- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-69-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06912-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
- Atsakovas
- M. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. T. 953,61 Eur negrąžinto kredito, 30,50 Eur administravimo mokesčio, 122,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Vartojimo kredito sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimo dienos, taip pat 180,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti atsakovo mamai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, priimtinas sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, t. y.: pripažinta nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugsėjo 3 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-jm26ms3c 6.1 punkte įtvirtinta sąlyga, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas; priteista ieškovei UAB Legal Balance iš atsakovo M. T. 953,61 Eur negrąžinto kredito, 30,50 Eur administravimo mokesčio, 122,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 180,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 287,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-jm26ms3c, pagal ją pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1 000,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo terminas – 2022 m. rugsėjo 3 d., o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 711,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 39 proc., sutarties administravimo mokestis – 270,00 Eur), tačiau atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 5 d. nutraukė Sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 ir pagal 2020 m. balandžio 21 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 3 priedą ieškovė perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas elektroniniu paštu.
3.2 Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę. Ieškovės reikalavimai grąžinti 953,61 Eur kreditą ir sumokėti 122,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, ir sumokėti 30,50 Eur administravimo mokestį yra pagrįsti.
Šalies argumentai
3.3 Ieškovė taip pat prašo priteisti 180,35 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, ir 39 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.).
3.4 Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
3.5 Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.
3.6 Nutraukus Sutartį, kreditorė dėl atsakovo kaltės negavo visų Sutartyje numatytų gauti iki Sutarties pabaigos palūkanų (39 proc.), kurios laikytinos kreditorės negautomis pajamomis, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 180,35 Eur negautų pajamų, kurios apskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
3.7 Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo kreipimosi į teismą dienos, neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
3.8 Ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 39 proc. metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus Vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįsto ir tikėtino. Ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
3.9 Ieškovė taip pat prašo priteisti 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (39 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Darytina išvada, kad Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio bei skaičiavimo terminų, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo Sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, Sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja. Ieškovės reikalavimas dėl 39 proc. kompensacinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
3.10 Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
3.11 Ieškovė sumokėjo 29,00 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymais pagrindė 121,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas tenkino apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB Legal Balance prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo už akių dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (387,78 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 2 d.). Taip pat prašo iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
4.1 Teismo atsisakymas priteisti negautas pajamas (nuostolius) yra nepagrįstas, motyvai neatitinka naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Mano, kad turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą Sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditorės negautų pajamų atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos, o apeliantė nurodyto dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašo priteisti iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
4.2 Pažymi, jog sudarant Sutartį buvo tikėtasi iki 2022 m. rugsėjo 3 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje Sutartyje. Kadangi Sutartis buvo nutraukta, planuotos pajamos nebuvo gautos, buvo patirta nuostolių, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Todėl iš atsakovo apeliantės negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. rugsėjo 3 d. Konkretus iš atsakovo priteistinų negautų pajamų dydis priklausys nuo to, kada atsakovas įvykdys turimas prievoles.
4.3 Apeliantės manymu, apskaičiavus negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d., toks reikalavimas nebūtų proporcingas atsakovui ir akivaizdžiai pažeistų jo interesus, susiklostytų ydinga situacija, nes atsakovas, vykdydamas sprendimą, mokėtų negautas pajamas, apskaičiuotas ne nuo negrąžintos kredito sumos, o fiksuotą ir, tikėtina, daug didesnę negautų pajamų sumą. Apeliantės manymu, tai, kad turtinis reikalavimas nėra apibrėžtas konkrečia suma, nesudaro pagrindo vertinti jį kaip neapibrėžtą ar neaiškų ir neįrodytą.
4.4 Atkreipia dėmesį, kad dėl to, jog Sutarties terminas dar nėra suėjęs ir negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, ieškovė neturėjo galimybės apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl vieną iš reikalavimų formuluoja procentine išraiška. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), kurios bet kokiu atveju nebus skaičiuojamos ilgiau nei iki Sutarties termino pasibaigimo dienos.
4.5 Nustačius, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai turi būti tenkinti visa apimtimi, apeliantei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Eur.
4.6 Be to, už apeliacinį skundą buvo sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis, todėl ir šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
8. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti jai iš atsakovo 39 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.). Pirmosios instancijos teismas šio ieškinio reikalavimo netenkino. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį. Byloje keliamas klausimas, ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliaciniame skunde formuluojant prašymą buvo nurodyta, kad apeliantė prašo „priteisti apeliantui UAB Legal Balance, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 387,78 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-02)“, tačiau, remiantis apeliacinio skundo aprašomąja ir motyvuojamąja dalimis, susiejant jas su ieškinyje pareikštu reikalavimu, galima daryti išvadą, jog nurodant negrąžintą vartojimo kredito sumą „387,78 Eur“ ir Sutarties termino pabaigos datą „2022-09-02“ buvo padaryta rašymo klaida. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, kad negrąžinta vartojimo kredito suma sumažėjo nuo 953,61 Eur iki 387,78 Eur, taip pat neišdėstė jokių argumentų, kad negautas pajamas (nuostolius) prašo skaičiuoti nuo mažesnės negrąžintos vartojimo kredito sumos. Taip pat nėra duomenų, kad Vartojimo kredito sutarties termino pabaiga būtų sutrumpinta viena diena. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantė palaiko ieškinyje išdėstytą reikalavimą, o formuluodama prašymą apeliaciniame skunde – suklydo.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad, atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (nuostolius), kurias sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėja galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
11. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
12. Bylos duomenys pagrindžia, kad Vartojimo kredito sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. balandžio 5 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal Vartojimo kredito sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi Sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tačiau tai neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
13. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė Vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo Vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl Vartojimo kredito sutartis 2020 m. balandžio 5 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
15. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) ir nesivadovaujant anksčiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog faktas, kad kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolino atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukė Vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (nuostolių) faktas yra įrodytas.
18. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad 1 000,00 Eur paskola 36 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 39 proc. metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (ir jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 711,08 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti mokėjimo (pelno) palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
20. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021).
21. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo apeliantės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų apeliantė tikėjosi gauti (o nutraukusi Sutartį neteko šios galimybės), nesant Sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, Vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), galėjo tikėtis gauti 39 proc. metinių palūkanų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi, apeliantė nepagrįstai prašo skaičiuoti 39 proc. mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (953,61 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, taip pat ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo Sutarties vykdymo atveju). Taigi pripažintina, kad apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, dėl kurių šalys buvo susitarusios iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.) ir kurių dydis apskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).
22. Iš byloje esančių dokumentų (Sutarties specialiųjų sąlygų, standartinės informacijos apie vartojimo kreditą ir jame esantį mokėjimų grafiką) matyti, kad apeliantė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 5 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), galėjo tikėtis gauti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 5 d. – 902,18 Eur; 2020 m. gegužės 3 d. – 883,97 Eur; 2020 m. birželio 3 d. – 865,17 Eur; 2020 m. liepos 3 d. – 845,76 Eur; 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 825,72 Eur; 2020 m. rugsėjo 3 d. – 805,03 Eur; 2020 m. spalio 3 d. – 783,67 Eur; 2020 m. lapkričio 3 d. – 761,61 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. – 738,83 Eur; 2021 m. sausio 3 d. – 715,31 Eur; 2021 m. vasario 3 d. – 691,03 Eur; 2021 m. kovo 3 d. – 665,96 Eur; 2021 m. balandžio 3 d. – 640,08 Eur; 2021 m. gegužės 3 d. – 613,35 Eur; 2021 m. birželio 3 d. – 585,76 Eur; 2021 m. liepos 3 d. – 557,27 Eur; 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 527,85 Eur; 2021 m. rugsėjo 3 d. – 497,48 Eur; 2021 m. spalio 3 d. – 466,12 Eur; 2021 m. lapkričio 3 d. – 433,74 Eur; 2021 m. gruodžio 3 d. – 400,31 Eur; 2022 m. sausio 3 d. – 365,79 Eur; 2022 m. vasario 3 d. – 330,15 Eur; 2022 m. kovo 3 d. – 293,35 Eur; 2022 m. balandžio 3 d. – 255,36 Eur; 2022 m. gegužės 3 d. – 216,13 Eur; 2022 m. birželio 3 d. – 175,63 Eur; 2022 m. liepos 3 d. – 133,81 Eur; 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 90,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 3 d. – 46,05 Eur).
23. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 22 punkte.
24. Ieškovė ieškinyje laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), išskaidė į du laikotarpius ir už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 28 d.) paprašė priteisti fiksuotą 180,35 Eur sumą kaip negautas jos pajamas (nuostolius), o už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), negautas pajamas (nuostolius) prašė priteisti neįvardijant konkrečios sumos, o tik pateikiant jų apskaičiavimo būdą.
25. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) sudaro 180,35 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Negautas pajamas (nuostolius) per šį laikotarpį ieškovė apskaičiavo taip: 953,61 Eur negrąžinta kredito dalis x (39,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 177 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau konstatavus, kad negautos pajamos (nuostoliai) skaičiuotinos ne nuo negrąžintos kredito dalies, o nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ieškovei priteistina 166,67 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos 2020 m. balandžio 5 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. rugsėjo 28 d. (palūkanos pagal mokėjimo grafiką: 2020 m. balandžio 3 d. – 29,32 Eur; 2020 m. gegužės 3 d. – 28,73 Eur; 2020 m. birželio 3 d. – 28,12 Eur; 2020 m. liepos 3 d. – 27,49 Eur; 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 26,84 Eur; 2020 m. rugsėjo 3 d. – 26,17 Eur).
26. Konstatuotina, kad už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), ieškovė galėjo tikėtis gauti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (suma pagal mokėjimo grafiką: nuo 2020 m. spalio 3 d. – 783,67 Eur; 2020 m. lapkričio 3 d. – 761,61 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. – 738,83 Eur; 2021 m. sausio 3 d. – 715,31 Eur; 2021 m. vasario 3 d. – 691,03 Eur; 2021 m. kovo 3 d. – 665,96 Eur; 2021 m. balandžio 3 d. – 640,08 Eur; 2021 m. gegužės 3 d. – 613,35 Eur; 2021 m. birželio 3 d. – 585,76 Eur; 2021 m. liepos 3 d. – 557,27 Eur; 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 527,85 Eur; 2021 m. rugsėjo 3 d. – 497,48 Eur; 2021 m. spalio 3 d. – 466,12 Eur; 2021 m. lapkričio 3 d. – 433,74 Eur; 2021 m. gruodžio 3 d. – 400,31 Eur; 2022 m. sausio 3 d. – 365,79 Eur; 2022 m. vasario 3 d. – 330,15 Eur; 2022 m. kovo 3 d. – 293,35 Eur; 2022 m. balandžio 3 d. – 255,36 Eur; 2022 m. gegužės 3 d. – 216,13 Eur; 2022 m. birželio 3 d. – 175,63 Eur; 2022 m. liepos 3 d. – 133,81 Eur; 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 90,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 3 d. – 46,05 Eur).
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą Vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
29. Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas): 1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.); 2) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.); 3) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.); 4) reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies, priteista 166,67 Eur (vadinasi, tenkinta 92,41 proc. šio reikalavimo; 166,67 Eur x 100 proc. / 180,35 Eur); 5) reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (pagal šalių susitarimą ieškovė gali tikėtis gauti 357,05 Eur nuostolių (pagal mokėjimo grafiką), o skaičiuojant pagal ieškovės pateiktą formulę, ieškovė tikėtųsi gauti 716,24 Eur nuostolių (953,61 Eur x (39 proc. / 365 dienos) x 703 dienų), vadinasi, tenkinta 49,85 proc. šio reikalavimo; 357,05 Eur x 100 proc. / 716,24 Eur); 6) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmestas (0 proc.). Iš viso tenkinta 73,71 proc. (442,26 proc. / 6 reikalavimai) ieškinio reikalavimų.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinta apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, tačiau šios savo išvados neargumentavo, nepateikė jokių skaičiavimų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimu už akių buvo tenkinta apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, kadangi reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų nebuvo tenkintas, be to, visiškai nebuvo tenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo.
31. Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 73,71 proc., jai iš atsakovo turėtų būti priteista 110,57 Eur (150,00 Eur x 73,71 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 313 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių, kurį skundžia tik ieškovė, ieškovei iš atsakovo priteisė 135,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinas 135,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas už negrąžintą 953,61 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (49,85 proc.), todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 7,48 Eur (15,00 Eur x 49,85 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. rugsėjo 3 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-jm26ms3c 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovo M. T. 953,61 Eur negrąžinto kredito, 30,50 Eur administravimo mokesčio, 122,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 166,67 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 5 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 28 d.), 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. spalio 3 d. – 783,67 Eur; 2020 m. lapkričio 3 d. – 761,61 Eur; 2020 m. gruodžio 3 d. – 738,83 Eur; 2021 m. sausio 3 d. – 715,31 Eur; 2021 m. vasario 3 d. – 691,03 Eur; 2021 m. kovo 3 d. – 665,96 Eur; 2021 m. balandžio 3 d. – 640,08 Eur; 2021 m. gegužės 3 d. – 613,35 Eur; 2021 m. birželio 3 d. – 585,76 Eur; 2021 m. liepos 3 d. – 557,27 Eur; 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 527,85 Eur; 2021 m. rugsėjo 3 d. – 497,48 Eur; 2021 m. spalio 3 d. – 466,12 Eur; 2021 m. lapkričio 3 d. – 433,74 Eur; 2021 m. gruodžio 3 d. – 400,31 Eur; 2022 m. sausio 3 d. – 365,79 Eur; 2022 m. vasario 3 d. – 330,15 Eur; 2022 m. kovo 3 d. – 293,35 Eur; 2022 m. balandžio 3 d. – 255,36 Eur; 2022 m. gegužės 3 d. – 216,13 Eur; 2022 m. birželio 3 d. – 175,63 Eur; 2022 m. liepos 3 d. – 133,81 Eur; 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 90,63 Eur; 2022 m. rugsėjo 3 d. – 46,05 Eur) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 273,40 Eur sumos ir nuo 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 3 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovo M. T. 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance iš atsakovo M. T. 7,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.