Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-166/2015

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01318-2012-3

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirta jam bausmė –laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta V. N. bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. N. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ją iš dalies sudedant su Vilniaus apygardos teismo 2014-09-05 paskirta 2 metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. N. suėmime išbūtas laikas – nuo 2012-12-27 iki 2013-01-25.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. N. laikino sulaikymo laikas nuo 2012-12-25 22.00 val. iki 2012-12-27 16.00 val. (2 paros).

Taip pat į bausmės laiką įskaitytas laikas, įskaitytas 2014-09-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir pagal šį nuosprendį atliktos bausmės dalis.

Nukentėjusiojo P. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš V. N. bei A. B.solidariai priteista P. M. naudai 207,07 eurai turtinei žalai atlyginti.

2015-01-28 nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teisę į V. N. priklausančius 10,26 eurų paliktas galioti ir nukreipta ši sumą pareikštų civilinių ieškinių užtikrinimui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, veikdamas kartu su A. B., 2012-12-25 nuo 16.00 val. iki 22.00 val. A. B. išdaužus plyta pirmo aukšto šoninį lango stiklą, 95,57 eurų (330 Lt), įsibrovė į P. M. priklausantį namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur pasikėsino pagrobti odines pirštinės, 23,17 eurų (80 Lt), nešiojamąjį kompiuterį „Packard Bell“, 434,43 eurų (1500 Lt), septynis alkoholio butelius, bendros 144,81 eurų (500 Lt ), rankinę, taupyklę, 2,90 eurų (10 Lt), su viduje buvusiais 57,92 eurų (200 Lt), taupyklę, su viduje buvusiais 202,73 eurais (700 Lt), taupykle, su viduje buvusiais 86,89 eurais (300 Lt), kuprinę, kurioje buvo sukrauti 1 Kg įvairių rūšių sveriami saldainiai, dešimt šokoladų plytelių „Nussbeisser“, dešimt šokolado plytelių „Zartbitter“, bendros 23,17 eurų (80 Lt), DVD grotuvas, 57,92 eurų (200 Lt), navigacijos sistema „Garmin“, 144,81 eurų (500 Lt), navigacijos sistema „Iphone Style“, 101,37 eurų (350 Lt), rankinę, su viduje sudėtais P. M. LR pasu, R. M. LR pasu, D. M. LR pasu, M. M. LR pasu, P. M. ir M. M. AB „Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“ elektroninės bankininkystės prisijungimo kodais, M. M. AB Seb banko kodų indikatoriumi, treningai „Sols“, 10,43 eurų (36 Lt), džemperis „Sols“, 14,48 eurų (50 Lt), striuke, 22,59 eurų (78 Lt), tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas nukentėjusiojo P. M..

Šiais savo veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis veikdamas kartu su A.B., 2012-12-25 nuo 16.00 val. iki 22.00 val., pasikėsino įvykdyti vagystę iš patalpų, tyčia sugadino svetimą turtą, t.y. namo viduje sugadino seifo užraktą, 72,41 eurų (250 Lt), sulaužė siurblio „Philips“ šluotą, 24,62 eurų (85 Lt), tuo padarydamas nukentėjusiajam P. M. 192, 60 eurų (665 Lt) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis veikdamas kartu su A. B., 2012-12-25 nuo 16.00 val. iki 22.00 val., įsibrovę į namą, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bandė pagrobti P. M. LR pasą, M. M. LR pasą, R. M. pasą, D. M. LR pasą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas nukentėjusiojo P. M..

Šiais savo veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis V. N. neginčija kaltės inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme bei jų kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti BK 75 str. nuostatas (nauja redakcija) ir bausmės vykdymą atidėti, Vilniaus apygardos teismo 2014-09-05 nuosprendžiu paskirtai bausmei, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nuosprendžiu paskirtai bausmei. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog BK 75 str. taikymas sprendžiamas paskyrus galutinę subendrintą bausmę, o ne dėl kiekvieno bendrintino nuosprendžio atskirai, kaip to prašo nuteistasis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamais nuosprendžiais, apeliaciniu skundu daro išvadą, jog tiek Vilniaus apygardos teismo 2014-09-05 nuosprendžiu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-12 nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės yra teisingos ir adekvačios tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek nuteistojo asmenybei, todėl paskirtų bausmių švelninti bei atidėti bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš baudžiamosios medžiagos, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, V. N. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. ir 260 str. 1 d. bei nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Šio nuosprendžio priėmimo metu įstatymas nenumatė galimybės už sunkių nusikaltimų padarymą taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, todėl teismas tokios galimybės nesvarstė. Vis tik teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra pagrindų taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau jeigu ir būtų pagrindas spręsti V. N. bausmės švelninimo klausimą, įsigaliojus BK 75 str. naujai redakcijai, teisėjų kolegijos nuomone, nebūtų pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti realiai neatliekant V. N. paskirtos bausmės. Tokia išvada darytina vertinant V. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – Vilniaus apygardos teismo 2014-09-05 nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tyčinį baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 5 d.) ir susijęs su disponavimu psichotropine ir narkotine medžiaga, siekiant savanaudiškų tikslų bei veikiant organizuotoje grupėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. N. baustas administracine tvarka, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas tris kartus, paskutinį kartą nuo 2003-04-18 iki 2003-05-16, diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. Svarstant BK 75 str. instituto taikymo klausimą nuteistojo V. N. atžvilgiu, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad praėjus beveik dvejiems metams, po sunkaus nusikaltimo padarymo, nuteistasis vėl padarė tris naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog V. N. iš ankstesnio teistumo teigiamų išvadų nepadarė, nepateisina lūkesčių, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų bei visuomenėje priimtų normų. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos ir nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas 2015- 05-12 nuosprendžiu paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistojo asmenybės matyti, kad pritaikius V. N. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebus pasiekti. Tuo tarpu teismas atsižvelgia į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino ir gailisi, jog nenustatyta sunkinančių aplinkybių, prieš nuteisimą V. N. mokėsi Vilniaus statybininkų rengimo centre, jau atlikęs ½ bausmės, pataisos įstaigoje dirba, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvauja „Carito“ projekte ir kt. projektuose ir vertina teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės negali būti vertinamos išimtinai prioritetinėmis ir sąlygojančios nuteistajam paskirtos bausmės atidėjimą šiuo pagrindu. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, nuteistajam V. N. paskirta bausmė teisinga, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.