- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-413-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00755-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „TOMADAS“, S. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1503-752/2021 pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. Č. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „TOMADAS“, S. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2010 m. spalio 7 d. tarp ieškovo ir atsakovo A. Č. sudarytą transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir transporto priemonę grąžinti atsakovo nuosavybėn, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2443-1101/2020 pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TOMADAS“ ieškinį M. V. ir S. M., trečiajam asmeniui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Susipažinęs su bylos medžiaga, ieškovas pamatė, kad UAB „TOMADAS“, prašydama solidariai priteisti iš ieškovo ir S. M. 4 676 Eur skolą, remiasi 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria neva ieškovas iš atsakovo už 100 Lt 2010 m. spalio 7 d. įsigijo automobilį F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. spalio 7 d. pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato surašytą transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą transporto priemonė buvo nuvežta saugoti į UAB „TOMADAS“ transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), o už jos saugojimą buvo skaičiuojamas mokestis, kurio civilinėje byloje Nr. e2-2443-1101/2020 UAB „TOMADAS“ ir reikalauja iš ieškovo bei S. M.. Transporto priemonė valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Regitra“ niekada nebuvo perregistruota ieškovo vardu. Ieškovas atsakovo niekada nepažinojo ir iš jo nepirko jokios transporto priemonės. 2010 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties eilutėje „transporto priemonę pirko“ uždėtas ne ieškovo parašas, o ieškovo vardas ir pavardė parašyti taip pat ne ieškovo rašysena. 2009 m. spalio 4 d. 03.29 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate ieškovo vardu registruotas pranešimas dėl 2009 m. spalio 4 d. 03.20 val. (duomenys neskelbtini), pro automobilio O. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) langą pavogtos rankinės, kurioje buvo ieškovo vardu išduoti dokumentai. Be to, ieškovas nuo pat vaikystės yra neįgalus, todėl gali vairuoti tik transporto priemones, kurios yra pritaikomos prie ieškovo, tuo tarpu transporto priemonė nėra specialiai pritaikyta ieškovui. Ieškovas mano, kad galimai buvo pasinaudota jo pavogtais asmens dokumentais bei juose esančiais duomenimis, tikslu sudarant 2010 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, galimai siekiant išvengti teisinės atsakomybės, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, dar sutarties sudarymo dieną transporto priemonė buvo nugabenta į UAB „TOMADAS“ saugomą automobilių stovėjimo aikštelę. Dar daugiau, ieškovo manymu, sutartis galimai buvo sudaryta atgaline data. Nesant ieškovo valios dėl sutarties sudarymo, 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip niekinė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu ir ji negalioja nuo jos sudarymo momento. Kadangi sutartis pripažintina negaliojančia, ieškovas niekada atsakovui už sandorį pinigų nemokėjo, o atsakovas ieškovui transporto priemonės niekada neperdavė, ieškovas prašo teismo netaikyti restitucijos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimuose į ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovas A. Č. nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo pozicija yra bandymas nusikratyti atsakomybės, kurią jis, kaip daikto įgijėjas, turėtų prisiimti vienas, ar kartu su ieškinyje minimu asmeniu S. M.. Sandoris buvo sudarytas raštu, buvo išreikšta abiejų šalių laisva valia, už daiktą buvo pilnai atsiskaityta ir pamiršta, daiktas buvo perduotas pirkėjui, pinigai – pardavėjui. Tai, kur toliau automobilis keliavo, kas jį valdė ir juo naudojosi, yra nebe pardavėjo, šiuo atveju nebe atsakovo atsakomybė. Atsakomybę už daiktą prisiima pirkėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas veikė sąžiningai sudarant sandorį, techniškai tvarkingas, galintis dalyvauti eisme, be jokių teisinių apribojimų, ieškovas jį įgijo, tačiau reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai. Ieškovas tik nurodo, jog sandoris negaliojantis, nes parašas sutartyje yra suklastotas, bet nepateikia kitų įrodymų ir paaiškinimų, apie patį sutarties sudarymo faktą, kokie ryšiai juos sieja su S. M., kokie ryšiai jį sieja su atsakovu. Ieškovas nepaaiškina ieškinyje ar jis pažįsta S. M., jei taip, tai kas juos sieja, kokiu būdu šis asmuo buvo sustabdytas policijos be vairuotojo pažymėjimo su automobiliu F. F.. Iš esmės ieškovas abstrakčiomis tezėmis bando įrodyti, jog negalėjo įsigyti to automobilio, tačiau pateikta argumentacija nepaneigia fakto, kad S. M. buvo sulaikytas už poros valandų po to, kuomet atsakovas pardavė automobilį F. F..
4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „TOMADAS“ prašė, kad teismas procesinį sprendimą dėl pareikšto ieškinio tenkinimo / atmetimo priimtų teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2443-1101/2020 nagrinėjamas UAB „TOMADAS“ ieškinys dėl skolos už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą priteisimo iš A. Č. ir S. M.. A. Č. byloje pateikė sutartį, kuria grindė automobilio pardavimo faktą ieškovui. UAB „TOMADAS“ buvo priversta netinkamą atsakovą – A. Č., pakeisti tinkamu atsakovu – M. V., kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, siekdamas nuginčyti sutartį, užvedė bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Šioje byloje teismui tenkinus ieškovo ieškinį bei sutartį pripažinus negaliojančia, UAB „TOMADAS“ bus priversta dar kartą prašyti Vilniaus miesto apylinkės teismo pakeisti netinkamą šalį (t. y. atsakovą M. V. tinkamu atsakovu A. Č.). Taigi šioje byloje yra būtina objektyviai išnagrinėti visus rašytinius įrodymus, įvertinti bylos šalių ir dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei priimti procesinį sprendimą, kuriuo UAB „TOMADAS“ remsis ir tolimesniame Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-2443-1101/2020 nagrinėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai – pripažino 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. Č. ir M. V., niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė vienašalę restituciją ir transporto priemonę F. F. grąžinto atsakovo nuosavybėn; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 347,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 49,60 Eur už procesinių dokumentų įteikimą byloje; įpareigojo Kauno apylinkės teismo finansų skyrių grąžinti ieškovui 5,01 Eur avanso dalį.
6. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad vien ekspertizės aktas negali patvirtinti, jog ginčo sutartis yra negaliojanti, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.
7. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes, pateiktus duomenis apie jo neįgalumą, dokumentų vagystę, konstatavo, kad ekspertizės išvados byloje surinktiems įrodymams neprieštarauja ir patvirtina ieškovo teiginį, jog automobilio jis nepirko ir nepasirašė pirkimo–pardavimo sutarties.
8. Teismas sprendė, kad jeigu ieškovas būtų dalyvavęs sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, atsakovas tikrai būtų pastebėjęs neįgalų asmenį, sėdintį invalido vežimėlyje.
9. Teismas vertino ir byloje nustatytą aplinkybę, kad dėl savo neįgalumo ieškovas negali vairuoti jam specialiai nepritaikytos transporto priemonės.
10. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo pirkti ginčo transporto priemonės, kadangi jos nebūtų galėjęs vairuoti, t. y. naudoti pagal tiesioginę paskirtį.
11. Teismas nurodė, kad pilnai tikėtina ieškovo nurodyta aplinkybė, jog ginčo sandorio sudarymo metu buvo pasinaudota pavogtais jo asmens dokumentais ir ginčo sutartyje neteisėtai nurodyti ieškovo asmens duomenys.
12. Teismo vertinimu, teismo nustatytos aplinkybės patvirtino, kad ieškovas 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarinėjo, ginčo transporto priemonės neįgijo, o byloje atliktos teismo ekspertizės aktas taip pat patvirtino, jog ieškovas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, nes 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės pirkimo sutartyje nurodytas vardas, pavardė ir parašas yra įrašytas ne ieškovo, o kito asmens.
13. Teismas sprendė, kad ieškovas atsakovui už ginčo sandorį pinigų nemokėjo, o atsakovas ieškovui transporto priemonės neperdavė, todėl taikė vienašalę restituciją ir transporto priemonės F. F. nuosavybę grąžino atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas visapusiškai netyrė, nesiaiškino automobilio F. F. įsigijimo aplinkybių ir peržengdamas ieškinio reikalavimus taikė vienašalę restituciją ir sugrąžino atsakovo nuosavybėn šį automobilį, kuris nebuvo, kaip konstatavo pats teismas, parduotas ieškovui. Iš esmės teismas neišsiaiškino, kokiu būdu automobilis buvo sulaikytas 2010 m. spalio 7 d., koks administracinis teisės pažeidimas su juo buvo padarytas S. M. ir kas iš tiesų pateikė ieškovo asmens tapatybės kortelę sudarant pirkimo–pardavimo sandorį, pasirašė ant 2010 m. spalio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei sumokėjęs pinigus automobilį pasiėmė iš atsakovo 2010 m. spalio 7 d. Teismas be jokio pagrindo netenkino atsakovo prašymo pripažinti S. M. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
14.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas, jog pakanka ieškovo patvirtinimo, kad trečiojo asmens S. M. jis nepažįsta, nors taip ir liko neišsiaiškinta, kaip 2010 m. spalio 7 d. šis asmuo buvo sulaikytas už automobilio F. F. vairo be vairuotojo pažymėjimo, kokie S. M. santykiai su ieškovu ir atsakovu, pažįsta jis juos ar ne.
14.3. Sprendimu teismas neišsprendė negaliojančio sandorio teisinių padarinių, nes teismas grąžino atsakovui nuosavybės teisę į automobilį, už kurį jis yra gavęs pinigus, t. y. atsakovas su asmeniu, pateikusiu ieškovo asmens tapatybės kortelę, sudarė realinį sandorį – pardavė automobilį, už kurį gavo pinigus. Atsakovas gavo prašytą pinigų sumą už parduodamą automobilį, jį perdavė pirkėjui, todėl teismas negali grąžinti ieškovui nuosavybės teisės į parduotą automobilį, nes už jį buvo pilnai atsiskaityta.
14.4. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovas ieškovo atžvilgiu nėra padaręs, jokių ieškovo teisių atsakovas nepažeidė, teismas neatskleidė bylos esmės ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
15. Ieškovas M. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutartį pripažino negaliojančia ir niekine, kadangi neegzistavo ieškovo valia sudaryti tokią sutartį, t. y. jis niekada šios sutarties nesudarė, o jo vardu pasirašė kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios pareigos aiškintis kitų sutarties sudarymo aplinkybių, t. y. aiškintis, kas pasirašė sutartį vietoje ieškovo, taip pat pripažinti trečiojo asmens S. M. dalyvavimą būtinu, kadangi tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
15.2. Atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas taikydamas vienašalę restituciją apskritai nesuprantami. Ieškovas savo patikslintu ieškiniu prašė, pripažinus sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją, o pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino pilna apimtimi ir taikė vienašalę restituciją, todėl neperžengė ieškinio reikalavimų.
Atsiliepimas
15.3. Atsakovas nurodo, kad parduodamas Transporto priemonę, jis atliko visus būtinus veiksmus ir visi jo veiksmai buvo teisėti, tačiau tai negalėjo turėti reikšmės nagrinėjamai bylai. Sutartyje vardą ir pavardę „M. V.“ įrašė ne ieškovas, sutartį pasirašė taip pat ne ieškovas. Taigi nebuvo ieškovo valios sudaryti sutartį o ši sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, pagrįstai pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
15.4. Nors atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad tikrino pirkėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau jokie byloje esantys įrodymai to nepatvirtina. Net jeigu atsakovas ir tikrino tokį dokumentą, jis turėjo sulyginti dokumente esančią nuotrauką su tuo, kaip atrodo pirkėjas. Taigi pats pirkėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, bei neįsitikino, ar asmuo pateikė savo asmens tapatybės dokumentą.
15.5. Kadangi ieškovas niekada atsakovui už sandorį pinigų nemokėjo, o atsakovas ieškovui transporto priemonės niekada neperdavė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė tik vienašalę restituciją, kadangi tokiu būdu šalys tinkamai buvo atstatytos į pirminę padėtį iki nuginčyto sandorio sudarymo. Atsakovas neįrodė, kad restitucija nėra galima nagrinėjamu atveju.
16. Trečiasis asmuo UAB „TOMADAS“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo tenkinimo / atmetimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad UAB „TOMADAS“ iš esmės neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, o būsimas teismo procesinis sprendimas tiesiogiai UAB „TOMADAS“ nesukels jokių teisinių pasekmių. Būsimas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo atsakovo skundas bus atmestas arba patenkintas, UAB „TOMADAS“ yra svarbus tik ta apimtimi, kuria bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bus nustatytas (identifikuotas, pripažintas ar pan.) automobilio savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimus į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus byloje – 2010 m. spalio 7 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 17 d. rašto dėl sulaikytos transporto priemonės Nr. 20-65-2-S-7805 kopijas – ir prašo juos priimti, nurodydamas, kad pateikti šių įrodymų pirmojoje instancijoje nebuvo prasmės, nes ginčas byloje vyko ne dėl šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir tik teismui priėmus skundžiamą sprendimą atsirado poreikis ginčyti teismo sprendime išdėstytas išvadas, su kuriomis atsakovas negali sutikti.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
21. Teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, nes apelianto teikiami dokumentai: 1) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų pateikimo būtinybė nėra iškilusi tik apeliacinės instancijos teisme; 2) nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, nes jais siekiamos pagrįsti aplinkybės nėra ginčo dalykas byloje.
22. Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 7 d. buvo sudaryta transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurioje pardavėju nurodytas A. Č. – atsakovas (toliau – atsakovas arba apeliantas), pirkėju nurodytas M. V. – ieškovas (toliau – ieškovas). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir transporto priemonę grąžinti atsakovo nuosavybėn, teigdamas, kad jis niekada nepažinojo atsakovo ir iš atsakovo nepirko jokios transporto priemonės, Sutartyje jo (t. y. ieškovo) vardas ir pavardė parašyti ne jo rašysena, uždėtas ne jo parašas, o apie Sutartį sužinojo, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2443-1101/2020, kurioje UAB „TOMADAS“ už automobilio saugojimą, remdamasi Sutartimi, prašo solidariai priteisti iš jo ir S. M. 4 676 Eur skolą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas.
23. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai netyrė, nesiaiškino automobilio įsigijimo aplinkybių ir peržengdamas ieškinio reikalavimus taikė vienašalę restituciją. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.
24. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), be to, ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas - tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Be to, teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų. Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020).
25. Iš byloje pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio, bylos teisminio nagrinėjimo eigos matyti, kad ieškovas įrodinėjo, jog automobilio pirkimo–pardavimo sutarties (Sutarties) niekada nebuvo sudaręs, nurodyto automobilio nepirko, minėta Sutartis suklastota, parašas yra ne jo. Patikslintu ieškiniu ieškovas patikslino reikalavimą – pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti vienašalę restituciją ir automobilį grąžinti atsakovo nuosavybėn.
26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 24 pastraipoje nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdama į tai, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, įvertinusi ieškiniu, patikslintu ieškiniu ir atsakovo atsikirtimais į juos apibrėžtas bylos teisminio nagrinėjimo ribas, konstatuoja, kad, esant šios nutarties 25 punkte nurodytam ieškinio faktiniam pagrindui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčui spręsti taikė CK 1.63 straipsnio 1 dalies, 6.156 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio, 1.73 straipsnio 3 dalies nuostatas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šioje teisės normoje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžiama, ar šalis pageidavo sudaryti sutartį ir ar jos sudarymas atitiko šalies laisvą valią. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo valios (ne)buvimo sudaryti Sutartį, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, pagal byloje nustatytas ginčui reikšmingas faktines aplinkybes teisingai sprendė, kad ieškovas Sutarties nepasirašė ir savo valios neišreiškė, todėl tokia Sutartis negali būti laikoma sudaryta ir pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
27. Šioje bylų kategorijoje teismas nėra aktyvus ir savo nuožiūra nerenka įrodymų, todėl šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
28. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo pareikštus reikalavimus teismo pareiga buvo išsiaiškinti ir spręsti, ar Sutarties sudarymas atitiko laisvą ieškovo valią. Ieškovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir teismo ekspertizės akto išvada nustatytos aplinkybės, kad nebuvo ieškovo valios sudaryti Sutartį, ieškovas Sutarties nepasirašė, tokia Sutartis jam nebūtų buvusi naudinga ir dėl to, kad ieškovas yra neįgalus, o automobilis nebuvo pritaikytas neįgaliems asmenims, pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai leido Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos aiškintis, kas pasirašė Sutartį ieškovo vardu, neprivalėjo aiškintis atsakovo ir trečiojo asmens S. M. teisinių santykių ar jų sąsajų, S. M. sulaikymo už automobilio vairo aplinkybių, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o deklaratyvių, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų, atsakovo dėstomų teiginių apie Sutarties suklastojimą aiškinimasis, byloje nesant kitokių, nei nagrinėjamas, pareikštų reikalavimų, reikštų ieškinio ribų peržengimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina ir dar viena išvada, kad teismui nepripažinus trečiojo asmens S. M. dalyvavimo byloje būtinu, atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos.
29. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovas, parduodamas automobilį, atliko visus būtinus veiksmus ir visi jo veiksmai buvo teisėti, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir todėl plačiau šiuo aspektu nepasisako.
30. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Be to, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (iš lot. pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas). Todėl esant ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimui taikyti vienašalę restituciją ir byloje nustačius, kad ieškovas atsakovui už ginčo sandorį pinigų nemokėjo, o atsakovas ieškovui automobilio neperdavė, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė taikyti vienašalę restituciją ir automobilio nuosavybę grąžinti atsakovui, nes tokiu būdu šalys tinkamai buvo atstatytos į pirminę padėtį iki sandorio sudarymo. Tuo remiantis nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškinio reikalavimus, taikė vienašalę restituciją.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, sąžiningumo principas (bet ne asmens sąžiningumas) yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2014). Taikant restituciją šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį, nepažeidžiant šalių teisėtų interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos kontekste taikytina restitucija nesukelia padarinių, kurie nesąžiningai iškreips sandorio šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, nepagrįstai pablogins vienos iš šalių padėtį. Šios nutarties 29 pastraipoje teisėjų kolegija jau konstatavo, kad taikant vienašalę restituciją, šalys tinkamai buvo atstatytos į pirminę padėtį. Tokios restitucijos taikymas atsakovo padėties, palyginus su ieškovo, nepasunkina ir nepastato į nelygiavertę ieškovui padėtį.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šios išvados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Iš apelianto ieškovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, – 200 Eur, kurių dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte nustatyto jų maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 (du šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.