Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (teisėjas pranešėjas), išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 89-34 (toliau – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. sausio 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - galutine 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. vasario 14 d.;

Atsiliepimų byloje negaua.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 7 dalimi ir BPK 364 straipsnio 6 dalimi, nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo gali būti nagrinėjamas tiek žodinio, tiek rašytinio teismo posėdžio metu. Sprendimą dėl teismo posėdžio formos, savo nuožiūra, pasirenka teismas. Apygardos teismas, įvertinęs nuteistojo prašymą dalyvauti teismo posėdyje bei išsamiai išnagrinėjęs skundo medžiagą, nenustatė poreikio rengti žodinį teismo procesą, kadangi teismui pateikta išsami bylos medžiaga, kuri yra pakankama priimti motyvuotą sprendimą. Nuteistasis turėjo galimybę pateikti visus paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu klausimu, atsižvelgiant į skundo išsamumą, A. B. suprato šią galimybę ir ja pasinaudojo. Taigi nuteistojo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties nagrinėtinas rašytinio teismo proceso tvarka.

Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pirma, A. B. paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. A. B. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. kovo 20 d., taigi nuo šios dienos nuteistasis įgijo teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.

Antra, 2016 m. rugpjūčio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 24-6680 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. B. sėkmingai baigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Taigi konstatuotina, kad A. B. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 74 balų. Pagal OASys metodiką, nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai (nesikeičiantys) ir dinaminiai (besikeičiantys, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį) veiksniai. Statiniams veiksniams priskirtini tokie faktoriai kaip amžius pirmos nusikalstamos veikos metu, teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis ir pan. Dinaminiai veiksniai – nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, darbas, elgesys įkalinimo įstaigoje ir pan. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui didelę reikšmę turi būtent statiniai veiksniai (asmuo yra teistas daug kartų, pirmą kartą teistas jauno amžiaus (21 m.), nusikalstamoms veikoms būdingas panašus tipas – vyrauja turtiniai nusikaltimai, susiję su apgaulės panaudojimu bei turtinės naudos gavimu). Šie veiksniai yra nekintami, taigi lemia tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nėra ir negali būti greitas bei pasiekti žemos rizikos ribą. Pabrėžtina, kad neignoruojant, tačiau ir neabsoliutinant šių veiksnių reikšmės, A. B. atveju didelis dėmesys turi būti kreipiamas į dinaminius veiksnius. Teismas pastebi, kad iš Komisijos nutarimų bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad šie veiksniai palaipsniui mažėja (2016 m. sausio 12 d. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo 81, o Socialinės tyrimo išvados pateikimo metu – 2016 m. rugpjūčio 24 d. – sudarė 74 balus), mažėjimas fiksuotinas ir nuo prašymo dėl lygtinio paleidimo pateikimo, kadangi pasikeitė tokios aplinkybės kaip nuteistojo galimybė įsidarbinti bei galimai atsirado kita gyvenamoji vieta. Šis pokytis teismo vertinamas pozityviai ir rodo, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika, išties, mažėja.

Pagal teismui pateiktą medžiagą, pozityviai vertintinas A. B. elgesys bausmės atlikimo metu: asmuo neturi nuobaudų, yra skatintas 3 kartus, nuteistasis nuo 2016 m. sausio 5 d. bausmę atlieka lengvoje grupėje. Reikšminga tai, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirbo, jo darbas yra vertinamas teigiamai, jokių nusiskundimų dėl darbo kokybės nėra konstatuota, taip pat – pasižymėjo iniciatyva atliekant ūkio būrio nuteistųjų gyvenamųjų patalpų remontą. A. B. dalyvauja socialiniuose renginiuose, yra dalyvavęs eilėje elgesio pataisos, psichokorekcijos programų, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, integracijos į visuomenę programoje, laisvalaikiu užsiima įvairaus pobūdžio veikla. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis išties stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir siekia pasiruošti nuo nustatytų socialinių taisyklių nenukrypstančiam gyvenimui laisvėje.

Kita vertus, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog asmens mąstymas ir elgesys nėra pakankamai brandūs, asmuo ne visada geba adekvačiai vertinti ir reaguoti į įvairias socialines situacijas, neturi problemų sprendimo įgūdžių. Nors A. B. ir kelia konkrečius realistiškus gyvenimo tikslus (susirasti darbą, atkurti ryšius su artimaisiais, mokėti civiliniu ieškiniu priteistą žalos atlyginimą, susitvarkyti alkoholio vartojimo problemą), tačiau turi problemų dėl impulsyvumo, sugebėjimo atpažinti ir spręsti problemas, nevisada suvokia savo veiksmų pasekmes, o tai rodo, kad asmeniui gali kilti problemų adaptuotis standartinėje socialinėje – darbinėje aplinkoje, neišlavinus papildomų įgūdžių bei nepradėjus stiprinti pozityvių socialinių ryšių. Teismas taip pat atsižvelgia, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemų, kurios turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamam elgesiui, taip pat – nuteistojo poziciją Socialinio tyrimo išvadoje, kad jam yra sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti kompanionų spaudimui. Taigi stiprių socialinių ryšių su šeima ir kitais teigiamą įtaką galinčiais daryti asmenimis trūkumas gali lemti pakartotinį nusikalstamų veikų darymą.

Apygardos teismo vertinimu, pakankamai svarbu, jog nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, apdailininko specialybę, būdamas pataisos įstaigoje įgijo šaltkalvio suvirintojo profesiją, tačiau asmuo beveik neturi darbo patirties ir yra linkęs elgtis impulsyviai, o tai, nors ir nepaneigia, tačiau gali neigiamai įtakoti darbo galimybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pateiktas UAB „A“ patvirtinimas, kad laisvėje A. B. būtų priimtas į darbą statybos darbams, tačiau tai nėra pakankama konstatuoti, kad A. B. išties dirbs ir turės stabilią darbo vietą bei atitinkamas pajamas, kad jis vertas, jog teismas parodytų pasitikėjimą ir taikytų asmeniui lygtinį paleidimą.

Apygardos teismas pabrėžia, kad vertinant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokytis į teigiamą pusę negali paneigti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetą prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą. A. B. teistas 9 kartus, nusikalstamoms veikoms būdingas tipiškumas, nusikalstamą elgesį asmuo pradėjo itin jauno amžiaus. Kaip skunde pripažįsta ir pats nuteistasis, jis sąmoningai vengė teisėsaugos institucijų, suvokdamas, kad patirs nusikalstamo elgesio padarinius, tęsė nusikalstamų veikų darymą. Tokio pobūdžio elgesys, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės rodo didelį abejingumą teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžią nepagarbą kitų asmenų turtui, visuomenėje nustatytai tvarkai ir yra didelio pavojingumo. Aptartas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis šiuo metu negali neturalizuoti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir užtikrinti nuo normos nenukrypstantį nuteistojo elgesį.

Teismas pozityviai vertina tai, kad nuteistasis iš gaunamų pajamų dengia pagal vykdomuosius raštus mokėtiną sumą – 14 113,80 eurų, turint omenyje ribotas nuteistojo galimybes dirbti ir užsidirbti, tačiau šiuo metu atlyginta, išties, nedidelė žalos dalis – 982,80 eurų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis yra neatlikęs gana didelės laisvės atėmimo bausmės dalies – daugiau nei 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių. Apygardos teismo vertinimu, Komisijos siūlomi draudimai ir įpareigojimai (draudimas išeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be priežiūrą atliekančios institucijos žinios, įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti savo darbo vietą, nekeisti gyvenamosios vietos be priežiūrą atliekančios institucijos žinios), kurių nuteistasis turėtų laikytis, yra nepakankami lygtinio paleidimo taikymui šiuo metu pagrįsti.

Pridurtina, kad itin svarbus aspektas yra tai, jog Komisija, priimdama sprendimą paleisti A. B. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – du Komisijos nariai buvo prieš, argumentuodami būtent didele likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi, vidutine pakartotinio nusikalstamumo rizika ir gyvenamosios vietos problema, kuri trukdys užtikrinti nuteistojo kontrolę. Pastebėtina, kad teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl A. B. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai nepasiekė konsensuso. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, apylinkės teismui visiškai pagrįstai kilo esminės abejonės dėl lygtinio paleidimo taikymo A. B.. Asmenys, kurie betarpiškai bendravo su A. B. – Komisijos nariai, turėjo galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo neabejotinai įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti A. B. lygtinį paleidimą, tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.

Skundą nagrinėjantis teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus A. B. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Teismas taip pat nurodo, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio A. B. paleidimo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.