- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-21
- Bylos Nr.
- e2-888-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03405-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- Lenkijos bendrovės Agerona Sp
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo ūkininko P. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo ūkininko P. P. prašymas dėl sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos bendrovės Agerona Sp. z o.o. ieškinį atsakovui ūkininkui P. P. dėl sutartinių netesybų ir palūkanų priteisimo, vykdymo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lenkijos bendrovė Agerona Sp. z o.o. (toliau ‒ ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko P. P. (toliau ‒ ir atsakovas) 96 751,05 Eur sutartines netesybas, 1 238,41 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 87 183,45 Eur baudą, 1 115,95 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (88 299,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 334,28 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-383-567/2023 pagal atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo, 2023 m. birželio 29 d. nutartimi jį pakeitė. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 43 591,73 Eur baudą, 557,97 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2004-864/2022, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-383-567/2023, įvykdymą, nustatant tokį priteistų sumų mokėjimo grafiką: 1) 10 000 Eur priteistos baudos dalis ir 475,26 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos iki 2023 m. rugpjūčio 10 d.; 2) 10 000 Eur priteistos baudos dalis turi būti sumokėta iki 2023 m. rugsėjo 10 d.; 3) 10 000 Eur priteistos baudos dalis turi būti sumokėta iki 2023 m. spalio 10 d.; 4) 13 591,73 Eur priteistos baudos dalis ir 557,97 Eur pavėluoto mokėjimo palūkanos turi būti sumokėtos iki 2023 m. lapkričio 10 d.; 5) 8 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, apskaičiuotos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 14 d.) iki sprendimu priteistų sumų sumokėjimo, turi būti sumokėtos iki 2023 m. lapkričio 10 d.
5. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovas grindė sunkia turtine padėtimi, COVID-19 pandemijos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis verslui, verslo sezoniškumu. Atsakovas taip pat nurodė turintis didelių įsiskolinimų kredito įstaigoms. Akcentuodamas nurodytas aplinkybes bei teigdamas, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ieškovei nesukels neigiamų pasekmių, atsakovas prašė tenkinti jo pateiktą prašymą.
Šalies argumentai
6. Ieškovė su atsakovo prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
8. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, pažymėjo, kad atsakovas, kuriam tenka pareiga pagrįsti prašymą, neįrodė, jog neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą priteistą sumą, nepateikė išsamių duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir tai leidžia daryti prielaidą, kad jis sąmoningai siekia nuslėpti tikrąją finansinę padėtį.
9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė teismui savo sąskaitų Ignalinos kredito unijoje bei „Swedbank“ akcinėje bendrovėje išrašus vos už septynių dienų laikotarpį. Toks trumpas laikotarpis, teismo vertinimu, yra nepakankamas piniginių lėšų srautams atsakovo sąskaitose nustatyti ir atsakovo finansinei būklei įvertinti. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas neatskleidė teismui gaunamų pajamų apimties ir jų šaltinių. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas gauna pajamas iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Teismas taip pat nustatė, kad iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų matyti, jog atsakovas turi ne vieną transporto priemonę, o 2022 m. balandžio 12 d. savo vardu įregistravo elektrinį automobilį TESLA, kurio vertė (kaip nurodė ieškovė) yra 68 950 Eur. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso net 45 nekilnojamojo turto objektai.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad jau po Vilniaus apygardos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas padidino savo įsipareigojimus. 2023 m. balandžio 11 d. jis sudarė paskolos sutartį su UAB „SME Capital 3“ dėl 100 000 Eur paskolos, kurios paskirtis – investicinė (turto įsigijimui); 2023 m. balandžio 24 d. sudarė kredito sutartį su jungtine kredito unija KREDA dėl 147 600 Eur paskolos, kurios paskirtis taip pat yra investicinė (diskinių skutikų Rubin 10/600 KUA (2 vnt.) įsigijimui). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad atsakovas, būdamas patyręs ir apdairus ūkininkas, įvertino savo turtinių pajėgumų pakankamumą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
11. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovas P. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turi turto ir nusprendė, kad jis gali sumokėti iš karto visą teismo procesiniu sprendimu priteistą sumą. Tačiau turto pardavimas, siekiant įvykdyti sprendimą, padarytų itin didelės ir neproporcingos žalos atsakovui, kadangi tiek žemė, tiek žemės ūkio padargai ir transporto priemonės yra būtini atsakovo veiklos vykdymui, jos tęstinumui.
13.2. Atsakovas iš tiesų yra įdarbintas kelioms valandoms per mėnesį UAB „Blueberryja“ ir UAB „Agrojoris“, tačiau jo atlyginimas abiejose bendrovėse sudaro tik po 96,80 Eur. Atsakovo iš šių bendrovių gaunamos pajamos, atsižvelgiant į jų dydį, yra nereikšmingos sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
13.3. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) gaunamų išmokų suvestinės duomenys patvirtina, kad išmokas ūkininkas P. P. gauna spalio - gruodžio mėnesiais. Taigi atsakovo P. P. prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą ir jame nurodomas išdėstymo terminas buvo grindžiami atsakovo realiai gaunamų pinigų srautais.
13.4. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad žemės ūkio sektorius nenukentėjo nuo COVID pandemijos. Iš tikrųjų pandemijos poveikis atsakovo veiklai buvo itin žymus, nes dėl pandemijos stipriai sutriko tarptautiniai logistiniai srautai, sutrūkinėjo tiekimo grandinės, buvo apsunkinta uostų veikla ir t.t. Pandemijos piko metu grūdų transportavimas buvo labai komplikuotas, buvo sunku užsitikrinti tinkamą transportą, stipriai išaugo logistikos kainos.
13.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nepateikė visų būtinų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas kartu su prašymu pateikė didelės apimties duomenis, kurių visiškai pakako klausimui išspręsti.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti.
15. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo, kad atsakovas neįrodė, jog neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą ieškovei priteistą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Iš atsakovo atskirojo skundo teiginių galima suprasti, jog teismo sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, kai atsakovas turės „laisvų apyvartinių lėšų“, t. y. tik tuomet, kai pačiam atsakovui bus patogu ir teismo sprendimo vykdymas jam nesukels jokių nepatogumų. Toks prašymo pagrindimas prieštarauja teismo sprendimo privalomumo ir šalių lygiateisiškumo principams.
15.3. Iš apelianto dėstomų argumentų bei pateiktų dokumentų matyti, kad jis savo, kaip ūkininko, verslui plėtoti ne kartą yra gavęs paskolas iš kredito įstaigų. Visgi apeliantas nepaaiškina, kodėl ir šiuo konkrečiu atveju, siekdamas įvykdyti teismo sprendimą, jis nesikreipė į kredito įstaigas dėl gavimo paskolos, iš kurios lėšų galėtų visiškai įvykdyti teismo sprendimą, jeigu (kaip pats teigia) šiuo metu neturi laisvų apyvartinių lėšų ir nepageidauja realizuoti jam priklausančio turto.
15.4. Iš NMA išmokų suvestinės matyti, jog nuo 2022 m. vasario mėnesio (t. y. nuo tada, kai buvo užvesta ši civilinė byla, ieškovei kreipusis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo) atsakovas vien iš NMA gavo net 200 847,40 Eur išmokų. Vadinasi, apeliantas, žinodamas apie pareikštą ieškinį teisme, o juo labiau apie priimtą jam nepalankų teismo sprendimą, privalėjo įsivertinti ir suplanuoti reikiamas lėšas teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė deklaratyvius ir niekuo neparemtus atsakovo P. P. teiginius apie tariamą COVID pandemijos įtaką jo, kaip ūkininko, veiklai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: atsakovui ūkininkui P. P. priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą; duomenis iš UAB „Blueberryja“ ir UAB „Agrojoris“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių; NMA išmokų atsakovui suvestinę; ūkininko P. P. veiklos 2022 m. balansą.
18. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
19. Kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, kadangi teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
20. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo, į tai, kad byloje keliamas klausimas, ar apelianto finansinė padėtis ir jos ateities perspektyvos sudaro pagrindą tenkinti prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, į atskirojo skundo argumentus, jog teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina apelianto papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priimant naujus įrodymus, ieškovės teisė supažinti su juose esančiais duomenimis ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nėra pažeista, kadangi tie įrodymai buvo pateikti su atskiruoju skundu ir ieškovė dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė atsiliepime į skundą.
Dėl pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą
21. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
22. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2004-864/2022, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-383-567/2023, vykdymą, nustatant, kad teismo sprendimu iš atsakovo priteista suma turi būti sumokėta dalimis iki 2023 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, nutaręs, kad pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti sunkią atsakovo finansinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, kad teismas nevisapusiškai įvertino jo pateiktus įrodymus bei paaiškinimus.
25. Prieš vertinant skundžiamą nutartį, pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Vien apelianto nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo tariamai padarytų proceso teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savą faktinių aplinkybių interpretaciją. Apeliantas iš esmės siekia, kad pagal byloje pateiktus įrodymus būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė klausimą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.
26. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis nutarta atsakovo prašymo netenkinti, apeliacinės instancijos teismas apeliantui išaiškina, kad būtent jam, kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį argumentuoti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindė tuo, kad, atsižvelgus į vykdomos veiklos specifiką, pajamas jis gauna rudenį (nuėmus derlių), be to, atsakovas smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, vykdo anksčiau prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kurių dydis viršija 1 000 000 Eur, moka darbo užmokestį darbuotojams, todėl iš karto sumokėti visą teismo sprendimu ieškovei priteistą sumą ir išsaugoti veiklos gyvybingumą atsakovui būtų itin sudėtinga.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (remiantis viešų registrų duomenimis), tiek ir apelianto pateikti įrodymai leidžia spręsti apie tai, kad apelianto finansinė padėtis nėra ypatingai sudėtinga ir jis turi galimybę sumokėti visą iš jo priteistą sumą neatidedant ir (ar) neišdėstant teismo sprendimo vykdymo.
29. Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 45 nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus ir statinius), 14 transporto priemonių. Sutiktina su apeliantu, kad sprendimas parduoti tam tikrus nekilnojamojo turto objektus, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, būtų neracionalus, įvertinus tai, kad didžioji dalis nekilnojamojo turto objektų yra žemės sklypai, kurie reikalingi tiesioginei ūkininko veiklai vykdyti, tačiau duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nepagrindė objektyvaus būtinumo išdėstyti sprendimo vykdymą. Atsakovas gauna darbinių pajamų (iš UAB „Agrojoris“ ir UAB „Blueberryja“), o NMA mokėjimo suvestinės duomenimis, atsakovas nuo 2022 m. kovo mėnesio iki 2023 m. liepos mėnesio gavo 200 847,40 Eur išmokų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovas turėjo 1 641 011 Eur vertės trumpalaikio turto, t. y. 1 137 299 Eur vertės atsargų, 383 103 Eur vertės per vienerius metus gautinų sumų bei 120 609 Eur pinigų. Tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, visapusiškai įvertino duomenis apie atsakovo turtinę padėtį bei kitas klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nutarė, kad atsakovas neįrodė buvimo išimtinės situacijos, kuri sukurtų pagrindą išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos mokėjimą atsakovo nurodytomis dalimis.
30. Nors apeliantas nurodo, kad yra sudaręs 11 kredito sutarčių, kurių bendra suma viršija 1 000 000 Eur, o vidutinė kasmėnesinė kreditų ir palūkanų grąžinimo įmoka sudaro apie 6 787 Eur, ši aplinkybė, sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nėra esminė ir nelemia kitokių, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadų analizuojamu klausimu. Atsakovo verslo sprendimai neturi riboti jo kontrahento (ieškovės) teisės laiku gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Be to, atsakovas, būdamas atidžiu ir rūpestingu verslininku, turi įvertinti prisiimamus įsipareigojimus, o šiuo atveju nustatyta, kad jau esant išspręstam ginčui tarp šios bylos šalių, apeliantas prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus. Akcentuotina, kad esami atsakovo finansiniai įsipareigojimai negali paneigti teismo sprendimo privalomumo ir pažeisti šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisėto lūkesčio įsiteisėjus teismo sprendimui gauti priteistas sumas.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas neįrodė, jog COVID-19 pandemija sukėlė atsakovui turtinių ar kitokių nepatogumų, kurie trukdytų nedelsiant sumokėti ieškovei priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad COVID-19 pandemijos metu, dėl taikytų suvaržymų ir veiklos apribojimų tam tikros verslo sritys patyrė nepatogumų, lėmusių ir finansinius nuostolius, visgi tik deklaratyvaus turinio apelianto teiginiai apie pandemijos metu patirtus nuostolius nepavirtina prašymo pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys ir į atsiliepime ieškovės akcentuotą aplinkybę, kad remiantis tarp ūkininkų ir žemės ūkio produkcijos supirkėjų sudarytomis sutartimis, įprasta, jog būtent supirkėjai yra atsakingi už produkcijos paėmimą iš ūkininkų, tad tik bendro pobūdžio apelianto teiginiai apie pandemijos metu sutrikusias logistikos grandines ir dėl to patirtus nuostolius atmestini kaip nepagrįsti.
32. Šiame kontekste pažymėtini kasacinio teismo praktiniai išaiškinimai, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-3782015).
33. Iš apelianto nurodytų aplinkybių išryškėja siekis, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas apeliantui priimtina tvarka ir terminu, t. y. leista sumokėti ieškovei priteistas sumas tuomet, kai atsakovas turės „laisvų lėšų“. Pažymėtina, kad ieškovė bylą inicijavo dar 2022 m. vasario 14 d. (bylos iškėlimo teisme diena), todėl ieškovei iš atsakovo priteistos sumos mokėjimo išdėstymas papildomam keturių mėnesių terminui, nepagrindus išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, neatitinka ieškovės interesų ir nedera su kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 284 straipsnio taikymo sąlygų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
34. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti pagal atskirajame skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje nurodyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinant atskirojo skundo, netenkinamas ir gautas apelianto prašymas atlyginti jo patirtas advokato atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, sprendžiama dėl ieškovės prašymo atlyginti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jos patirtas išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 1 000 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo.
36. Įvertinęs tai, kad ieškovės prašomos atlyginti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytą maksimalų dydį (8.16 papunktis), atsižvelgdamas į tai, jog byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, apeliacinės instancijos teismas mažina prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 784 Eur sumos, atitinkančios advokato suteiktų teisinių paslaugų vertę ir laiko sąnaudas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Lenkijos bendrovei Agerona Sp. z o. o., juridinio asmens kodas 142512974, iš atsakovo ūkininko P. P., asmens kodas 357021000175, 784 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.