Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. V. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovas L. V. yra nepilnametės M. V., gimusios (duomeys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. N2-88-328/2015 patvirtino tarp ieškovės J. M. (B.) ir atsakovo L. V. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir kitų klausimų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-5659-639/2022 patvirtino atnaujintą J. B. ir L. V. 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnametei dukrai, bendravimo tvarkos pakeitimo ir kitų klausimų. Šalys taikos sutartyje numatė adaptacinį periodą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

21. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. Remdamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

23. Pastebėtina, kad teismas, nustatydamas skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką ir maksimaliai bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

24. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pakeisti 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-328/2015 ir 2022 m. gegužės 17 d. teismo sprendimu Nr. e2SP-5659-639/20224 nustatytą nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką. Klaipėdos apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi Nr. N2-88-328/2015 patvirtino tarp ieškovės J. M. ir atsakovo L. V. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos, numatant: „4.1. Tėvas L. V. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį iki 10:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir parveža į jos gyvenamąją vietą sekantį sekmadienį iki 18 val.; 4.2. Tėvas L. V., porinių metų gruodžio 24 d., tai yra Šv. Kūčių dieną iki 12:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristato ją į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 12:00 val., neporinių metų gruodžio 25 d. tai yra Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 12:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristato į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., tai yra Šv. Kalėdų antrą dieną, iki 16 val.; 4.3. Tėvas L. V. porinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, sekmadienį iki 10:00 val. pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristato į jos gyvenamąją vietą iki 20:00 val., neporiniais metais pasiima dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų antrą dieną, pirmadienį iki 10:00 val. ir pristato į jos gyvenamąją vietą iki 18 val.; 4.7. Šalys įpareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters M. kelionėms j užsienį atostogų metu ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė.“

25. Patikslintu 2023 m. gegužės 11 d. ieškiniu ieškovė prašo pakeisti minėtus 4.1.–4.3. punktus, išdėstant taip: 4.1. L. V. kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį pasiima dukrą iki 10 val. iš gyvenamosios vietos ir grąžina į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 4.2. Tėvas L. V. šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienomis turi teisę pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas; 4.3. Tėvas L. V. šv. Velykų dienomis turi teisę pasiimti dukrą M. V. iš jos gyvenamosios vietos ir pristatyti į jos gyvenamąją vietą, suderinęs paėmimo laiką ir trukmę su motina J. B. ne vėliau kaip prieš 3 dienas. 4.7. punktą ieškovė prašo papildyti, išdėstant jį taip: „Šalys įsipareigoja nedaryti kliūčių ir išduoti nustatyta tvarka visus sutikimus, leidimus ir kitus dokumentus, reikalingus dukters M. kelionėms į užsienį atostogų metu ar kitiems veiksmams atlikti, jeigu teisės aktuose nustatyta abiejų tėvų sutikimo ar kitų dokumentų būtinybė. Šalys įsipareigoja pranešti apie viešbučio ar kitą nakvynės adresą, kelionės užsienyje metu“. Taip pat papildomai ieškovė prašo įtraukti 4.10. punktą, nurodant: „Šalys pateikia viena kitai esamą gyvenamąjį adresą, ateityje pasikeitus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą“.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktą bendravimo su vaiku projektą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad pakeitus 2015 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-88-328/2015 patvirtintos šalių taikos sutarties 4.1.–4.3. punktus, atsakovo ir jo nepilnametės dukros bendravimo trukmė sumažėtų daugiau nei perpus ar net priklausytų nuo pačios ieškovės noro leisti mergaitei bendrauti su tėčiu ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant sudėtingiems ieškovės J. B. ir atsakovo L. V. tarpusavio santykiams, nesant tikslios atsakovo bendravimo su dukra tvarkos per šventes, kai bendravimo laikas ir trukmė turi būti derinama su ieškove, suteikia pagrindą teigti, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarka tik dar labiau apsunkintų situaciją, sukeltų papildomų ir nereikalingų ginčų tarp vaiko tėvų ir niekaip neprisidėtų prie vaiko interesų geresnės apsaugos.

27. Apeliantė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, akcentuoja, jog atsakovas ilgą laiką nebendravo su dukra, savo bendravimą su vaiku atnaujino tik 2022 metų pradžioje, ir todėl, pasak apeliantės, atsakovo matymosi su dukra tvarka privalo būti pakeista „pagal realią situaciją“. Atsakovas L. V. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek savo atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad jį ir nepilnametę dukrą visiškai tenkina tiek šiuo metu galiojanti teismo nutartimi nustatyta jų tarpusavio bendravimo tvarka, tiek pastaruoju metu susiklosčiusi realaus tarpusavio bendravimo praktika, todėl atsakovas nemato jokių priežasčių nusistovėjusios bendravimo su vaiku tvarkos nei keisti, nei jos naikinti.

28. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

29. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. spalio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo psichologė išklausė nepilnametės M. V. nuomonę. Teismo psichologė pateikė nuomonę (išvadą), kurioje nurodė, kad pokalbio su nepilnamete metu mergaitė išreiškė norą bendrauti su tėčiu taip, kaip bendrauja su juo šiuo metu, paaiškindama tai saugiu, stipriu ir artimu ryšiu su tėvu. Nepilnametė paaiškino, kad jai patinka leisti laiką su tėčiu, su juo būna smagu, tėtis ją išklauso, ji norėtų, kad tėtis kas antrą savaitgalį ją pasiimtų su nakvyne.

30. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą teigti, kad tarp skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko nusistovėjusi teismo patvirtinta bendravimo tvarka tenkina ir visiškai atitinka vaiko norus bei interesus. Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat akcentuota, jog, jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, privalu nustatyti geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Be to, Institucija nurodė, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neneigia vaiko intereso palaikyti nuoseklų ryšį su tėvu, vaikas išreiškia aiškiai pagrįstą poreikį matytis su tėčiu, atsakovas siekia palaikyti, stiprinti ir puoselėti ryšį su dukterimi) pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Svarbu pažymėti ir tai, kad Institucija neturi duomenų, kad atsakovo aplinka vaikui yra / tapo nesaugi; atsakovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas; veikimu / neveikimu pažeistų vaiko teises ir teisėtus jo interesus. Išvadoje pažymima, kad Institucija neidentifikavo atvejų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar analogiškos tėvo teisės realizavimas nesutampa su vaiko interesais. Institucijos nuomone, ieškovės patikslintame ieškinyje teikiami prašymai pažeidžia paties vaiko teisę ir skyrium gyvenančio tėvo teisę į tarpusavio ryšio palaikymą, puoselėjimą bei stiprinimą.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos pozicija, juolab, kad visais byloje ištirtais įrodymais, įskaitant ir paties nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymą, buvo nustatyta, kad šiuo metu egzistuojanti vaiko ir tėvo bendravimo tvarka ir jos laikymosi praktika netenkina tik vienintelės ieškovės J. B.. Ieškovė savo nepatogumus, kylančius dėl atsakovo ir vaiko bendravimo kas antrą savaitgalį, labai aiškiai nurodė apeliaciniame skundė, teigdama, kad „esminis pokytis, tenkinus ieškinį būtų tas, kad ieškovei nebebūtų pareigos laukti ir tikėtis ar ieškovas pasiims dukrą ir ji neprivalės paruošti dukros būsimiems atsakovo pasiėmimams 2 kartus per mėnesį, tačiau tai darys tik 1 kartą per mėnesį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokie ieškovės siūlomi pakeitimai neigiamai neįtakos atsakovo ir jų bendros dukters bendravimo, nes dukrai yra jau 12 metų ir ji gali bet kada susitikti su tėčiu.“

32. Taigi nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės reikalaujami bendravimo tvarkos pakeitimai iš tiesų yra reikalingi ne tam, kad būtų kuo labiau tenkinami jos ir atsakovo nepilnametės dukros interesai ir poreikiai, o tik tam ir todėl, kad tokia minimalizuota atsakovo ir šalių dukters bendravimo tvarka būtų patogesnė pačiai ieškovei. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Nagrinėjamoje byloje ieškovės prašomos pakeisti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, bendravimo laiką nustatant iki minimalaus, poreikis negali būti grindžiamas tuo, kad ieškovei reikia daugiau laiko savo asmeniniam gyvenimui, o pareiga suruošti vaiką susitikimams su tėčiu sukelia papildomų rūpesčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys vertinamas kaip piktnaudžiavimas tėvų valdžia, neužtikrinant geriausių nepilnamečio vaiko interesų.

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

34. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytam argumentui, kad išskyrus akcentą į pačios ieškovės „nepatogumus“, kylančius prisitaikant prie rutinos išleisti dukrą susitikimams su tėvu, apeliantė nepateikė jokių svarbių argumentų, kodėl turėtų būti perpus sumažintas vaiko ir tėvo susitikimų laikas savaitgaliais ir kodėl ieškovės nuožiūrai turėtų būti paliktas vaiko ir tėvo bendravimas didžiųjų metinių švenčių laikotarpiu.

35. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo metu atsakovas L. V. ir jo dukra M. V. yra atkūrę glaudų tarpusavio tėvo ir dukros ryšį, todėl naujo ieškovės siūlomo projekto dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nėra jokio poreikio tvirtinti, kadangi tai neatitinka nei atsakovo, nei nepilnametės dukros poreikių, nei jų abipusio noro bendrauti.

36. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apeliantės teiginius, kad atsakovas kelis kartus nuvylė dukrą pažadėjęs ir neatvykęs jos pasiimti (tai patvirtina pridedama susirašinėjimo medžiaga el. paštu ir žinutėmis), be to, pateikė skundą išvadą teikiančiai institucijai dėl ieškovės trukdymo bendrauti su dukra, nors, ieškovės teigimu, pats buvo nuolat klausiamas, ar pasiims dukrą teismo nutartyje numatytu laiku. Tačiau atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė sudaro dirbtines kliūtis tėvui bendrauti su dukra. Šios aplinkybės tik patvirtina tarp šalių egzistuojančią konfliktinę situaciją, o tėvams nesugebant susitarti gražiuoju, nukenčia vaiko interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jei atsakovas ne visada pasiimdavo dukrą teismo sprendime nustatytu laiku, tai nesuteikia pagrindo maksimaliai apriboti tėvo ir dukters bendravimo laiką. Be to, kaip matyti iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos, atsakovas ieškovei nurodydavo objektyvias priežastis, kodėl numatytu laiku negali susitikti su dukra: sugedęs automobilis, darbo komandiruotė, mokymai.

37. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymi ir tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma, o mergaitė nakvynei būna nuvežama pas atsakovo tėvus. Atsakovas šios aplinkybės neneigė, nepilnametė M. V., bendraudama su teismo psichologe, taip pat patvirtino, kad su tėčiu miega pas senelius, tačiau mergaitei tai patinka, ji ten jaučiasi saugi ir viskuo aprūpinta. Tai, kad atsakovas skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo savo asmeninės nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau būnant su atsakovu nepilnametės poreikiai ir geriausi interesai yra užtikrinami, negali tapti priežastimi keisti ar apriboti atsakovo bendravimą su dukterimi.

38. Ieškovė prašė į nustatomą naują bendravimo tvarką įtraukti ir 4.10. punktą, numatantį, kad „Šalys pateikia viena kitai esamą gyvenamąjį adresą, ateityje pasikeitus telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip dieną prieš pasikeitimą“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas elgėsi neatsakingai, negrąžino laiku vaiko, nesitarė su vaiko motina dėl vaiko grąžinimo laiko ir vietos ar savo neadekvačiais veiksmais / neveikimu sukėlė pavojų šalių nepilnametei dukrai, nėra, padarė pagrįstą išvadą, kad papildomai nustatyti 4.10. punktą nėra būtinumo, jis yra perteklinis.

39. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, yra nepagrįsti. Teismas, nustatęs kiekvieną faktinę aplinkybę, ją pagrindė, analizuodamas šalių paaiškinimus, rašytinę medžiagą, Institucijos išvadą, teismo psichologės nuomonę (išvadą). Teismas, darydamas išvadas, pagrindė jas byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus, o aplinkybė, kad ieškovė neįrodė savo teiginių, nereiškia, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą.

40. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir formuojamą teismų praktiką, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti jo patirtas 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus. Atsakovui iš ieškovės priteistinos 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. B. atsakovui L. V. 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.