- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- e2S-1537-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02690-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) valstybės įmonės „Registrų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (atsakovės) G. Z. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, suinteresuotas asmuo (ieškovė) – valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) G. Z. pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto 2023 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-6958-909/2023, kuriuo iš atsakovės G. Z. ieškovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ naudai priteista 6 214,54 Eur nepagrįstai įgytų lėšų suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidos, vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, kuriuo prašė dėl turtinės padėties atidėti teismo sprendimo vykdymą kalendoriniams metams; ar išdėstyti jo vykdymo tvarką atsiskaitant su ieškove periodinėmis išmokomis kas kalendorinį mėnesį, mokant apie 300 Eur teismo sprendimu priteistą piniginių lėšų sumą. Prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovės turtinė padėtis sunki - ji iš esmės gyvena iš pajamų, pardavusi nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; atsakovė turi dvi paskolas – nuo 2008 m. dėl buto ir nuo 2018 m. dėl automobilio. Pasikeitus infliacijos metiniam vidurkiui išaugo palūkanų normos, todėl kredito įstaigoms išaugo mokėtinos sumos. Teismo priteista suma ženkliai viršija mokėtiną sumą ieškovei santykyje su pragyvenimui skirtinomis išlaidomis ir gaunamomis pajamomis, o gautos išmokos išleistos. Atleidimas iš darbo ir bylinėjimosi teisme procesas dėl neteisėto atleidimo iš darbo tiesiogiai sąlygojo sveikatos būklę, 2021 m. lėmė rimtus ir kai kuriuos nesugrįžtamus sveikatos sutrikimus, todėl didelę dalį gaunamų pajamų pareiškėja privalo skirti sveikatos gydymui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėja pagal viešai prieinamą informaciją nuo 2021 m. lapkričio 5 d. yra praktikuojanti advokatė, ji nėra bedarbė, gauna pajamas. Pareiškėja savo argumentų dėl sunkios turtinės padėties nepagrindė jokiais įrodymais. Pirmos instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje pareiškėją atstovavo advokatė D. D., kuriai už suteiktas paslaugas pareiškėja sumokėjo sutartą atlyginimą (2 420 Eur). Asmuo, kuris yra sunkioje finansinėje padėtyje, būdamas pats advokatu, nesikreiptų dėl teisinių paslaugų suteikimo į kitus asmenis, kadangi tiek jo turimas išsilavinimas, tiek statusas leidžia interesus tinkamai atstovauti pačiam. Pareiškėja taip pat nepagrindė savo argumentų dėl sveikatos būklės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos G. Z. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė, o prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkino –teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6958-909/2023, priteistą 6 214,54 Eur nepagrįstai įgytų lėšų sumos ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (viso 6 354,54 Eur sumą) vykdymą išdėstė lygiomis dalimis, įpareigojant pareiškėją G. Z. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti suinteresuotam asmeniui VĮ „Registrų centras“ po 300 Eur dydžio įmokas iki visiško skolos sumokėjimo.
4. Savo išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismas grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovė neįrodė sąlygos, jog ateityje jos padėtis pasikeis ir ji galės įvykdyti teismo sprendimą, egzistavimą. Nors atsakovė nurodė, kad ateityje planuoja parduoti nekilnojamąją turtą ir užsiimti profesine veikla, tačiau jokių patikimų įrodymų teismui apie planuojamą parduoti nekilnojamąjį turtą nepateikė; taip pat nepateikė įrodymų apie planuojamas gauti sumas iš profesinės veiklos. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi sveikatos problemų, kurios, tikėtina, atsakovei ateityje gali kliudyti užsiimti advokato praktika pilna apimtimi. Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog pagrindo teismo sprendimo įvykdymo atidėjimui nėra.
4.2. Vertinant atsakovės pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas už 2023 metus, akivaizdu, jog gaunant tokias pajamas, teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu priteistas sumas pareiškėja išmokėti vienu mokėjimu nėra pajėgi.
5. Teismas vertino, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymas, atsižvelgiant į numanomą sprendimo priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas, atitinka abiejų šalių teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, jog kadangi ieškovei priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, laikytina, kad išdėsčius priteistų sumų mokėjimą, ieškovo teisėti interesai pažeisti nebus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) VĮ „Registrų centras“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir pareiškėjos G. Z. pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pareiškėja, grįsdama savo prašymą dėl skolos išdėstymo nepateikė jokių įrodymų apie 2023 m. turėtas sveikatos problemas, dėl kurių negalėtų vykdyti profesinės veiklos; taip pat nepatekė duomenų apie nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo / kilnojamojo turto objektus, turimus vertybinius popierius, nuosavas lėšas finansų įstaigose ir kt. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja pateikė teismui tik dalį įrodymų apie savo turtinę padėtį, t. y. pareiškėjos sunki turtinė padėtis liko neįrodyta, dėl ko teismas nepagrįstai tenkino jos prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
6.2. Pagal VĮ „Registrų centras“ prašymą pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 16 d. dėl iš G. Z. priteistos skolos išdavė vykdomąjį raštą, kurį „Registrų centras“ perdavė vykdyti antstolių kontorai. Antstolė 2024 m. balandžio 17 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0018/24/00812 ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolė informavo, kad vykdant išieškojimą iš G. Z. priklausančių sąskaitų kredito įstaigose 2024 m. gegužės 22 d. buvo nurašyta visa susidariusi skola išieškotojos VĮ „Registrų centras“ naudai, t. y. skola 2024 m. gegužės 22 d. buvo išieškota. Visa tai patvirtina, kad pareiškėjos finansinė padėtis nebuvo sunki, kadangi antstolės nurodymas nurašyti skolą nuo pareiškėjai priklausančių sąskaitų kredito įstaigoje buvo įvykdytas per vieną dieną.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja G. Z. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pagrindinės pareiškėjos nurodomos priežastys, kodėl teismo sprendimo vykdymas turi būti atidėtas ar išdėstytas, yra pablogėjusi pareiškėjos finansinė padėtis ir sveikatos problemos. Pareiškėja šias priežastis pagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
7.2. Tuo tarpu antstolė, tinkamai neinformavusi pareiškėjos apie atliekamus veiksmus, 2024 m. gegužės 22 d. priverstinai nurašiusi pinigines lėšas ir be kita ko paskaičiavusi beveik 1 000 Eur vykdymo išlaidų, pareiškėjos sąskaitoje palikusi vos 334,46 Eur, pažeidė bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama išdėstyti skolos mokėjimą, nurodė, kad turi ilgalaikių įsipareigojimų kreditoriams, ir, savaime suprantama, negali likti su aukščiau nurodyta suma sąskaitoje ir / ar iš to pragyventi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų
10. Prieš pradedant nagrinėti atskirąjį skundą, svarbu išspręsti klausimą dėl bylos šalių pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – išrašus iš antstolių programos dėl antstolės Jurgitos Bareikienės vykdomos bylos Nr. 0018/24/00812; antstolės Jurgitos Bareikienės lydraštį Nr. S-24-18-9653 bei pažymą Nr. S-24-18-9652. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog šių rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo dėl to, jog jie tuo metu dar nebuvo priimti, o šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėja G. Z. pateikė teismui išrašą iš banko sąskaitos antstolei priėmus patvarkymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalių naujai pateikti įrodymai atsirado jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo; taip pat naujai pateikti šalių įrodymai turi reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl visi apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6958-909/2023, tenkino ieškinį ir ieškovės VĮ „Registrų centras“ naudai iš atsakovės G. Z. priteisė 6 214,54 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 140 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą. Pagal VĮ „Registrų centras“ prašymą teismas 2024 m. balandžio 16 d. dėl aukščiau nurodytos priteistos sumos išdavė vykdomąjį raštą, kurį VĮ „Registrų centras“ perdavė vykdyti antstolių kontorai. Antstolė Jurgita Bareikienė 2024 m. balandžio 17 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0018/24/00812 ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.
14. Pareiškėja (skolininkė) G. Z. 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame remdamasi sunkia finansine padėtimi bei bloga sveikatos būkle prašė atidėti sprendimo vykdymą arba sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė, o prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkino.
16. Apeliantė VĮ „Registrų centras“ atskirajame skunde nurodo, jog (i) pareiškėja (skolininkė) neįrodė savo pareiškimo argumentų tiek dėl sunkios finansinės padėties, tiek dėl sveikatos būklės; (ii) antstolė, vykdantį priverstinį išieškojimą pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą vykdomąjį raštą, 2024 m. gegužės 22 d. (t. y. pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimmo dieną) skolą iš skolininkės išieškojo, t. y. iš G. Z. priklausančių sąskaitų nurašė visą susidariusią skolą išieškotojos VĮ „Registrų centras“ naudai.
17. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjos (skolininkės) G. Z. prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
19. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti, taip pat gali pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, jog spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
21. Šiuo atveju nėra ginčo, kad teismo sprendimas, kurio įvykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamoje byloje, jau yra vykdomas / įvykdytas priverstinai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkei bylos nagrinėjimo metu, skolininkė įgyją teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teikiant pirmosios instancijos teismui CPK 284 straipsnyje numatytą prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
22. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja (skolininkė) prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė dviem esminėmis aplinkybėmis – pablogėjusia / bloga sveikatos būkle bei sunkia finansine padėtimi, tačiau abi šios faktinių grupių aplinkybės buvo atsiradusios ir atitinkamai buvo skolininkei žinomos dar iki bylos išnagrinėjimo ir galutinio procesinio sprendimo joje įsiteisėjimo, be to, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, laiko, kad skolininkė nepagrindė būtinybės šiuo konkrečiu atveju nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos ir vertinti, kad yra pagrindas išdėstyti įsiteisėjusį bei priverstinai vykdytiną ir iš esmės jau įvykdytą teismo sprendimą.
23. Visų pirma, pareiškėja nurodo, jog 2020 metais jai buvo diagnozuotas smegenų infarktas su kitomis jį lydinčiomis ligomis, taip pat jai yra diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas, degeneraciniai stuburo pakitimai. Anot pareiškėjos, dėl nurodytų diagnozių ji patiria dideles gydymosi išlaidas, taip pat sąlyginai nukentėjo darbingumas. Nors, viena vertus, nėra pagrindo abejoti, kad tokio pobūdžio, kaip nurodo skolininkė, sveikatos problemos gali sąlygoti tam tikras (ir galimai ne mažas) gydymosi išlaidas, tačiau kita vertus: (i) šios sveikatos problemos jau egzistavo šalių ginčo teisme nagrinėjimo / sprendimo priėmimo metu, todėl skolininkė iki sprendimo priėmimo byloje turėjo galimybę kreiptis į teismą su prašymu išdėstyti prievolės įvykdymą tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas; (ii) kaip teisingai atskirajame skunde pažymėjo apeliantė (ieškovė), pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų pareiškėjos patirtas ir tebepatiriamas išlaidas gydymui.
24. Antra, negalėjimą iš karto įvykdyti teismo sprendimą skolininkė grindė savo sunkia finansine padėtimi. Anot skolininkės jos darbingumą sąlyginai lemia sveikatos būklė, kuri yra tik patenkinama; jos 2023 m. sumažėjusias pajamas sąlygojo jos atstovaujami bankrutavę klientai (juridiniai asmenys); be to, 2023 metais keliskart išaugo bankui grąžinamų paskolų už įsigytą nekilnojamąjį / kilnojamąjį turtą palūkanos.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkės nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties paprastai nelaikomos išimtinėmis aplinkybėmis. Be to, žemiau teismo nurodyti argumentai suponuoja išvadą, jog skolininkė neįrodė savo sunkios finansinės padėties fakto, taip pat nepagrindė aplinkybių, jog egzistuoja sąlygos ir šiuo pagrindu (sunkios finansinės padėties pagrindu) išdėstyti teismo priimto sprendimo vykdymą:
25.1. Skolininkei 2023 m. sumažėjusios pajamos nebuvo siurprizinė aplinkybė, kuria, kaip jau buvo minėta anksčiau, atsitiko / įvyko jau po teismo sprendimo, kurio vykdymą prašoma išdėstyti, priėmimo, t. y. skolininkė šia aplinkybe (sumažėjusiomis pajamomis) galėjo remtis dar nagrinėjant šalių ginčą ir prašyti prievolės įvykdymo išdėstymo;
25.2. Skolininkės, vykdančios advokatės veiklą, pajamos priklauso būtent nuo jos darbinės veiklos apimties, kokybės ir pan., todėl argumentas, jog atstovaujantys jos klientai bankrutavo, nelaikytinas reikšmingu, be to, nėra pagrįstas jokiais įrodymais;
25.3. Taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais aplinkybė, kad skolininkės darbinės veiklos sumažėjimą / gaunamų pajamų sumažėjimą lemtų jos sveikatos būklė. Tuo labiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, smegenų infarktas skolininkei diagnozuotas dar 2020 metais, tuo tarpu pajamos sumažėjo tik 2023 metais.
25.4. Nepagrįstu skolininkės argumentas dėl sunkios finansinės padėties laikytinas ir tame kontekste, kad šalių ginčą nagrinėjant teisme, skolininkė 2023 m. pardavė savo nekilnojamąjį turtą, už kurį kaip ji nurodo deklaracijoje, gavo 30 000 Eur.
25.5. Skolininkės nurodoma aplinkybė dėl 2023 m. padidėjusių bankui grąžinamų paskolų / kreditų palūkanų savaime nelaikytina išimtine ir svarbia. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog ta aplinkybė, kad skolininkas turi ir kitų turtinių įsipareigojimų, nėra aplinkybė, atleidžianti skolininką nuo teismo sprendimo vykdymo išieškotojo naudai. Esami atsakovo finansiniai įsipareigojimai negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėto lūkesčio įsiteisėjus teismo sprendimui gauti priteistas sumas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-888-330/2023).
26. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis teismų praktikoje nelaikytina absoliučiu pagrindu taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Be to, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022). Tuo tarpu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, ir pareiškėja šios aplinkybės neskundė, kad pareiškėja neįrodė, jog jos finansinė padėtis ateityje pasikeis taip, kad ji galės įvykdyti teismo sprendimą.
27. Reikšminga aplinkybė yra ir ta, jog šiuo atveju susiklostė situacija, kai teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-6958-909/2023, kurio vykdymą prašoma išdėstyti, ne tik vykdomas priverstinai, bet ir yra įvykdytas, t. y. į bylą yra pateikta antstolės Jurgitos Bareikienės 2024 m. gegužės 23 d. Pažyma Nr. S-24-18-9652, iš kurios matyti, kad 2024 m. gegužės 22 d. nuo skolininkės G. Z. priklausančių sąskaitų kredito įstaigose išieškotojos VĮ „Registrų centras“ naudai buvo išieškota visa 6 782,75 Eur skola. Nors atsakovė turi teisę šį antstolės veiksmą skųsti CPK nustatyta tvarka, tačiau vis dėlto, byloje neginčijamai nustatyta, kad visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. d. civilinėje byloje Nr. e2-6958-909/2023 sprendimu priteista suma šiuo metu yra išieškota. Taigi nors atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo finansine situacija, akivaizdu, kad ji savo sąskaitose disponavo piniginėmis lėšomis, kurios buvo pakankamos teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, nurodyta aplinkybė paneigia apeliantės teiginius dėl sprendimo įvykdymo negalimumo, o vien tai, kad apeliantė turi finansinių sunkumų, savaime nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
28. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, tame tarpe ir naujai pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, jog skolininkės turtinė padėtis būtų tokia prasta, kuri užkirstų kelią jai įvykdyti teismo sprendimą, o tai, kad skolininkė turi kitų turtinių įsipareigojimų, nėra aplinkybė, atleidžianti ją nuo teismo sprendimo vykdymo ieškovės naudai.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškėjos prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos (atsakovės) G. Z. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto 2023 m. lapkričio 10 d. civilinėje byloje Nr. e2-6958-909/2023, vykdymo išdėstymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.