Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. gruodžio 21 d. priimtą nutarimą Nr. 93-1045 taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas 2013-05-13 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d., 199² str. 1 d. galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir 150 MGL dydžio bauda.

Bausmės pradžia – 2014-12-15, bausmės pabaiga – 2018-08-14.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis iš esmės palaiko neformaliąsias nuteistųjų tradicijas, jo neatlikta paskirtos bausmės dalis dar gana didelė, o byloje esančių G. S. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis, neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

G. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 23 balai. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Nors skunde apygardos teismui G. S. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo skatintas, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, paleistas lygtinai, bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininko-ekspeditoriaus pareigose, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, G. S. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Įvertinama ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, todėl, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.

G. S. skunde apygardos teismui pažymi, jog savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, yra nusiteikęs ateityje vengti situacijų ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti, tačiau tokius teiginius aukštesnysis teismas vertina kaip deklaratyvius. Savo kaltės teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis nepripažino, nesutikdamas su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu teikė tiek apeliacinį, tiek kasacinį skundus. Nors tokia teisė nuteistajam garantuojama baudžiamojo proceso įstatymo ir negali sukelti asmeniui jokių neigiamų padarinių, tačiau svarbu pažymėti tai, kad kasacinio teismo sprendimas, kuriuo galutinai patvirtinta G. S. kaltė jam veikiant organizuotoje grupėje įvykdžius du sunkius nusikaltimus, priimtas tik 2015-03-10. Nepaisant to, G. S., jausdamasis nepagrįstai ir per griežtai nubaustas, kreipėsi į teismą dėl BK 75 straipsnio taikymo, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo galutine ir neskundžiama 2015-06-29 nutartimi jo skundas buvo atmestas. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu teigia pripažįstantis savo kaltę, tačiau suvokimas, jog elgėsi neteisėtai ir netinkamai susiformavo dar visai neseniai, G. S. daugiau nei ketverius metus visais įmanomais būdais stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl spręsti apie nuteistojo mąstymo pažangą dar anksti.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nusikaltimai, už kurių padarymą G. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti veikiant organizuotoje grupėje, todėl ypač svarbu nustatyti ir įvertinti, ar nuteistasis vis dar palaiko ryšius su buvusiais bendrininkais, ar yra pasiryžęs vengti bendravimo su nusikalstamą praeitį turinčiais ir nusikalsti linkusiais asmenimis. Nuteistojo teigimu, jis yra pasiruošęs vengti tokių žmonių ir nusikaltimų darymą kurstančių situacijų, vis dėlto, pateiktos bylos medžiaga liudija priešingai. Skundo medžiagoje esantis sutikimas (b. l. 12) patvirtina, kad G. S., paleistas lygtinai, bus priimtas į darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad sutikimas pasirašytas šios įmonės direktorės I. M., kuri yra V. M. sutuoktinė. Minėtas asmuo yra nuteistas kartu su G. S. toje pačioje byloje dėl veikimo organizuotoje grupėje, įvykdant du sunkius nusikaltimus. Taip pat, tiek V. M., tiek G. S. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Taigi nuteistojo pasiryžimas dirbti toje pačioje įmonėje ir su tais pačiais asmenimis, su kuriais įvykdė sunkius nusikaltimus, vertinamas neigiamai. Tai rodo, jog G. S. dar nėra pasitaisęs, neketina keisti savo gyvenimo būdo ir apie akivaizdžią pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius (informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, tik dalies savo veiksmų pasekmių apgalvojimas) nėra pagrindo kalbėti.

Tai, jog nuteistojo mąstymas bei elgesys yra probleminė sritis, liudija ir G. S. pasirenkami netinkami problemų sprendimo būdai, pavyzdžiui, dalyvavimas bado akcijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nepagrįstai sumenkina ir bausmės atlikimo metu padarytus drausminius nusižengimus. Tai, jog už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą G. S. nebuvo paskirta drausminė nuobauda, nereiškia, jog toks elgesys yra toleruotinas. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis iš esmės palaiko neformaliąsias nuteistųjų tradicijas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog G. S. yra susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje. Be to, nuteistasis pataisos namuose nedirba, dėl įdarbinimo net nebuvo kreipęsis į pataisos namų administraciją ir tai tik patvirtina kriminalinės subkultūros laikymąsi bei neigiamą darbinę motyvaciją.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, vis dėlto, pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. S. padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.