Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.1.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.

2024 m. birželio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas P. R. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 18.42 val. iki 2023 m. rugsėjo 2 d. 10.59 val., t. y. viena para, ir nuspręsta laikyti, kad P. R. yra atlikęs vieną dieną laisvės atėmimo bausmės.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo P. R. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Civilinio ieškovo M. G. pareikštas 400 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš P. R. priteista 400 Eur civilinio ieškovo M. G. naudai.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas 83,64 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir iš P. R. priteista 83,64 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. R. turtui: piniginėms lėšoms, esančioms 35 000, „(duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė: 400,00 Eur) ir 71800, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė: 400,00 Eur) – palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. R. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 1 d. 18.15 val. viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, susijusiu su smurto panaudojimu, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o, būtent: dėl menkavertės priežasties kilusio konflikto metu jis tyčia rankos kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam R. A. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, minėto namo laiptinėje provokavo muštynes, nukentėjusiojo R. A. ir jo žmonos I. A. akivaizdoje demonstravo savo lytinius organus, bei po to peiliu ne mažiau kaip 8 kartus dūrė į buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris ir jas apgadino, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. G. 400 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Teigia, kad jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir sunkumui, mano, kad jam paskirta bausmė yra neteisinga ir neproporcinga nusikalstamai veikai ar kilusioms pasekmėms, neatitinka bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato net 5 alternatyvias bausmes, be to, viešosios tvarkos pažeidimas neretai traktuojamas ir kaip administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnis). Dėl to mano, jog teismas nepagrįstai jam nusprendė taikyti pačią griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą. Teigia, kad tokios griežtos bausmės taikymui, išskyrus teismo subjektyvų vidinį įsitikinimą, pagrindo nebuvo, nes pagal susiformavusią BK 284 straipsnio taikymo praktiką laisvės atėmimo bausmė taikoma itin retai, tik ypatingais atvejais. Mano, jog bausmė jam paskirta objektyviai neįvertinus visų su jo padaryta nusikalstama veika susijusių aplinkybių, padarius neteisingas išvadas apie jo asmenybę, kitas jį charakterizuojančias savybes, tariamą nenorą taisytis, gerbti visuomenės bendro gyvenimo taisykles. Nurodo, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), teismas nenustatė, jog dėl jo veiksmų visuomenei ar atskiriems asmenims būtų kilusios sunkios pasekmės, kad nukentėjusiesiems būtų padaryta reikšminga žala ar kitos aplinkybės, kurios leistų daryti prielaidą, jog jo atžvilgiu netaikant laisvės atėmimo bausmės, jis tinkamai nebūtų nubaustas už nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat nurodo, kad teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

2.3. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, nesvarstė kitų alternatyvių bausmių skyrimo, taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo. Teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, motyvavo tuo, kad jis yra teistas 9 kartus, anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu jo atžvilgiu vykdomi trys ikiteisminiai tyrimai, ir tokiu būdu bausmės tikslai nebus pasiekti nenuteisus laisvės atėmimo bausme. Tačiau apeliantas mano, jog bausmė jam paskirta ne tiek vertinant 2023 m. rugsėjo 1 d. jo padarytą nusikalstamą veiką, bet atsižvelgiant į tai, kad jis yra teistas anksčiau, nors paskirtas bausmes jis jau yra atlikęs. Dėl to mano, jog teismas pažeidė baudžiamojoje teisėje galiojantį principą, kad už tą pačią veiką asmuo negali būti baudžiamas (nors ir netiesiogiai) du kartus.

2.4. Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad jo byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant advokatui, kuris jį gintų, o jis pats neturi teisinių žinių ir nežino, kaip tinkamai atstovauti savo interesus procese. Nurodo, jog byloje nebuvo pateikti jokie jį teigiamai charakterizuojantys ir socialinius ryšius atskleidžiantys duomenys, ir dėl to mano, kad teismas sprendė, jog jis neva yra nepataisomas, nuolat darantis nusikaltimus asmuo. Teigia, kad tokios teismo išvados yra visiškai neteisingos. Nors jis yra teistas, tačiau stengiasi grįžti į visuomenę ir normalų gyvenimą - dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gauna stabilias pajamas, 2022 metais sukūrė šeimą, ją išlaiko, sutuoktinei padeda auginti du jos vaikus, šiuo metu visiškai yra atsiribojęs nuo nusikalstamo pasaulio, su buvusiais draugais iš įkalinimo įstaigų stengiasi nebendrauti, atsisakė alkoholio vartojimo. Nurodo, kad nors nuosprendyje teigiama, jog jo atžvilgiu vykdomi trys ikiteisminiai tyrimai, tačiau realiai yra tik vienas tyrimas, kuris nėra baigtas. Be to, mano, kad ikiteisminis tyrimas neturėtų būti pretekstas skirti jam laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkrečioje baudžiamojoje byloje į bausmę reikėtų žiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę, atsižvelgti į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017). Teigia, kadangi teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai traktavo aplinkybes, susijusias su tariamu jo nesitaisymu, neatsižvelgė į jo socialinius, šeimos ryšius, į tai, jog jis dirba pagal darbo sutartį, gauna stabilias pajamas, mano, kad teismas nepagrįstai jam skyrė laisvės atėmimo bausmę ir netaikė BK 75 straipsnio nuostatų dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Tvirtina, jog, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, o tuo atveju, jei jam būtų palikta galioti teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, neigiamas pasekmes patirtų ne tik jo šeima - žmona bei du vaikai, bet ir nukentėjusysis, nes netekęs laisvės, jis (apeliantas) neteks darbo ir pajamų, todėl negalės atlyginti priteistos žalos. Mano, kad net ir tuo atveju, jei būtų palikta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas turėtų būti atidėtas, jis galėtų būti įpareigotas dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose arba jam galėtų būti skiriami kiti teismo įpareigojimai (BK 75 straipsnio 2, 3 dalys), ir bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laivės atėmimo. Dėl to prašo jam skirti laisvės apribojimą arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, P. R. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su jam paskirta bausme, prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

5.2 Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių, dydžių), kurios akivaizdžiai būtų neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

5.3. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. R. parinktos bausmės rūšimi ir dydžiu.

7. Nuteistasis P. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

7.1. Nagrinėjant bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą, nuteistojo gynėja teismui pateikė banko pavedimo kopiją, iš kurios matyti, kad A. R. 2024-05-27 pervedė 83,64 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos kaip žalos atlyginimą už P. R. (3 t., b. l. 26).

7.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą. Pagal šią įstatymo nuostatą kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti visą nusikaltimu padarytą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-75-222/2020). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019).‏‏‎

7.2. Iš bylos matyti, kad civiliniai ieškovai Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 83,64 Eur civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., b. l. 148-152) ir M. G. pareiškė 400 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog žala atsirado įvykio metu sugadinus buto, kuriame jis gyveno, duris (1 t., b. l. 136). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nuteistasis P. R. turtinės žalos, padarytos civiliniams ieškovams, neatlygino, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu patenkinęs civilinių ieškovų (Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir M. G.) ieškinius, iš P. R. priteisė: 400 Eur civilinio ieškovo M. G. naudai ir 83,64 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

7.3. Nors nuteistasis P. R. (per A. R.) iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme savo noru atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai visą padarytą turtinę žalą, tačiau liko neatlyginta 400 Eur suma, kuri skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo priteista civiliniam ieškovui M. G., likusi neatlyginta žala, lyginant ją su Valstybinei ligonių kasai atlygintos žalos dydžiu, yra pakankamai didelė, be to, ši žala nebuvo atlyginta net iš dalies, dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nuteistojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis atlygino dalį padarytos turtinės žalos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-113-318/2023, 1A-213-478/2023).

7.4. Kitų nuteistojo P. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nuteistojo P. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.5. Nuteistasis P. R. vedęs (su A. R. susituokė 2022-04-19 (3 t., b. l. 4)). Iš Sodros duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu P. R. niekur nedirbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti tik 2024-02-19 (2 t., b. l. 33, 123-125), o nuo 2024-04-05 pagal terminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 5-9), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 25). 2024-05-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komandos vadovo V. K. pateiktoje P. R. charakterizuojančioje pažymoje nurodyta, kad jis stengiasi vykdyti paskirtas darbines funkcijas sąžiningai ir atsakingai, brigados nariai, su kuriais dieną dirba P. R., apibūdino jį kaip draugišką, komunikabilų komandos narį, kuris sparčiai mokosi, jeigu darbuotojas nenusižengs bei šios teigiamos tendencijos bus išlaikytos tiek bandomuoju laikotarpiu, tiek iki terminuotos darbo sutarties pabaigos (2024-10-30), P. R. bus pasiūlyta sudaryti neterminuotą darbo sutartį. Pažymėtina, kad nors P. R. šiuo metu dirba ir darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo darbinė patirtis maža, Sodros duomenimis, P. R. oficialiai dirbdavo labai trumpą laiką – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vos vieną mėnesį (nuo 2007-07-04 iki 2007-08-03), UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat išdirbo beveik vieną mėnesį (nuo 2012-05-18 iki 2012-06-15), V. M. individualioje įmonėje išdirbo tik kiek daugiau nei du mėnesius (nuo 2012-08-14 iki 2012-10-19), daugiau iki įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteistasis oficialiai niekur nedirbo (2 t., b. l. 33). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos paminėtus duomenis, sprendžia, kad nuteistojo P. R. įsidarbinimas, darbo trukmė, darboviečių keitimas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo darbinė veikla gali būti vertinama tik kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

7.6. Iš bylos matyti, kad nuteistasis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka buvo baustas 2 kartus: 2023-10-24 baustas už 2023-10-08 padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje (vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, kai teisės vairuoti niekada nebuvo įgijęs), ir 2024-03-21 baustas už 2023-12-16 padarytą nusižengimą, numatytą ANK 71 straipsnio 1 dalyje (be gydytojo paskyrimo vartojo psichotropines medžiagas), paskirtų baudų nesumokėjęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėtų baudų iš viso už 335 Eur) (2 t., b. l. 133-134). Be to, anksčiau apeliantas buvo teistas net 9 kartus, iš jų eilę kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat smurtinius nusikaltimus. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą P. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė neišnykus teistumui bei nepraėjus net dviem mėnesiams po to, kai 2023-07-03 jis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, atlikus anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, pažymėtina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir šiame ikiteisminiame tyrime 2023-07-20 nutarimu jam, kaip įtariamajam, buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Taip pat pažymėtina, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, jog po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą P. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įtariamas padaręs dar dvi naujas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvo pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, kurie užbaigti surašius kaltinamuosius aktus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šios baudžiamosios bylos yra nagrinėjamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenų (2 t., b. l. 135-155) matyti, jog nuteistajam anksčiau paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu) bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šios paminėtos aplinkybės apie apelianto ankstesnius teistumus bei baustumus dėl nusižengimų, kuriuos įvykdė jo atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, jog jis linkęs daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti įstatymų.

8. Įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (tyčinis, nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo laiką ir būdą (nusikaltimas padarytas ankstyvo vakaro metu, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, nusikaltimo metu nuteistasis nukentėjusiajam R. A. sudavė du smūgius į gyvybiškai svarbią kūno dalį - galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, provokavo muštynes, demonstravo savo lytinius organus, 8 kartus durdamas peiliu į duris, sugadino svetimą turtą), nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

9. Nuteistasis prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šis prašymas yra nepagrįstas.

9.1. Nors BK 284 straipsnio sankcijoje už viešosios tvarkos pažeidimo padarymą įstatymų leidėjas numatė net penkias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki 2 metų, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnesnėmis sankcijoje numatytomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Kaip jau minėta, iš teistumų pažymos matyti, jog P. R. anksčiau buvo skirtos švelnesnės bausmės, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmių tikslų - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau įvardinti tikslai nebuvo pasiekti, nes P. R. toliau vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas.

9.2. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam P. R. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo.

10. Taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo, nes byloje surinktų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o tam, kad būtų galimybė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kai nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, nenustatytos ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

11. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis būtų 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Apylinkės teismas, skirdamas P. R. bausmę už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, į tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir gailisi) ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, bei nusikaltimą padarė recidyvistas), kad padarytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsižvelgė į ankstesnius jo teistumus bei padarytus administracinius nusižengimus, į tai, kad jis dirba, nors nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, ir paskyrė bausmę, artimą BK 284 straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Be to, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir, P. R. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, paskyrė tik 8 mėnesius laisvės atėmimo, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dar labiau mažinti skundžiamu nuosprendžiu P. R. paskirtą bausmę, net ir atsižvelgus į tai, jog jis atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą visą žalą, nėra jokio pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. R. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą nuosprendį dėl P. R. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Tokios apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir nuteistojo P. R. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis dirba, sukūrė šeimą, žmonai padeda auginti vaikus, atsiribojo nuo nusikalstamų veikų ir tokias veikas darančių draugų. Pažymėtina, jog vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

13. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

13.1. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021).

13.2. BK 75 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti P. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, atsižvelgus į tai, jog P. R. daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui bei nepraėjus nei dviem mėnesiams po to, kai 2023-07-03 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtą 5 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertinus ir tai, kad jis ir po naujos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, toliau elgėsi neteisėtai, t. y. ne tik vykdė administracinius nusižengimus, dėl kurių buvo nubaustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bet jo atžvilgiu buvo pradėti dar du nauji ikiteisminiai tyrimai (pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį), nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, įsidarbino tik nuo 2024-02-19, konstatuojama, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nuteistasis nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė, vėl vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pakeitė savo elgesį, atsiribojo nuo nusikalstamų veikų darymo, netinkamų draugų, sukūrė šeimą, žmonai padeda auginti vaikus, pateikė tai patvirtinančius duomenis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visuma anksčiau aptartų aplinkybių patvirtina, jog P. R. yra linkęs nusikalsti, veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas. Dėl aptartų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog P. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo P. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 4 d. nuosprendžio atmesti.