Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai, preliminarus sprendimas, prieštaravimai dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo

II. Ieškovo atsiliepimas į pareikštą prieštaravimą ir argumentai

III. Šalių paaiškinimai teismo posėdžių metu

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo prieštaravimai atmestini.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių

7.1. Teismas sprendė, kad tarp šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, juos įforminant atsakovui, kaip vekselio davėjui, įsipareigojusiam grąžinti skolos sumą, surašant neprotestuotinus paprastuosius vekselius. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas V. S. nustatyta tvarka ir terminais būtų sumokėjęs ieškovui vekseliuose nurodytas sumas, t. y. būtų atsiskaitęs su ieškovu ir tinkamai įvykdęs savo prievoles, teismas ieškovo ieškinį laikė pagrįstu ir pareikštus reikalavimus tenkino visiškai.

7.2. Byloje ginčo dėl tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių nekilo, atsakovas pripažino, kad vekseliuose nurodytas sumas skolinosi iš ieškovo ir jas gavo.

8. Teismas, įvertinęs teismo posėdžių metu duotus ieškovo atstovės bei atsakovo paaiškinimus, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovo V. S. prieštaravime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti preliminarų sprendimą.

Dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių

9. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).

9.1. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.).

9.2. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“). Pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą įstatyme nustatytais terminais (ĮPVĮ 47 straipsnis). Nurodytus terminus pažeidus, vekselis praranda vertybinio popieriaus statusą, kas reiškia, kad nebegali būti įvykdytas ne ginčo tvarka. Taigi vekselio turėtojas, pažeidęs pirmiau nurodytas taisykles, netenka teisės reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka, tačiau savo teisių nepraranda. Tokiu atveju vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta ĮPVĮ, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Taigi, kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑70‑706/2016).

9.3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).

9.4. Kasacinis teismas savo praktikoje dėl vekselio, netekusio vertybinio popieriaus statuso, teisinės reikšmės yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-378/2020).

10. Nagrinėjamoje byloje įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus nustatyta, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas paskolino atsakovui tam tikras pinigų sumas, o paskolos faktas buvo įformintas pirmiau nurodytais atsakovo išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kuriuose nurodyta atsakovo besąlygiška pareiga sumokėti ieškovui tam tikras paskolintas pinigų sumas iki vekseliuose nustatytų terminų. Pagal atsakovo ieškovui pateiktus vekselius nustatyta, kad ieškovas atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2019 m. sausio 14 d. iš viso yra paskolinęs pagal neprotestuotinus paprastuosius vekselius 15 515,00 Eur. Kaip jau buvo minėta, byloje ginčo dėl tarp šalių egzistavusių paskolos teisinių santykių nekilo, atsakovas neginčijo šių santykių egzistavimo, neneigė pinigų gavimo iš ieškovo fakto. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo kreipimosi į teismą metu vekselių apmokėjimo terminai jau yra pasibaigę ir šie vekseliai ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais apmokėti pateikti nebuvo, kas reiškia, jog, pasibaigus įstatyme nustatytiems terminams pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jie prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.

10.1. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytos faktinės aplinkybės, sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nustatyta tvarka ir terminais nerealizavus teisės ne ginčo tvarka išieškoti atsakovui paskolintas pinigų sumas, atsakovo ieškovui pateikti vekseliai prarado vertybinio popieriaus statusą ir dėl jų nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai dėl ĮPVĮ nuostatų, susijusių su vekselių pateikimu apmokėti, vekselio neakceptavimu arba neapmokėjimu, pranešimo apie neapmokėjimą nepateikimu, laikytini teisiškai nepagrįstais, nes nagrinėjamu atveju šios įstatymo nuostatos netaikytinos. Kaip jau buvo nurodyta, minėtos ĮPVĮ nuostatos šiuo atveju netaikytinos, todėl aplinkybė, kad ieškovas nėra atlikęs atsakovo nurodytų veiksmų, susijusių su vekselių pateikimu apmokėti ir kitų, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas nėra tinkamai įvykdęs savo pareigos. Pažymėtina, kad būtent vekselio turėtojui suteikiama teisė spręsti, ar jis savo reikalavimo teisę realizuos ne ginčo tvarka vadovaujantis ĮPVĮ nuostatomis, ar pasinaudos kitais jam įstatyme suteiktais pažeistų teisių gynimo būdais. Šių teisių realizavimas savo nuožiūra yra vekselio turėtojo teisė, o ne pareiga, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas pažeidė savo pareigas ir atsakovo teises, o kartu, kad tokie ieškovo veiksmai gali būti vertinami kaip atsakovo prievolių tinkamo įvykdymo patvirtinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ieškovui nepasinaudojus vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, tai yra išduodant vykdomąjį įrašą pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, tai nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (atsakovui). Tokia aplinkybė nėra pagrindas pasibaigti vekselyje nurodytai atsakovo, kaip vekselio davėjo, pareigai sumokėti pinigus. Taigi atsakovui, nors ir ieškovas nepateikė neprotestuotino vekselio apmokėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, išliko pareiga grąžinti susidariusį įsiskolinimą.

10.2. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į atsakovo pozicijos bylos nagrinėjimo teisme metu nenuoseklumą. Viena vertus, atsakovas teigia, jog jis savo prievoles yra įvykdęs tinkamai, iš ieškovo paskolintas pinigų sumas yra grąžinęs, kas sudarytų pagrindą manyti, jog jokios aplinkybės, susijusios su vekselių (ne)pateikimu apmokėti, neturėtų turėti jokios reiškmės sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Kita vertus, atsakovas nurodo aplinkybes ir argumentus dėl ieškovo teisės išieškoti sumas pagal vekselius ne ginčo tvarka (ne)realizavimo, tuo argumentuodamas ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus, ką ir bando įrodinėti šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovas net neturėtų teisės pateikti vekselių apmokėti, nes jie jau buvo apmokėti. Toks atsakovo pozicijos nenuoseklumas tik sustiprina teismo abejones dėl atsakovo nurodytų argumentų pagrįstumo.

Dėl skolos, palūkanų priteisimo

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ieškovo ieškinio nepagrįstumą grindė ir tuo, kad jis savo prievoles pagal vekselius yra įvykdęs, t. y. vekseliuose nurodytas sumas ieškovui jau yra grąžinęs. Taigi atsakovas ginčija aplinkybę, kad vekseliai nebuvo apmokėti, kai ieškovas teigia, kad atsakovas nėra apmokėjęs nei vieno vekselio.

11.1. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

11.2. Įvertinus pirmiau aptartas nuostatas dėl įrodinėjimo civiliniame procese, būtent atsakovui, teigiančiam, kad jis yra įvykdęs savo prievoles, kilusias iš šalis siejusių paskolos teisinių santykių, t. y. apmokėjęs ieškovui pateiktus vekselius nustatyta tvarka ir terminais, tenka pareiga šias aplinkybes įrodyti. Tačiau teismas sprendžia, kad atsakovas šių aplinkybių neįrodė.

11.3. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas savo prievolių tinkamą įvykdymą grindė nuostatomis, susijusiomis su ieškovo veiksmais/neveikimu. Atsakovo teigimu, ieškovas nebūtų skolinęs jam daugiau piniginių lėšų, jei jis tinkamai ir laiku nebūtų grąžinęs ankstesnių skolų. Juo labiau, ieškovo veiksmai, kai jis nesiėmė jokių priemonių skolai išieškoti, t. y. nerealizavo savo teisių ne ginčo tvarka išsiieškoti atsakovo nesumokėtų sumų, tik patvirtina, kad atsakovas yra tinkamai įvykdęs savo prievoles. Teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai, atkreipdamas dėmesį į jų deklaratyvų pobūdį ir atsižvelgdamas į tai, kad šalis sutartinių santykių atsiradimo ir egzistavimo metu siejo draugiški tarpusavio santykiai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, o atsakovas neneigė, kad šalis siejo draugiški santykiai, jie kartu leisdavo ir savo laisvalaikį, todėl spręsti, kad ieškovas nebūtų skolinęs pinigų savo draugui vien tik dėl to, kad šis nėra grąžinęs ankstesnių paskolintų sumų, nėra pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paskolos sandoriai tarp šalių buvo sudaromi pakankamai aktyviai, per pakankamai trumpą laiko tarpą – nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. atsakovas ieškovui išdavė net 13 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. birželio 1 d. Todėl, jei atsakovo nurodyti argumentai būtų objektyviai pagrįsti, ieškovas, kol atsakovas nebuvo grąžinęs pirmos pagal vekselį paskolintos pinigų sumos (pirmasis vekselis išrašytas 2018 m. kovo 29 d., o turėjo būti apmokėtas iki 2018 m. birželio 1 d.), nebūtų skolinęs atsakovui daugiau piniginių lėšų. Tačiau paties atsakovo teigimu, jis pirmą kartą sumas pagal vekselius grąžino tik 2018 m. liepos mėnesį, kas tik sudaro pagrindą teismui spręsti, jog net ir negrąžinus piniginių lėšų, šalys ir toliau sudarinėjo paskolos sandorius ir ieškovas toliau skolino atsakovui pinigus, įforminant šį sandorį paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais. Pažymėtina, jog ir vėlesni atsakovo pasirašyti vekseliai bei paskolos sandorių sudarymo datos, o taip pat vekseliuose nurodyti jų apmokėjimo terminai sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas atsakovui pinigines lėšas skolindavo net ir nepasibaigus anksčiau pateiktų vekselių apmokėjimo terminams, kas iš esmės paneigia atsakovo argumentus dėl ieškovo galimo elgesio skolinant pinigus. Teismo vertinimu, tokį šalių tarpusavio santykių pobūdį lėmė jų draugiški santykiai ir tuo pagrindu egzistavęs tarpusavio pasitikėjimas.

11.4. Kita vertus, teismas kritiškai vertina ir atsakovo nurodytus argumentus, jog paskolos sumų grąžinimą patvirtina ieškovo elgesys, šiam ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizavus teisės ne ginčo tvarka išsireikalauti pinigų sumas, taip pat tai, kad ieškovas niekad nereikalavo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Dėl ieškovo teisės savo nuožiūra realizuoti reikalavimo teisę pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius ne ginčo tvarka teismas jau yra pasisakęs minėtame sprendime pirmiau, tačiau tuo pačiu pažymi, jog ieškovas savo tokį elgesį grindė ir šalis siejusiais draugiškais santykiais bei tuo, kad ieškovui buvo žinoma, jog atsakovo finansinė situacija jam neleidžia tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų tiek ieškovui, tiek ir kitiems kreditoriams. Ieškovo atstovės paaiškinimais, ieškovas gera valia nereikalavo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, laukdamas, kol atsakovas gaus piniginių lėšų. Būtent dėl šalių draugiškų santykių ir siekdamas nepakenkti atsakovui, ieškovas nesiėmė aktyvių skolos išieškojimo veiksmų, kas, teismo vertinimu, yra natūralu paskolos teisiniams santykiams siejant gerus draugus. Kita vertus, teismas pažymi, jog byloje ieškovo atstovės pateiktas advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 27 d. vykusio susitikimo metu padarytas garso įrašas ir stenograma, leidžia teismui spręsti, kad ieškovas teiravosi atsakovo dėl tinkamo jo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal išduotus vekselius, tačiau atsakovas į tai nieko neatsakė, klausdamas ieškovo apie Garantiniam fondui skirtas pinigines lėšas. Taigi atsakovas minėto susitikimo metu ieškovui iš esmės reikalaujant grąžinti skolą nepaneigė skolos fakto, nenurodė, kad jis skolą yra grąžinęs, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą dėl atsakovo nurodytų argumentų nepagrįstumo.

11.5. Atsakovas savo prievolių pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius įvykdymą grindė ir į bylą pateiktu banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso atsakovui kaip ūkininkui, esančios Luminor Bank AS, atstovaujamos Luminor Bank AS, išrašu už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 3 d. Iš minėto išrašo matyti, kad atsakovas 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. liepos 16 d., 2018 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. rugsėjo 17 d., 2018 m. spalio 15 d. iš NAFA gavo po 15 000,00 Eur iš jo vykdomos ūkinės veiklos (atsakovas verčiasi brangiakailių žvėrelių auginimu, kuriuos vėliau parduoda), 2018 m. rugpjūčio 1 d. – 11 807,65 Eur iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taip pat nustatyta, kad periodiškai iš šios sąskaitos buvo išgryninami pinigai, kuriuos, atsakovo teigimu, jis panaudodavo skoloms pagal vekselius apmokėti. Tačiau minėtos atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas iš jam kaip ūkininkui priklausančios sąskaitos išgrynindavo tam tikras piniginių lėšų sumas, nesudaro pagrindo spręsti, jog minėtos lėšos ir buvo panaudotos skolų pagal vekselius apmokėjimui. Jokių įrodymų, kurie pagrįstų šias atsakovo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikta. Remiantis atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, minėtos lėšos buvo naudojamos ir ūkio reikmėms, kaip matyti iš išrašo, ir šeimos poreikių tenkinimui, vaikų išlaikymui, kitų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl negalima spręsti, jog pats pinigų išgryninimo faktas patvirtina atsakovo piniginių įsipareigojimų ieškovui tinkamą įvykdymą. Juo labiau iš pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovas pinigines lėšas išgrynindavo ir tais atvejais, kai jam nereikėdavo grąžinti pagal išduotus vekselius sumų arba pinigai buvo išgryninami praėjus vekseliuose nustatytiems mokėjimo terminams. Aplinkybė, jog per nurodytą laikotarpį buvo išgryninta daug didesnė pinigų suma, nei kad atsakovas buvo skolingas ieškovui, leidžia spręsti, jog išgryninti pinigai buvo naudojami ir kitiems atsakovo poreikiams patenkinti, todėl byloje nesant jokių tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas yra tinkamai įvykdęs savo pinigines prievoles ieškovui, kad nustatyta tvarka yra sumokėjęs vekseliuose nurodytas pinigų sumas, t. y. jog išsigryninęs pinigus jis atiduodavo skolas ieškovui, atsakovo argumentai dėl tinkamo prievolių pagal vekselius įvykdymo vertintini kritiškai. Teismas pažymi, jog vien tas faktas, kad atsakovas gaudavo tam tikras pinigų sumas iš jo vykdomos ūkininko veiklos, pats savaime neleidžia preziumuoti išvados, kad šias lėšas jis panaudodavo skoloms ieškovui grąžinti. Pažymėtina, jog pats atsakovas nurodė, jog asmenų, kurie būtų matę, kad jis grąžina paskolos sumas, nėra, todėl atsakovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie leistų spręsti apie jo nurodytų aplinkybių pagrįstumą, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

11.6. CK 6.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas įpareigojimas kreditoriui, skolininkui įvykdžius prievolę, išduoti pastarajam prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą, pakvitavimą. Jeigu skolininkas kreditoriui yra išdavęs prievolės įvykdymui patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o jeigu tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Nagrinėjamoje byloje teismui ieškovo pateiktuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose jokių įrašų apie skolos visišką ar dalinį grąžinimą nėra, atsakovas teismui nepateikė ir jokio kito ieškovo išduoto dokumento, kuris patvirtintų tinkamą prievolės įvykdymą. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad paskolintas pinigų sumas grąžindavo grynaisiais pinigais ieškovui, tačiau niekada nereikalavo ieškovo, kad šis padarytų atitinkamą įrašą vekselyje arba išduotų kitos formos rašytinį pakvitavimą, liudijantį apie prievolės įvykdymą. Atsakovo teigimu, ieškovas, grąžinus vekselyje nurodytas mokėtinas sumas, vekselius jo akivaizdoje suplėšydavo. Jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Nors atsakovas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo teisę po pinigų perdavimo pateikti raštu ieškovui reikalavimą išduoti jam pakvitavimą arba padaryti atitinkamą įrašą vekselyje, tačiau įrodymų, kad toks reikalavimas buvo pateiktas ieškovui byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad negavęs tokio pakvitavimo atsakovas būtų sustabdęs savo prievolių įvykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kritiškai, kaip jo nerūpestingumas ir neatidumas, savo teisių tinkamas nerealizavimas. Net ir tuo atveju, jei šalių tarpusavio santykiai pablogėjo, atsakovas savo teises galėjo realizuoti tinkamai, teisės aktuose nustatyta tvarka.

11.7. Apie tai, kaip turėtų būti vertinama skolos dokumento (raštelio) originalo buvimo pas kreditorių aplinkybė, pasisakoma ir teisminėje praktikoje. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į paskolos teisinių santykių specifiką, jų paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata (palyginus su bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje), jog rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. <...> Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

11.8. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad jis pasitikėjo ieškovu, manė, kad visi vekseliai yra sunaikinti, todėl nemanė egzistuojant sutartinius įsipareigojimus, tačiau teismas šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Nors atsakovas nurodė, kad jo turimas išsilavinimas yra vidurinis, tačiau teismas, vertindamas atsakovo galimybes suvokti vekselių esmę ir prasmę bei jų įvykdymo tinkamo įforminimo prasmę, pažymi, kad atsakovas yra ūkininkas, verčiasi brangiakailių žvėrelių auginimu, užsiima jų pardavimu, turi įvairaus pobūdžio sutartinių santykių, finansinių žinių, nurodė, kad jis taip pat yra išdavęs ir kitam asmeniui vekselį, nurodė suprantantis vekselio esmę ir prasmę, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas, būdamas atsakingas ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, tuo atveju, jei jis tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, galėjo ir turėjo imtis visų numatytų priemonių siekiant užtikrinti tinkamą prievolių įvykdymo fiksavimą (įforminimą). Priešingas atsakovo elgesys neatitiktų civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytino protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standarto. Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas įrodė vekselių apmokėjimo faktą, todėl nesant byloje duomenų, kurie leistų teismui laikyti labiau tikėtina aplinkybe, kad atsakovas savo prievoles yra įvykdęs tinkamai, darytina išvada, kad atsakovas savo argumentų dėl prievolės tinkamo įvykdymo laiku ir tinkamai neįrodė.

12. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas neapmokėjo ieškovui vekselių, pagal kuriuos buvo atsakovui paskolintos piniginės lėšos, sudarė pagrindą teismui tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus ir 2020 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

13. Teismas kritiškai vertina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl mokėjimo ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, neva ieškovui tinkamai neįgyvendinus pareigos pateikti apmokėti vekselius šie nuostoliai atsirado ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovo kaltės (nerūpestingumo). Visų pirma, teismas pažymi, kad atsakovas neginčija ieškovo nurodytų ir byloje priimant preliminarų teismo sprendimą nustatytų aplinkybių, kad šalys, sudarydamos paskolos sandorius, susidarė dėl mokėjimo ir kompensuojamųjų 5 procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimo. Atsakovas jokių argumentų, kurie galėtų paneigti tokio susitarimo egzistavimą ar tokio susitarimo kitokį turinį, nepateikė. Visų antra, atsakovo argumentai, kad ieškovui ĮPVĮ nustatyta tvarka ir terminais nepateikus apmokėti vekselių prašomos priteisti palūkanos, t. y. nusotoliai atsirado būtent dėl ieškovo nerūpestingumo, laikytini nepagrįstais. Kaip jau buvo minėta, ieškovo teisė, o ne pareiga buvo atsakovo jam išduotus vekselius pateikti apmokėti ne ginčo tvarka, tačiau šios tvarkos nesilaikymas ir šios teisės tinkamas nerealizavimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas yra atleistas nuo prievolės tinkamo įvykdymo ar kad ieškovo reikalavimo teisė pasibaigė. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu, teismo posėdyje atsakovas nurodė žinojęs, iki kada jis turi apmokėti pateiktus atsakovui vekselius, t. y. jam buvo žinomas piniginės prievolės įvykdymo terminas, tačiau net ir žinodamas šį terminą, atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė, todėl spręsti, jog dėl netinkamo atsakovo prievolės įvykdymo yra ieškovo kaltės ar nerūpestingumo, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog byloje nebuvo jokių duomenų, kad ieškovas būtų atleidęs atsakovą nuo jo prievolių ieškovui įvykdymo, todėl teismas sprendžia, jog atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, turėjo ir galėjo savo prievoles įvykdyti tinkamai ir nustatytais terminais, o šių prievolių neįvykdęs, turi atlyginti ieškovui dėl to jo patirtus nuostolius. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas turėtų būti atleistas nuo nuostolių atlyginimo ar jų dydis turėtų būti mažinamas.

14. Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus ieškovo M. G. atstovės advokatės L. D. bei atsakovo V. S. paaiškinimus, šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovo V. S. prieštaravimuose dėl ieškinio ir dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-11514-1084/2020 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00372-2020-3) ieškovo M. G. ieškinys buvo patenkintas visiškai pagrįstai – iš atsakovo V. S. pagrįstai priteista 15 515,00 Eur skola, 103,88 Eur pelno palūkanos, 1 412,46 Eur kompensuojamos palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 192,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovo pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovo pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas (iš dalies nepagrįstas), kas sudarytų pagrindą panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimą. Nenustačius šių aplinkybių, Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11514-1084/2020 paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15. Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 3,58 Eur. Šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur dydžio sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-11514-1084/2020, kuriuo ieškovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 15 515,00 Eur (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų 00 ct) skola, 103,88 Eur (vieno šimto trijų eurų 88 ct) pelno palūkanos, 1 412,46 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvylikos eurų 46 ct) kompensuojamosios palūkanos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 192,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminis mokestis, palikti nepakeistą.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.