Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.2; 1.1.11.3; 1.1.11.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.2.15.4.3; 2.2.15.4.3.2; 2.3.6.4.5.2

2024 m. lapkričio 14 d.

kaltinamajai L. J., jos gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui ir atstovei pagal įstatymą D. J.,

nukentėjusiajai M. S., jos atstovui advokatui Vytautui Baumila ir atstovei pagal įstatymą V. V.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. J., būdama nepilnamete, 2024-03-08 apie 13.50 val., šalia (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai M. S. tris smūgius į galvos sritį, tada sugriebė M. S. už plaukų po ko sudavė pastarajai du smūgius į galvos sritį, tokiais savo padarė nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusi žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai nugaroje, odos įbrėžimai šlaunyje.

Šiais veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji L. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje ji būdama (duomenys neskelbtini), matė, kaip vienoje pamokoje tarpusavyje susiginčijo jos klasiokės V. ir M. S.. Kiek atsimena buvo išsakyti įžeidžiančio pobūdžio žodžiai. Po pamokos, jai nuėjus į mokyklos rūbinę, netrukus atėjo ir klasiokė M. S., su kuria irgi vyko apsižodžiavimas. Po kurio laiko nusprendė esamą konfliktą išsiaiškinti lauke, ne mokyklos teritorijoje. Visiems nuėjus prie mokyklos esamo daugiabučio namo ir toliau buvo M. įžeidinėjimai jos atžvilgiu. M. S. ją įžeidinėdama pasakė, kad ji yra nesveika, kad reikia jai gydytis psichiatrinėje. Nesusilaikiusi, ji su rankoje turėta savo kuprine kelis kartus sudavė M. S. į galvos sritį. Smūgių metu, kurių galėjo būti apie tris, ji pataikė M. S. į galvos viršugalvį. Tęsdama savo veiksmus, ji buvo sugriebusi M. S. ir už jos plaukų, neatmeta, kad tokiais savo veiksmais galėjo jai iš galvos išrauti plaukus. Dėl tokių savo veiksmų gailisi ir jų nepateisina. Kiek atsimena, šio konflikto metu lauke jai smurtaujant M. atžvilgiu šalia stovėjo klasiokai. Su byloje pareikštu ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau su nukentėjusiosios M. S. pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo sutinka iš dalies, nes nemano, jog 5000 Eurų prašomos žalos dydis yra pagrįstas.

Kadangi kaltinamoji L. J. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta nepilnametė L. J.parodė, kad prisipažįsta pilnai. Ji nepageidauja, kad jos apklausoje dalyvautų vaiko teisių atstovai bei jos apklausa būtų filmuojama. Įtarimo esmę suprato, dėl jai įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta pilnai. 2024-03-08 ji buvo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Jai būnant geografijos pamokoje M. S. pradėjo įžeidinėti jos draugę V., tokiais žodžiais kaip "šliucha, kurva". Geografijos mokytas negirdėjo, kaip M. S. įžeidinėjo V.. Tada pasibaigus pamokai ji su V. nuėjo į mokyklos rūbinę. Tada ne už ilgo atėjo M. S. ir jos pradėjo, konfliktuoti. Ji nieko nelaukusi išėjo į pamoką. Į pamoką grįžo V., ji jos paklausė kas buvo, ji jai pasakė, kad nieko tiesiog kalbėjo su M. S. ir M. S. pasakė, kad ji išsigando jos ir V. konflikto ir tiesiog išėjo į pamoką. Ji tada atsisukusi į M. pasakė jai, kad pakalbės per pertrauką, į tai ji pasakė gerai ir ji pasiūlė jai susitikti rūsyje prie rūbinės. Per pertrauką jie visi nuėjo į rūsį - rūbinę, po kurio laiko atėjo M. S.. Tarp jos ir M. prasidėjo žodinis konfliktas ir žodinio konflikto metu S. pasakė jai "tu ką muštis nori", ji pasakė, kad gerai tik reikia išeiti iš mokyklos teritorijos. Ji su klasiokais nuėjo į lauką netoli mokyklos teritorijos. Ji su klasiokais stovėjo vienoje vietoje, o toliau nuo jų stovėjo S. su M. S.. Ji tada S. ir M. S. pasakė, kad arba kažką aiškinasi arba ji važiuoja namo. Tada M. S. pradėjo ją įžeidinėti sakydama, kad ji nesveika, jai reikia gydytis psichiatrinėje įstaigoje, ji tai išgirdusi pratrūko ir priėjusi prie M. sudavė jai tris smūgius į galvos sritį, tada pribėgo S., kuri sudavė jai, ji tada pagriebė M. S. už plaukų po ko sudavė dar du smūgius į galvos sritį ir išėjo. Dėl to, ką padarė labai gailisi, norėdama atsiprašyti ji paskambino M. mamai norėjo jos atsiprašyti, tačiau M. mama su ja kalbėtis nenorėjo ir jai pradėjus atsiprašynėti jos, ji numetė ragelį (tomas 1, b. l. 147-150).

Papildomai įtariamąja apklausta L. J.nurodė, kad prie jos duotų parodymų norėtų papildyti, kad yra gydyta (duomenys neskelbtini) du kartus. Paskutinį kartą 2023 metų gruodžio mėnesį. Jai yra konstatuota (duomenys neskelbtini). Ji vartoja antidepresantus jau du metus. Todėl išgirsdama iš M., kad jai reikia gydytis psichiatrinėje įstaigoje ji labai asmeniškai priėmė ir todėl sudavė M. S. (tomas 1, b. l. 151-153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. V. parodė, kad lietuvių kalbą ji supranta, rašyti bei skaityti taip pat moka. Teisės bei pareigos jai yra išaiškintos. 2024-03-08 apie 13.50 val., jai paskambino jos dukra M. S., ir pasakė, kad ją apsupo klasiokai ir viena iš klasiokių planuoja sumušti. L. J. užpuolė jos dukrą ir pradėjo jos dukrą daužyti rankomis bei kojomis, tampė už plaukų, grumtynių metu jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas bei suplėšyta kuprinė. Tuo momentu kaip užpuolė jos dukrą, ji su dukra kalbėjo mobilaus ryšio telefonu su vaizdu per ,, (duomenys neskelbtini)“ programėlę. Ji išgirdusi tai, kad jos dukrą planuoja sumušti iškart sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti link tos vietos kur prasidėjo muštynės. Kalbėdama su savo dukra per telefoną ji matė, kaip L. J. užpuolė jos dukrą ir pradėjo ją daužyti. Po 10 minučių ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini) kur ir vyko grumtynės. Tuo momentu kai ji jau atvyko į ankščiau minėtą vietą, jos dukros užpuolėjos jau nebuvo, kadangi ji pabėgo, buvo tik jos dukra ir jos draugė S. Š., kuri apgynė jos dukrą nuo L. J.. Jai važiuojant į ankščiau minėtą vietą ji iškvietė policijos pareigūnus bei greitosios pagalbos medikus, kurie padarė jos dukrai apžiūrą ir nurodė būti namuose ir stebėti ar jos dukrai nepablogės sveikata. Nori, kad dėl aukščiau išdėstyto įvykio asmuo atsakytų už savo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Daugiau apie įvykį neturi ką pasakyti (tomas 1, b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė nukentėjusioji M. S.parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Pažada sakyti tiesą. Kalbės apie tai, kaip ją sumušė. Viskas prasidėjo mokyklos rūsyje, ji pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys. Paskui viskas prasidėjo už mokyklos teritorijos, ji turėjo žiebtuvėlį, pradėjo ją mušti, ji turėjo rankose telefoną, skambino mamai, atvyko mama, policija. Tai buvo šiais metais, galėjo būti kovo mėn., galėjo būti 8 d. Jai grasino L. J., ji jos klasiokė. Jos mokosi (duomenys neskelbtini). Pasibaigus pamokai, nuėjo pasiimti striukės, nes vienuoliktokai laikė egzaminus, antras aukštas buvo uždarytas. Ji pradėjo ant jos rėkti, grasinti, sakė, kad ji gali ją nužudyti, jos dėdė dirba policijoje, kad ji gali išsisukti iš kalėjimo. Ji per etikos pamokas sėdėjo su drauge V. ir pasakė jai, kad ji parašė N. L. mamai, kad ji garina „smailus“. N. L. mamai parašė S. iš savo telefono. Jos klasėje niekas nekenčia, patiria patyčias. Kai buvo rūsyje, buvo visi jos klasiokai, buvo ir kitų klasiokių vaikų, dar buvo S., O., A.. Visi ten ėjo striukių pasiimti, kitos priežasties nežino. L. grasino rūsyje, kad ją sukapos, sumuš. Ji jau buvo pasiruošusi, pasiėmė žiebtuvėlį į rankas, kad smūgis būtų stipresnis. Kažkas pasakė jai apsiraminti. Jos draugė V. ją vadino visokiais žodžiais, tai filmavo klasiokas K. S.. L. J. ją vadino labai negražiai, keiksmažodžiais, grasino, kad ją nužudys, sumuš. L. rūsyje pasakė, kad viskas, išeinam. Išėjo visi jos klasiokai ir iš kitų klasių. Nežino, ar visi išėjo dėl to pasakymo. Pamokos buvo pasibaigusios, ji išėjo iš mokyklos viena, ketina eiti į parduotuvę, pamatė, kad daug žmonių stovi, paskambino S., ji atėjo iš mokyklos. Ji priėjo prie tos vietos, ji skambino kitiems draugams, kad ją nori mušti, rašė mamai žinutę, ji perskaitė, ji paskambino mamai, pajuto smūgius į šoną. Gal keturi smūgiai buvo iš abiejų šonų, į galvą ir petį, į kurį, nepamena. Juto skausmą (rodo kairį petį), kitur juto irgi skausmą, dešimtbalėje sistemoje skausmas buvo 5-6 balų. Smūgius kumščiu sudavė L.. Kai ją sumušė, ją gynė S., kai L. pamatė, kad šneka su mama, ji pabėgo. Kaip ją sumušė, matė visi klasiokai, taip pat ir iš kitų klasių, kokių 15 žmonių buvo. Kai išėjo iš rūsio, buvo daug žmonių, jie laukė jos, nes rėkė „ateik čia“, „L. tave sumuš“. Viršuje yra B. R. mokykla, apačioje jos mokykla ir ten buvo takelis tarp dviejų daugiabučių, ten visi laukė jos. Rūsyje nebuvo kalbama apie tą vietą, nesakė ten ateiti, galimai L. J. išgirdo, kad kalbėdama sakė draugei, kad eis į parduotuvę. Po sumušimo atvyko jos draugai L., D., mama, policija. Po sumušimo šonuose buvo mėlynės, galvoje atsirado žaizda. Lauke viską filmavo V. I., ji buvusi jos geriausia draugė, ji tuo metu palaikė L. J.. Po įvykio buvo susitikusi L. J. mokykloje, jos nekalbėjo, šiuo metu ji yra nuotoliniame mokyme. Lauke per (duomenys neskelbtini) sms žinutę rašė mamai, kad ją ruošiasi sumušti, mama neperskaitė, tada jai paskambino, palenkė galvą, tada ją ir sumušė. Policiją, greitąją iškvietė mama, ji atvažiavo greičiau, draugai gal pora sekundžių ankščiau už mamą atvažiavo. Draugams skambino, sakė, kad ją galimai sumuš, jie sakė eiti į mokyklą ir skambinti mamai. Nuo N. L. ją gynė draugė S., S. mušė L. J.. Jai tuo metu L. J. išrovė plaukus, ji pakėlė galvą, matė, kaip S. trenkė L. J. kumščiu, tada visi pabėgo, kurie dalyvavo. Ten nedalyvavo klasiokai O., A., A., A., S., D.. Jos klasėje yra 20 vaikų, tiksliai nežino. Iš pradžių rūsyje L. J. jai grasino, kad ji ją užmuš, kad niekas jai nepadės, kad ją pasigaus ir nužudys. Kai buvo lauke, nepamena, ar L. J. kažką sakė, lauke trenkė kumščiu į galvą, į abu šonus, į ranką, išplėšė plaukus. Nežino, kokiu atstumu buvo nuo N. L., kai skambino mamai. L. J. buvo prieky jos, ji sustojo ten kur takelis, L. J. ir klasiokai V., K., K., A., A., A., M., kitų nepamena, neleido jai praeiti. Nežino, kokiu atstumu buvo nuo jų. Jie stovėjo susirinkę prie pat takelio pusračiu, todėl mano, kad nepraleido jai praeiti. Gal du metrai iki tos vietos pradėjo skambinti mamai. Tuo metu jai niekas nesakė, bet prieš tai pasakė L. J., kad jai laikas į psichuškę ir skambino mamai. V. pasakė: „tu tik neverk“, jai net gumulas gerklėje atsirado. L. J. visus smūgius sudavė iš priekio, ji ją tempė už plaukų į apačią, už plaukų tempė neilgai, tada S. ją užstojo. Komandos skirstyti negirdėjo. Dar ją L. J. tempė už kuprinės, ją suplėšė, kuprinė buvo pas ją ant pečių. Kai tai baigėsi, buvo pasimetusi, nelabai suprato, kas įvyko. Medikams sakė, kad ją sumušė, jie ją apžiūrėjo, neatsimena, ką jie sakė, vaistų nedavė. Po įvykio lankėsi pas psichologus, ankščiau iki įvykio nesilankė. Pas psichologus lankėsi dėl šio įvykio, dabar lankėsi retai, kai jaučia poreikį. Bendrauja su klasiokais, kurie ją palaikė, O., A., jų mažai likę, kiti tyčiojasi. L. J. jos neatsiprašė, bet skambino mamai atsiprašyti. Jei atsiprašytų jos, mano neatleistų. Iš ten kitų dalyvavusių asmenų jai niekas negrasino. L. J. lauke turėjo žiebtuvėlį delne, kad smūgis būtų stipresnis. Žiebtuvėlį pas L. J. rankoje matė ir rūsyje ir lauke. Tiksliai nepamena, bet žiebtuvėlis buvo su kažkokiu piešinuku, paprastas. L. J. naudojo žiebtuvėlį, kad smūgis būtų stipresnis, jai taip pasakė S.. Mano, kad tie žmonės, kurie buvo rūsyje, lauke, palaikė L. J.. Jei būtų palaikę ją, nebūtų patyčių, jie būtų išsiskirstę. Nepamena, ar jie ką sakė. Įvykio metu nežinojo ką daryti, verkė, galvą skaudėjo, buvo baisu. Kai blogai jaučiasi, kreipiasi pas specialistą. Pradeda verkti iš niekur, negali susikaupti mokslui. Po įvykio kai kurie klasiokai tyčiojasi, vadina visokiais žodžiais, kad yra stora, nieko nesugeba, kad jos mama nenormali, pravardžiuoja visą šeimą. Taip daro tie klasiokai, kurie ten dalyvavo, tai vyksta mokykloje. Įvykio įrašą gavo per savo draugę E., įrašą visiems siuntinėjo, turbūt, V.. Neseniai gavo iš S. video, kaip jos klasiokas sukūrė video su tuo įrašu, ten jos vardas yra, N. L.. Jis niekur nepatalpintas, bet yra pas visus klasiokus, per (duomenys neskelbtini) siuntinėja, iš to video sukuria visokius „prikolus“ (tomas 1, b. l. 71-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. J.nurodė, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo dukrą L. J., tačiau ji sutinka duoti parodymus ir papasakoti viską kas jai yra žinoma. Ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su ja gyvena jos dukra L. J. ir sūnus D. J.. Jos sutuoktinis M. J. mirė (duomenys neskelbtini) metais. Vaikus išlaiko ji viena, jai niekas nepadeda. Apie konfliktą su klasioke M. S., jai dukra papasakojo iškart po konflikto kai ėjo namo. Toks N. L. elgesys labai ją nuvylė, nes yra prieš bet kokį smurtą. Po kelių dienų ji paskambino M. mamai ir atsiprašė jos už savo dukros elgesį. Jai žinoma, dėl civilio ieškinio, tačiau, kadangi ji viena išlaiko du vaikus ir atlyginimas jos nėra labai didelis, todėl jai yra didelė našta mokėti tokį didelį civilį ieškinį. L. J. vasarai įsidarbino restorane " (duomenys neskelbtini)", tačiau ieškinį padengti turės ji. Sutinka atlyginti žalą, jeigu ieškinys būtų iki 200 eurų (tomas 1, b. l. 122-125).

Iš 2024-03-08 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini). Aplink yra matomi penkių aukštu daugiabučiai namai. Taip pat netoliese yra matoma mokykla pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Taip pat yra priešais mokykla ir daugiabučius matomas asfaltuotas kelias kuriame prie šaligatvio stovi sustatyti automobiliai. Tarp daugiabučiu ir važiojamosios dalies yra matoma pieva bei pora augančiu medžiu. Ankščiau minėtoje įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų pastebėta nebuvo. Daugiau reikšmingu detaliu taip pat pastebėta nebuvo (tomas 1, b. l.12-14).

Iš 2024-03-12 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu „02ECDA6A-DF58-4F41-A2E6-370A6CE1BA62.mov„ Kuriame matyti, merginų kompanija. Viena mergina, šviesių ilgų plaukų, mėlynos spalvos kelnėmis, šviesios spalvos megztiniu, šviesios spalvos batais, rankose laiko juodos spalvos striukę. Kita mergina tamsių plaukų, šviesiomis kelnėmis, tamsia striuke, ant pečių turi kuprinę. Šalia stovi dar keli asmenys, tačiau jų nesimato. Staiga tamsių plaukų mergaitė prieina prie šviesiaplaukės ir apie tris kartus iš dešinės rankos sudavė į veido sritį. Tuoj pat į konfliktą įsiterpė galimai mergina, kuri buvo apsirengusi, šviesiomis sportinėmis kelnėmis, violetinės spalvos megztiniu su gaubtuvu, ir bandė juodaplaukę atitraukti nuo šviesiaplaukės. Tačiau to nepavyko padaryti. Tamsiaplaukė mergaitė laikė šviesiaplaukę už plaukų ir dar mažiausiai du kartus sudavė į veido sritį. Šviesiaplaukė panelė ištrūko ir atsitraukė. Tuomet tamsiaplaukė panelė puolė galimai merginą su violetiniu džemperiu ir bandė kelis kartus ranka suduoti į veido sritį. Tačiau galimai panelė su violetinės spalvos džemperiu vieną kartą iš kojos spyrė tamsiaplaukei ir iš rankos sudavė į veido sritį. Tamsiaplaukė panelė vieną kartą iš kojos taip pat spyrė galimai merginai su violetinės spalvos džemperiu. Tuo muštynės baigėsi, tamsiaplaukė panelė nuo žemės pasikėlė savo kuprinę ir išėjo (tomas 1, b. l. 26-28).

Iš 2024-04-02 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu 2024_03_08_13-56-09_37064890451. Garso įrašas gautas iš bendrojo pagalbos centro (toliau BPC). Buvo skambinta iš (duomenys neskelbtini). BPC: - 112. Pranešėja: - Laba diena. BPC: - Laba diena. Pranešėja: - Man reikalingi pareigūnai, mano vaiką mokykloje sumušė. BPC: - O kas sumušė? Pranešėja: - Klasiokai, turim filmuotą medžiagą. BPC: - O Kokioj mokykloj? Koks miestas. Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC: - Gatvė? Pranešėja: - (duomenys neskelbtini). BPC: - (duomenys neskelbtini). Pranešėja: - Taip, (duomenys neskelbtini), gatvė. BPC: - (duomenys neskelbtini), turbūt taip? Pranešėja: - jo. BPC: - Kada čia įvyko? Pranešėja: - Va prieš penkias minutes, žinokit dar pati važiuoju pati dar namie buvau, paskambino dukra ir sako mama mane mušt nori ir mano akyse video jį sumušė ją. BPC: - Tai yra video? Pranešėja: - Yra video, filmavo ir tenai. BPC: - Kas ten nufilmavo? Pranešėja: - Nežinau žinokit nieko. BPC: - Reikia jai greitosios? Pranešėja: - Video yra kiti nufilmavo kur su mano dukra dabar yra. BPC: - Reikia jai greitosios? Pranešėja: - Žinokit iškvieskit. BPC: - Iškviesti, kiek metų? Pranešėja: - (duomenys neskelbtini) vaikui. BPC: - O kas ją sumušė? Klasiokas? Pranešėja: - Klasiokė. BPC: - Klasiokė, supratau, tai Jus dar ne vietoj važiuojate ten? Pranešėja: - Važiuoju busiu maždaug 8 minučių bėgyje. BPS: - O dukra mokykloj, taip? Pranešėja: - Mokyklos teritorijoje šiuo metu, taip. BPC: - Tai lauke čia įvyko? Pranešėja: - Taip lauke, mokyklos teritorijoje. BPC: - Gerai Jūsų vardas pavardė? Pranešėja: - V. V.. BPC: - Bet nežinot kas ten jai dabar sumušta galva, kažkas kraujuoja nesakė? Pranešėja: - Sakė išrovė plaukus, suplėšė kuprinę, mačiau pati kaip spardė ir į veidą trankė. BPC: - Gerai registruojam. Pranešėja: - Ačiū labai, laukiam pareigūnų (tomas 1, b. l. 88-90).

Iš 2024-03-21 gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. padaryta žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai nugaroje, odos įbrėžimai dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai tokio pobūdžio sužalojimai sugyja be pasekmių (tomas 1, b. l. 41).

Iš 2024-06-06 gauta specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad L. J. sirgtų lėtinių progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), (tomas 1, b. l. 190).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjmo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. J. dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu.

Šiuo atveju, vertinant kaltinamosios veiksmų įrodytumą, visų pirma pažymėtina, kad L. J. savo kaltę pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, jos neneigė ir teisme. Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad mokykloje vienos pamokos metu įvyko apsižodžiavimas su klasioke M. S.. Konfliktui persikėlus už mokyklos teritorijos, M. ją ir toliau įžeidinėjo, todėl nesusilaikiusi jį su rankoje turėta kuprine kelis kartus trenkė M. S. per viršugalvį, po to dar ir rankomis sugriebė M. S. už plaukų. Sutinka, kad tokie jos neteisėti veiksmai galėjo sukelti M. S. fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamoji atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, patvirtina ir nukentėjusiosios M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymų turinys. Nukentėjusioji nurodė, kad dar būnant mokykloje kaltinamoji jai grasino susidorojimu. Prasivardžiavo visokiais žodžiais, o išėjus į lauką už mokyklos teritorijos ji telefonu skambino motinai, norėdama pranešti apie esamą konfliktą. Netrukus ji pajuto smūgius į šoną, iš viso buvo gal suduoti apie keturis smūgius, į galvą, į petį. Šiuos smūgius jai sudavė L. J.. Be to, kaltinamoji dar ją tampė už plaukų ir jai skaudėjo. Šio konflikto metu kaltinamoji dar ją tampė ir už jos kuprinės, kuri buvo ant jos pečių bei ją suplėšė. Šalia buvę klasiokai juos išskyrė, o tos pačios dienos vakare jai skaudėjo galvą, pykino. Kitą dieną buvo nuvykusi į ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojas. Tokius kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos V. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną jos dukra M. buvo sumušta L. J., kurį sudavė M. S. kelis kartus į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų, grumtinių metu jos dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas bei suplėšyta kuprinė. Liudytoja D. J. duodama parodymus nurodė, kad apie konfliktą sužinojo iš N. L., dukros veiksmų nepateisina, nuliūdo dėl dukros elgesio klasiokės atžvilgiu. Kaltinamosios kaltę įrodyta ir kitais rašytiniais bylos duomenimis: 2024-03-12 vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis; 2024-04-02 BPC garso įrašo apžiūros protokolu.

Nukentėjusiajai M. S. konstatuoti sužalojimai, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, užfiksuoti 2024-03-21 gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, kad M. S. padaryta žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai nugaroje, odos įbrėžimai dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietu, briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 1-2 savaites iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamosios nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra.

Aptartos aplinkybės, įvertinant jas visumoje, sudaro pagrindą spręsti, kad prieš nukentėjusiąją M. S. buvo panaudotas fizinis smurtas, dėl kurio jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, šių įrodymų pakanka išvadai, jog byloje yra nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, kaltinamosios veiksmai yra visiškai įrodyti byloje surinktų įrodymų visuma bei kvalifikuoti teisingai. Todėl, vertinant baudžiamosios bylos duomenis, kurie teismo pripažįstami įrodymais, konstatuotina, kad L. J., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tyčia sudavė nukentėjusiajai M. S. tris smūgius į galvos sritį, tada sugriebė M. S. už plaukų po ko sudavė pastarajai du smūgius į galvos sritį, tokiais savo padarė nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį žaizda viršugalvyje, odos nubrozdinimai nugaroje, odos įbrėžimai šlaunyje. Nėra jokio pagrindo abejoti, jog kaltinamoji suvokė, kad jos atliktas veiksmas sukels nukentėjusiajai skausmą bei galimai sutrikdys jos sveikatą, ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiksmą įvykdė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl L. J. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šios sąlygos: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji L. J. veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra nepilnametė, neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji suprato savo netinkamą elgesį, dėl nusikaltimo padarymo gailisi, pasimokė, kad taip daryti nereikia, atsiprašė nukentėjusiosios.

Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos individualaus vertinimo pažymos matyti, kad iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio šeima, kurioje auga nepilnametė L. J., žinoma nebuvo. Kaltinamoji gyvena su motina ir broliu. Kaltinamosios ir jos motinos D. J. teigimu, jų tarpusavio santykiai labai geri, jos daug kalbasi. Motina kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, kaip paklusnų ir sukalbamą vaiką.

Kaltinamoji yra nepilnametė, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamosios kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo pripažino viso proceso metu, gailisi dėl savo veiksmų, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios atžvilgiu būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Byloje esanti medžiaga apie kaltinamosios gyvenimo sąlygas, ją charakterizuojanti medžiaga, motinos išsakyti argumentai apie kaltinamosios elgesį ir būdą, leidžia teigti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme padarys prevencinį poveikį kaltinamajai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą ir nepilnametė atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina ir jai taikytina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.

V. Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kalto asmens atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padaryta 199,87 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 102-106).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamoji, tarp jos veiksmų ir civiliniam ieškovui patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasų civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamosios L. J. kartu su 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. S. įgaliota įstatyminė atstovė V. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 318 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 115-116). Teismo posėdyje dalyvavusi nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. V. nurodė, kad patirtos turtinės 318 Eur žalos dydį sudaro pagrinde kelionės išlaidos į gydymo įstaigą, nes po nagrinėjamo įvykio M. S. buvo ne kartą vežama į gydymo įstaigas apžiūrai bei dukrai teko lankytis pas psichologą, pagrindžiančius duomenis dėl patirtos turtinės žalos dydžio ji turi namuose, tačiau į bylą šie duomenys taip ir nebuvo pateikti.

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Vertindamas M. S. įgaliotos įstatyminės atstovės V. V. civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, M. S. buvo mušama, todėl galėjo būti suplėšyta kuprinė ir atitinkamai teko vykti į gydymo įstaigas. Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl L. J. neteisėtų veiksmų, kuri savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytos žalos baudžiamojo proceso metu neatlygino. Tačiau viso, tiek ikiteisminio, tiek teisminio proceso metu pagrindžiančių duomenų, kurie pagrįstų, jog dėl L. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė būtent 318 Eur turtinę žalą, M. S. įgaliota įstatyminė atstovė V. V. taip ir nepateikė. Taigi nukentėjusios civilinis įgaliotos atstovės ieškinys dėl 318 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamosios L. J., o jai neturint pakankamai piniginių lėšų iš jos atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės D. J. priteisiama 100 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. M. S. sužalojimų mastą patvirtina 2024 m. kovo 21 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. S. padaryti sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad paprastai tokio pobūdžio sužalojimai sugyja be pasekmių (tomas 1, b. l. 41). Sukeltus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina tik nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymą parodymai.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų neabejotina, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, o tiek įvykio metu, tiek ir po jo patyrė įvairius nemalonius išgyvenimus bei nepatogumus. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo atstovės (civilinės ieškovės) reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 5000 Eur suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios turtinę padėtį – L. J. yra nepilnametė, niekur nedirba ir jokių savarankiškų pajamų negauna, yra išlaikoma motinos, kurios finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininkės veiksmais, kaltinamoji ir nukentėjusioji yra nepilnametės, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 200 Eur nukentėjusiajai padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiosios M. S. įgaliotos atstovės V. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamosios L. J., o jai neturint pakankamai piniginių lėšų iš jos atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės D. J. priteisiama 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami (tenkindami iš dalies) baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajai L. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (tomas 1, b. l. 154-156) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantys 3 vokai su laikmenomis (CD) su įrašais, prisegti prie bylos virželio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. J. vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, L. J. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, išaiškinant jai, kad padarius naują nusikalstamą veiką, ji negalės būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajai L. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė liginių kasų civilinį ieškinį tenkinti ir iš L. J., o jai neturint lėšų, iš kaltinamosios įstatyminės atstovės D. J., priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinė liginių kasoms 199,87 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt devyni eurai 87 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. S. įgaliotos atstovės civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. S. iš L. J. ir subsidiariai iš jos atstovės pagal įstatymą, D. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų, nuo priteistos sumos skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą V. V.. Nustatyti, kad ši L. J. atstovės pagal įstatymą D. J. pareiga pasibaigs L. J. sulaukus pilnametystės arba, kai ji prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbio, kurio pakaks žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios M. S. įgaliotos atstovės civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti M. S. iš L. J. ir subsidiariai iš jos atstovės pagal įstatymą, D. J. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų, nuo priteistos sumos skaičiuojamų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą V. V.. Nustatyti, kad ši L. J. atstovės pagal įstatymą D. J. pareiga pasibaigs L. J. sulaukus pilnametystės arba, kai ji prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbio, kurio pakaks žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančius 3 vokus su laikmenomis (CD) su įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.