- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2-328-1068/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01683-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Romanas Lupeika
- Kategorijos
išvadą teikiančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui A. M. dėl jungtinės veiklos, turto padalinimo, kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo, uzufrukto nustatymo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“ , išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimų esmė
1. Ieškovė E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl jungtinės veiklos, turto padalinimo, kompensacijos ir procesinių palūkanų priteisimo, uzufrukto nustatymo. Ieškovė ieškiniu teismo prašo:
1.1. Pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2022-05-10 veikė (gyveno) jungtinės veiklos pagrindu;
Šalies argumentai
1.2.1. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, bendrai vertinamą 1 850 Eur verte :
1.2.1.1. automobilį Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo 2018-12-15 registruotą A. M. vardu, 800 Eur vertės;
1.2.1.2. televizorių „Samsung 43 4K Smart TV“, 360 Eur vertės;
1.2.1.3. dujinę viryklę „Elektroliux“, 100 Eur vertės;
1.2.1.4. šaldytuvą „Snaigė“, 150 Eur vertės;
1.2.1.5. skalbimo mašiną „LG“, 200 Eur vertės;
1.2.1.6. skalbinių džiovyklę „Elektroliux“, 90 Eur vertės;
1.2.1.7. žoliapjovę „Husqvarna“, 150 Eur vertės.
1.2.2. atsakovui Merliūnui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą, bendrai vertinamą 20 746 Eur verte, t. y.:
1.2.2.1. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjui sumokėtą 7 500 Eur dydžio įmoką;
1.2.2.2. AB bankui „Swedbank“ per laikotarpį nuo 2017-09-27 iki 2022-05-01 sumokėtas įmokas (palūkanų ir paskolos dalis) pagal kredito sutartį Nr. 17-060097-FA. Suma nėra aiški, nes AB bankas „Swedbank“ atsisako pateikti duomenis;
1.2.2.3. automobilį Nissan Nv400, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo 2022-03-09 registruotas A. M. vardu, 11 000 Eur vertės;
1.2.2.4. automobilinę priekabą „Brenderup“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo 2018-09-12 registruotą A. M. vardu, 500 Eur vertės;
1.2.2.5. televizorių „Andersson“, 160 Eur vertės;
1.2.2.6. televizorių „Samsung 55 UHD 4K Smart TV 8072, 486 Eur vertės;
1.2.2.7. šaldymo dėžę, 100 Eur vertės;
1.2.2.8. žolės pjovimo traktorių „John Deere“, 800 Eur vertės;
1.2.2.9. keturratį, 200 Eur vertės.
1.3. Iš atsakovo ieškovei priteisti 9 448 Eur dydžio kompensaciją, už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, neskaitant AB bankui „Swedbank“ per laikotarpį nuo 2017-09-27 iki 2022-05-01 sumokėtų įmokų (palūkanų ir paskolos dalies) pagal kredito sutartį Nr. 17-060097-FA;
1.4. Iš atsakovo ieškovei priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos nuo priteistinos 9 448 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
1.5. Nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei P. M., gim. (duomenys neskelbtini), teisę uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. M., iki nepilnamečių vaikų pilnametystės ir/ar kol vaikai mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, tačiau ne ilgiau negu kol vaikams sukaks 24 metai;
1.6. priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė (jos atstovas) procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir dublike) nurodė, kad nuo 2013-11-14 apsigyveno kartu su atsakovu, pradėjo vesti bendrą šeimos ūkį, ketino ateityje susituokti, susilaukti bendrų vaikų. Pradėjus gyventi kartu, ieškovė ir atsakovas rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudarė. Gyvenant kartu, (duomenysneskelbtini) gimė dukra L. M., (duomenysneskelbtini) sūnus P. M.. Pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022-10-11 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2SP-4895-944/2022, nepilnamečių vaikų L. ir P. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė ir atsakovas taikiai išsprendė klausimus dėl vaikams reikalingo išlaikymo ir tėvo bendravimo tvarką su vaikais.
3. Ieškovė ir atsakovas bendrą gyvenimą kartu kaip sugyventiniai pradėjo 2013-11-14, pradžioje gyveno išsinuomotame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. šalys persikėlė į (duomenys neskelbtini), ieškovės mamai priklausantį butą. 2014 m. šalys įsigijo pirmą bendrą turtą - automobilį Opel Omega, kuris turėjo būti skirtas gimsiančios dukros poreikiams tenkinti. Iki dukros L. gimimo šalys dirbo, gautas pajamas skirdavo būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti. Gimus dukrai, atsakovas šeimą išlaikė vienas, ieškovė buvo gimusio vaiko priežiūros atostogose, iš valstybės gaudavo išmokas. Atsakovas dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, stengėsi, kad nei ieškovei, nei gimusiai dukrai nieko netrūktų. Ieškovė tuo laiku išimtinai rūpinosi gimusia dukra, ją prižiūrėjo ir auklėjo. Kai iš komandiruotės grįždavo atsakovas, rūpindavosi ir juo. Ieškovė su atsakovu gyveno kaip sutuoktiniai. 2016-02-01 šalys persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) išsinuomotą butą. Nusprendė pradėti bendrai taupyti pinigines lėšas ir įsigyti nuosavą būstą. Buvo nuspręsta pasinaudoti kreditavimu būstui įsigyti. Pasitarus su banko darbuotojais, nuspręsta imti paskolą ir įgyti nekilnojamąjį turtą vien tik atsakovo vardu, nes taip bankas galėjo pasiūlyti palankesnes kreditavimo sąlygas. Ieškovė ieškojo šeimai tinkančio nekilnojamojo turto, rūpinosi jo vertinimu. 2017 metų rugsėjo - spalio mėnesiais pavyko rasti šalis tenkinantį gyvenamąjį namą. Atsakovas savo vardu 2017-09-13 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3669, pagal kurią už bendrą 37 500 Eur sumą įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais. Už įsigyjamą turtą, iki notarinės sutarties sudarymo, turto pardavėjui buvo sumokėtas 7 500 Eur dydžio avansas.
4. Naujai įsigytame gyvenamajame būste pradžioje buvo naudojami ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys namų apyvokos daiktai, vėliau, iš bendrų lėšų, buvo įgyjami nauji daiktai šeimos poreikių tenkinimui. Išlaidų neskaičiavo, daiktai buvo perkami kai šeimoje būdavo sukaupiamos daiktams įgyti reikalingos lėšos. Kadangi atsakovas praktiškai nuolat buvo išvykęs į tarnybines komandiruotes, visa namų kasdiene buitimi ir nepilnametės dukros L. priežiūra teko rūpintis ieškovei.
5. Ieškovė 2017 m. gruodį pastojo. Suprantant, kad šeimoje bus naujas šeimos narys, todėl buvo tariamasi, kad atsakovas ir toliau dirbs užsienyje, taip gaudamas didesnes pajamas nei Lietuvoje, o ieškovė išimtinai rūpinsis namų buitimi ir prižiūrės vaikus. Ieškovė savo jėgomis namuose atliko smulkius statybos remonto darbus. Šalys planavo ateityje rekonstruoti namą, kad būtų patogiau gyventi. Gimus sūnui, atsakovas vėl pradėjo kalbėti apie santuokos sudarymą, tačiau įvardindamas sąlygą, kad santuokos sudarymo atveju ieškovė negali turėti ir ateityje neturės pretenzijų į atsakovo vardu įsigytą nekilnojamąjį turtą. Ieškovei nesutikus, šalių santykiai pradėjo prastėti, pradėjo ryškėti šalių skirtingas požiūris buityje, tarpusavio santykių klausimais ir pan. Prasidėjo barniai, ieškovė pradėjo patirti tiek fizinį, tiek ekonominį, tiek psichologinį smurtą. Šalių tarpusavio santykiai galutinai nutrūko 2022-05-10, nors šalys ir toliau gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje.
6. Vesdami bendrą šeimos ūkį, šalys iš bendrų lėšų įsigijo ne vieną transporto priemonę, jas parduodavo, o vėliau įsigydavo naują. Ieškovė įtikinėjo atsakovą grįžti į Lietuvą, kad abu galėtų dirbti ir prižiūrėti vaikus. Šalys nusprendė parduoti turėtą visureigį Mercedes-Benz ML ir nusipirkti atsakovo darbo veiklai reikalingą Nissan Nv400. Nepaisant to, atsakovas dėl karjeros galimybių ateityje, liko dirbti Švedijoje. Didžiąją dalį atsakovas būna išvykęs dirbti į užsienį.
7. Gyvenimo kartu metu šalys naudojosi trumpalaikiais kreditais. Gautos paskolos buvo naudojamos bendriems šeimos poreikių tenkinimui, grąžinamos iš bendrai gaunamų pajamų.
8. Šalims nutraukus santykius, visas šalių nekilnojamasis turtas, kuris įgytas per beveik 10 metų bendro gyvenimo, liktų registruotas atsakovo vardu, kuris nesutinka ieškovei kompensuoti net dalies bankui sumokėtų įmokų ir/ar padalinti kitus bendrai įsigytus namų apyvokos daiktus. Ieškovė sudarė sąlygas atsakovui dirbti, taip gaunant pajamų, o ieškovei teko pareiga auginti ir prižiūrėti bendrus vaikus ir šias pareigas vykdyti neatlygintinai. Šalys, nesudarius rašytinės sutarties, laikotarpiu nuo 2013 lapkričio mėn. iki 2022 gegužės mėn. vedė bendrą šeimos ūkį, susilaukė vaikų, abu lygiai stengėsi gerinti gyvenimo sąlygas, dėl ko bendru darbu sukūrė dalintiną turtą. Bendru susitarimu atsakovas didžiąją laiko dalį dirbo užsienyje, o ieškovė gyveno Lietuvoje, prižiūrėjo ir auklėjo šalių nepilnamečius vaikus, prižiūrėjo namus, savo jėgomis juos gerino, pagal galimybes dirbo. 2017-09-27, pasinaudojus AB banko Swedbank suteikta paskola, pagal kredito sutartį Nr. 17-060097-FA, atsakovo vardu nupirktas nekilnojamasis turtas. Prievolė šiam būstui įgyti dar nėra įvykdyta, nekilnojamasis turtas įkeistas bankui. Ieškovė į jungtinę veiklą įnešė ne tik gautas savo pajamas, kilnojamąjį turtą, tačiau ir savo darbą, išimtinai viena rūpinosi ir augino šalių nepilnamečius vaikus, savo jėgomis remontavo įsigytą namą, rūpinosi nekilnojamojo turto įsigijimu. Atsakovo indėlis buvo piniginės lėšos, jo namuose praktiškai nebūdavo. Ieškovė skaito, kad gyvenant kartu turėtų būti padalintas turtas ir turtinės teisės (įgyto turto balansas), kaip antai: nekilnojamojo turto pardavėjui sumokėta 7 500 Eur dydžio įmoka; AB bankui „Swedbank“ sumokėtos įmokos (palūkanų ir paskolos dalis) pagal kredito sutartį Nr. 17-060097-FA per laikotarpį nuo 2017-09-27 iki 2022-05-01; automobilis Ford Focus, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 800 Eur vertės; automobilis Nissan Nv400, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur vertės; automobilinė priekaba „Brenderup“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės; televizorius „Andersson“, 160 Eur vertės; televizorius „Samsung 43 4K Smart TV“, 360 vertės; televizorius „Samsung 55 UHD 4K Smart TV 8072, 486 Eur vertės; dujinė viryklė „Elektroliux“, 100 Eur vertės; šaldytuvas „Snaigė“, 150 Eur vertės; skalbimo mašina „LG“, 200 Eur vertės; skalbinių džiovyklė „Elektroliux“, 90 Eur vertės; šaldymo dėžė, 100 Eur vertės; žolės pjovimo traktorius „John Deere“, 800 Eur vertės; žoliapjovė „Husqvarna“, 150 Eur vertės; keturratis, 200 Eur vertės. Turtas bendrai vertinamas 22 596 Eur, todėl atidalinus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiekvienam iš šalių turėtų tekti turto už 11 298 Eur, nes CK 4.73 straipsnio 3 dalyje (kaip ir CK 6.970 straipsnio 2 dalyje) nustatyta, kad tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Patenkinus reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos nuo priteistinos 9 448 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, iš bendro 46,41 kv. m. buto ploto, ieškovei priklauso 23,205 kv. m. Šiuo metu su ieškove gyvena ne tik du bendri šalių nepilnamečiai vaikai, bet ir ieškovės sūnus iš pirmosios santuokos. Ieškovei su nepilnamečiais vaikais persikėlus į jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį, kiekvienam tektų vos po 5,8 kv. m., kas neatitiktų net minimaliausių ir geriausių vaikų poreikių. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su jame esančiais statiniais, kuriame dabartiniu metu gyvena ieškovė su vaikais. Pagal CK 3.84 straipsnį, šis nekilnojamasis turtas laikytinas šeimos turtu. Atsakovas praktiškai didesnę laiko dalį praleidžia dirbdamas Švedijoje, į Lietuvą grįžta retai, kas reiškia, jog jo pažeistos teisės būtų minimaliai. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti buto dalis yra (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju nenustačius ieškovei ir nepilnamečiams vaikams teisės gyventi atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, vaikams tektų keisti ne tik gyvenamąją vietą, kurioje vaikai gyvena praktiškai nuo pat gimimo ir yra pripratę, tačiau taip pat ir miestą, dukrai L. tektų keisti mokyklą, sūnui P. - darželį, susirasti naujų draugų. Vaikai yra dar pakankamai jauno amžiaus, ir toks gyvenamosios aplinkos ir vietos pakeitimas neabejotinai jiems sukeltų daug streso, kas prieštarautų jų teisėms ir teisėtiems interesams.
10. Posėdžio metu ieškovė (jos atstovas) palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas turėjo skolų, antstoliai atskaitydavo skolas iš jo gaunamo atlyginimo. Ji ėmė kreditus, nes reikėjo kažkaip pragyventi, trūko pinigų. Kai atsakovas susitvarkė savo kredito istoriją, bankas davė leidimą gauti paskolą namo pirkimui. Namą apžiūrėjo abu, atsakovas jį nusipirko iš bendradarbio. Jai buvo išduotas įgaliojimas tvarkyti dokumentus, kai atsakovas būdavo komandiruotėse. Daiktai buvo perkami iš bendrų lėšų, jos buvo jų abiejų asmeninėse banko sąskaitose. Automobilį nupirko atsakovas. Televizorius pirktas lizingo būdu atsakovo, dujinę viryklę pirko ji iš asmeninių lėšų, šaldytuvas "Snaigė" pirktas jos, bet bendrais pinigais. Skalbimo mašiną atsakovas pirko lizingu, džiovyklę pirko abu, mokėjo atsakovas, žoliapjovę pirko atsakovas. Namas pirktas atsakovo vardu, pradinė įmoka sumokėta 7500 Eur. Ji buvo taupoma abiejų ir kiek ji pati asmeniškai sutaupė, negali pasakyti. Automobilis NISSAN pirktas Švedijoje, jį pirko atsakovas iš savo sąskaitos. Už automobilinę priekabą, televizorių Andersson, televizorių Samsumg 55, šaldymo dėžę, žolės pjovimo traktorių, keturatį mokėjo atsakovas. Visada kartu tarėsi, ką reikia pirkti. Ji negalėjo tolygiai prisidėti prie finansų, nes augino vaikus, atsakovas dirbo užsienyje. Finansiškai ji mažiau prisidėjo prie šeimos, bet augino vaikus. Ji taip pat galėjo dirbti užsienyje, o atsakovas rūpintis vaikais, būtų uždirbusi tiek pat kaip atsakovas, bet atsakovas su tokiu siūlymu nesutiko. Jaučiasi daug investavusi savo laiko, energijos, kad atsakovas galėtų važiuoti ir dirbti užsienyje. 6000 Eur pervedė atsakovui iš savo sąskaitos, nes jam trūkdavo pinigų, būnant komandiruotėse. Mano, kad tai buvo bendri pinigai. Būdavo, kad atsakovui vėluodavo algos išmokėjimas, o reikėdavo mokėti paskolą, tada ji skolindavosi iš brolio, pervesdavo atsakovui, kad jis galėtų sumokėti. Reikėjo imti kreditus ir maisto pirkimui, ir komunalinių mokesčių sumokėjimui, ir viskuo naudojosi ir atsakovas. Ford Focus automobilio vertė 800 Eur, tikrino skelbimuose tokio automobilio kainą. Automobiliu naudojasi ji ir vaikai. Kito automobilio Nissan vertė 11000 Eur, tikrino pagal parduodamų automobilių skelbimus. Automobilį pirko atsakovas Švedijoje, kad galėtų grįžti į Lietuvą ir tuo autobusėliu galėtų dirbti statybose, Lietuvoje. Perkant automobile, atsakovas tarėsi su ja, siuntė automobilio nuotraukas. Perkant automobilio priekabą, ji nedalyvavo. Priekaba reikalinga šeimos poreikiams. Žolės pjovimo traktorius 800 Eur vertės, atsakovas jį pardavė pusbroliui už 750 Eur. Keturatis pirktas vaikams, pramogoms. Pradedant gyventi kartu, ji turėjo savo turto, buitis buvo pilnai aprūpinta. Iki pradėjo gyventi kartu su atsakovu, kreditų neturėjo. Kad 2013 m. lapkričio mėn. turėjo kreditą, neprisimena. Byloje yra duomenys dėl visų kreditų. Kiek nuo 2014 m. iki 2022 m. gegužės mėn. uždirbo, neskaičiavo. 12924 Eur sumokėjo dengiant kreditus abu su atsakovu, pajamos nebuvo skirstomos, buvo mokama iš jos sąskaitos. Be vaikų priežiūros, jos įnašas į šeimą buvo jos darbas prižiūrint namus. Buvo susitarimas, kad ji augins vaikus, o atsakovas rūpinsis materialine gerove. Ji prašė leisti ir jai save realizuoti, bet atsakovas nesutiko, liepė pakentėti, nes užsienyje jis uždirba daugiau. Ji nematė, kad atsakovas mokėtų 7000 Eur rankpinigius už namą, matė kaip pinigus paėmė, o kur juos padėjo, nežino. Pas notarą ji sandorio pasirašyme nedalyvavo. Jie lygiai prisidėjo prie šeimos gerovės, vienas pinigais, kitas darbu. Namai ir visa aplinka yra vaikų aplinka. Mano, kad vaikai mokysis, todėl ir prašomas uzufruktas iki vaikams sueis 24 metai.
II. Atsakovo atsikirtimų esmė
11. Atsakovas (jos atstovas) procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad atsakovas neginčija fakto, kad su ieškove kaip sugyventiniai išgyveno beveik devynerius metus, tačiau šalys bendro finansinio ūkio kartu nevedė. Ieškovė niekaip negalėjo savo lėšomis prisidėti prie bendro šeimos ūkio, nes bendro gyvenimo metu niekur nedirbo, todėl tiek nepilnamečius vaikus, tiek ieškovę bei jos nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, materialiai išlaikė atsakovas. Per devynerius metus su ieškove net kalbos nebuvo apie bendrų pinigų taupymą. Namo pardavėjui nebuvo mokamas joks avansas. Jokių bendrų pinigų, skirtų bendram turtui įgyti, nebuvo. Atsakovas dar iki susipažinimo su ieškove buvo suplanavęs įsigyti savo nuosavą būstą. Turto pirkimo metu ieškovė nei karto neišreiškė valios įgyti būstą kaip bendrą dalinę nuosavybę. Su ieškove nuo pat pradžių buvo sutarę, kad finansinius reikalus, susijusius su bet kokio turto įgijimu, jie tvarkys atskirai. Apie bendrą daiktų įgijimą su ieškove niekada nebuvo jokios kalbos. Gyvendamas su ieškove, atsakovas vienas išlaikė ieškovę ir nepilnamečius vaikus, mokėjo mokesčius, išlaikė būstą, rūpinosi vaikų laisvalaikiu, iš savo finansų užtikrino vaikų poreikių tenkinimą. Ieškovė neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, išlaikymo.
12. Atsakovas patvirtino, kad su ieškove gyveno kartu kaip šeima, tačiau aplinkybė, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas automatiškai bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali tam tikro turto įgyti asmeninės nuosavybės teise. Gyvenimas kartu nesudaro pagrindo teigti, kad šalys jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Tai, kad ieškovė bendro gyvenimo su atsakovu laikotarpiu rūpinosi jų gyvenamosios aplinkos kūrimu (puoselėjimu) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė tokiais veiksmais kūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė ieškinyje nurodė daiktų, už kuriuos prašo kompensacijos, vertę, tačiau nenurodė, kaip ši vertė buvo nustatyta, kokiais duomenimis ji vadovaujasi nurodydama kilnojamųjų daiktų vertė. Nėra duomenų, kuriais galima būtų įvertinti daiktų nusidėvėjimą.
13. Ieškovė neįrodė, kad bendro gyvenimo metu atsakovo įsigytas kilnojamas ir nekilnojamas turtas turi bendrosios dalinės nuosavybės statusą ir turi būti tarp šalių dalinamas. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos yra nesuderinamas su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufruktą. Patenkinus abu reikalavimus, bus sukurta situacija, kad ieškovei bus priteisti pinigai ne už netekto turto dalį, o už turto dalį, kurį ji naudos dar daug metų. Tai iš esmės prieštarauja sveikai logikai ir teisingumo bei protingumo principams.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nesutinka, kad jo būste būtų nustatyta uzufrukto teisė ieškovei, nes šalys būtų priverstos gyventi kartu, kas dėl šalių konfliktiškų santykių neįmanoma. Tai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, nes namuose kiltų nuolatiniai konfliktai. Ieškovė jau ne vienerius metus taiko atsakovo atžvilgiu didelį psichologinį smurtą, mėgindama provokuoti atsakovą tikslu sukelti buitinius konfliktus. Šalių gyvenimas tame pačiame būste neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, kartu su ieškovės broliu, atsakovo žiniomis nurodytame bute niekas negyvena, ieškovė turi visas galimybes su vaikais persikelti į nurodytą būstą.
15. Ieškovės pajamos nuo 2014-01-01 iki 2017 m. rugsėjo mėn. sudarė apie 5 900 Eur. Ieškovės paimtų asmeninių kreditų (apie jų paėmimą atsakovas sužinojo tik ieškovei į bylą pateiktus sąskaitos išrašus) suma laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2017-09-01, sudarė 9 826,91 Eur. Ieškovė laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2017-09-01 gražino – 6 303 Eur iš paimtos kreditų sumos per nurodytą laikotarpį. Ieškovė iš darbo užmokesčio pajamų negalėjo uždengti savo asmeninius kreditus, o ką jau kalbėti apie būtiniausių šeimos poreikių patenkinimą. Ieškovė jokiais duomenimis nepagrindė savo teiginio, kad neva taupė pinigus namo įnašui sumokėti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovei trūko pinigų, ji ėmė paskolas, kreditus ir ne dėl visų kreditų su juo tarėsi. Kiek ji gaudavo už vaikus, jam niekada nebuvo tie pinigai skiriami, jokios dėžutės namuose, kurioje būtų dedami pinigai, nebuvo. Ieškovė visada buvo nepatikima dėl skolų, bet jis nenorėjo dukros palikti be tėvo. Namas įgytas jo vardu. Buitis buvo vedama iš jo pinigų, mokesčiai buvo mokami jo ir ieškovės, jei jo nebūdavo namuose. Ieškovė prie mokesčių prisidėjo gal 20 procentų. Daiktai, automobilis Ford Focus įgyti, kad pagerinti vaikų buitį. Televizorius Samsung 43 colių įstrižainės įgytas po skyrybų. Viryklę, šaldytuvą pirko ieškovė, ar jis prisidėjo, neprisimena. Skalbimo mašina, skalbinių džiovyklė, žoliapjovė pirkti iš jo pinigų. Jis neprieštarauja, kad šie daiktai atitektų ieškovei. Jokios jungtinės veiklos nebuvo, buvo gyvenama dėl vaikų. Visas įmokas bankui už namą moka jis. Po skyrybų jis ir toliau moka už namą paskolą, komunalinius mokesčius, ieškovė pravedė jam 1 centą “už ramybę". Automobilis Nissan, priekaba, du televizoriai Andersson ir Samsung 55, šaldymo dėžė, žolės pjovimo traktorius, keturatis pirkti iš jo lėšų. Tik dujinę viryklę ir šaldytuvą pirko ieškovė. Visų kitų daiktų įsigijimui ieškovė pinigų nedavė. Buvo perkamos kiaulės, mėsa dedama į šaldiklį ir ieškovė ja naudojosi. Ieškovė prisidėjo prie maisto, bet kas liečia daiktų pirkimą, mokesčių mokėjimą tai viskas gulė ant jo pečių. Ieškovė name perdažė sienas. Šiuo metu ji gyvena name, jis moka už viską. Jos asmeniniai pinigai buvo panaudoti žoliapjovės remontui. Didžioji dalis kreditų, kuriuos ėmė ieškovė, kur juos panaudojo, jis nežino. Apie ieškovės kreditus sužinojo tik pamatęs dokumentus teisme. Gal už jo skolą UAB "Gelvorai" ir sumokėjo ieškovė, neprisimena. Nesutinka, kad buvo jungtinė veikla ir kad viską darė kartu, kartu taupė. Nesutinka, kad ieškovei būtų leista gyventi name, kad būtų nustatomas uzufruktas. Mediacijos metu jis siūlė nupirkti buto dalį už 4000 Eur vaikams, bet ieškovė nesutiko, reikalavo buto dalį pirkti jos vardu. Jis prisidėtų prie buto remonto, prisidės prie buities pagerinimo vaikams, bet nesijaučia skolingas ieškovei. Vaikų išlaikymui visada pravedinėjo pinigus, buvo pravedama ir po 100 Eur, ir po 150 Eur, matosi iš banko išrašų. Ieškovė skundėsi, kad per mažai, bet buvo paaiškinta, kad praveda kiek gali, nes jam reikia mokėti mokesčius. Išvykęs komandiruotėse būdavo po šešias savaites, po to namie likdavo dviem savaitėms. Kai būdavo išvykęs, juo rūpintis nereikėjo. Ieškovė rūpinosi vaikais, namais. Grįžęs jis irgi gamindavo, rūpinosi vaikais. Į jo sąskaitą ieškovė yra pravedusi 6000 Eur , bet yra bankiniai išrašai, kad kai kurie skolinti pinigai būdavo pervedami ieškovei, o ji pervesdavo jam. Su ieškovės nurodytomis turto įsigijimo kainomis nesutinka. Ford Focus automobilio kaina nurodyta 800 Eur, o iš tiesų 1200 Eur, televizorius Samsung – 360 Eur, su dujinės viryklės, šaldytuvo, skalbimo mašinos, džiovyklės, žoliapjovės nurodytomis kainomis sutinka. Nissan automobilis kainavo 5500 Eur Švedijoje su švediškais numeriais. Automobilio registracijos liudijimas yra pas jį, jis švediškas, automobilio savininku įrašytas jis. Nesutinka su ieškovės nurodyta 11000 Eur kaina, jo kaina gal 7000-8000 Eur. Automobilio pirkimui iš darbdavio ėmė paskolą 55000 Švedijos kronų, paskolą grąžino prieš du mėnesius. Sutinka su nurodyta automobilio priekabos, televizorius Samsung verte. Žolės pjovimo traktorių jis pardavė, sutinka su nurodyta 800 Eur verte, keturačio vertė – 150 Eur. Nesutinka ieškovei atiduoti televizoriaus Samsung, nes jis už jį moka pinigus ir jis įgytas šalims jau kartu nebegyvenant.
III.Trečiojo asmens pozicija
17. AB “Swedbank” prašo ieškovės reikalavimo dėl bankui įkeistam turtui uzufrukto nustatymo netenkinti. Nurodo, kad ginčo objektui įsigyti A. M. ir bankas 2017-09-06 pasirašė kredito sutartį Nr. 17-060097-FA, remiantis kuria A. M. (turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui) buvo suteiktas kreditas. Kredito grąžinimui užtikrinti bankui buvo įkeistas perkamas nekilnojamas turtas. Skirtingai nei santuokoje, nesusituokusių, bet kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija negalioja, todėl asmuo, siekiantis, kad vieno iš sugyventinių vardu nuosavybės teise registruotas turtas būtų pripažintas bendrosios dalinės nuosavybės teise, privalo įrodyti ne tik, kad turtas buvo jų bendrai naudojamas, bet ir tai, kad toks turtas buvo įgytas abieju sugyventiniu iš bendru lėšų arba vėliau iš esmės pagerintas jo lėšomis ar darbu. Byloje tokių duomenų ieškovė nėra pateikusi. Tai, kad kartu gyvenantys, santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo - vesti bendrą ūkį, savaime nesuteikia pagrindo besąlygiškai manyti ir/ar teigti, kad tuo pačiu buvo susitarta ir dėl nekilnojamojo turto įsigijimo bendrosios nuosavybės teise. Priešingas aiškinimas pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, nepagrįstai ir neteisėtai būtų apribojamos asmenų subjektinės teisės - teisė į nuosavybę.
18. Būstas, kuriam prašoma nustatyti uzufruktą, nuo 2017-10-19 įkeistas „Swedbank“ AB. Uzufrukto nustatymu kreditoriaus, kurio daiktinės teisės yra įregistruotos viešajame registre, teisės bus pažeistos. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu, panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, nes priverstinio skolos išieškojimo metu neabejotinai įkeisto buto pardavimas būtų sudėtingesnis (jei iš vis bus įmanomas), nei galėtų būti nenustačius uzufrukto. Tokiu būdu yra iškreipiama hipotekos esmė, tikslai ir principai. Ieškovės reikalavimas banko teises papildomai apriboti uzufruktu yra nepagrįstas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą bei nepamatuotai padidina prievolės įvykdymo riziką. Tokiu būdu būtų pažeidžiami ne tik banko teisėti interesai, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai.
IV.Liudytojų parodymai
19. Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad A. M. pirko iš jų namą (duomenys neskelbtini). Tai buvo gal prieš 5 metus. Atsakovas su jos vyru dirbo vienoje darbovietėje ir jie susitarė, kad atsakovas namą pirks. Namą apžiūrėti buvo atvykę ieškovė ir atsakovas, sutarė kainą – 30000 Eur. Pinigus pravedė bankas. Iš pirkėjo jokių pinigų negavo. Atsakovas prašė banko didesnės sumos, nes neturėjo pradinio įrašo, todėl ir reikėjo nurodyti, kad sumoka pradinį įnašą. Atsakovas sakė, kad jis taip susitarė su banku. Ką pas notarą pasirašinėjo, nepamena. Pradinio įnašo tikrai negavo. Kas įrašė sąlygą dėl to, kad prieš sutarties sudarymą buvo sumokėti 7000 Eur, nežino. Jokių pretenzijų atsakovui neturi.
V.Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada
Motyvuojamoji dalis
20. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų - nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai. Atkreiptinas dėmesys, kad namo savininkas atsakovas A. M., nepilnamečių L. ir P. M. tėvas, beveik nuolat gyvena ir dirba Švedijoje ir ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, retai būna Lietuvoje, todėl nustačius uzufruktą jo teisės būtų pažeistos minimaliai. Tarnybos nuomone, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl uzufrukto nustatymo, kuriame nurodo, kad neturi kitos, tinkamos šeimai gyventi, gyvenamosios vietos ir lėšų įsigyti ar nuomotis kitą gyvenamąjį būstą. Pažymėtina ir tai, kad vaikai neseniai jau patyrė neigiamus išgyvenimus - tėvų skyrybas, ir yra prisirišę prie gyvenamojo būsto, kuriame gyvena nuo gimimo. Todėl uzufrukto teisės į namą (duomenys neskelbtini) nustatymas apsaugotų šalių nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, vaikai nebūtų keldinami iš gyvenamosios vietos, kuri yra pažįstama nuo gimimo, įprasta, kur vaikai jaučiasi saugūs, kurią laiko savo namais. Ieškovės E. D. reikalavimas nustatyti uzufruktą į namą neprieštarauja nepilnamečių L. M. ir P. M. interesams.
Teismas konstatuoja:
Faktinės bylos aplinkybės
21. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2SP-4895-944/2022 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina E. D., jos gyvenamojoje vietoje; nuo 2022-09-01 A. M. teiks materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; A. M. sumokės ½ dalį pareiškėjos E. D. turėtų išlaidų, susijusių su nepilnamečių vaikų sveikata (ligos ar traumos atveju, dantų taisymui, akinių pirkimui ir pan.); dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais (vaikui jo buvimo vietoje su vienu iš tėvų, bus užtikrintos visos galimos ryšio priemonės susisiekti su kitu tėvu (mama); A. M. buvimo Lietuvoje laikotarpiu tėvas su nepilnamečiais vaikais laiko praleidžia maksimaliai ir pan.). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuo 2017-09-27 priklauso žemės sklypas su statiniais: pastatu – gyvenamuoju namu, pastatu – daržine, pastatu – tvartu, pastatu – viraline, esantys (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ieškovė su šalių vaikais ir nepilnamečiu vaiku iš ankstesnės santuokos M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta su ieškove nustatyta, ieškovei nutraukus santuoką su N. D. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1144-674/2013.
22. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu gyveno nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2022-05-10.
23. Byloje kilo ginčas dėl nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo (atidalijimo), uzufrukto nustatymo.
Dėl jungtinės veiklos
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
25. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtra ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nėra keliamas reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai) bendrai įgydami turtą visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, o bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019 ir jame nurodyta praktika). Taigi, kartu gyvenantiems ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims nėra būtina sudaryti atitinkamų rašytinių susitarimų tam, kad jų bendromis pastangomis sukurtas, įgytas ar pagerintas turtas galėtų būti pripažintas jų bendrąja daline nuosavybe.
27. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016). Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
28. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2022-05-10 nuolatinai ir pastoviai, nesusituokę kūrė šeimos santykius – draugavo, ateityje ketino susituokti (atsakovas buvo pasipiršęs ieškovei), gyveno nuomojamose, vėliau atsakovo vardu įgytame būste, susilaukė dviejų vaikų ir juos augino. Šalys bendru prašymu 2017-10-12 kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą išduoti teismo leidimą įkeisti gyvenamąjį namą, įregistruotą atsakovo vardu, kuriame nurodė, kad norėdami pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, nusprendė nusipirkti namą (civilinė byla Nr. S2-2853-1037/2017, kuri nagrinėjimui prijungta prie šios bylos). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ir atsakovas vykdė jungtinę veiklą, siekdami bendro tikslo – kurti šeimos santykius ir tenkinti šeimos poreikius (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
29. Minėtu laikotarpiu šalys jokių susitarimų, kas, kokiu būdu ar kokia apimtimi ar dalimi prisideda prie bendro tikslo, nebuvo sudariusios, kaip ir susitarimų, kad ateityje viena ar kita šalis turės kaip nors atlyginti už kitos šalies didesnį indėlį į bendrą veiklą. Iš šalių paaiškinimų apie jų bendro gyvenimo sąlygas, susirašinėjimo ir sąskaitų išrašų matyti, kad minėtu laikotarpiu atsakovas didžiąją dalį būdavo komandiruotėse, dirbo užsienyje ir gavo didesnes pajamas, ieškovė būdavo vaikų priežiūros atostogose, gaudavo mažesnes pajamas, rūpinosi vaikais ir namais. Šalys bendrų pajamų neturėjo, kiekviena disponavo tik savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, o pritrūkus, viena kitai pervesdavo trūkstamas pinigines lėšas. Dėl šeimai reikalingų ir įsigijamų buities daiktų šalys tardavosi, atsakovas klausdavo ieškovės nuomonės, kas matyti iš į bylą pateikto šalių epizodinio susirašinėjimo. Taip pat šalys bendraudavo dėl turimų lėšų sąskaitose, vertindami, ar jų pakaks šeimos pragyvenimui, įsipareigojimų įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo indėlio dydžio ir pobūdžio, partnerių – ieškovės ir atsakovo įnašai į bendrąją jungtinę veiklą ginčo laikotarpiu buvo lygūs (CK 6.970 straipsnio 2 dalis).
30. Šalių santykiams nutrūkus ir nusprendus jų nebetęsti, jų jungtinės veiklos sutartis baigėsi 2022-05-10 (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl turto padalijimo (atidalijimo).
31. Ieškovė prašo padalinti šalims jungtinės veiklos metu įgytus daiktus: automobilį Ford Focus, automobilį Nissan Nv400, automobilinę priekabą „Brenderup“, televizorių „Samsung 43 4K Smart TV“, televizorių „Andersson“, televizorių „Samsung 55 UHD 4K Smart TV 8072, dujinę viryklę „Elektroliux“, šaldytuvą „Snaigė“, skalbimo mašiną „LG“, skalbinių džiovyklę „Elektroliux“, šaldymo dėžę, žoliapjovę „Husqvarna“, žolės pjovimo traktorių „John Deere“, keturratį, taip pat 7 500 Eur dydžio įmoką, sumokėtą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjui ir AB bankui „Swedbank“ per laikotarpį nuo 2017-09-27 iki 2022-05-01 sumokėtas įmokas (palūkanas ir paskolos dalį) pagal kredito sutartį Nr. 17-060097-FA.
32. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
33. Ieškovė nurodė, kad nurodytas turtas įgytas šalims gyvenant kartu, šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė įrodymų apie nurodytų daiktų įgijimą, valdymą ir vertę nepateikė, bet atsakovas neginčijo, kad šalys ieškovės nurodytą turtą turi (turėjo) ir jį naudoja (naudojo), todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodytas turtas iš tiesų buvo šalių įgytas jų bendro gyvenimo laikotarpiu (CPK 187 straipsnis).
34. Atsakovas sutinka, kad ieškovei atitektų jos prašomi priteisti daiktai, išskyrus televizorių „Samsung 43 4K Smart TV“, kuris įgytas šalims nebegyvenat kartu ir jis vis dar moka už jį įmokas. Taip pat nesutinka, kad automobilio “Ford Focus” vertė 800 Eur, automobilio Nissan Nv400 – 11000 Eur. Nurodė, kad visi daiktai pirkti jo, iš jo lėšų, išskyrus viryklė ir šaldytuvas. Daiktai pirkti, kad aprūpinti vaikams buitį.
35. Iš į bylą pateiktų įrodymų (šalių susirašinėjimo) matyti, kad televizorius Anderson nupirktas vaikams. Šalys taip pat pripažino, kad keturratis įgytas vaikų pramogoms. Vadinasi, šie daiktai skirti vaikams, jų poreikiams tenkinti, todėl tarp šalių nedalintini (CK 3.120 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovas pateikė įrodymus, kad televizorių “Samsung 43 4K Smart TV” įgijo 2022-05-10, t.y. šalims nutraukus bendrą gyvenimą, išsimokėtinai 36 mėn. laikotarpiui ir tik jis moka įmokas, todėl šis turtas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise nepriklauso. Kitas ieškovės prašomas padalinti televizorius „Samsung 55 UHD 4K Smart TV 8072” atsakovo pirktas 2020-12-11 ir jo vertė buvo 486 Eur, todėl dalinant šį turtą, pasibaigus jų jungtinei veiklai 2022-05-10, jo vertė turėtų būti mažesnė nei įgijimo ir teismas ją mažina iki 350 Eur.
37. Ieškovė nurodė, kad automobiliu „Ford Focus“ naudojasi ji ir vaikai ir jo vertė yra 800 Eur, kurią nustatė pagal skelbimus. Atsakovas su tokia verte nesutinka ir nurodo, kad jo vertė yra 1200 Eur. Automobilis individualiai nevertintas. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir viešai prieinamus duomenis apie tokios markės ir tokių metų automobilių vertes, sprendžia, kad šio turto vertė yra 900 Eur. Teismas duomenis apie automobilį patikrino valstybinės įmonės “Regitra” duomenų bazėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
38. Šalys pripažino, kad žolės pjovimo traktorių „John Deere“ atsakovas pardavė ir už jį gavo 750 Eur, todėl šalims nebeturint nuosavybės teisės į šį turtą, jis nedalintinas, bet ieškovei kompensuotina ½ šio turto vertės.
39. Automobilį „Nissan Nv400”, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas įgijo 2022-03-31. Atsakovas nurodė, kad automobilį pirko iš darbdavio suteiktos paskolos ir pateikė 2022-02-01 paskolos sutartį, kurioje nurodoma, kad “Emilios EL& Byggentreprenad“ AB A. M. paskolino 55000 kronų, kurios grąžinamos išskaičiuojant iš darbo užmokesčio pagal susitarimą. Pirmasis atskaitymas bus iš 2022 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio, kuomet atskaitoma 10000 kronų, likusi suma atskaitoma po 5000 kronų per mėnesį tol, kol visa skola bus išmokėta. Pinigai A. M. pervesti 2022 m. kovo 10 d. Nors ieškovės atstovas teigia, kad “Emilios EL& Byggentreprenad“ AB atsakovui 2022-02-01 negalėjo paskolinti nurodytų lėšų, nes atsakovas šioje bendrovėje 2022-02-01 nedirbo, įsidarbino tik 2022-04-01, teismas šių aplinkybių nevertina, nes byloje nesprendžiamas ginčas dėl atsakovo darbo santykių. Sutiktina, kad atsakovo pateikta sutartis nepasirašyta, bet tai nėra priežastis šio įrodymo nevertinti visų bylos duomenų kontekste (CPK 202 straipsnis).
40. Iš atsakovo pateiktos paskolos sutarties matyti, kad “Emilios EL& Byggentreprenad“ AB įsipareigojo paskolinti atsakovui 55 000 kronų. Tokio dydžio pinigų suma atsakovui buvo pervesta. “Emilios EL& Byggentreprenad“ AB yra atsakovo darbdavys. Sutartyje kaip direktorius turėjęs pasirašyti asmuo N. B. buvo darbdavio atstovas abiejose įmonėse, kuriose atsakovas dirbo, kas matyti iš pateiktų darbo sutarčių. Abu atsakovo darbdaviai registruoti tuo pačiu adresu, jų telefono numeris tas pats, kas leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas turėjo galimybę ir “Emilios EL& Byggentreprenad“ AB kaip darbdavys paskolino jam šias lėšas.
41. Civiliniame procese įrodinėjimas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
42. Teismas spręsdamas dėl šio turto padalinimo, atkreipia dėmesį, kad turtas atsakovo įgytas likus 1,5 mėn. iki bendro šalių gyvenimo pabaigos. Ieškovė įrodymų, iš kokių lėšų šis turtas nupirktas kaip ir įrodymų, kad už šį turtą iškart buvo sumokėta visa suma, nepateikė. Atsakovas teigia, kad transporto priemonė nupirkta iš darbdavio suteiktos paskolos, ką teismas pripažįsta įtikima aplinkybe, atsižvelgiant į šalių gyvenimo sąlygas ir finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis pirktas iš skolintų pinigų, iš kurių tik dalis iki 2022-05-10 pagal paskolos sutartį turėjo būti grąžinta, iš viso 25000 kronų, kas sudaro 2114,43 Eur, šis turtas nepripažintinas šalių bendra nusavybe ir tarp šalių nedalintinas, ieškovei kompensuotina tik ½ sumokėtos (turėtos sumokėti) sumos - 1057,21 Eur.
43. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 7 500 Eur dydžio įmokos, sumokėtos namo pardavėjams ir teigia, kad tokios įmokos šalys neturėjo ir pardavėjams R. ir A. K. nemokėjo. Ieškovė teigia, kad šalys bendrai buvo sutaupiusios 7500 Eur būsto įgijimui, tačiau jokių įrodymų šalims disponavus tokiomis lėšomis teismui nepateikė.
44. 2017-09-13 pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Telšių r.2-ojo biuro notarės N. U. (notarinio registro Nr. 7543) 4.1. ir 4.2 p. punktuose nurodyta, kad pirkėjas pareiškia, kad 7500 Eur sumokėjo pardavėjams grynais, o pardavėjai patvirtina, kad 7500 Eur gavo iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą. Šis pardavejų. pareiškimas apie 7 500 Eur sumokejimą yra pirkėjo prievolės sumokėti daiktų kainos dalį, lygią 7 500 Eur patvirtinimas – pakvitavimas. Sutartyje nėra nurodyta, jog atsiskaitymas – grynųjų pinigų perdavimas ir priėmimas – vyko notaro akivaizdoje, jam stebint, dalyvaujant ar pan. Notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje užfiksuotas tik šalių patvirtinimas dėl iki sutarties pasirašymo įvykusios jos dalyvių atsiskaitymo grynaisiais pinigais aplinkybės, kuris savaime nepatvirtina, kad notaras tą atsiskaitymą matė. Taigi, notaro patvirtintoje sutartyje užfiksuotas ir laikomas visiškai įrodytu, iki bus paneigtas kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, faktas, kad pardavėjai patvirtino, jog nurodytas sutartyje sumas iš pirkėjo nurodyta tvarka prieš šios sutarties pasirašymą gavo, tačiau aplinkybė, jog pinigai iš tiesų buvo sumokėti ir notaras tai matė, nėra nurodyta šioje sutartyje, todėl oficialiajame rašytiniame įrodyme – notariškai patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje – nenurodytai pinigų sumokėjimo aplinkybei, sumokėjimo prezumpcija netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Pradinės įmokos sumokėjimo faktas sprendžiamas, įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nesuteikiant šiam įrodymui prima facie įrodymo statuso.
45. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sunkiai vertėsi, pastoviai skolinosi lėšas, vien per 2015 metus ieškovė buvo paėmusi net 16 greitųjų kreditų, viena kitai pervedinėdavo net ir menkavertes sumas, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomos sumos šalys nebuvo sukaupusios ir pradinės įmokos turto pardavėjams nemokėjo. Aplinkybę, kad 7 500 Eur įmokos negavo, teisme patvirtino ir liudytoja apklausta R. K. (turto pardavėja). Teismas pripažįsta, kad šių lėšų šalys neturėjo, todėl ieškovės reikalavimas dėl šios sumos kaip dalintinam turtui priteisimo atsakovui, nepagrįstas, todėl atmestinas.
46. Ieškovės atstovas prašė teismo informuoti prokurorą apie kreditinį sukčiavimą, atsakovui ir liudytojai tvirtinant, kad pinigai pagal notarinę sutartį nebuvo sumokėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja kreditą suteikusi institucija – bankas “Swedbank” AB ir tik pastaroji, vertindama nurodytas aplinkybe, gali spręsti, ar jos atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir ar ji yra tokio esmingumo, kad inicijuotinas ikiteisminis tyrimas.
47. Atsakovas pateikė įrodymus (sąskaitos išrašus), kad nuo nekilnojamo turto įgijimo 2017-09-27 iki šalių santykiams netrūkstant 2022-05-10, trečiajam asmeniui pagal prievolę padengė iš viso 5275,98 Eur paskolos ir sumokėjo 3631,68 Eur palūkanų, iš viso 8 907,66 Eur.
48. Kaip buvo nurodyta, pripažinus, kad šalių įnašai į bendrą šeimos veiklą buvo lygūs, nepriklausomai nuo indėlio pobūdžio, šalių gyvenimo kartu įgytas turtas pripažintinas jų bendrąją daline nuosavybe ir dalintinas šalims lygiomis dalimis.
49. Įvertinus šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie įgytą turtą bei jo vertę, teismas pripažįsta, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo ir tarp jų dalintinas turtas, iš kurio ieškovei priteistini – automobilis „Ford Focus“ 900 Eur vertės, televizorius „Samsung 55 UHD 4K Smart TV 8072” 350 Eur vertės, dujinė viryklė „Elektroliux“ 100 Eur vertės, šaldytuvas „Snaigė“ 150 Eur vertės, skalbimo mašina „LG“ 200 Eur vertės, skalbinių džiovyklė „Elektroliux“ 90 Eur vertės, žoliapjovė „Husqvarna“ 150 Eur vertės, bendra priteistino ieškovei turto vertė 1940 Eur; atsakovui priteistini – automobilinė priekaba „Brenderup“ 500 Eur vertės ir šaldymo dėžė 100 Eur vertės. Atsakovui jungtinės veiklos metu sumokėjus už įsigytą namą įmokas bankui, kurių bendra suma 8 907,66 Eur, už automobilį „Nissan Nv400” išmokėjus paskolos dalį 2114,43 Eur sumą ir už parduotą žolės pjovimo traktorių „John Deere“ gavus 750 Eur, pripažintina, kad atsakovui atitenkančio šalių bendrai įgyto turto vertė yra 12372,09 Eur. Atsižvelgiant į šalių lygių dalių indėlį jungtinės veiklos metu, ieškovei iš atsakovo priteistina 5216 Eur kompensacija už bendros jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto atidalijimą nelygiomis dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad ši suma yra beveik tokio dydžio, kurią šalys buvo sutarusios 2022-07-29 pasirašytoje taikos sutartyje dėl turto pasidalinimo.
50. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų palūkanas už priteistą sumą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi minėtas reikalavimas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ši ieškinio dalis – iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalimi).
Dėl uzufrukto nustatymo
51. Ieškovė prašo nustatyti jai ir nepilnamečiams vaikams L. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei P. M., gim. (duomenys neskelbtini), teisę uzufrukto teise naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu A. M., iki nepilnamečių vaikų pilnametystės ir/ar kol vaikai mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, tačiau ne ilgiau negu kol vaikams sukaks 24 metai. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka.
52. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, t. y. kilus ginčui, kuriame sprendžiama dėl vaiko teisių, prioritetą prieš kitų asmenų teises turi vaiko teisės, todėl, nustačius vaiko teisėtų interesų pažeidimą, pirmiausia jos turi būti apgintos. Vienas šioje normoje nurodytų principų – nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, tuo pirmiausia turi pasirūpinti vaiko tėvai.
53. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis). Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014). Nors šalys nėra sutuoktiniai, tačiau augina du mažamečius vaikus, todėl pagal analogiją taikoma ir ginant nesusituokusių tėvų vaikų interesus.
54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir yra apsunkintas hipoteka. Kreditorius „Swedbank“ AB, kurio reikalavimams užtikrinti yra įkeistas namas, nesutinka su uzufrukto nustatymu. Nurodo, kad uzufrukto nustatymu kreditoriaus, kurio daiktinės teisės yra įregistruotos viešajame registre, teisės bus pažeistos. Apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu, panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti kaip įkaito turėtojo teise, nes priverstinio skolos išieškojimo metu neabejotinai įkeisto buto pardavimas būtų sudėtingesnis (jei iš vis bus įmanomas), nei galėtų būti nenustačius uzufrukto. Ieškovės reikalavimas banko teises papildomai apriboti uzufruktu yra nepagrįstas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą bei nepamatuotai padidina prievolės įvykdymo riziką.
55. Teismų praktikoje išaiškinta, jog uzufruktas į įkeistą turtą gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra kitų objektyvių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, teismas turi išsamiai ištirti esančius įrodymus, įvertinti tėvų pajamas, galimybę užtikrinti vaikams būstą ir kitas sąlygas, sprendimą dėl uzufrukto nustatymo išsamiai pagrįsti, įvertinti ar vaikų teisės negali būti užtikrintos kitais būdais nevaržant nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).
56. Ieškovė yra sveika ir gali dirbti, Sodros duomenimis vykdo individualią veiklą. Ieškovė augina tris nepilnamečius vaikus, kurių poreikiams užtikrinti, tame tarpe ir gyvenamajai vietai, gauna išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą bei teismo sprendimais patvirtintas ir su vaikų tėvais sutartas išlaikymo lėšas, kurios indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė taip pat turi nuosavo (nors ir dalį) nekilnojamojo turto – ½ buto (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaravusi gyvenamąją vietą kartu su vaikais. Iš bendro 46,41 kv. m. buto ploto, ieškovei priklauso 23,205 kv. m. Ieškovei su nepilnamečiais vaikais persikėlus į jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį, kiekvienam tektų vos po 5,8 kv. m., kas sutiktina neatitiktų geriausių vaikų poreikių. Atsakovas siūlė ieškovei nupirkti kitą buto dalį, jį suremontuoti ir pritaikyti vaikų gyvenimui, tačiau ieškovė nesutiko, ką pripažino ieškovė teisme. Ieškovė nepaneigė atsakovo nurodyto fakto, kad minėtame bute niekas negyvena, o ieškovė klausimo dėl galimybės naudotis ir kita buto dalimi (nuoma, panauda, pirkimas ir apan.) nesprendė (tokių įrodymų į bylą neteikta).
57. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso; vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto nustatymas į vienam iš tėvų priklausantį turtą yra ultima ratio priemonė, kadangi pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai.
58. Teismas sutinka, kad šalių vaikai yra pripratę prie dabartinės gyvenamosios vietos, kurioje gyvena nuo gimimo (bent jau antras šalių vaikas), šiuo metu lanko ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą ir gyvenamosios vietos keitimas sukels jiems neigiamus išgyvenimus, tačiau nagrinėjamoje situacijoje taip pat vertintina ir tai, kad nutraukti jungtinę veiklą buvo bendras šalių sprendimas, todėl akivaizdu, kad nebuvo galima tikėtis, jog pasibaigus jungtinei veiklai, partnerių savarankiško gyvenimo kokybė ir komfortas nepasikeis, kad šalys nepatirs tam tikrų praradimų ar laikinų sunkumų. Šalių santykiai yra konfliktiški, ką pripažįsta abi šalys, todėl teismo nuomone, tėvų tarpusavio ginčai, barniai vaikus traumuoja labiau nei gyvenamosios vietos keitimas.
59. Vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje bendru šalių sutarimu (2022-10-11 Plungės apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-4895-944/2022) ir ieškovė turi užtikrinti tinkamas vaikų gyvenamosios vietos sąlygas. Ieškovė pripažinti atsakovo įgytą nekilnojamąjį turtą bendra šalių daline nuosavybe neprašė, prašo tik priteisti kompensaciją už bendras lėšas, panadotas atsakovui įsigyjant šį turtą, t.y. ieškovė tik atsakovo sąskaita nori užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą, o tuo pačiu ir sau bei dar vienam savo vaikui. Ieškovė su vaikais iki pat šiol gyvena atsakovui priklausančiame name, kurio išlaikymu rūpinasi atsakovas, nors jungtinę veiklą su atsakovu nutraukė daugiau nei prieš metus, vaikams išlaikymą iš atsakovo gauna pastoviai ir didesnį nei vyresniojo sūnaus išlaikymui. Per šį laiką ieškovė neatliko jokių veiksmų (nepateikta jokių įrodymų), sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą, apsiribodama tik reikalavimu dėl uzufrukto nustatymo, nors byloje pateikta duomenų, kad atsakovas ketino ir netgi šioje byloje norėjo pareikšti reikalavimą dėl iškeldinimo.
60. Teismo vertinimu atsakovė turi sąlygas užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamąją vietą ir kitais būdais nei nustatant uzufruktą į atsakovo turtą ir uzufrukto nustatymas į vaikų tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Ieškovei turint sąlygas ir galimybes užtikrinti vaikams teisę į būstą, ieškovės prašymas pakankamai ilgą laiką (virš 10 metų) nustatyti uzufruktą yra nesąžiningas ir nepagrįstas, neproporcingai varžantis atsakovo ir trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus, todėl reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
62. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
63. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės E. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 359 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 1900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2259 Eur.
64. Atsakovo patirta bylinėjimosi išlaidų suma pagal byloje esančius įrodymus sudaro 2300 Eur. Iš atsakovo atstovo prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo matyti, kad atsakovas sumokėjo 300 Eur už teisines konsultacijas, 2000 Eur už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus (atsiliepimą ir tripliką). Prie prašymo pridėti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad atsakovas atstovui yra sumokėjęs iš viso 2300 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už teisines paslaugas“.
65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-01-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo: „Jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
66. Remiantis atsakovo atstovo pateiktu prašymu, nurodyta teismų praktika ir tai, kad atstovo prašyme nurodytos teisinės paslaugos atsakovui nagrinėjamoje byloje buvo suteiktos, teismas atmeta ieškovės atstovo argumentus, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos.
67. Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, pareikštų reikalavimų kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę, šalių ir jų atstovų teiktų procesinių dokumentų kiekį, jų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis, o jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.
68. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė pareiškė turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimus. Kadangi ieškovės turtinis reikalavimas patenkintas iš dalies ( apie 47 proc.), neturtinis atmestas, teismas daro išvadą, jog šioje byloje iš viso ieškovės reikalavimų patenkinta už 30 proc., atmesta 70 proc. pareikštų reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko šią proporciją.
69. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, ieškovei E. D. iš atsakovo priteistina 678 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui A. M. iš ieškovės priteistina 1610 Eur bylinėjimosi išlaidų.
70. Bylos nagrinėjimo metu patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nepriteistinos, nes padalinus jas šalims pagal bylos rezultatą, šalies mokėtina suma neviršija 5 Eur dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad ieškovė E. D. ir atsakovas A. M. vykdydami jungtinę veiklą bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo:
- 2004 m. gamybos automobilį „Ford Focus“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 900 Eur;
- 1997 m. gamybos automobilinę priekabą „Brenderup“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 500 Eur,
- žolės pjovimo traktorių „John Deere“ 800 Eur vertės.
Atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir ieškovei E. D.priteisti turtą:
- 2004 m. gamybos automobilį „Ford Focus“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 900 Eur;
- žoliapjovę „Husqvarna“ 150 Eur vertės.
- 1997 m. gamybos automobilinę priekabą „Brenderup“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 500 Eur,
- šaldymo dėžę 100 Eur vertės.
Priteisti ieškovės E. D. naudai 5216 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų šešiolikos eurų) piniginę kompensaciją iš atsakovo A. M.už bendros jungtinės veiklos pagrindu įgyto turto atidalijimą nelygiomis dalimis (atsakovo vykdytas asmenines prievoles (sumokėtas įmokas bankui ir paskolos dalį už įsigijamą automobilį) bei parduotą turtą) ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5216 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei E. D. iš atsakovo A. M. 678 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui A. M. iš ieškovės E. D. 1610 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.