Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja, Valstybės įmonė Turto bankas, VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Visiškai greta yra žemės ūkio bendrovei (toliau ŽŪB) (duomenys neskelbtini) priklausęs vandens siurblinės pastatas. 1999 m. sužinojusi, kad šį pastatą bendrovė ruošiasi parduoti pareiškėja paprašė jį parduoti būtent jai. ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija jos prašymą patenkino ir nutarė parduoti jai vandens siurblinę už 1 500 litų. Tai patvirtina 1999-03-19 ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja sumokėjo ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1 500 litų pagal 1999-06-30 kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos 1999-06-30 priėmimo-perdavimo aktu jai buvo perduota 180 m² vandens siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini) prie jos namų valdos. Pareiškėja nuo pat pastato įsigijimo 1999 metais nuolat juo naudojosi, jį prižiūri, atliko remonto darbus ir pritaikė pastatą savo poreikiams. Kadangi šie statybos darbai buvo pripažinti savavališka statyba, pareiškėja juos pašalino, ką patvirtina naujai atlikti kadastriniai matavimai ir eksperto (specialisto išvada).

Inspekcija 2021-02-01 atliko patikrinimą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo ir 2021-02-02 užregistravo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2021-02-03 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas) konstatuota, kad nurodymas neįvykdytas. Patikslinto pareiškimo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nėra tenkinamos CK 4.68 – 4.71 straipsnių nuostatos. Pareiškėjos argumentai, jog „Pareiškėja neneigia, kad vykdė siurblinės remonto darbus, kurie šiuo metu yra pašalinti, paliekant tokią vandens siurblinę, kurią ji įgijo iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1999-06-30, t. y. iki atliktų remonto darbų“ vertintini kritiškai, nes ypatingosios teisenos byloje pareiškėja negali nuginčyti galiojančio ir teisėtai surašyto individualaus administracinio akto – nurodymo, kuris jau yra įgijęs vykdomojo dokumento galią ir yra vykdomas priverstine tvarka. Inspekcija neginčija pareiškėjos pastato, kaip vandens siurblinės, įsigijimo 1999 metais aplinkybių, tačiau Inspekcija pažymi, kad savavališkos statybos aktu konstatuota, kad 2005 metais statytoja pastatė naują visiškai kitos paskirties statinį – pastatą (šiuo metu tai yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas (lauko virtuvė su garažais), neturėdama tam statybą leidžiančio dokumento. Vertintina, kad pareiškėja, siekdama įgyti „nuosavybės teises į 1999-06-30 įgytą siurblinę“ siekia pagal įgyjamosios senaties faktą įgyti nuosavybės teisę į dabar jau nebeegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą – vandens siurblinę. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas vienas ir tas pats pastatas – vandens siurblinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir kuriam yra surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodymas. Pareiškėjos argumentai, kad ji „2018-07-19 pareiškimu pareiškėja prašė nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu į visą pastatą, koks jis buvo po atliktų remonto darbų ir kurio duomenys buvo nustatyti 2017-12-27, o ne vien tik į vandens siurblinę, kokia ji buvo įgyta 1999-06-03“ vertintini kritiškai, nes pareiškimas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, tais pačiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujant tiems patiems suinteresuotiems asmenims ir pareiškimu buvo siekiama įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į tą patį pastatą – 180 m² bendrojo ploto vandens siurblinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo esančioje valstybinėje žemėje egzistuoja tik vienas 180,00 kv. m pastatas (po pastato dalies nugriovimo 108,01 kv. m), turintis tą patį unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam surašytas savavališkos statybos aktas ir nurodymas, kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir kuris, vykdant įsiteisėjusią Teismo 2020-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1156-393/2020, 2020-10-13 išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėja nustatyti nuosavybės teises į 180,01 kv. m. pastatą - vandens siurblinę, kurią ji įsigijo iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) pagal ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidacinės komisijos 1999-03-19 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-06-30 kasos pajamų orderio kvitą serija TSR Nr. (duomenys neskelbtini), 1999-06-30 priėmimo - perdavimo aktą“, 1999-06-30 kasos pajamų orderio kvitą serija TSR Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įvardytas 180 kv. m bendrojo ploto pastatas – vandens siurblinė, tuo tarpu pagal 2020-12-16 nustatytus kadastro duomenis ir prie patikslinto pareiškimo pateiktą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pastatas – vandens siurblinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra 108,01 m² bendrojo ploto. Taigi net ir pačios pareiškėjos su patikslintu pareiškimu pateikta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir jos duomenys patvirtina, kad „Konstatuoti faktą, kad yra visos LR CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos ir nustatyti nuosavybės teisės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į 180,01 kv. m. pastatą - vandens siurblinę, kurią ji įsigijo iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) neįmanoma dar ir tuo pagrindu, nes 180,01 kv. m. pastatas - vandens siurblinė faktiškai nebeegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija 1999-03-19 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino I. M. prašymą parduoti vandens siurblinę, esančią Veisiejuose prie jos namų valdos, ir nutarė parduoti ją pareiškėjai už 1 500 litų (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l . 7). I. M. 1999-06-30 sumokėjo ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1 500 litų už 180 m² vandens siurblinę pagal 1999-06-30 surašytą kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 8). ŽŪB (duomenys neskelbtini) likvidacinė komisija 1999-06-30, pagal surašytą 1999-06-30 priėmimo-perdavimo aktą, perdavė I. M. 180 m² vandens siurblinę, esančią Veisiejuose prie jos namų valdos (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad I. M. nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 13), o iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 14-25), ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-13 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priedo Nr. 4 (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 12) matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra vandens siurblinės pastatas, kurio bendras plotas 180,94 m², statybos pradžios ir pabaigos metai – 1988 m.

Pagal 1999-06-30 įvykusio pirkimo–pardavimo sandorio tarp ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos I. M. sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis) nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį darė negaliojantį. Pareiškėja vandens siurblinės pastato pirkimo sandorio notarine tvarka neįformino, todėl nuosavybės teisės į šį statinį neįgijo. Tačiau pats sandoris ne tik atitiko jo šalių valią, bet ir faktiškai buvo visiškai įvykdytas, nes pardavėjo (ŽŪB (duomenys neskelbtini)) nustatytą kainą pareiškėja sumokėjo, o turtą (vandens siurblinę) pardavėjas perdavė pirkėjai (pareiškėjai). Nors pareiškėja pagal tokį sandorį neįgijo nuosavybės teisės į nupirktą vandens siurblinės pastatą, tačiau jį valdo ir naudoja jau 19 metų kaip savininkė, bet sandorio negaliojimas dėl formos nesilaikymo kliudo įregistruoti šį statinį viešame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokioms spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti įstatyme numatytas įgyjamosios senaties institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017), todėl pareiškėja pagrįstai savo teises gina remiantis šiuo institutu.

Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, 3K-3-52-916/2017 ).

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjo valdomą turtą, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį pastatą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad pareiškėja vandens siurblinės pastatą būtų užvaldžiusi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai apie savininko sprendimą parduoti pastatą, apie pinigų sumokėjimą ir pastato perdavimą pareiškėjai, patvirtina, kad vandens siurblinės valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai – pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nors jis ir negalioja. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

Ginčo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti būtinų ir aukščiau nurodytų sąlygų nėra, tačiau suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išreiškė abejonę, ar pastatas buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų ir ar gali būti privačios nuosavybės objektu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti iš tiesų yra reikšminga aplinkybė, ar statinys pastatytas teisėtai.

Šiuo atveju pareiškėja nepateikė rašytinių dokumentų, pagrindžiančių, kad jos sąžiningai ir teisėtai įsigytas vandens siurblinės pastatas buvo ir teisėtai pastatytas, tačiau to nepadarė ne dėl to, kad tokių dokumentų niekada nebuvo, kas reikštų, jog statyba neteisėta, o dėl to, kad jokie dokumentai nėra išlikę ir pareiškėja neturi galimybės jų pateikti. Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­jos dokumentų ir informacijos skyrius patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kolūkis į likviduotų įmonių archyvą neperdavė dokumentų, susijusių su vandens siurblinės statyba (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 63). Tą patį patvirtino ir Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­jos žemės ūkio ir melioracijos skyrius, kuris nurodė, kad vykstant kolūkių reorganizacijai paprastai visa kolūkių ir žemės ūkio bendrovių dokumentacija buvo pateikta savivaldybės archyvui, todėl jeigu ji nebuvo sunaikinta, turėjo būti perduota Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­jos archyvui saugojimui (bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 b. l. 64). Todėl vandens siurblinės pastato statybos teisėtumą pareiškėja įrodinėja liudytojų parodymais, kurie tokioje situacijoje pareiškėjai yra vienintelis būdas pagrįsti šią aplinkybę ir apginti savo teises.

Liudytojas V. M. patvirtino, (apklaustas bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 nagrinėjimo metu, b. l. 66-68) kad nuo 1982 m. iki 1991 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo pirmininko pavaduotoju gamybos reikalams, ir žino visas aplinkybes kaip buvo pastatyta vandens siurblinė, kuri vėliau buvo parduota I. M.. Patvirtino, kad 1987-1988 m. kolūkis pradėjo statyti gyvenvietę kolūkiečiams ir iškilo klausimas kaip ją aprūpinti vandeniu. Kolūkio valdyba, kurios narys jis buvo, priėmė nutarimą statyti vandens siurblinę. Tokius nedidelius ir nesudėtingus statinius projektuodavo ir statė pats kolūkis, todėl ir vandens siurblinę suprojektavo kolūkio statybos darbų inžinierius bei pastatė su kolūkio statybininkų brigada. Pastatas buvo įtrauktas į kolūkio balansą kaip ilgalaikis turtas. Prieš pradedant vandens siurblinę naudoti ją tikrino saugos inžinieriai ir ji buvo priimta naudoti. Vandens siurblinė buvo naudojama kol nepastatė vandens bokšto. Kai kolūkiai buvo likviduoti vandens siurblinė buvo perduota į ŽŪB (duomenys neskelbtini) balansą, o ši bendrovė pardavė I. M., kurį pastatą naudoja ir tvarko iki šiol.

Liudytojas G. G. (apklaustas bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 nagrinėjimo metu, b. l. 66-68) patvirtino, kad nuo 1982 m. iki 1990 m. jis dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo stacionarių įrenginių inžinierius. Patvirtino, kad kolūkis statė gyvenvietę ir jos aprūpinimui vandeniu kolūkio valdyba priėmė sprendimą statyti vandens siurblinę, nes nebuvo vandens bokšto. Ją suprojektavo statybos inžinierius J. V., o pastatė kolūkio statybininkų brigada. Jis pats sumontavo vamzdynus, siurblius, santechniką. Savo darbų dalį jis atliko pagal projektą, kuris buvo parengtas ir kuriuo jis vadovavosi. Vandens siurblinė buvo naudojama kol nepastatė vandens bokšto.

Liudytojas A. Ž. (apklaustas bylos Nr. 2YT-6089-780/2018 nagrinėjimo metu, b. l. 66-68) patvirtino, kad nuo 1972 m. iki likvidavimo dirbo (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo santechnikas. Patvirtino, kad maždaug 1988 m. kolūkis statė vandens siurblinę. Jis pagal projektą montavo vamzdžius, siurblius. Vandens siurblinė veikė kol pastatė vandens bokštą.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad 1994 m. įsigijo gyvenamąjį namą, kuris buvo neįrengtas. Šalia stovėjo vandens siurblinė priklausanti ŽŪB (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad ŽŪB likviduojama, parašė prašymą žemės ūkio bendrovei ir įsigijo siurblinę. 2005 m. nustumdžius žemę nuo siurblinės, nes pastatas buvo po žeme, pradėjo kauptis vanduo per perdangą, pastatė pirmąjį aukštą, apdengė stogą, išvengė, kad į siurblinę nepatektų vanduo. ŽŪB naudojo siurblinę pagal paskirtį, buvo tiekiamas vanduo gyvenvietei. Buvo vėliau pastatytas bokštas ir iš ten gyvenvietė gavo vandenį. Tada pardavė siurblinę jam. Kai pasistatė pirmą aukštą, tai naudojo pastatą kaip vasarnamį, pasidėjimui. Šiuo metu likusi vandens siurblinė ir rezervuaras, nugriauta viskas, ką buvo pastatęs. Po laiptų nugriovimo atliko patikrinimą K. J. ir V. Š.. Dalyvavo I. M.. Prieš statant pusrūsyje nieko nestatė, visus statybos darbus atliko ir pastatė pirmą aukštą. Dabar likusi po nugriovimo tik vandens siurblinė. Statybos dokumentų jokių bendrovė neturėjo.

Liudytoja O. B., paaiškino, kad kai apsigyveno kaimynystėje prie M., kitoje gatvės pusėje statinys 1989 metais jau buvo, tai yra siurblinė. Už kažkiek laiko M. statinį nusipirko ir pasidarė kaip rūsį. Kai nusipirko, statinys buvo išcementuotas, jis buvo tik žemėje. M. ant tų pamatų pasistatė pirmą aukštą statinio ir jį užsidengė. Žemė buvo valdiška. Šiai dienai pamatai yra, o kur buvo naujas statinys visas nugriautas.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad rūsys buvo iki 1990 metų statybos. Viskas buvo po žeme. Buvo lyg siurblinė. K. M. įsigijo, tai nustūmė žemes, tai pastatas pasirodė, jie ant siurblinės pasistatė vieno aukšto pastatą ir apdengė stogą. Šiai dienai liko tik tai kas buvo seniau, tik žemėje, visa nauja statyba nugriauta.

Liudytojas K. S. paaiškino, kad kolūkio laikais buvo laukai, buvo žiedas, jis buvo nemažas. Vėliau ant to žiedo žemė buvo išlyginta ir M. pasistatė namuką, lauko virtuvę. Šiai dienai viskas išlyginta, liko tik tai kas buvo po žeme, viskas kas buvo ant viršaus nugriauta. Kai dirbo kolūkyje tai žmonės pasakojo, kad ant to žiedo statė. Jis tą žiedą matė ir matė, kad ant žiedo pasistatė lauko virtuvę M..

Liudytojas K. J. (inspekcijos darbuotojas) paaiškino, kad lankėsi vietoje 2007 metais, gavo pranešimą dėl statinių ir nustatė, kad vienas statinys yra pastatytas valstybinėje žemėje. Jo savininkė I. M. paaiškino, kad statinį siurblinę įsigijo 1999 metais ir ją pertvarkė į lauko virtuvę ir garažą 2005 metais. Statyba buvo valstybinėje žemėje atlikta, statytoja teigė, kad rekonstravo, tačiau savavališkos statybos aktas buvo rašomas kaip naujai statybai, nes rekonstrukcijai reikėjo turėti registruotą daiktą, bet registracijos nebuvo, todėl rašoma buvo pagal tai kaip nauja statyba. Po to buvo nustatytas juridinis faktas, norėjo įteisinti statybą, tačiau statybos įteisinimas eina per žemėtvarką, reikėjo suformuoti sklypą tačiau to nebuvo. Buvo nagrinėjama istorinė medžiaga, buvo nustatyta, kad 1999 m. su stogais statinio dar nebuvo, jis atsirado 2005 metais. Kai buvo paskutinį kartą, tai antžeminė dalis yra pilnai nugriauta, buvo tikrai anksčiau siurblinė, požeminis statinys. Situacija yra pasikeitusi, ji pakankamai artima buvusiai nuo pradžių. Jokių dokumentų, kaip buvo statoma siurblinė nebuvo. Antžeminės dalies statybos tikrai nėra. Tačiau statinys yra valstybinėje žemėje, nusistačius juridinį faktą bus galima įteisinti pastatą. Savavališkos statybos akte, nėra konstatuota kas turi būti pašalinta. Liko tai, už ką buvo bendrovei sumokėti pinigai.

Liudytoja V. Š. (inspekcijos darbuotoja), paaiškino, kad buvo gautas Kauno teritorinės muitinės raštas dėl statinių. Nuvyko patikrinti, buvo rašyta, kad neįregistruotas pastatas (duomenys neskelbtini). Tai buvo nustatyta, kad gyvenamas namas yra registruotas, tačiau neregistruota lauko virtuvė su garažais. Leidimo nebuvo, žemės sklypas nesuformuotas, buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo buvo nustatyta, kad valstybinėje žemėje neregistruotas statinys. Statytoja pateikė paaiškinimą, kad 1998 metais iš ŽŪB (duomenys neskelbtini) įsigijo siurblinę prie savo žemės ūkio valdos. Pateikė protokolą, kasos kvitą, kad siurblinė parduota už 1500 litų, siurblinę rekonstravo į garažus ir lauko virtuvę 2005 metais, pastatas Registrų centre neregistruotas. Buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statytoja turėjo nugriauti lauko virtuvę su garažais. Požeminė dalis nenugriauta. Kadangi įrodymų, kad yra statinys nebuvo, tai konstatavo savavališką statybą, o ne rekonstrukciją. Nėra su kuo palyginti, visiškai dokumentų nėra, nėra projektinės dokumentacijos, nuotraukų. Paskutinį patikrinimą atlikus, buvo nubraižytas planelis, užrašyta, kad liko nenugriautas pusrūsis su perdengimu, liko požeminė dalis, o antžeminė dalis nugriauta. Savavališkos statybos aktas ir privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo ginčijami teisme, jie yra galiojantys. Privalomas nurodymas Statybos įstatymo prasme - tai yra nugriauti net ir pamatus. Privalomas nurodymas toks buvo, arba įteisinti statybą. Kadastriniais matavimais matininkai nustatė 108 kv. metrus, ji matavo antžeminę dalį.

Ekspertas N. B. paaiškino, kad jis duotą išvadą byloje palaiko. Buvo nuvykęs į vietą, apžiūrėjo likusią statinio dalį, užfiksuota likusi statinio dalis, išvadoje pateiktos nuotraukos, išvadoje pasisakė, kad galima daryti išvadą, kad likusi dalis statinio (nenugriauta) yra buvusios siurblinės dalis, kuri buvo pastatyta sovietmečiu. Išlikusios statinio konstrukcijos, talpykla, panaudotos statybinės medžiagos (briaunuotos perdengimo plokštės) yra būdingos sovietinių laikų siurblinių statiniams. Pažiūrėjus į konstruktyvą – išdėstymą, tai galima matyti likučiuose rezervuaro kontūrai. Apžiūrėjus kontūrą, rezervuarą iš vidaus matosi senas įrengtas hidroizoliacijos sluoksnis, yra tokia kaip smala, tokiai medžiagai yra būdingas elastingumas, o ji buvo suaižėjusi ir aptrupėjusi ir ją atplėšus nuo sienos, ji lūžinėja, tai parodo, kad tokia medžiaga yra įrengta seniai. Apžiūrėjus konstrukcijas, matosi medžiagiškumas, statyba būdinga sovietmečio laikotarpio statybai. Išvados 2.2 punkte buvo nurodyta, kad patikrinimo metu buvo matomas nebaigtas griauti statinys. Užsakovo pateiktose nuotraukose buvo matomas namukas ant likusių konstrukcijų, tai buvo nugriauta, o buvo likęs elementas to statinio. Apie perdengimą fiksuota nuotraukose Nr. 13, 14, 15, 16, 17. Nuotraukoje Nr. 18 matosi likusio statinio vaizdas iš viršaus. Apdengtas buvo plėvele ir apdėtas plytomis. Užsakovas pateikė 1999 m. dokumentus, vandens siurblinės priėmimo - perdavimo aktą, kasos pajamų orderį.

Iš VĮ Registrų centras 2020-10 13 rašto 25146916 matyti, kad nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenimis nekilnojamasis daiktas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.

Iš K. K. IĮ (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos suformuotos 2020-12-16 8 lapo matyti, kad negyvenamosios paskirties patalpų, siurblinės, rezervuaro ir pagalbinės patalpos naudingasis plotas yra 108,01 kvadratiniai metrai.

Iš 2021-03-17 pateiktų kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nugriauti laiptai. Tai patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021-04-patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pateikė visus išlikusius rašytinius įrodymus, kuriuos patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad vandens siurblinės pastatą ji teisėtai įgijo iš ŽŪB (duomenys neskelbtini), o ne pasistatė pati, todėl ji tikrai nėra pažeidusi jokių statybą reguliuojančių teisės normų. Nesant išlikusių jokių statybos dokumentų, spręsti apie šio statinio statybos teisėtumą galima iš liudytojų parodymų, nes jie patys dalyvavo statyboje, patvirtino, jog buvo priimtas kolūkio valdybos nutarimas statyti vandens siurblinę, matė ir vadovavosi statybos projektu, patvirtino, kad pastatas buvo priimtas naudoti ir įtrauktas į kolūkio balansą kaip ilgalaikis turtas. Pažymėtina, kad vandens siurblinė buvo specialios paskirties statinys ir jis buvo būtinas naujai gyvenvietei aprūpinti vandeniu, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad galėjo būti pastatytas savavališkai ir neteisėtai - be jokių tam reikalingų dokumentų.

Šioje byloje savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas neginčijamas. Nėra civiliniame kodekse nei vienos nuostatos, kad esant surašytam savavališkos statybos aktui ir privalomajam nurodymui, nugriauti savavališkos statybos statinį, pareiškėjai būtų draudžiama kreiptis dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo pats sprendžia visus su jo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, pats pasirenka teisių gynimo būdus. Kito būdo, kaip per įgyjamosios senaties institutą įsiteisinti nuosavybę pareiškėja neturi.

CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 straipsnio 4 dalis, 182 straipsnio 2, 3 punktai), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje. Įrodinėjimo našta tenka tai bylos šaliai, kuri siekia paneigti oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes. Įrodinėjant priešingas aplinkybes, nei nurodyta oficialiajame rašytiniame įrodyme, taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013, nutartį 2017 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje 3K-3-392-915/2017 43,44 p.).

Surašant administracinius aktus dėl savavališkos statybos ir privalomojo nurodymo nebuvo daroma ekspertizė, ir nebuvo vadovaujamasi kitais rašytiniais įrodymais, siekiant nustatyti kokia dalis statinio yra nauja, kokia dalis yra sena - statyta 1998 m., kurią įsigijo 1999 m. I. M.. Šioje byloje yra pakankamai rašytinų įrodymų: eksperto išvada, ŽŪB (duomenys neskelbtini) protokolas, kasos pajamų orderis, priėmimo – perdavimo aktas, kadastrinių matavimų byla, kurie patvirtina, kad siurblinė buvo. Eksperto išvada ir joje padarytos išvados, aukščiau sprendime minėti rašytiniai įrodymai, bei liudytojų V. M., G. G., A. Ž., O. B., K. M. ir K. S. parodymai, sutampa, prieštaravimų tarp įrodymų nėra. Vien oficialiųjų įrodymų savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo buvimas neužkerta galimybės teismui, vadovaujantis aukščiau sprendime paminėta kasacinio teismo praktika, iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, kad oficialiame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos. Statybos inspekcija susipažinusi su naujais įrodymais, su naujai nustatytomis aplinkybėmis, neturėtų išlikti formali, nes įrodymais nustatyta priešingai, kad pastatas siurblinė, buvo iki 2005 metų, kad ją įsigijo I. M., kad naujai pastatytas statinys 2005 m. yra nugriautas, turi galimybę pakeisti savavališkos statybos akto apimtį ir privalomojo nurodymo apimtį, juo labiau, kad priverstinis šių aktų vykdymas antstolio G. S. kontoroje yra teismo nutartimi sustabdytas, kol bus išnagrinėta ši byla. Antstolis griovimo veiksmų neatliko (Liteko duomenimis civilinė byla Nr. 2VP-174-292/2021).

Inspekcijos atstovė pasisakė, kad šio pareiškimo dalykas yra tapatus anksčiau jau nagrinėtam pareiškimui, tačiau taip vertinti teismas neturi jokio pagrindo. Koks yra statinys, tuo pačiu ir pareiškimo dalykas, šioje byloje apsprendžia kadastrinių matavimų byla, kurioje yra visi kadastriniai duomenys. Pareiškėja tą dalį, kurią pastatė pažeisdama teisės aktų reikalavimus pašalino ir tai atsispindi kadastrinių matavimų byloje, kuri buvo bylą nagrinėjant pirmą kartą, kas buvo įteisinta ir ką prašoma įteisinti dabar (Nr. 2YT-6089-780/2018, b. l. 14 - 25). Šiuo metu buvo sugrįžta pareiškėjos į pirminę situaciją, kuomet ji įsigijo siurblinę. Dėl to, kad ortofoto nuotraukose nesimato siurblinės, tai šią aplinkybę paaiškina ir tuo pačiu pagrindžia, kodėl taip galėjo būti liudytojų V. M., G. G., A. Ž., O. B., K. M. ir K. S. parodymai, kad siurblinė buvo po žeme, bet toks statinys kaip siurblinė buvo, jie tai patvirtina. Kad I. M. buvo parduota siurblinė, patvirtina protokolas, priėmimo – perdavimo aktas ir pinigų priėmimo kvitas, iš kurių matome, kad pareiškėja sumokėjo ŽŪB (duomenys neskelbtini) 1500 litų už siurblinę. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes nėra. Pareiškėja įsigijusi siurblinę jos neįregistravo, neišviešino savo nuosavybės, tačiau yra susiklosčiusi teisminė praktika, kad tuo atveju kai sandoris yra netinkamos formos tam ir egzistuoja įgyjamosios senaties institutas. Pats įgijimo faktas, kad tai valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai ir tai daroma nuo 1999 metų, byloje yra nustatytos.

Vertinant įrodymų pakankamumą įgyjamosios senaties faktui nustatyti pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Todėl neišlikę rašytiniai įrodymai apie pareiškėjos valdomos vandens siurblinės statybos teisėtumą savaime negali būti kliūtis pareiškėjai įteisinti savo nuosavybės teisę į teisėtai pradėtą valdyti pastatą, nes liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad statinio statyba buvo būtina ir teisėta. Būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, nesant kitų galimybių, asmeniui, sąžiningai ir teisėtai pastatą valdžiusiam nuo 1999 metų, užkirsti kelią įteisinti savo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tai neatitiktų CK 1.5 straipsnio 4 dalyje numatyto imperatyvo teismui įstatymus aiškinti ir taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo konstatuoti šį pastatą buvus pastatytą neteisėtai ir dėl to atmesti pareiškėjos reikalavimą, kaip neįrodžius visų būtinų sąlygų nuosavybei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėja nėra vandens siurblinės pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, bet sąžiningai jį įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo jį daugiau kaip dešimt metų, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti juridinį faktą, kad I. M. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).

Byloje buvo apklaustas ekspertas N. B. ir jis pateikė sąskaitą faktūrą ir prašo už dalyvavimą teismo posėdyje jam atlyginti ir priteisti 200 eurų. Bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl tokiose bylose bendrosios procesinės normos taikomos tiek, kiek konkretaus klausimo nereglamentuoja specialios procesinės taisyklės. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Ekspertas buvo apklaustas teismo iniciatyva, jo apklausa sietina su jau pateiktos eksperto išvados detalesniu išsiaiškinimu, ši apklausa yra priežastiniame ryšyje su jau pateiktu pareiškėjos įrodymu byloje, todėl vadovaujantis priežasties pasekmės taisykle, tenkinant pareiškėjos pareiškimą eksperto apklausos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į vandens siurblinę, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Priteisti iš pareiškėjos I. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ekspertui, N. B. individualios veiklos paž. Nr. (duomenys neskelbtini), 200 (du šimtus) eurų.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.