Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Agerona Sp. z o. o. ieškinį atsakovui ūkininkui P. P. dėl sutartinių netesybų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pagal sutartis 96 751,05 Eur dydžio bauda yra už 194,58 tonas nepristatytų grikių (taikant 475 Eur už toną įkainį), taip pat už 1 000 tonų nepristatytų kviečių (taikant 202 Eur už toną įkainį) bei už 139 tonas nepristatytų kviečių (taikant 202 Eur už toną įkainį).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prisiimtų prievolių pagal sutartis neįvykdymo, t. y. sutartyse nurodyto grūdų (grikių ir kviečių) nepateikimo ieškovei ir už tai tenkančios atsakomybės sumokėti sutartyse numatytas netesybas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

20. Ieškovė (pirkėja) Agerona Sp. z o. o. ir atsakovas ūkininkas (pardavėjas) P. P. sudarė tris grūdų pirkimo–pardavimo sutartis:

20.1. 2020 m. gegužės 22 d. ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20200522/01VA (Grikių sutartis) dėl 300 tonų ekologinių grikių pardavimo;

20.2. 2020 m. gegužės 7 d. ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 202005/01VA/ZD/96/2020 (toliau – ir Kviečių sutartis Nr. 1) dėl 1 000 tonų ekologinių kviečių pardavimo, numatant, kad ieškovei grūdai pateikiami iki 2021 m. rugsėjo 1 d.;

20.3. 2020 m. birželio 18 d. ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20200618/01VA (toliau – ir Kviečių sutartis Nr. 2) dėl 500 tonų ekologinių kviečių pardavimo, numatant, kad ieškovei grūdai pateikiami iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

21. Sutarčių 3.1 punkte šalys numatė, kad atsakovas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas privalo raštu informuoti ieškovę (pirkėją) apie ekologinių produktų paruošimą krovimui, nurodant paruoštų krauti grūdų kiekį, rūšį ir tikslią datą, kada ieškovė gali atvykti grūdų pakrovimui. Šalys taip pat numatė, kad tuo atveju, jeigu ieškovė negaus raštiško pranešimo, bus laikoma, kad atsakovas neįvykdė prievolės parduoti ekologinius produktus pirkėjai ir jam bus taikomos sankcijos, numatytos sutarčių V dalyje.

22. Sutarčių 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovui (pardavėjui) nepristačius numatyto kiekio grūdų, o taip pat nepranešus ieškovei apie konkrečią produkcijos atsiėmimo datą, atsakovas privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovei 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės bei atlyginti pirkėjai patirtus nuostolius.

23. Sutarčių 5.2 punktas numatė, kad atsakovui pažeidus sutarčių 5.1 punkto nuostatas yra skaičiuojamos 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanos nuo visos neapmokėtos sumos.

24. Ieškovė iš atsakovo priėmė 106,24 tonas grikių pagal Grikių sutartį, bei 261 toną kviečių pagal Kviečių sutartį Nr. 1 ir Kviečių sutartį Nr. 2, taigi, atsakovas neperdavė ieškovei viso sutartyse numatyto grūdų kiekio.

26. Atsakovas P. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad grūdų tiekimo sutartys buvo neįvykdytos dėl ieškovės kaltės, delsiant atsiimti grūdus, o Grikių sutartis buvo pasibaigusi, todėl turėjo būti taikyta ieškinio senatis.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

27. Apeliantas pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-12183-905/2023 dėl tarp šalių sudarytų trijų ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.1 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis pagal P. P. ieškinį Agerona Sp. z o. o. Apeliantas nurodė, kad tarp šalių sudarytose sutartyse akivaizdžiai neprotingas netesybas įtvirtinančios nuostatos yra negaliojančios. Tarp šios bylos ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos yra tiesioginis prejudicinis ryšys, kitos bylos išnagrinėjimo teisinis rezultatas turės tiesioginę ir esminę reikšmę šioje byloje, nes, pripažinus netesybas numatančių sutarčių nuostatas negaliojančiomis, nustatytos aplinkybės būtų privalomos šioje byloje ir šalys jų nebegalėtų ginčyti, o teismas turėtų jomis vadovautis.

28. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai: nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020).

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl šios bylos sustabdymo netenkinamas. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. e2-12183-905/2023 pagal P. P. ieškinį Agerona Sp. z o. o. dėl tarp šalių sudarytų trijų ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių 5.1 punktų nuostatų pripažinimo negaliojančiomis, savaime nesudaro teisinio pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes apeliacinės instancijos teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali pats nustatyti nagrinėjamoje byloje, nestabdant nagrinėjamos bylos ir savo kompetencijos neperkeliant kitam teismui. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinė byla Nr. e2-12183-905/2023 nėra pradėta nagrinėti iš esmės (2023 m. birželio 7 d. gautas atsiliepimas į ieškinį). Dėl to civilinės bylos sustabdymas apeliaciniame procese neatitiktų bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo, neproporcingai užvilkintų procesą ir pažeistų civilinio proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis). Jeigu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12183-905/2023 P. P. būtų priimtas palankus sprendimas, t. y. sutarčių nuostatos dėl netesybų dydžio būtų pripažintos negaliojančiomis, tai jis turės teisę kreiptis CPK nustatyta tvarka dėl proceso šioje byloje atnaujinimo CPK 366 straipsnio numatytais pagrindais.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino ieškovės reikalavimui priteisti netesybas pagal Grikių sutartį.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai tarp sutarties šalių kyla nesutarimų dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teismas, spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Pagal jas teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

33. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą. Tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

34. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sutarė Grikių sutartį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Nustatyta, kad šalys 2020 m. gegužės 22 d. sudarė Grikių sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. pristatyti ieškovei 300 tonų ekologinių grikių, tačiau nurodytu laikotarpiu patiekė tik 89,64 tonas. 2020 m. gruodžio 2 d. šalys pasirašė priedą prie Grikių sutarties, kuriame susitarė pristatymo laikotarpį (2020 m.: 09 mėn. 01 d. – 11 mėn. 30 d.) pakeisti į „2020 m. / 2021 m.: 09 mėn. 01 d. – 01 mėn. 31 d.“ Būtent nurodytus datos neaiškumus apeliantas vertina, kaip patvirtinančius jo argumentus dėl Grikių sutarties pratęsimo 2020 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiui.

38. Vadinasi, apelianto nurodomi neaiškumai dėl Grikių sutarties pratęsimo, nesudarė jam pagrindo abejoti Kviečių sutarties Nr. 2 pratęsimo terminu iki 2021 m. rugsėjo 1 d., nors terminų pratęsimo formuluotės yra analogiškos abiejose sutartyse. Tokia apelianto gynybinė pozicija, skirtingai aiškinant dviejų analogiškai pratęstų sutarčių galiojimo terminus, yra nelogiška ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, įskaitant apelianto elgesį, iš dalies vykdant sutartis, bei sutarčių aiškinimo taisyklėms.

39. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Grikių sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 2021 m. vasario 22 d. atsakovas paaiškinime (dubliko priedas Nr. 3) ieškovei patvirtino, kad likusį pakrauti grikių ir kviečių kiekį pateiks nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu tarp šalių buvo sudaryta kita grikių tiekimo sutartis, kurios pagrindu apeliantas įsipareigojo tiekti ieškovei grikius. Šalys nebuvo susitarę, kad grikiai bus patiekti be sutarties ar iki naujos sutarties sudarymo. 2021 m. vasario 22 d. paaiškinime apeliantas nurodė, kad patieks ieškovei likusį pakrauti grikių kiekį, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog apeliantas ketino patiekti ieškovei likusį grikių kiekį pagal šalių sudarytą Grikių sutartį. 2021 m. vasario 24 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniais laiškais bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. priminimu (dubliko priedai Nr. 2, 10, 11) ieškovė teiravosi, kada bus pakrauti grikiai, tačiau apeliantas nepateikė ieškovei atsakymo, jog grikių nepatieks dėl to, jog pasibaigė Grikių sutarties terminas (šią aplinkybę nurodė tik 2021 m. spalio 8 d. atsakyme). Iki Grikių sutarties priede nurodyto laikotarpio termino pabaigos atsakovas savo įsipareigojimų pagal su ieškove sudarytas sutartis neįvykdė. Ieškovė į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2022 m. vasario 14 d., taigi, ieškovė nepraleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Dėl sutartinės atsakomybės taikymo

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytos apelianto sutartinės atsakomybės sąlygos, šiam pažeidus sutartinius įsipareigojimus atsakovei, t. y. nepateikus jai viso sutarto grūdų kiekio (194,58 tonos grikių ir 1 139 tonos kviečių). Sutarčių 5.1 punktuose įtvirtinta apelianto pareiga per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovei 30 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatytų grūdų kiekio vertės ir atlyginti pirkėjui visus jo patirtus nuostolius. Sutarčių 5.3 punktuose šalys sulygo, kad nurodytos baudos atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius ir negali būti mažinamos. Už laiku nepatiektą grūdų kiekį pirmosios instancijos teismas paskaičiavo iš viso 87 183,45 Eur netesybų (baudų) dydį. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad už grūdų nepatiekimą (nepakrovimą) yra atsakinga pati ieškovė, delsusi išvežti grūdus.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog šalių sudarytose sutartyse sulygti grūdai ieškovei nebuvo perduoti ne tik dėl atsakovo kaltės, bet ir dėk ieškovės kaltų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus.

43. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

44. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

45. Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

46. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis privalo sutartis vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

47. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

48. Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 straipsnis) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu, įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

49. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

50. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

51. CK 6.259 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys buvo sudariusios ne tik Grikių ir Kviečių sutartis, bet ir 2020 m. birželio 17 d. ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20200617/01VA dėl 500 tonų ekologinių avižų pardavimo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), juos ieškovei pateikiant ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 30 d. (toliau – Avižų sutartis). 2021 m. gegužės 17 d. priede prie Avižų sutarties šalys sulygo, kad 300 tonų avižų bus pristatyta (pakrauta) iki 2021 m. gegužės 31 d., o likusi 200 tonų dalis – iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

53. Pagal sutarčių 3.1 punktus šalys susitarė, kad atsakovas ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas privalo raštu informuoti ieškovę (pirkėją) apie ekologinių produktų paruošimą krovimui, nurodant paruoštų krauti grūdų kiekį, rūšį ir tikslią datą, kada ieškovė gali atvykti grūdų pakrovimui. Vadinasi, pagal sutartis būtent atsakovas turėjo prerogatyvą pranešti ieškovei apie konkrečių grūdų paruošimą išvežimui ir išvežimo datą. Tarp šalių sudarytose ekologinių grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse nėra sulygtas konkrečios grūdų rūšies išvežimo eiliškumas, t. y. ieškovė neturėjo išskirtinės teisės savo nuožiūra pasirinkti konkrečios grūdų išvežimo datos ir grūdų rūšies.

54. Apelianto 2021 m. rugsėjo 8 d. pretenzija ieškovei (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4), 2021 m. rugsėjo 22 d. apelianto elektroninis laiškas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5) ir 2021 m. gegužės 12 d. – 2021 m. gegužės 31 d. elektroninis susirašinėjimas tarp šalių (tripliko priedas Nr. 1) patvirtina, kad šalys susitardavo dėl grūdų pakrovimo, ieškovė dalį grūdų gavo ir atsakovas nuo 2021 m. gegužės mėn. nevengė pakrauti ieškovei grūdų, tačiau to negalėjo padaryti pilna apimtimi sutartyse nustatytu terminu dėl ieškovės nepateiktų sunkvežimių avižoms, kurios buvo pakrautos pagal išankstinį šalių susitarimą ir užėmė atsakovo grūdų sandėlio kompensacinius bokštus, išvežti. Nors atsakovas dar 2021 m. rugsėjo 8 d. informavo ieškovę apie grūdų išvežimo eiliškumą, t. y. pirmiausia avižų išvežimą, ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu (dubliko priedas Nr. 13) teiravosi dėl galimybės atsiimti grikius ir kviečius. Avižos pilna apimtimi buvo pakrautos ir ieškovės išvežtos tik 2021 m. rugsėjo 23 d., nors atsakovas dar 2021 m. vasario 22 d. ieškovei siųstame paaiškinime (dubliko priedas Nr. 3) patvirtino, kad likusį pakrauti grikių ir kviečių kiekį pakraus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 31 d., o avižas gali pakrauti ieškovei tinkamu metu. Vadinasi, ieškovei buvo žinomas grūdų perdavimo eiliškumas ir laikotarpis, 2021 m. pavasarį ir vasarą ieškovei buvo perduota dalis grūdų, todėl ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad atsakovas 2021 m. kovo mėn. – rugsėjo mėn. neatsakė į kai kurias ieškovės užklausas dėl grikių ir kviečių pakrovimo, savaime nepagrindžia tyčinių atsakovo veiksmų nevykdyti šalių sudarytų sutarčių.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant atsakovo vėlavimo perduoti visą sutartą pagal sutartis grūdų kiekį, ieškovė 2021 m. spalio 4 d. išsiuntė atsakovui pasirašyti sutarčių 2021 m. rugsėjo 27 d. priedus (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 7), pagal kuriuos ieškovė siekė pratęsti grūdų pateikimo terminus iki 2021 m. lapkričio 15 d. Nors atsakovas 2021 m. spalio 8 d. pateikė ieškovei atsakymą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9), kad sutarčių nebepratęs, nes pasibaigė jų vykdymo terminai, ieškovė 2021 m. spalio 29 d. pranešimu informavo atsakovą, kad pratęsia sutarčių vykdymą iki 2021 m. lapkričio 30 d. Vadinasi, nepaisant tarp šalių sudarytose sutartyse nustatytų ir atsakovo 2021 m. vasario 24 d. elektroniniame laiške patikslintų grūdų patiekimo terminų pabaigos, ieškovė geranoriškai vis tiek siekė gauti sutartyse sutartą grūdų kiekį.

56. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovei nuo 2021 m. vasario mėn. atsakovo nurodytas grūdų perdavimo eiliškumas ir laikotarpis buvo žinomas bei priimtinas, nes jam pasibaigus ir atsakovui atsisakius pratęsti sutarčių įvykdymo terminą, ieškovė siekė toliau vykdyti sutartis.

57. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo atsisakymą perduoti ieškovei visą sutartyse numatytą grūdų kiekį pagrįstu ir teisėtu, nes avižos baigtos krauti 2021 m. rugsėjo 23 d. Taigi, atsakovui nebuvo kliūčių informuoti ieškovę apie grūdų pakrovimo datą bei perduoti likusį grikių ir kviečių kiekį iki atsakovo nurodyto termino pabaigos 2021 m. rugsėjo 30 d. Tačiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, žinodama apie atsakovo ketinimą perduoti grikius ir kviečius 2021 m. rugsėjo mėn., bet neatsiimdama sutarto likusio avižų kiekio, elgėsi neatsakingai ir neapdairiai. Tokie ieškovės veiksmai neabejotinai lėmė, kad sutartyse nustatytais terminais atsakovui buvo apsunkinta galimybė perduoti ieškovei likusį grūdų kiekį.

58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei delsiant atsiimti avižas iš atsakovo 2021 m. rugsėjo mėn., atsakovui iš dalies buvo apsunkinta galimybė perduoti ieškovei grūdus pilna apimtimi sutartyse nustatytais ir atsakovo patikslintais bei ieškovei priimtinais terminais, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant atsakovo atsakomybę ½ dalimi, t. y. priteisiant iš atsakovo ieškovei 15 proc. netesybų nuo atsakovo faktiškai nepateiktos grūdų dalies kainos, įvertinus atsakovo, kaip sutartinę prievolę pažeidusio asmens, ir ieškovės, kaip kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, neapdairius veiksmus.

59. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarčių 5.4 punktuose nurodyta, kad, jeigu pardavėjas nepateikia ar pateikia mažiau grūdų, nei numatyta sutarčių 1.1 punkte, pirkėjas per 45 kalendorines dienas nuo sutarčių 1.1 punkte nurodyto termino pabaigos turi teisę nepateiktą analogiškų produktų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o pardavėjas privalo pirkėjai kompensuoti kainų skirtumą, jeigu iš trečiųjų asmenų įsigyjamų ekologinių produktų kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su pardavėju. Pardavėjas pareiškia, kad sutinka su kainomis, už kurias pirkėja įsigis ekologinius produktus iš trečiųjų asmenų ir įsipareigoja nereikšti pretenzijų dėl galimo kainų skirtumo. Pirkėja raštu informuoja pardavėją, kokio dydžio kainų skirtumą jis privalo pirkėjai sumokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo dienos. Kainos skirtumo sumokėjimas neatleidžia pardavėjo nuo šios sutarties 5.1 punkte numatytų baudų apmokėjimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovė dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo, neperduodant viso sutarto grūdų kiekio, buvo priversta juos pirkti iš kitų tiekėjų ar patyrė kitų nuostolių dėl sutarčių, sudarytų su kitais kontrahentais, nevykdymo, todėl, nustačius aplinkybę, jog pačios ieškovės neapdairūs veiksmai iš dalies lėmė atsakovo negalėjimą perduoti ieškovei likusį grūdų kiekį, yra pagrindas spręsti, jog atsakovo atsakomybės mokėti 30 proc. dydžio netesybas sumažinimas ½ dalimi neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, taip pat proporcingumo principui pagal nustatytus atsakovo ir ieškovės kaltus veiksmus.

61. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas kilusių neigiamų pasekmių paskirstymas tarp šalių geriausiai užtikrins jų interesų balansą, nesuteiks nei vienai iš šalių galimybės kitos šalies sąskaita praturtėti dėl nesąžiningų ar nepakankamai atidžių viena kitos veiksmų. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra verslininkai, todėl akivaizdu, kad abiejų šalių priešingi veiksmai vienas kito atžvilgiu turėjo jiems neigiamų pasekmių, nes dėl šalis saistančių sutarčių ir jų netinkamo vykdymo šalys negalėjo tinkamai vykdyti kitų sutarčių, sudarytų su kitais kontrahentais. Visgi apelianto visiškas atleidimas nuo civilinės atsakomybės paneigtų ieškovės teisę į neįrodinėtinų nuostolių kompensaciją ir iškreiptų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatyta pagrindo dar labiau sumažinti netesybų dydį, arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės.

Dėl netesybų ir palūkanų priteisimo

62. Apeliantas pagal Grikių sutartį nepristatė 194,58 tonos grikių (vienos tonos vertė 475 Eur), taip pat 1 000 tonų kviečių pagal Kviečių sutartį Nr. 1 ir 139 tonų kviečių pagal Kviečių sutartį Nr. 2 (vienos tonos vertė 174 Eur), todėl nepristatyta grūdų vertė iš viso sudaro 290 611,50 Eur. 15 proc. netesybų bauda nuo 290 611,50 Eur sudaro 43 591,73 Eur, kurie priteisiami iš atsakovo ieškovės naudai.

63. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

64. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Pelno palūkanos aiškinamos, kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-275-248/2015).

66. Šalys sutarčių 5.2 punktuose susitarė, kad atsakovui pažeidus sutarčių 5.1 punktų nuostatas yra skaičiuojamos 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanos nuo visos neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašė priteisti 0,02 proc. dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. vasario 11 d. (viso 64 dienos), todėl, atsižvelgiant į sumažintą priteisiamų netesybų dydį, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 557,97 Eur mokėjimo palūkanas (43 591,73 Eur / 100 x 0,02 x 64).

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

68. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – tai yra 8 proc. punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

70. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

71. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

72. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 701 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 4 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, iš jų 250 Eur už teismo įsakymo parengimą, 1 250 Eur už ieškinio parengimą, 3 200 Eur už dokumentų analizę ir dubliko parengimą.

73. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 4 383,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimą į ieškinį, dubliką, atstovavimą teismo posėdžiuose).

74. Nei ieškovė, nei atsakovas apeliacinės instancijos teisme neginčijo pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, šalims priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų sumai. Apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl 44 149,70 Eur priteisimo (ieškiniu buvo prašoma priteisti 97 989,46 Eur), t. y. patenkindamas 45,06 proc. ieškinio reikalavimų (vietoje 90,11 proc.), atitinkamai keičiamas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šiuo atveju ieškinys tenkinamas 45,06 proc., todėl ieškovei priteisiamos 2 884,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (6 401 Eur x 45,06 proc.), o atsakovo naudai – 2 409,03 Eur (4 384,83 Eur x 54,94 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 475,26 Eur (2 884,29 Eur – 2 409,03 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

75. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, prieina išvadą, kad yra teisinis pagrindas dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų taikymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad už dalies grūdų neperdavimą yra atsakingos abi šalys, todėl sprendimas pakeičiamas, paskirstant tarp šalių sutartinę atsakomybę po 50 proc. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

76. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).

77. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

78. Pagal Rekomendacijas priteisiami užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

79. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 2 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą dydį (išlaidos patirtos 2023 m. gegužės mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, t. y. maksimali atlygintina suma sudaro 2 470,39 Eur), todėl pripažįstamas pagrįstu 2 470,39 Eur dydis.

80. Atsakovas už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 2 556,25 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nurodyto dydžio (išlaidos patirtos 2023 m. balandžio mėn., vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį buvo 1 900,30 Eur, t. y. maksimali atlygintina suma sudaro 3 230,51 Eur), todėl atsakovo patirtų 2 556,25 Eur išlaidų dydis nemažinamas.

81. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 88 299,40 Eur sumą, iš kurios 87 183,45 Eur bauda, 1 115,95 Eur mokėjimo palūkanos. Apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 44 149,70 Eur, iš kurių 43 591,73 Eur bauda, 557,97 Eur mokėjimo palūkanos. Kadangi dėl atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimo ieškovė patyrė pagrįstomis pripažintą 2 470,39 Eur bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintiems ir atmestiems atsakovo apeliacinio skundo reikalavimams (patenkinta 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteisiamos 1 235,20 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai iš ieškovės atsakovui už iš dalies patenkintą apeliacinį skundą priteisiamos 1 278,13 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šalių tarpusavio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 42,93 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

82. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 103 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi atidėjo atsakovui P. P. 1 447 Eur žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas tenkinamas 50 proc., todėl iš ieškovės valstybės naudai priteisiamas 775 Eur, o iš atsakovo – 672 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovės Agerona Sp. z o. o (juridinio asmens kodas 142512974) naudai iš atsakovo P. P. 43 591,73 Eur (keturiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 73 ct) baudą, 557,97 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 97 ct) pavėluoto mokėjimo palūkanas, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (44 149,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 475,26 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Agerona Sp. z o. o (juridinio asmens kodas 142512974) atsakovui P. P. 42,93 Eur (keturiasdešimt du eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės Agerona Sp. z o. o (juridinio asmens kodas 142512974) valstybei 775 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo P. P. valstybei 672 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio.