Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2026-04-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-73-416/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-16
Bylos Nr.
eII-73-416/2026
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00191-2026-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pažeidėjas
V. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-73-416/2026 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00191-2026-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 16 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu,

sekretoriaujant A. L.,dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui V. S.,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo nubausto asmens V. S. skundą dėl ne teismo tvarka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2026 m. vasario 2 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2083-2026 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja D. K. 2026 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2083-2026, kuriuo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. spalio 31 d., 12.29 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 7, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas pirma eismo juosta, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei – pradėjo rikiavimosi manevrą į antrą eismo juostą, taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusią transporto priemonę stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tęsdamas važiavimą pirma eismo juostą, dar kartą neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei bei nerodydamas įspėjamojo posūkio šviesos signalo, persirikiavo į antrą eismo juostą taip priversdamas antra eismo juostą važiuojančią transporto priemonę keisti važiavimo kryptį bei įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tokiais savo sąmoningais, tyčiniais veiksmai iš chuliganiškų paskatų vairuotojas demonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių vairuotojas sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Už minėtų nusižengimų padarymą asmeniui paskirta subendrinta 200 Eur piniginė bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nubaustas asmuo V. S. skundu prašo pakeisti Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2026 m. vasario 2 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2083-2026 dalį, kuria asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Skundas argumentuojamas tuo, kad vykdo individualią veiklą, kurios pobūdis tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važiavimu pas klientus, į objektus ir darbo vietas. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina profesinei veiklai vykdyti. Teisės vairuoti atėmimas faktiškai užkirstų galimybę dirbti ir gauti pajamas. Yra šeimos maitintojas ir augina mažametį vaiką, kurį kasdien pats nuveža ir parveža iš ugdymo įstaigos (mokyklos). Atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas pažeidimas buvo vienkartinis, nuoširdžiai gailisi ir suvokia savo veiksmų pasekmes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai sunkias socialines ir ekonomines pasekmes pareiškėjui ir jo šeimai, kurios neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus administracinio nusižengimo bylose – Kauno AVPK atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Asmuo teiktame skunde nurodo vairuotojo pažymėjimo svarbą jo gyvenime, gailisi dėl padaryto nusižengimo. Pabrėžtina, kad asmuo, kurio asmeninių poreikių tenkinimas neatsiejamas nuo transporto priemonių vairavimo, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmuo, kurio tiek darbas, tiek asmeninių poreikių tenkinimas neatsiejamas nuo transporto priemonių vairavimo, turi būti itin atidus, nes skunde nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Institucijos nuomone, V. S. padarė šiurkščius KET pažeidimus: vairuodamas transporto priemonę, važiavo pirma eismo juosta, neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei – pradėjo rikiavimosi manevrą į antrą eismo juostą, taip priversdamas pirma eismo juosta važiavusią transporto priemonę stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tęsdamas važiavimą pirma eismo juostą jis dar kartą neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir neduodamas kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei bei nerodydamas įspėjamojo posūkio šviesos signalo persirikiavo į antrą eismo juostą taip priversdamas antra eismo juostą važiuojančią transporto priemonę keisti važiavimo kryptį bei įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tam, kad būtų išvengtas gresiantis susidūrimas. Tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pastarajam, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, buvo paskirta bauda atitinkanti sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 5 mėnesių terminui.

Pareiškėjas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko skundą jame esančių argumentų pagrindu.

Kauno AVPK pateikė prašymą nagrinėti bylą jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant ir vadovautis institucijos pozicija, išdėstyta atsiliepime.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, yra įtvirtinta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal šio straipsnio nuostatas teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Pareiškėjas skundu neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, taip pat neginčija ir už šį pažeidimą jam paskirtos baudos.

Kaip minėta, skundu prašoma pakeisti Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2026 m. vasario 2 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2083-2026 dalį, kuria asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių laikotarpiui ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Prašymas argumentuojami tuo, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą, kurios pobūdis tiesiogiai susijęs su nuolatiniu važiavimu pas klientus, į objektus ir darbo vietas. Teisė vairuoti transporto priemones yra būtina profesinei veiklai vykdyti. Teisės vairuoti atėmimas faktiškai užkirstų galimybę dirbti ir gauti pajamas. Yra šeimos maitintojas ir augina mažametį vaiką, kurį kasdien pats nuveža ir parveža iš ugdymo įstaigos (mokyklos). Atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas pažeidimas buvo vienkartinis, nuoširdžiai gailisi ir suvokia savo veiksmų pasekmes, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai sunkias socialines ir ekonomines pasekmes pareiškėjui ir jo šeimai, kurios neatitiktų padaryto pažeidimo pavojingumo.

Vertindamas nurodytus argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Šiame kontekste pažymima tai, jog asmuo iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ir artimųjų priežiūrai, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas atsakingas už šeimos narius, turėdamas darbo vietą, susijusią su vairavimu, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbui, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių.

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą. Teismo nuomone, asmeniui neskyrus teisės vairuoti transporto priemones, nuobaudos tikslai nebus pasiekti.

Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė (asmens prisipažinimas ir gailėjimasis) jau buvo įvertinta asmeniui skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę bei turėjo įtakos nustatant minimalų tiek baudos dydį, tiek specialiosios teisės atėmimo terminą.

Būtina atsižvelgti į tai, kad administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, jog per penkių metų laikotarpį V. S. administracine tvarka baustas net 25 kartus. Toks administracinių nusižengimų skaičius rodo neatsakingą V. S. požiūrį į KET laikymąsi. Akivaizdu, kad anksčiau V. S. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. V. S. administracinių nusižengimų istorija rodo, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius įžūlius KET pažeidimus. Teismo vertinimu, 2025 m. spalio 31 d. padarytas nusižengimas, už kurį asmeniui surašytas skundžiamas nutarimas, nebuvo atsitiktinio pobūdžio, V. S. ankstesnių savo elgesių kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Toks nubausto asmens elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims.

Taigi, teismas daro išvadą, kad skunde išdėstytų ir teismo aptartų bei įvertintų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, asmeniui neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Teismo nuomone, skundžiamas Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2026 m. vasario 2 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2083-2026, yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nubausto asmens V. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Laimondas Noreika