- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- eAN2-1-576/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01130-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- Ž. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16194-2025 (ROIK:25272357739) (toliau – ir nutarimas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Institucijos nutarimu Ž. D. buvo nubaustas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir jam skirta administracinė nuobauda – 360 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., apie 15.04 val. Vilniuje, Naujoji Vilnia pervažos (4+634 km), vairuodamas motociklą „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Šiais veiksmais Ž. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11, 168, 170 punktų reikalavimus.
2. 2025 m. liepos 23 d. Institucijos nutarimą Ž. D. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. liepos 4 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, jog buvo nustatyta pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nebuvo nustatytų sunkinančių aplinkybių, pareiškėjo nurodytas reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo svarstyti keisti priimtą nutarimą, kadangi pareiškėjui skirta nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas yra minimalaus dydžio. Pažymėta, jog padarytas pažeidimas laikytinas šiurkščiu, padarytas tyčia, o pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, charakteristika apibūdina jį, kaip nelinkusį laikytis saugaus elgesio kelyje taisyklių, todėl teismas nenustatė pagrindo taikyti Ž. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jos neskirti. Pažymėta, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams yra teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutarties dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams ir šią priemonę panaikinti arba sutrumpinti jos terminą. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Nurodoma, jog pareiškėjas 2025 m. balandžio 17 d. vairuodamas motociklą „Suzuki GSX 750“, pravažiavo per Naujosios Vilnios geležinkelio pervažą (4+634 km) tuo metu, kai dar degė raudonas signalas, ne sąmoningai, o dėl situacijos, kai traukinys buvo jau pravažiavęs, „šlagbaumas“ pakilęs, o priešais važiavęs automobilis pradėjo judėti. Pažymi, kad jis pajudėjo iš paskos, nesuprasdamas, kad šviesoforo signalas dar nebuvo pasikeitęs. Tai pareiškėjo vertinimu buvo netyčinė klaida, o ne sąmoningas šviesoforo signalo nepaisymas. Pažeidimą pripažino, dėl jo gailisi, šią situaciją priima, kaip rimtą pamoką.
3.2. Prašoma atsižvelgti ir į, pareiškėjo vertinimu, lengvinančias aplinkybes t. y., kad jis dviejų mažamečių vaikų tėvas, vienintelis šeimos išlaikytojas; jo vienas pagrindinių darbų (elektriko) reikalauja kasdienio mobilumo, kadangi vyksta į 3-4 objektus per dieną, veža įrankius ir medžiagas, todėl vairuotojo pažymėjimo netekimas tiesiogiai reikštų pajamų praradimą, šeimos finansinį nestabilumą; nėra baustas už analogišką nusižengimą ir šiuo atveju pažeidimas nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių (traukinys jau buvo pravažiavęs, pavojus sukeltas nebuvo); nuoširdžiai pripažino kaltę ir gailisi, o tai rodo, kad nubaudimo tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti atėmimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti Ž. D. skundą, kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį, detaliai pakomentavo skundo motyvus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Ž. D. neginčija kaltės, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, prašo šią priemonę panaikinti arba sutrumpinti jos terminą, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti atėmimo, todėl aukštesnės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, vertina poveikio priemonės paskyrimo pareiškėjui klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, kuria paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas, Ž. D. 2025 m. liepos 4 d. nubaustas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą 360 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams, už tai, kad jis 2025 m. balandžio 17 d., apie 15.04 val. Vilniuje, Naujoji Vilnia pervažos (4+634 km), vairuodamas motociklą „Suzuki GSX 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui
7. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta vairuotojų administracinė atsakomybė už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Analizuojant aptariamos teisės normos turinį matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatytas kaip privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė. Todėl pareiškėjui prašant panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę ar sutrumpinti jos terminą reikalinga įvertinti, ar yra galimybė Ž. D. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko gali administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje nustatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nurodytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-1-654/2025).
10. Nors skunde nurodoma, kad administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti atėmimo, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjusi Institucija įvertino tai, kad apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir Ž. D. paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam dviejų mėnesių terminui. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes pripažinti išskirtinėmis ir dėl to neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių apelianto administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta ir taip pat nėra pagrindo išskirtinėmis pripažinti Ž. D. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi; nusižengimas jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė; nusižengimą jis padarė netyčia; teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl jo darbo pobūdžio, šeiminių aplinkybių. Nors Ž. D. nurodytos aplinkybės apeliantą charakterizuoja teigiamai, tačiau nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo vertinti jį kaip pavyzdingą vairuotoją. Be to, viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017). Nagrinėjamu atveju, Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad apeliantas eilę kartų baustas administracine tvarka. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartinis nusižengimas yra atsitiktinis įvykis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Akivaizdu, jog šis nusižengimas yra jo nepakankamai atsakingo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.
11. Ž. D. skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl jo veiksmų žala nebuvo padaryta, o nusižengimą padarė netyčia, nes dėl pakilusio „šlagbaumo“ ir priešais pajudėjusio automobilio pagrįstai manė, kad eismas jau leidžiamas, neturi reikšmės kvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo nemažina. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėjas įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pervažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taigi akivaizdu, kad Ž. D. šiurkščiai pažeidė KET ir savo veiksmais kėlė realų pavojų kelių eismo saugumui. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą nėra abejonės, kad visiškai neskirti arba sutrumpinti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra jokio pagrindo. Pažymima ir tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos administracinio poveikio priemonės individualizavimui.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teisė vairuoti apeliantui yra reikalinga darbinėje veikloje ir jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Pabrėžtina, kad vien tai, jog asmeniui dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kils papildomų sunkumų patenkinti savo gyvenimiškus poreikius, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios priemonės paskyrimas prieštaraus teisingumo ir proporcingumo principams. Be to, apeliantas, net ir žinodamas, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, vairuodamas nesilaiko KET reikalavimų, kas rodo jo paties neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (nutartys administracinių nusižengimų bylose AN2-210-526/2024, AN2-146-935/2024).
13. Pastebėtina, jog asmeninės Ž. D. gyvenimo aplinkybės, susijusios su šeima, darbu, būtinybe turėti teisę vairuoti šeimos poreikių tenkinimui, negali būti vertinamos, kaip prioritetinės, nulemiančios jo intereso prioritetą prieš viešąjį interesą – užtikrinti saugumą keliuose. Pažeidėjo asmeniniai poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Pats asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tenkinant gyvenimiškus poreikius, darbinėje veikloje, turi būti suinteresuotas neprasti specialiosios teisės. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl paskirtos baudos dydžio, specialiosios teisės atėmimo, tinkamai įvertino Ž. D. asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis. Tokios aplinkybės, kurias skunde nurodo apeliantas (darbinė veikla ir pan.), teismų praktikoje nelaikomos išskirtinėmis, leidžiančiomis neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas pakeis Ž. D .asmeninį ir visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pas pažeidėjas.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą išnagrinėjęs apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartis, kuria atmestas Ž. D. skundas dėl Institucijos 2025 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16194-2025 (ROIK:25272357739), yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.