Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovei K. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

9. Byloje keliamas klausimas, ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

10. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

11. Bylos duomenys pagrindžia, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gegužės 29 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkei pagal Vartojimo kredito sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi Sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau tai neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

12. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Vartojimo kredito sutartis 2020 m. gegužės 29 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) ir nesivadovaujant anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog faktas, kad kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukė Vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (nuostolių) faktas yra įrodytas.

17. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad 200,00 Eur paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 39 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino), sudarytų 142,36 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.). Atsakovė byloje buvo pasyvi, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

19. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021), taip pat Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtose bylose (pvz., 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-796/2021; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-68-777/2021; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-72-642/2021).

20. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.), galėjo tikėtis gauti 39 proc. metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašo skaičiuoti 39 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (180,52 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju). Taigi pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių šalys buvo susitarusios iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.) ir kurių dydis apskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).

21. Iš byloje esančių dokumentų (Paskolos sutarties Nr. BOB-d6ss72w6 specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie vartojimo kreditą ir mokėjimų grafiko) matyti, kad apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo dienos 2020 m. gegužės 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.), galėjo tikėtis gauti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. gegužės 29 d. – 169,15 Eur; 2020 m. birželio 25 d. – 165,14 Eur; 2020 m. liepos 25 d. – 161,00 Eur; 2020 m. rugpjūčio 25 d. – 156,73 Eur; 2020 m. rugsėjo 25 d. – 152,32 Eur; 2020 spalio 25 d. – 147,76 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 143,06 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 138,20 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 133,19 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 128,01 Eur; 2021 kovo 25 d. – 122,66 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 117,14 Eur; 2021 m. gegužės 25 – 111,44 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 105,56 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 99,49 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 93,22 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 86,74 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 80,05 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 73,15 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 66,02 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 58,66 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 51,06 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 43,21 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 35,11 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 26,75 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 18,11 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 9,19 Eur).

22. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 21 punkte.

25. Konstatuotina, kad už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.), ieškovė galėjo tikėtis gauti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (suma pagal mokėjimo grafiką: nuo 2020 spalio 25 d. – 147,76 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 143,06 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 138,20 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 133,19 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 128,01 Eur; 2021 kovo 25 d. – 122,66 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 117,14 Eur; 2021 m. gegužės 25 – 111,44 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 105,56 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 99,49 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 93,22 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 86,74 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 80,05 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 73,15 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 66,02 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 58,66 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 51,06 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 43,21 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 35,11 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 26,75 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 18,11 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 9,19 Eur).

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą Vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, skaičiuojamas nuo priteistos sumos. Negautas pajamas (nuostolius) priteisus pagal mokėjimo grafiką ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo liepos 25 d.), tikslintina ir sprendimo už akių dalis, kuria priteistos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

29. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 23,57 Eur, vadinasi, tenkinta 87,30 proc. šio reikalavimo (23,57 Eur x 100 proc. / 27,00 Eur); 5) reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 180,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 59,18 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafike susitartas palūkanas), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 124,98 Eur nuostolių (180,52 Eur x (39 proc. / 365 dienos) x 648 dienų), vadinasi, tenkinta 47,35 proc. šio reikalavimo, t. y. 59,18 Eur x 100 proc. / 124,98 Eur); 6) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmestas (0 proc.). Iš viso tenkinta 72,44 proc. (434,65 proc. / 6 reikalavimai) ieškinio reikalavimų.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinta apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, tačiau šios savo išvados neargumentavo, nepateikė jokių skaičiavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimu už akių buvo tenkinta apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, kadangi reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų nebuvo tenkintas, be to, visiškai nebuvo tenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo.

31. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 72,44 proc., jai iš atsakovės turėtų būti priteista 98,52 Eur (136,00 Eur x 72,44 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovės priteisė 122,40 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą 180,52 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (47,35 proc.), todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 7,10 Eur (15,00 Eur x 47,35 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. liepos 25 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-d6ss72w6 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovės K. R. 180,52 Eur negrąžinto kredito, 6,20 Eur administravimo mokesčio, 23,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 23,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 29 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 15 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. spalio 25 d. – 147,76 Eur; 2020 m. lapkričio 25 d. – 143,06 Eur; 2020 m. gruodžio 25 d. – 138,20 Eur; 2021 m. sausio 25 d. – 133,19 Eur; 2021 m. vasario 25 d. – 128,01 Eur; 2021 kovo 25 d. – 122,66 Eur; 2021 m. balandžio 25 d. – 117,14 Eur; 2021 m. gegužės 25 – 111,44 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 105,56 Eur; 2021 m. liepos 25 d. – 99,49 Eur; 2021 m. rugpjūčio 25 d. – 93,22 Eur; 2021 m. rugsėjo 25 d. – 86,74 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 80,05 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 73,15 Eur; 2021 m. gruodžio 25 d. – 66,02 Eur; 2022 m. sausio 25 d. – 58,66 Eur; 2022 m. vasario 25 d. – 51,06 Eur; 2022 m. kovo 25 d. – 43,21 Eur; 2022 m. balandžio 25 d. – 35,11 Eur; 2022 m. gegužės 25 d. – 26,75 Eur; 2022 m. birželio 25 d. – 18,11 Eur; 2022 m. liepos 25 d. – 9,19 Eur) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 233,76 Eur sumos ir nuo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. spalio 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. liepos 25 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovės K. R. 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovės K. R. 7,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.