Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ernesto Rimšelio, teisėjų Aleno Piesliako, Aušros Valinskienės, išnagrinėjusi nuteistojo V. M. gynėjo advokato Algio Petrulio skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose (toliau - Komisijos) 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 59-298 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 150 MGL (19 500 litų – 5 652,17 eurų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti 3 mėnesiai ir 11 dienų.

Šioje dalyje Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendis, po bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme nebuvo keistas.

Nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. rugsėjo 4 d. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės ½ dalį V. M. faktiškai atliks 2016 m. rugsėjo 4 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, metu, t. y. 2015 m. gruodžio 17 d., buvo 2 metai 8 mėnesiai 17 dienų.

Komisija 2015 m gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 59-298 nutarė taikyti nuteistajam V.M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bei esant nuteistojo rašytiniam sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018 m. rugsėjo 4 d.; sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų fondą iki 2018 m. rugsėjo 4 d.

Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Pirma, nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra nuteistojo sutikimas dėl intensyvios priežiūros taikymo. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis turi teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo likus 9 (devyniems) mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. V. M. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus atlikęs 2016 m. rugsėjo 4 d., taigi nuteistasis įgijo teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo 2015 m. gruodžio 4 d.

Trečia, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai. Ši arba alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

V. M. atitinka nurodytas tris formaliąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Tačiau sutiktina su Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentu, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam taikant intensyvią priežiūrą, todėl, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.

Šiuo konkrečiu atveju, aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos ir nuteistojo asmens bylos duomenis, taip pat nuteistojo advokato skundo argumentus, negali tvirtai konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą.

Vertinant nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo laikotarpiu, turi būti nustatomos konkrečios objektyvios aplinkybės, rodančios aktyvias nuteistojo pastangas ir motyvaciją keisti savo elgesį. V. M. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio pokytį. Nuteistojo dalyvavimas reabilitacinėse programose vertinamas teigiamai ir tai rodo asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Kita vertus, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tačiau nebuvo ir skatintas. Nuteistojo gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, yra nebaustas, nevartoja narkotinių medžiagų, neturi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų nėra išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą spręsti apie nuteistojo elgesio teisėtumą ateityje. 2015 m. gegužės 15 d. Vilniaus pataisos namų metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs prisitaikyti prie esamų aplinkybių ar situacijų ir laikosi kalinamųjų subkultūros taisyklių (teismui pateiktos asmens bylos 37 l.). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis kaip ir dalis kitų nuteistųjų, dalyvavo bado streike dėl bausmių vykdymo nuostatų pasikeitimo ir, pasiduodamas kitų asmenų poveikiui, savo elgesiu nerodė konstruktyvesnių ir tvarkos įkalinimo įstaigoje netrukdančių problemos sprendimo būdų. Tad vertinant nurodytų aplinkybių visumą, negalima pripažinti, kad V. M. elgesys įkalinimo įstaigoje išskirtinai pozityvus ar rodo tik teigiamas jo elgesio tendencijas, leidžiančias taikyti asmeniui lygtinį paleidimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis padarė dvi tyčines sunkias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pasižyminčias išskirtiniu pavojingumu (įsibrauta į saugomą muitinės teritoriją ir iš jos pagrobtas sulaikytas vilkikas su kontrabandos kroviniu). Veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, veikiant organizuotoje grupėje. Nuteistasis buvo bendrininkų padarytų nusikaltimų vykdytojas. Nuteistojo dalyvavimas tokio pobūdžio nusikalstamose veikose, rodo didelį abejingumą teisės saugomoms vertybėms ir yra didelio pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, turi būti nustatytos aiškios aplinkybės, rodančios, kad asmens požiūris į neteisėtus veiksmus pasikeitė. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis sutinka dėl intensyvios priežiūros, numatytos BVK 157 straipsnio 3 dalyje, taikymo. Vis dėlto, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra aplinkybių, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad nuteistojo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas iš esmės pasikeitė.

Nagrinėjamo klausimo kontekste, teismas pastebi Komisijos neįvertintą aplinkybę, kad V. M. nėra sumokėjęs net dalies Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos 150 MGL (19 500 litų – 5 652,17 eurų) baudos. Duomenys apie antstolių vykdomas V. M. kaip skolininko vykdomąsias bylas nurodyti Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvade. Laisvės atėmimo vietoje nuteistasis nedirba, tačiau gauna pinigines perlaidas iš artimųjų ir turi lėšų, iš kurių galėtų mokėti jam paskirtą baudą bei vykdyti kitus turimus finansinius įsipareigojimus. Ši aplinkybė rodo, kad V. M. nėra linkęs įvykdyti jam paskirtą bausmę.

Nuteistojo pozicija dėl galimybės toliau dirbti ankstesnėje darbovietėje yra prieštaringa ir nenuosekli. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo prašymas dėl įstatymo, lengvinančio nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo matyti, kad jis pats visai neseniai laikėsi pozicijos, jog „nėra galimybės tikėtis, kad po ketverių metų V. M. galės grįžti į savo paties įkurtą darbo vietą.“ Siekdamas lygtinio paleidimo, nuteistasis ir jo gynėjas tvirtina, kad nuteistasis grįš į tą pačią ankstesnę darbo vietą. Šie duomenys, vertinant juos ir turimų finansinių įsipareigojimų kontekste, suteikia pagrindo abejoti V. M. įsidarbinimo konkrečioje darbovietėje lygtinio paleidimo atveju realumu ir tikrumu. Įsidarbinimas konkrečioje darbovietėje – UAB „X“ (duomenys neskelbtini) – kelia teismui abejonių ir dėl to, kad bendrovės direktorės (V. M. žmonos I. M.) patvirtinimą apie įdarbinimą šioje darbovietėje yra gavęs asmuo, su kuriuo, veikdamas organizuota grupe, V. M. padarė nusikalstamas veikas – G. S. Be to, abu nuteistieji yra šios bendrovės akcininkai (2016 m. vasario 17 d. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-240-245/2016 ). Tai rodo, kad V. M. palaiko ir ateityje palaikys ryšius su bendrą nusikalstamą praeitį turinčiais asmenimis, o šis veiksnys yra svarbus vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas, nesutikdamas su Komisijos siūlymų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nagrinėjamu atveju nebuvo vieninga. Komisijos sprendimas šiuo atveju buvo priimtas tik vieno balso persvara ir net trys Komisijos nariai nepritarė lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015). Šiuo atveju, vertindami duomenis, pagal kuriuos priimtas sprendimas dėl V. M. lygtinio paleidimo, Komisijos nariai nepasiekė konsensuso: du Komisijos nariai siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, kadangi jis yra pasyvus savo siekiuose, dar vienas Komisijos narys atkreipė dėmesį į likusią didelę neatliktos bausmės dalį ir pabrėžė nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, apylinkės teismui visiškai pagrįstai kilo abejonė dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybių. Pabrėžtina, kad ši abejonė pati savaime neužkerta kelio visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ji gali būti paneigta tik konkrečiais duomenimis, įrodančiais lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą.

Skundą nagrinėjantis teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus V. M. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo gynėjo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis aktyvių veiksmų, kurių įgyvendinimas rodytų nuteistojo motyvaciją ir toliau sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad ateityje jis nebenusikals, vykdys skirtus įpareigojimus ir pateisins išreikštą pasitikėjimą taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. gynėjo advokato Algio Petrulio skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.