Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- 27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos,

- 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,52 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 liepos 25 d.),

- 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,52 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant, priimtinas sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. liepos 25 d. atsakovė su pradine kreditore (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-d6ss72w6, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 200 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, kredito grąžinimo terminas – 2022 m. liepos 25 d., o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kreditą grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) - 142,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 39 proc.), sutarties administravimo mokestis – 54 Eur), tačiau atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. gegužės 29 d. nutraukė sutartį. Ieškovė ir pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei pagal 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedą Nr. 5 perėmė skolos iš atsakovės reikalavimo teisę. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuotas elektroniniu paštu.

Dėl negrąžinto kredito, administravimo mokesčio ir pelno palūkanų

Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Sudarius reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis).

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarti civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Šalių sudaryta sutartimi atsakovė įsipareigojo be kita ko mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties specialiojoje dalyje – 39 proc.) palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, todėl šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovę turėjo mokėti iki 2022 liepos 25 d. kredito sutarties termino pabaigos. Sutartį nutraukus 2020 m. gegužės 29 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 23,47 Eur pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovė suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų nemokėjo, todėl atsakovė laikomas pažeidusia prievolę. Ieškovės reikalavimai grąžinti 180,52 Eur kreditą ir sutartyje nustatytu terminu sumokėti 23,47 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, bei sumokėti 6,20 Eur administravimo mokestį laikytini reikalavimais įvykdyti neįvykdytas pinigines prievoles natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015) ir, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, .873 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 27 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos ir 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,52 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d.

Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, kurie taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą.

Nutraukus sutartį, kreditorė dėl atsakovės kaltės negavo visų sutartyje numatytų gauti iki sutarties pabaigos palūkanų 39 proc., kurios laikytinos kreditorės negautomis pajamomis, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, dėl to tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 27 Eur negautų pajamų, kurios paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo kreipimosi į teismą dienos, neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 39 proc. negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,52 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. liepos 25 d.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarties turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 39 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Tačiau, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė prašo priteisti 39 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 180,52 Eur, nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (39 proc.) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu.

Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio bei skaičiavimo terminų, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtina norma yra imperatyvi, sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą, yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensacinių palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 55 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 36 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl 39 procentų kompensacinių palūkanų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 121 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas tenkino apie 90 proc. ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina 122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. liepos 25 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-d6ss72w6 6.1. punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

Priteisti iš atsakovės K. R. 180,52 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų penkiasdešimt dviejų centų) negrąžinto kredito, 6,20 Eur (šešis eurus dvidešimt centų) administravimo mokesčio, 23,47 Eur (dvidešimt tris eurus keturiasdešimt septynis centus) mokėjimo (pelno) palūkanų, 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) negautų pajamų (nuostolių), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 237,19 Eur (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų devyniolikos centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 122,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt du eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.