo jai daiktą, kuris netinkamas naudoti. Akivaizdu, kad patikėdama tokį specifinį darbą neturinčiai nei įrankių, nei jokios patirties baldų surinkime atsakovei, nuomotoja nesirūpino, kad baldas gali būti netinkamai surinktas, sugadintas surinkimo metu ir kad bus netinkamas naudoti. Tvirtino, jog išvykdama Patalpas paliko tvarkingas, Patalpose buvo visi Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akte išvardinti daiktai ir papildomai jos įsigyti daiktai, gerinantys Patalpų būklę (didelis pakabinamas veidrodis, naujos dušo kabinos užuolaidos, papildoma virtuvės įranga ir įrankiai, sutvarkytas klozetas). Papildomai nurodė, jog gavusi elektroninį laišką iš (duomenys neskelbtini) adresato pagalvojo, kad galimai likusi nepadengta suma už kiemo vartų remontą, kurią nuomotoja pageidauja, kad ji sumokėtų papildomai prie palikto depozito. Kadangi tuo metu visiškai neturėjo pinigų, todėl iškart atrašė, prašydama atidėti mokėjimą. Vėliau prisijungusi prie elektroninio pašto pamatė prikabintą failą ir susipažino su jo turiniu. Pagalvojo, jog tai kažkokia klaida, norėjo susisiekti su nuomotoja įprastu šalių bendravimo kanalu per ,,Messenger“ programėlę, bet negalėjo to padaryti, paskyra buvo panaikinta. Kadangi Patalpas paliko tvarkingas, su nuomotoja buvo sutarta, kad iš depozito bus padengti likę įsiskolinimai ir nuomotoja panaikino šalių susisiekimo kanalą, tuo pačiu patvirtindama, kad tarp jų viskas išspręsta ir joms komunikuoti daugiau nebereikia, o laiškas gautas iš atsakovei nežinomo adreso, iš kurio niekada anksčiau nebuvo gavusi laiškų, priėjo išvados, kad tai atvejis, kai sukčiai apsimeta bankais ar kitomis įstaigomis ir įvairių apgaulių būdu bando išvilioti pinigus, todėl laišką ignoravo ir siuntėją užblokavo, kaip ir rekomenduoja masinės informacinės priemonės.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas G. Č. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad šalys nuomos sutartį sudarė susitikimo metu, nuomojamame Bute. Netiesa, kad atsakovė negalėjo apžiūrėti Buto. Butas buvo apžiūrėtas. Jei būtų pastebėti defektai, tai būtų buvę įrašoma į Sutartį. Susitikimo metu iš Buto trūkumų buvo pastebėta tik durų rankena, dėl kurios pakeitimo su atsakove susitarė. Vėliau atsakovė nurodė Buto trūkumus dėl bėgančio vandens tualete, buvo imtasi veiksmų pašalinti defektą, bet atsakovė informavo, kad ji pati pašalino defektą. Paaiškino, jog vėliau atsakovė pranešė, kad norėtų nutraukti Sutartį. Informavo, kad Sutarties nutraukti prieš terminą negalima, nebent prarandamas depozitas. Atsakovė Sutartį nutraukė. Patvirtino, jog ieškovės atstovas atsakovės nurodytu laiku atvykti perimti Buto negalėjo, nurodė atsakovei išvykstant palikti raktus duryse, į Butą nuvyko sekančią dieną ir užfiksavo defektus, jie surašyti į defektų aktą, kuris atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Atsakovė su defektais susipažino, kaip supranta, ir susitarė, kad ji apmokės per 10 (dešimt) dienų, tačiau už defektus apmokėta nebuvo. Papildomai paaiškino, jog tuo atveju, jei grąžinant išnuomotas patalpas trūkumų nenustatoma, papildomi patalpų grąžinimo aktai nėra rengiami ir pasirašomi. Paaiškino, jog iki atsakovės Bute buvo gyvenama apie vienerius metus, anksčiau Butas buvo išnuomotas, jame gyveno kitas asmuo, kuris išsikėlė iki Butą išnuomojant atsakovei, su šiuo asmeniu jokių priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė. 2024 m. birželio 19 d. defektų aktą parengė pats, jis parengtas dėl Buto. Laiko, jog Buto grąžinimo aktas ir yra defektų aktas. Visų defektų 2024 m. birželio 19 d. defektų akte neišvardino, sugadintą augalą nurodyti pamiršo, vėliau prisiminė ir papildė. Patirtų nuostolių dydį (530 Eur) iš pradžių pats nurodė, tačiau šalinant defektus rangovas pateikė defektų šalinimo kainas, pagal jas ir nurodo patirtą žalą. Turi keleto rangovų kontaktus, rangovą defektams šalinti rinkosi pagal tai, kuris tuo metu laisvas. Paaiškino, jog pagrindinė ieškovės veikla yra patalpų nuoma ir prekyba langais.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. B. ieškinį palaikė visa apimtimi procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir argumentais, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog pats teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Jei nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, jei įrodo, jog daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartimi įsipareigojo visiškai atlyginti nuomotojui padarytus nuostolius, susijusius su Patalpų pabloginimu. Ieškovės patirti nuostoliai byloje patvirtinti 2024 m. birželio 19 d. defektų aktu. Defektų aktą atsakovė gavo, su juo sutiko. Atkreipė dėmesį į atsakovės elgesį – šalių susitarimu ji paliko Butą neužrakintą, gavusi defektinį aktą absoliučiai nereagavo į akte nustatytus defektus, neprašė pakartotinai kartu apžiūrėti Butą. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, jog Butas buvo jai perduotas su tais defektais, kuriuos nustatė ieškovė. Ieškovė prašo atlyginti patirtus faktinius nuostolius, kuriuos patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atkreipė dėmesį į atsakovės asmenines savybes, nurodė, jog nors ir yra jauno amžiaus, atsakovė turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai. Atsakovė su Sutartimi susipažino, jokių pastabų nekėlė, todėl darytina išvada, jog Sutarties sąlygos jai buvo priimtinos, atsakovė privalo jų laikytis. Atsakovė trumpą laikotarpį naudojosi išnuomotu Butu, tačiau per tokį trumpą laiką sugebėjo nudėvėti Patalpas taip, kad joms buvo reikalingas remontas. Priešingai nei teigia atsakovė, nustatyti defektai jokiu būdu negali būti laikomi normaliu Patalpų nusidėvėjimu, nes tai yra akivaizdi Buto nepriežiūra. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog išsikeldama iš Buto, Patalpas paliko tvarkingas. Atkreipė dėmesį, jog ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo atsakovė įvykdė bylą nagrinėjant teisme, į tai atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog prieš atsikraustant į Butą, Patalpų apžiūros realiai nebuvo. Neturėjo patirties, kaip turi vykti tokia apžiūra, į daug dalykų neatkreipė dėmesio, perduotos Patalpos nebuvo tvarkingos, buvo su trūkumais. Papildomai paaiškino, jog patirties butų nuomos klausimais neturėjo, yra linkusi pasitikėti žmonėmis, į Butą įsikėlė iš bendrabučio. Patalpos yra pusiau rūsyje, jose daug drėgmės, ieškovės nurodymu visada turėjo palikti įjungtą rekuperacinę sistemą (oro cirkuliaciją). Jai prasidėjo alergija nuo pelėsio, dėl to irgi negalėjo ilgai gyventi. Pačių baldų apžiūros nebuvo ir kaip sakė ieškovė, virtuvės spintelėje vandens (drėgmės) surinkėjo nebuvo. Mano, jog Patalpas paliko tvarkingas, tai natūralus nusidėvėjimas ir tiek, Patalpas sutvarkė pagal galimybes, pagal savo supratimą. Nežino, ar buvo susitarę, kad be jos žinios bus priimtas kažkoks aktas. Ji nesulaukė atsakymo ir turėjo išvažiuoti. Mano, jog defektų, kurie nurodyti, nebuvo, kai ji išsikėlė iš Buto. Palaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, manė, kad elektroniniu laišku atsiųsti duomenys dėl komunalinių mokesčių, todėl neskaičiusi atrašė į laišką, tačiau su ieškinyje nurodoma nuostolių suma niekada nesutiko.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas V. J. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog Buto priėmimo-perdavimo akte nėra fiksuojama atsakovei perduodamų Patalpų, daiktų būklė. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Butas iki jo išnuomojimo atsakovei buvo nuomotas, jame gyveno kitas asmuo, iš šio asmens Patalpos nebuvo priimtos, Patalpų grąžinimo aktas nebuvo surašytas. Nėra žinoma, kiek asmenų iki to nuomojosi Patalpas, kada Butas įrengtas, remontuotas. Mano, jog byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovei perduotos Patalpos buvo naujos ir tvarkingos. Patalpose buvo trūkumai, tai nėra defektai, kuriuos sukūrė atsakovė, tai buvo defektai, su kuriais atsakovei perduotos Patalpos. Mano, jog galėjo būti ir kitų trūkumų (nutepimų, pabraižymų). Paaiškino, jog atsakovė yra jaunas žmogus, jai nėra aktualūs preciziškos švaros, preciziškos tvarkos dalykai, jai buvo svarbu išsikelti iš bendrabučio, ji tą tikslą pasiekė ir nuomos pradžioje preciziškai nefiksavo, kokios būklės Patalpos yra. Mano, jog pagal Sutarties 5.2 punktą, ieškovė privalėjo priimti iš atsakovės Patalpas ir tuo atveju, jei atsakovė būtų nesutikusi pasirašyti Patalpų grąžinimo akto, ieškovė būtų turėjusi teisę viena pati pasirašyti tokį aktą. Nei Sutartyje, nei kitur nėra numatyta tai, kad nuomininkas gali palikti Patalpas, kurias nuomotojas vėliau apžiūri. Laiko, jog Patalpų grąžinimas neįvyko kaip veiksmas, dalyvaujant abiem nuomos sutarties šalims. Ieškovės pareiga buvo priimti Patalpas, dalyvauti Patalpų apžiūroje, ieškovė šios pareigos nevykdė. O kadangi šios pareigos nevykdė, remtis vėliau surašytais dokumentais, kurie parengti nedalyvaujant atsakovei, negalima. Atkreipė dėmesį į 2024 m. birželio 19 d. defektų akto trūkumus, mano, jog dokumentas yra niekinis. Abejoja nurodomų trūkumų realumu, ieškovės nurodomi defektai galėjo būti fiksuoti bet kokioje aplinkoje. Palaikė argumentus, jog tam tikri trūkumai (trupiniai, sienų pabraižymai, iškritę varžteliai, nepavalytos grindys ir pan.) yra natūralus naudojimasis daiktais. Esmė ir yra tame, kad nuomojamos patalpos dėvisi, nuomotojas iš nuomos gauna pajamas, todėl nuomotojas privalo investuoti jų atnaujinimui. Jei po kažkurio nuomininko patalpas reikia atnaujinti, negalima to vadinti defektais ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Papildomai paaiškino, jog reikalaujamos sumos neprotingos, užaukštintos kelias dešimtis kartų, tai siekis atsakovės sąskaita sutvarkyti Patalpą po kelerius metus trukusio Buto naudojimo ir tai padaryti ne savo uždirbtų pajamų, o kito asmens sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė (nuomotoja) ir atsakovė (nuomininkė) 2024 m. vasario 12 d. sudarė Gyvenamojo būsto nuomos sutartį Nr. 66, kuria ieškovė atsakovei perdavė laikinai valdyti ir naudotis 19 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); nuomos terminas nuo 2024 m. vasario 12 d. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. (Sutarties 1 punktas) (el. b. failas 1, b. l. 10-12, 59-61). Šalys 2024 m. vasario 12 d. pasirašė Priedą Nr. 1 Gyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė atsakovei Butą su jame esančiais baldais ir buitine technika (išvardinta Akte) (el. b. failas 1, b. l. 13-14. 62-63). Ieškovė 2024 m. birželio 19 d. parengė defektų aktą, kuriame nurodoma, jog patikrinus patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti šie defektai: patalpos užterštos, neišvalytos; patalpose fiksuojami sienų pažeidimai; vonios spintelės durelių defektas; virtuvės spintelių pažeidimai (drėgmės, netinkamo naudojimo); užuolaidų užteršimas (el. b. failas 1, b. l. 16). Ieškovė 2024 m. liepos 1 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2024 07/01 su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) dėl statybos darbų ir kitų papildomų darbų (tvirtinamų pagal sąmatą) adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, b. l. 7). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2024 m. liepos 3 d. sąmatą Nr. 2793 dėl buto (duomenys neskelbtini), remonto ir kitų darbų bendrai 1 234,20 Eur sumai (el. b. failas 1, b. l. 5). Ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymu pagal sąmatą sumokėjo 1 234,20 Eur (el. b. failas 1, b. l. 6).

Dėl ieškinio reikalavimų

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė šalių sudarytos Sutarties pagrindu perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis gyvenamąją patalpą (Butą), o atsakovė įsipareigojo naudoti nuomos objektą pagal paskirtį, jį prižiūrėti, mokėti nuomos mokestį ir kt.

14. Atsakovės procesiniuose dokumentuose keliamos abejonės dėl Sutarties turinio autentiškumo teismo vertintinos kritiškai, kadangi, viena vertus, atsakovė nors ir kvestionavo, jog galbūt pasirašė ne tokio turinio, kokį byloje pateikė ieškovė, Sutartį, byloje jokių objektyvių šias abejones pagrindžiančių įrodymų ir (ar) duomenų nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Kita vertus, teismo posėdžio metu atsakovė įvardinti, kokios Sutarties nuostatos jai kelia abejones, negalėjo. Iš byloje atsakovės pateikto susirašinėjimo su nuomotojos atstovu turinio matyti, jog Sutarties egzempliorius atsakovei buvo perduotas (el. b. failas 1, b. l. 69), be to, pati atsakovė kartu su atsiliepimu į bylą pateikė Sutartį, kurios turinys atitinka ieškovės pateiktos nuomos sutarties turinį.

15. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovė Sutartį nutraukė prieš terminą. Iš pateikto susirašinėjimo (el. b. failas 1, b. l. 69-71) turinio matyti, jog atsakovė 2024 m. gegužės 13 d. informavo nuomotojos atstovą, jog nuomos sutarties pratęsti nepageidauja. Atsakovė 2024 m. birželio 13 d. prašė nuomotojos atstovo atvykti pirmadienį (2024 m. birželio 17 d.) tam, kad atsakovė galėtų perduoti Buto raktus. Ieškovės atstovui nurodytu laiku neatvykus, atsakovė pasinaudojo nuomotojos siūlymu ir paliko Buto raktus duryse (el. b. failas 1, b. l. 72). Taigi Sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva nuo 2024 m. birželio 17 d. (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog pagal Sutarties 6.6 punktą, jei Sutartis nutraukiama/pasibaigia dėl nuomininko kaltės ir (ar) nuomininko iniciatyva nesant nuomotojo kaltės, nuomininkui taikomos užstato dydžio netesybos (Sutarties 6.6.1 punktas), kurios laikomos minimaliais nuomotojo nuostoliais, kurių įrodinėti nereikia.

16. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo nuomotojui grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis nuostolių atlyginimo dėl daikto pabloginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

17. Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016; 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-313/2023). Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte.

18. Taigi remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pasibaigus Sutarčiai atsakovei atsirado pareiga grąžinti nuomotojai (ieškovei) nuomos sutarties objektą – gyvenamąsias patalpas. Sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011).

19. Nagrinėjamu atveju Sutarties 6.8 punkte numatyta, jog pasibaigus Sutarčiai ar ją nutraukus nuomininkas privalo atlaisvinti Patalpas, palikdamas jas tvarkingas, švarias ir tokios pat būklės, kaip ir perduodant nuomininkui, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, ir su įranga bei visais daiktais, kurie jose buvo šios Sutarties pasirašymo metu, bei sumokėti visas sumas, kurios pagal Sutartį turėjo būti sumokėtos, bet iki jos pasibaigimo nebuvo sumokėtos. Pagal Sutarties 5.2 punktą bet kokios šalių pretenzijos viena kitai turi būti pateiktos raštu; nuomininkui išsikeliant iš patalpų nuomotojas turi teisę pareikšti nuomininkui pretenzijas dėl žalos atlyginimo per 10 (dešimt) kalendorinių dienų po nuomininko išsikėlimo momento, kurio metu tarp šalių yra pasirašomas Patalpų grąžinimo aktas. Nuomininkui išsikėlimo metu nepasirašius Patalpų grąžinimo akto, nuomotojas jį pasirašo vienašališkai, apie tai pažymėdamas Patalpų grąžinimo akte.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Patalpų grąžinimo aktas, kaip jis apibrėžiamas Sutarties 5.2 punkte, tarp šalių nebuvo sudarytas. Tačiau tai nepaneigia ieškovės teisės reikšti pretenzijas atsakovei CK 6.449 ir 6.500 straipsniuose numatytais pagrindais. Minėta, Sutarties 6.8 punktu atsakovė įsipareigojo grąžinti nuomininkei tvarkingas, švarias ir tokios būklės, kokios jai buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, Patalpas. Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą kaip nepagrįstus atmesti atsakovės atstovo argumentus, jog Patalpų grąžinimas kaip veiksmas neįvyko, o ieškovė, nedalyvavusi atsakovei atlaisvinant Patalpas, neturi teisės remtis vėliau parengtais dokumentais dėl galimų Patalpų defektų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas nuomininko pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti išsinuomotą daiktą, šios pareigos įvykdymą sieja su faktišku turto perdavimu nuomotojui arba patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, tačiau nė vieno iš šių būdų nesuabsoliutina. Iš esmės išsinuomoto turto grąžinimas reiškia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra, o patalpų perdavimo–priėmimo aktas yra vienas iš įstatyme nurodytų įrodymų, jog nuomininkas savo pareigą yra įvykdęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008).

21. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė ieškovei išnuomotas Patalpas perdavė (CPK 187 straipsnis). Minėta, atsakovė informavo ieškovę (jos atstovą) apie ketinimą išsikelti iš Buto, kvietė atvykti, kad galėtų perduoti raktus, tačiau ieškovės atstovui neatvykus, atsakovė pasinaudojo ieškovės siūlymu ir Buto raktus paliko duryse. Taigi nuo 2024 m. birželio 17 d. ieškovė galėjo naudotis ir disponuoti Butu savo nuožiūra, kas sudaro pagrindą spręsti, jog Butas ieškovei buvo grąžintas, nors Sutartyje nustatytos formos dokumentas tarp šalių pasirašytas nebuvo.

22. Minėta, ieškovė (jos atstovas) apžiūrėjusi Butą, 2024 m. birželio 19 d. surašė defektų aktą, kuriuo nustatyti tam tikti atsakovės atlaisvinto Buto trūkumai (defektai). Minėtas aktas atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai (el. b. failas 1, b. l. 8). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog 2024 m. birželio 19 d. defektinį aktą elektroniniu paštu gavo, tačiau laikėsi pozicijos, jog manė gavusi duomenis apie nesumokėtus komunalinius mokesčius, elektroninio laiško priedo iš pradžių neskaitė (nematė), todėl atrašydama į laišką prašė leisti sumokėti per 10 (dešimt) dienų. Atsakovė teigė, jog vėliau susipažinusi su defektų aktu bandė susisiekti su ieškove, tačiau įprastu būdu (nurodė, kad šalys bendravo per ,,Messenger“ programėlę) to padaryti nepavyko, todėl pamaniusi, jog tai klaida, siuntėjo elektroninio pašto adresas jai nežinomas, galimai ją siekiama apgauti, todėl siuntėją užblokavo. Byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių kontekste šie atsakovės argumentai vertintini kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog elektroninio pašto adresas, iš kurio atsakovei buvo išsiųstas 2024 m. birželio 19 d. defektų aktas, yra nurodomas šalių sudarytoje Sutartyje kaip vienas iš ieškovės rekvizitų (el. b. failas 1, b. l. 12). Be to, atsakovė į jai rašytą elektroninį laišką atsakė, jokių klausimų atsakydama į pretenziją nekėlė ir defektų akte nurodytų duomenų neginčijo iki ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Taigi atsakovės veiksmai prieštarauja jos išreikštai pozicijai, neatitinka vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartų ir elementarių logikos dėsnių, kadangi mažai tikėtina, jog asmuo, manydamas, jog yra apgaudinėjamas, prašytų papildomo termino nepagrįstiems reikalavimams įvykdyti (CK 1.5 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

23. Kaip nepagrįsti atmestini ir atsakovės atstovo argumentai, jog 2024 m. birželio 19 d. Buto defektinis aktas yra niekinis, nes nepasirašytas jį sudariusio asmens (CPK 185 straipsnis). CK 1.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Teismas atkreipia dėmesį, jog, minėta, defektinis aktas atsakovei buvo išsiųstas iš Sutartyje nurodyto kontaktinio ieškovės elektroninio pašto adreso. Ieškovės elektroninis laiškas, kuriuo išsiųstas defektų aktas, turi elektroninio pašto parašą, t. y. turi siuntėją apibūdinančius duomenis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas (vadovas) patvirtino, jog 2024 m. birželio 19 d. defektų aktą sudarė pats, fiziniu ar elektroniniu parašu nepasirašė, nes nematė būtinybės pasirašyti, paaiškino, jog defektų aktas buvo parengtas apžiūrėjus atsakovės paliktą Butą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog defektinis aktas buvo sudarytas rašytine forma pasinaudojant telekomunikacijų galiniais įrenginiais, ir yra pakankamai duomenų nustatyti jo sudarytojo tapatybę, vien ta aplinkybė, jog dokumentas (2024 m. birželio 19 d. defektų aktas) nėra pasirašytas fiziniu ar elektroniniu jį parengusio asmens parašu, pati savaime nesudaro pagrindo šio dokumento nevertinti kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 185 straipsnis).

24. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovės teismui pateiktas 2024 m. birželio 19 d. defektų aktas buvo papildytas duomenimis apie patirtos žalos dydį, remiantis rangovo 2024 m. liepos 3 d. sąmata Nr. 2793 (el. b. failas 1, b. l. 37). Atsakovei įteiktame 2024 m. birželio 19 d. defektų akte šių duomenų nebuvo, ką teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė (jos atstovas), paaiškindamas, kad padarytos žalos dydį (530 Eur) įvertino pats, tiek atsakovė, paaiškinusi, jog jai atsiųstame 2024 m. birželio 19 d. defektų akte nurodytas žalos dydis buvo 530 Eur bei suma už komunalinius mokesčius.

25. Ieškovė, remdamasi Sutarties 4.2.8 punktu, numatančiu nuomininko įsipareigojimą visiškai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su Patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės, prašo iš atsakovės priteisti 1 234,20 Eur nuostolių atlyginimą už Patalpų pabloginimą. Taigi tarp šalių byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovei, kaip Buto nuomininkei, kyla sutartinė civilinė atsakomybė atlyginti atsiradusius nuostolius dėl sugadinimų Bute.

26. CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, o būtent neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą (nuostolius) ir jų dydį, kaltę (CPK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Būtinybę nustatyti visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas ne kartą kasacinio teismo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

27. Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad atsakovė pablogino jai išnuomotų Patalpų būklę. Ieškinio reikalavimus grindžia 2024 m. birželio 19 d. defektų aktu ir jo priedais (fotonuotraukomis), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. liepos 3 d. sąmata Nr. 2793 dėl buto (duomenys neskelbtini) remonto ir kitų darbų bendrai 1 234,20 Eur (su PVM) sumai. Sąmatoje nurodomi sekantys darbai: valymas (1 vnt.) 150 Eur; sofos/lovos cheminis valymas (1 vnt.) 40 Eur; užuolaidos keitimas (2 vnt.) 80 Eur; sienų dažymas, paruošiamieji darbai (1 vnt.) 450 Eur; vonios spintelės remontas (1 vnt.) 30 Eur; virtuvės spintelės remontas (1 vnt.) 120 Eur; kiemo augalo persodinimas (1 vnt.) 150 Eur, iš viso darbų už 1 020 Eur (be PVM) (el. b. failas 1, b. l. 5).

28. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

29. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė Sutartį pažeidė, pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, ieškovei perdavė Butą, kurio būklė neatitiko Sutartyje numatytos, t. y. išnuomotas Patalpas grąžino nešvarias, netvarkingas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors atsakovė tvirtino, jog atlaisvindama Butą, paliko jį švarų ir tvarkingą, byloje jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė paliekamų Patalpų būklės išsikėlimo metu nefiksavo, o byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Butas nebuvo sutvarkytas (CPK 183 straipsnis). Atsakovės argumentai, jog sutvarkė Patalpas pagal savo galimybes ir supratimą vertintini kritiškai. Atsakovė tvirtino, jog Patalpas tvarkė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog kriauklei išvalyti neturėjo valymo priemonių, o iš sofos/lovos maisto likučių (trupinių) neišvalė, nes neturėjo dulkių siurblio. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų (el. b. failas 1, b. l. 18-20, 23-25, 27, 31-32) matyti, jog Patalpos nėra sutvarkytos: grindys nevalytos, su purvo likučiais ir kitais nešvarumais, sienų pakraščiuose susikaupusios dulkės, paliktos dulkių sankaupos ant grindjuosčių, sofoje/lovoje palikta maisto likučių (trupinių) ir kitų nešvarumų, neišvalytas šaldytuvas. Atsakovės argumentai, jog paliko Butą neužrakintą, todėl į Patalpas galėjo patekti kiti asmenys vertinti kritiškai, kadangi, viena vertus, atsakovė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), teismo posėdžio metu ieškovė (jos atstovas) galimybę į Butą patekti kitiems asmenims neigė. Kita vertus, iš byloje pateiktų fotonuotraukų galima spręsti, jog nešvarumai (netvarka) Bute yra ilgalaikio pobūdžio ir negalėjo atsirasti laikotarpiu nuo atsakovės išsikėlimo dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki defektų aktų parengimo momento (2024 m. birželio 19 d.), kai Butas buvo paliktas neužrakintas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Jokių objektyvių duomenų, suponuojančių tikėtinai pagrįstą išvadą, jog tokios būklės nuomojamos Patalpos atsakovei buvo perduotos, byloje nėra pateikta.

30. Minėta, šalys Sutartyje numatė, kokios būklės Patalpos pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, nuomotojui turi būti grąžintos, susitarė dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Sutarties 4.2.8 punktas, 5.2 punktas, 6.8 punktas ir kt.), tačiau tai nesuponuoja pagrindo besąlygiškai atlyginti ieškovės prašomus nuostolius pilna apimtimi. Pastebėtina, jog daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus jo susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų rizikos nepriskyrus nuomininkui, ši rizika lieka nuomotojui (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog nuomotojai Patalpos turi būti grąžintos, minėta, švarios tvarkingos, ir tokios būklės, kokios buvo perduotos, atsižvelgiant į jų normalų nusidėvėjimą, su įranga ir daiktais, kurie jose buvo Sutarties pasirašymo metu. Atitinkamai sprendžiant dėl atsakovės pareigos atlyginti dėl Patalpų pablogėjimo atsiradusius nuostolius, vertintina dėl kokių priežasčių pablogėjo nuomojamo daikto būklė ir kokia yra šių pabloginimų kilmė, kadangi nuomojamo daikto, net ir tinkamai naudojamo pagal paskirtį, būklė per atitinkamą laiką pasikeičia vien dėl to, kad jis yra naudojamas, t. y. natūraliai nusidėvi (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Sistemiškai aiškinant šalių sudarytos Sutarties turinį (Sutartis 4.2.8 punktas, 6.8 punktas) matyti, jog daikto būklės pablogėjimo dėl natūralaus nusidėvėjimo arba dėl jo naudojimo laikantis Sutarties sąlygų rizika atsakovei (nuomininkei) perkelta nebuvo (CK 6.193 straipsnis).

31. Šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 150 Eur už Patalpų valymą. Byloje nustačius, jog atsakovė Patalpas ieškovei perdavė netvarkingas ir nešvarias, t. y. nesutartos būklės, įvertinus Sutarties 6.9 punkto nuostatas, numatančias, jog nuomotojui pridavus netvarkingas/nešvarias Patalpas, taikoma 150 Eur bauda, laikytina, jog ieškovės reikalavimas atlyginti dėl Patalpų valymo patirtas išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

32. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 40 Eur už sofos/lovos cheminį valymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog sofa/lova Bute buvo palikta nešvari (su maisto likučiais (trupiniais) ir kitais nešvarumais), ant sofos audinio fiksuojama dėmė (el. b. failas 1, b. l. 26). Atsakovei minėtas baldas buvo perduotas, tačiau Akte atskirai sofos/lovos būklė ar esami defektai nėra fiksuojami. Nors atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, jog sofa/lova nebuvo tiek užteršta, kad reikėtų cheminio valymo, byloje šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Sofos/lovos audinio apgadinimas nelaikytinas natūraliu nusidėvėjimu, kadangi tokia dėmė galėjo atsirasti tik netinkamai naudojant perduotą daiktą, t. y. jo nesaugant. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už sofos/lovos cheminį valymą kaip pagrįstas tenkintinas.

33. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog po atsakovės išsikėlimo iš Buto, dalis Bute esančių jai perduotų daiktų buvo apgadinta, kas taip pat suponuoja išvadą, jog Patalpos grąžintos ne tokios būklės, kokios buvo perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (CPK 183 straipsnis). Minėta, defektų akte yra fiksuojami virtuvės spintelės pažeidimai, vonios spintelės defektai. Ieškovė prašo iš atsakovės už virtuvės spintelės pažeidimų šalinimą priteisti 120 Eur, o už vonios spintelės remontą priteisti 30 Eur. Byloje pateikti duomenys, jog vonios spintelėje buvo atlaisvintas (išlūžo ar atsuktas) durelių vyris (el. b. failas 1, b. l. 17), o virtuvės spintelės plokštėse fiksuojami apgadinimai dėl drėgmės (išsipūtusios, pakilusios spintelių plokštės) (el. b. failas 1, b. l. 35-36). Akte, kuriuo atsakovei perduoti šie baldai, atskirai jų būklė ar perdavimo metu buvę (jei buvo) defektai nėra fiksuojami. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog vonios spintelės durelės nuo pat pradžių blogai darinėjosi, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), virtuvės spintelės pažeidimų įsikeldama atsakovė nurodė nepastebėjusi, užfiksuotų virtuvės spintelės defektų neginčijo. Pastebėtina, jog minėti baldų pažeidimai nelaikytini normaliu nusidėvėjimu, kadangi galėjo atsirasti tik netinkamai naudojant daiktus – jų nesaugant. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovė (ieškinio 3 punktas), byloje pateikti duomenys suponuoja, kad atsakovei perduoti baldai nebuvo nauji. Pati ieškovė pateikė byloje duomenis, iš kurių matyti, jog vonios spintelė įsigyta 2022 m. rugsėjo 26 d. (el. b. failas 1, b. l. 26), o virtuvės baldai pirkti 2023 m. sausio 13 d. (el. b. failas 1, b. l. 127). Iki atsakovės Butas buvo nuomojamas kitiems asmenims (el. b. failas 1, b. l. 128-132), ieškovė paaiškino, jog Butas iki jo perdavimo atsakovei buvo nuomojamas apie vienerius metus, taigi minėti daiktai buvo naudoti. Be to, virtuvės spintelės remonto (nurodoma, kad buvo užsilikonuoti plokščių tarpeliai) išlaidos viršija šio baldo įsigijimo išlaidas (el. b. failas 1, b. l. 127), todėl tenkinant šį reikalavimą pilna apimtimi ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, kas neatitiktų teisingumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kurios esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, spręstina, jog ieškovės reikalavimas atlyginti vonios spintelės remonto išlaidas yra pagrįstas, o reikalavimas atlyginti virtuvės spintelės remonto išlaidas pagrįstas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 30 Eur už vonios spintelės remontą bei 50 Eur už virtuvės spintelės remonto išlaidas.

34. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 80 Eur išlaidas už užterštų užuolaidų keitimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovei kartu su gyvenamosiomis patalpomis buvo perduota spinta su lentynomis, karnizu ir užuolaidomis (Akto 12 punktas). Pažymėtina, jog šių atsakovei perduotų daiktų būklė (esami defektai, pažeidimai, jei buvo) Akte nėra fiksuojami. Atsakovė teigė, jog užuolaidos buvo su dėme (,,plėmu“), kai atsakovė apžiūrėjo Butą, tačiau byloje jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog grąžinant Butą, spintos užuolaidos buvo suteptos, su dėmėmis (el. b. failas 1, b. l. 21-22), kurių, kaip paaiškino ieškovė, išvalyti nebuvo galima, todėl užuolaidas teko keisti naujomis. Minėti užuolaidų defektai nelaikytini natūraliu nusidėvėjimu, kadangi galėjo atsirasti tik netinkamai naudojant daiktą, t. y. jo nesaugant (CPK 185 straipsnis). Tačiau spręsdamas šio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas atkreipia dėmesį, jog, minėta, iki Butą išnuomojant atsakovei, jis jau buvo nuomotas apie vienerius metus, atsakovei Bute esantys daiktai perduoti ne nauji, naudoti, be to, užuolaidos buvo naudojamos ne pagal paskirtį, t. y. iš pirkimo dokumentų matyti, kad ieškovė pirko naktines užuolaidas, tačiau faktiškai jos buvo ne kabinamos ant langų šviesos srautui reguliuoti, o jomis buvo dengiami sienos spintoje saugomi daiktai, naktinės užuolaidos naudojamos kaip širma, dėl to jas išsaugoti buvo sudėtingiau, nei įprasta. Ieškovė byloje pateikė duomenis apie naktinių užuolaidų įsigijimą, iš kurių matyti, jog užuolaidos (2 vnt.) pirktos 2022 m. rugsėjo 25 d., 1 (vienos) užuolaidos kaina, remiantis pateiktais duomenimis, sudarė apie 11,99 Eur (su PVM). Pastebėtina, jog pakeisti užuolaidas (jas perkabinti) iš esmės gali bet kuris veiksnus asmuo, tam nereikia jokių specialių žinių ir šiems darbams atlikti nėra būtinybės samdyti specialistus (šiuo atveju statybos rangos įmonę). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, spręstina, jog tenkinant ieškovės reikalavimą visa apimtimi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita, kas neatitiktų CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, todėl remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 20 Eur nuostoliams atlyginti.

35. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 450 Eur išlaidas už Buto sienų dažymą. Sienų apgadinimo faktui pagrįsti ieškovė byloje pateikė duomenis – Buto sienų nuotraukas, kuriose užfiksuoti įbrėžimai, nutepimai ant sienų (sienos) (el. b. failas 1, b. l. 28-30, 33-34), taip pat aptrupėjusi vieno sienos kampo apdaila (įdaužos) (el. b. failas 1, b. l. 31). Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog Bute buvo aptrupėjusi dažų danga, tačiau byloje jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, tuo atveju jei atsakovė priėmė Butą su jame esančiais defektais (jei tokių buvo) ir atitinkamai nereiškė pretenzijų dėl tokių, jos manymu, trūkumų, prisiėmė dėl tokių savo pačios veiksmų kylančią riziką (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Šiuo atveju spręsdamas minėto reikalavimo dalies pagrįstumo klausimą teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovei perduotas Butas buvo visiškai naujas. Minėta, iki Sutarties su atsakove sudarymo Butas buvo nuomojamas, ieškovės atstovas paaiškino, jog Butas buvo nuomojamas apie vienerius metus. Šalys Akte nefiksavo jokių Buto sienų apdailos defektų, kaip ir jokios faktinės perduodamų Patalpų būklės. Taigi iš byloje esančių duomenų teismas neturi galimybės įvertinti, kokio nusidėvėjimo gyvenamosios patalpos atsakovei buvo perduotos naudoti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

36. Ieškovė Buto, iki jo perdavimo atsakovei, būklei pagrįsti byloje pateikė Buto fotonuotraukas (el. b. failas 1, b. l. 133-142). Teismas atkreipia dėmesį, jog šių nuotraukose užfiksuotų vaizdų atlikimo data nėra nurodoma. Teismo posėdžio metu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti nuotraukų metaduomenis, kuriuose fiksuojamas jų padarymo laikas, tačiau ieškovė tokių duomenų neteikė, paaiškino, jog neturi galimybės šių duomenų pateikti, neprašė sudaryti galimybę papildomiems įrodymams pateikti (2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 50 min. 30 sek. iki 1 val. 52 min. 08 sek.). Atsakovė teismo posėdžio metu pasisakydama dėl šių nuotraukų patvirtino, jog tai jai išnuomoto Buto nuotraukos, tačiau paaiškino, jog perdavimo metu Butas atrodė kiek kitaip (durų rankenos nebuvo, stiklinių nebuvo, kilimas kitoje vietoje buvo) (2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 52 min. 10 sek. iki 1 val. 53 min. 43 sek.). Taigi iš šių duomenų teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovei buvo perduotas Butas tokios būklės, kokios užfiksuotas ieškovės pateiktose nuotraukose, kaip ir spręsti, jog šios nuotraukos darytos iki Buto perdavimo atsakovei, o ne kitu (pvz. Buto nuomos ankstesniam nuomininkui ar kt.) laiku.

37. Taigi šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog visi Buto sienų pažeidimai (pabraižymai, ištepimai) atsirado dėl atsakovės veiksmų ir kad šių ieškovės įvardijamų defektų nebuvo anksčiau (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuojami sienų pažeidimai, yra parinktos selektyviai, nuotraukos neatspindi, jog pažeidimai padaryti tokia apimtimi, kad buvo būtina perdažyti visas sienas. Ieškovės pateiktos nuotraukos padarytos tokia forma ir būdu, kad nėra aiški užfiksuotų įbrėžimų lokalizacija, mastas ir apimtis visos sienos (sienų) kontekste, užfiksuoti įbrėžimai yra priartinti, jų realus dydis nėra aiškus. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog Butas yra vieno kambario gyvenamoji patalpa su įrengta virtuvės zona, įrengta daiktų saugojimo vieta (lentynomis su užuolaida), apstatyta valgomojo zona (stalas su kėdėmis pristumti prie sienos), kuri nėra niekaip išskirta ir/ar papildomai apsaugota. Taigi natūralu, jog pagal paskirtį naudojamas daiktas (šiuo atveju gyvenamosios patalpos), laikui bėgant dėvisi, atsiranda tam tikrų kosmetinių trūkumų, kurie būdingi įprastai eksploatacijai ir nelaikomi netinkamo elgesio ar aplaidumo pasekmė.

38. Pastebėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, jog sienų įbrėžimai, nedidelės dėmės, nusitrynimas ir pan., laikytini natūralaus nusidėvėjimo dalimi (žr. pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. e2-8566-1134/2022; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2522-1012/2024; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-215-569/2024 ir kt.). Savo ruožtu patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

39. Šiuo atveju įvertinus byloje pateiktus duomenis apie sienų defektus, atsižvelgiant į pateiktų trūkumų pobūdį, tai, kad atsakovė nebuvo pirma Buto nuomininkė, šalys atskirai perduodamo Buto sienų būklės nefiksavo, byloje nesant objektyvių duomenų, kokia Buto sienų būklė buvo prieš įsikeliant atsakovei, spręstina, jog ieškovės nurodomi sienų įbrėžimai (ištepimai) yra normalaus daikto naudojimo ir nusidėvėjimo pasekmė, o ne atsakovės neteisėtų veiksmų rezultatas. Tačiau mechaninis sienos pažeidimas (įdaužos sienos kampo briaunoje) nėra susijęs su įprastu daikto naudojimu, toks pažeidimas galėjo atsirasti tik netinkamai ir nerūpestingai naudojantis išnuomotu Butu, jo nesaugant ir netausojant, todėl gali būti pripažintas išnuomoto daikto pabloginimu (CPK 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad jokie akivaizdžiai matomi mechaniniai sienų pažeidimai atsakovei perduodant Butą nebuvo nustatyti, tačiau fiksuoti po to, kai atsakovė išsikėlė iš Patalpų, spręstina, jog atsakovė yra atsakinga už šiuos Buto defektus, t. y. akivaizdžius sienos apdailos mechaninius pažeidimus, tačiau nesant duomenų, jog kiti sienų defektai (apibraižymai, nutepimai) yra netinkamo naudojimosi perduoti daiktu pasekmė, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 50 Eur suma už sienos kampo remonto išlaidas.

40. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės kiemo augalo sodinimo išlaidas 150 Eur sumai netenkintas, kadangi nėra pagrįstas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjimu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. birželio 19 d. defektų akte, kuris buvo pateiktas atsakovei, pretenzijos dėl nulaužto augalo atsakovei nebuvo reiškiamos. Iš byloje esančių duomenų (vaizdo įrašo) nustatyta, jog atsakovė 2024 m. gegužės 30 d. vairuodama automobilį kliudė kieme augantį augalą (kadagį) (vaizdo įrašas ,,(duomenys neskelbtini) pervažiuoja kiemo augalą“), tačiau iš pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti, jog šiais veiksmais augalas buvo nulaužtas ir (ar) sužalotas tokia apimtimi, kad iškilo būtinybė jį persodinti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Taigi iš pateiktų duomenų nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės neteisėti veiksmai (augalo kliudymas automobiliu) yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės deklaruojama žala, t. y. būtinybe persodinti augalą, savo ruožtu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju, minėta, atsakovei pretenzijos dėl augalo apgadinimo iš karto po incidento reiškiamos nebuvo. Augalas, kurio persodinimo išlaidų reikalauja ieškovė, auga (augo) kieme, t. y. bendrojo naudojimo teritorijoje, atsakovei prižiūrėti perduotas nebuvo, Sutartimi atsakovė jokių įsipareigojimų šio augalo atžvilgiu prisiėmusi nebuvo. Ieškovė, reikšdama reikalavimą iš atsakovės priteisti kiemo augalo persodinimo išlaidas jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus rangovo sąmatoje įtrauktą išlaidų eilutę, nepateikė, aplinkybių, kaip ir kada pastebėti negrįžtami augalo sužalojimai, nepaaiškino ir šių aplinkybių byloje neįrodinėjo, taigi žalos atsiradimo fakto nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti ieškovės reikalavimą šioje dalyje nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl priteistinos galutinės sumos nuostoliams atlyginti

41. Šiuo atveju ieškovė pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti 1 234,20 Eur (su PVM) nuostoliams atlyginti, tačiau byloje pateiktoje sąmatoje, kuria grindė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atskiri atlikti darbai nurodyti išskaidant sumas, neįtraukus pridėtinės vertės mokesčio (šį mokestį apskaičiuojant nuo bendros sumos). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų grąžinti ieškovei Butą tvarkingą, švarų ir tokios būklės, kaip jai buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, ir su įranga ir visais daiktais, kurie jame buvo Sutarties pasirašymo metu. Atsakovė Butą grąžino netvarkingą, nešvarų, po atsakovės išsikėlimo iš Buto nustatyti dalies jame esančių daiktų (sofos/lovos, spintelių, užuolaidų) defektai, sienos kampo mechaninis pažeidimas, kas nelaikytina normaliu nusidėvėjimu, todėl jai kilo pareiga atlyginti dėl šių pabloginimų atsiradusius nuostolius (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.500 straipsnis). Tačiau byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė neįrodė visų prašomų priteisti nuostolių realumo ir pagrįstumo fakto. Atsižvelgiant į sprendimo 29-40 punktuose nustatytas aplinkybes bei į tai, kad ieškovė už Buto remonto darbus ir suteiktas paslaugas sumokėjo pridėtinės vertės mokestį, byloje nesant duomenų, jog šis mokestis ieškovei grąžintas, ieškovei iš atsakovės priteistina galutinė nuostoliams atlyginti priteistina suma sudaro 411,40 Eur (340 Eur (150 Eur Buto valymo išlaidos+ 40 Eur sofos/lovos cheminio valymo išlaidos+ 30 Eur vonios spintelės remonto išlaidos + 50 Eur virtuvės spintelės remonto išlaidos + 20 Eur užuolaidų pakeitimas+ 50 Eur sienos kampo remonto išlaidos) x 21 proc. pridėtinės vertės mokestis) (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl skolos už komunalinius mokesčius priteisimo

42. Ieškovė ieškiniu taip pat pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 30,90 Eur skolą, kurią sudaro komunaliniai mokesčiai už 2024 m. birželio mėn. Atsakovė įsiskolinimo už komunalinius mokesčius, susidariusius už 2024 m. birželio mėn., neginčijo, šioje dalyje reikalavimą pripažino. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė 2024 m. spalio 30 d. mokėjimo pavedimais ieškovei sumokėjo iš viso 30,90 Eur skolą už komunalinius mokesčius, apskaičiuotus už 2024 m. birželio mėn. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovės mokėjimai yra gauti, tačiau ieškinio reikalavimų ieškovė nekeitė, nuo dalies ieškinio reikalavimų neatsisakė, palaikė juos visa apimtimi.

43. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovė 2024 m. spalio 30 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovei 30,90 Eur skolą už komunalinius mokesčius, darytina išvada, kad atsakovės turtinė prievolė – skolinis įsipareigojimas už komunalinius mokesčius – yra pasibaigusi iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 29 Eur žyminis mokestis, 2 057 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 800 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

46. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 35 proc. ieškinio reikalavimų (įskaitant atsakovės pripažintą ir iki sprendimo priėmimo įvykdytą ieškinio reikalavimų dalį (30,90 Eur)), ieškovei iš atsakovės priteistina 730,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovei iš ieškovės priteistina 520 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 210,10 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

47. Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės K. D. 411,40 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų 40 ct) nuostolių atlyginimą, 210,10 Eur (dviejų šimtų dešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.