Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-11-17 · Civilinė byla Nr. e2A-883-618/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
e2A-883-618/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09030-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
M. M.
Ieškovas
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-883-618/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09030-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 481,12 Eur automobilio variklio ir jo komponentų paslėptų defektų šalinimo išlaidas; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 865,58 Eur automobilio variklio galvutės remonto ir paslėptų defektų išlaidas; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 336,93 Eur variklio alkūninio veleno pirkimo ir atsiuntimo iš Lenkijos kainą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 824 Eur papildomų variklių detalių išlaidas; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. pagal transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį iš atsakovo įsigijo automobilį „Audi A4“, 2009 metų gamybos, už 5 750,00 Eur. Apie parduodamą automobilį sužinojo interneto puslapyje www.autoplius.lt, skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis yra be defektų. Automobilį ieškovas apžiūrėjo dienos metu kartu su sūnumi ir anūku. Daugiausia automobilį apžiūrinėjo anūkas D. P. pirkimo metu. Apžiūros metu pardavėjas išvardijo esamus šio automobilio trūkumus, t. y. padangų slėgio daviklio ir radijo gedimus. Taip pat, pasak pardavėjo, dėl antenos gedimo neatsidaro bagažinė. Automobilį aprodė atsakovo brolis J. M.. Automobilį aprodęs asmuo paminėjo, kad prieš dieną automobilis buvo servise ir atlikta išsami jo diagnostika. Automobiliu buvo atliktas bandomasis važiavimas. Važiuojant automobiliu buvo girdimas bildesys priekiniame rate. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad bildesys yra dėl stabilizatoriaus laisvumo priekiniame rate. Dėl šio bildesio automobilį aprodęs asmuo sutiko sumažinti automobilio pardavimo kainą iki 5 750 Eur. Daugiau jokių defektų ar gedimų automobilį aprodęs asmuo neįvardijo. Atsakovo anūkas D. P. sumokėjo automobilio pirkimo kainą automobilį aprodžiusiam asmeniui. Automobilį aprodęs asmuo padavė D. P. automobilio dokumentus ir raktus, užsipildė vietoje transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį.

1.2. Pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. atsakovo anūkas D. P., kuris faktiškai naudojosi automobiliu ir juo rūpinosi, nuvežė automobilį į automobilių remonto dirbtuves, kad meistras pakeistų variklio alyvą. Keičiant variklio alyvą buvo pastebėta, kad iš variklio išbėgo tik 3 litrai alyvos, kai tokio tipo variklio alyvos turėtų būti apie 6 litrus. Buvo supilta nauja variklio alyva į variklį ir pakeisti visi filtrai. Automobilio aptarnavimą atlikęs meistras atkreipė D. P. dėmesį į tai, kad, jo manymu, automobilis nebuvo tinkamai prižiūrėtas ir laiku nebuvo keičiami skysčiai ir alyva.

1.3. Nurodė, kad 2021 m. spalio 5 d., važiuojant automobiliu, prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, įspėjantis apie variklio alyvos lygio arba slėgio sumažėjimą. Sustojus ir patikrinus variklio alyvos lygį buvo matoma, kad alyvos lygis atitinka normą. Užvedus (paleidus) variklį, iš jo pasklido pašaliniai netipiniai metalo garsai. Taip pat D. P. atkreipė dėmesį, kad aukštos įtampos laidas, prijungtas prie akumuliatoriaus teigiamo poliaus, stipriai įkaista, kaip vėliau automobilių remonto dirbtuvėse buvo patvirtinta, tai apsunkina automobilio variklio paleidimą (užvedimą). Buvo nuspręsta, kad automobiliu važiuoti nesaugu, todėl buvo iškviesta techninė pagalba kelyje ir automobilis pristatytas į automobilių remonto dirbtuves. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. spalio 5 d., telefonu (SMS) žinute D. P. informavo automobilį pardavusį asmenį apie atsiradusį paslėptą automobilio defektą. Tačiau automobilį pardavęs asmuo atsisakė taikiai tartis, nenorėjo eiti į derybas, nesutiko su D. P. pateiktais argumentais dėl automobilio gedimo.

1.4. Nurodė, kad apžiūrėjus automobilį automobilių remonto dirbtuvėse paaiškėjo, jog buvo nuslėptos itin svarbios faktinės aplinkybės, kad automobilis perteklinai vartoja variklio alyvą. Automobilį pardavęs asmuo ir atsakovas nuslėpė faktą, kad automobilio aukštos įtampos laidas kaista ir dėl to gali kilti gaisras. Papildomai pažymėjo, kad automobilio daiktadėžėje po automobilio įsigijimo D. P. rado paliktą dokumentą, kuris išrašytas 2019 m. kovo mėn. 21 d. oficialaus „Audi“ gamintojo atstovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klasera“, kuriame buvo pažymėta, kad automobilis buvo pristatytas į šias remonto dirbtuves dėl netolygiai dirbančio variklio. Šis dokumentas dar kartą patvirtina, kad atsakovas apie automobilio defektą, t. y. netolygiai dirbančio variklio gedimą, jau žinojo, pats yra tikrinęs autoservise, tačiau, būdamas neatsakingas pilietis, piktybiškai ieškovo apie tai neinformavo nuslėpdamas nuo ieškovo variklio gedimą. 2019 m. kovo 21 d. esant 169 458 kilometrų ridai UAB „Klasera“ nustatė variklio netolygų darbą. Pažymėjo, kad automobilio variklio diagnostika dėl pastebėtų paslėptų variklio defektų buvo atlikta 2021 m. spalio 13 d. esant 239 469 kilometrų ridai. Įvertinus tai, kad nuo UAB „Klasera“ atliktos variklio diagnostikos iki variklio remonto automobiliu buvo nuvažiuota 70 011 kilometrų ir praėjo beveik dveji metai septyni mėnesiai, tikėtina, kad atsakovas automobilio variklio defekto nešalino. Tikėtina, kad atsakovas, iš anksto žinodamas, kad automobilio variklio gedimas neišvengiamas, toliau juo naudojosi neatsakingai, nekeitė variklio alyvos laiku arba naudojo netinkamą šio modelio automobiliui variklio alyvą (tai D. P. pranešė remonto dirbtuvių meistras, apžiūrėjęs automobilio variklį ir keisdamas variklio alyvą). Atsakovas, neatsakingai naudodamasis automobiliu, galutinai sugadino jo variklį, dėl to variklio alyvoje atsirado metalo drožlių ir variklio kalimas.

1.5. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 11 d. telefonu žinute (SMS) D. P. informavo automobilį pardavusį asmenį, kad 2021 m. spalio 13 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Ausegra“ bus atliekama automobilio apžiūra ir defektų akto surašymas. Atsakovas į apžiūrą neatvyko. Automobilio apžiūroje dalyvavo pardavėjo broliu prisistatęs asmuo, tas pats, kuris pardavė automobilį. Automobilių remonto dirbtuvėse atvykusiam į apžiūrą asmeniui J. M., kuris pardavė automobilį, specialistai paaiškino apie įtariamus paslėptus defektus, kurie vėliau buvo patvirtinti išardžius automobilio variklį ir atskirai tikrinant jo komponentus.

1.6. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 9 d. išduotame defektų akte pažymėta, kad automobilio variklyje yra metalo drožlių. Šios metalo drožlės susidarė dėl variklio sudedamųjų dalių gedimo, kuris atsirado dėl perkaitinto variklio ir jo netinkamo eksploatavimo. Taip pat išsikraipiusi variklio galva parodo, kad automobilio variklis buvo perkaitintas iki automobilio pardavimo. Variklio perkaitinimas ir netinkamas jo naudojimas dar iki automobilio pardavimo turėjo įtakos defektams, kurie buvo nustatyti defektuojant automobilio variklį, atsirasti. Pardavėjas negalėjo nežinoti apie automobilio variklio gedimą, nes šiuos požymius, kurie surašyti anksčiau, jis turėjo jausti ir girdėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas negalėjo nežinoti, kad automobilis perteklinai vartotoja variklio alyvą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

2.1 Nurodė, kad parduodamo automobilio apžiūros metu ieškovui bei jo anūkui, kuriam faktiškai buvo perkamas automobilis, buvo pasiūlyta nusivaryti automobilį į servisą dėl apžiūros, tačiau to nebuvo padaryta. Automobilis buvo parduodamas tvarkingos techninės būklės, nežiūrint automobilio nusidėvėjimo ženklų dėl didelio amžiaus, buvo praeita techninė apžiūra mėnuo prieš pardavimą. Automobiliui buvo suteiktas leidimas toliau jį eksploatuoti dar dvejus metus. Automobiliu atsakovas naudojosi apie penkerius metus, nuolat jį prižiūrėjo.

2.2. Nurodė, kad, ieškovo teigimu, po kelių savaičių naudojimosi automobiliu automobilis buvo nuvežtas į ieškinyje neatskleidžiamas automobilių remonto dirbtuves pakeisti variklio alyvos. Ieškovas teismui neprideda jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad minimas automobilių remonto dirbtuvių meistras turi reikiamų kompetencijų ir kad keisdamas variklio alyvą tyčia / netyčia nepridarė žalos automobiliui. Automobilio apžiūros dieną pirkėjas automobilio alyvos kiekio matuokliu pasitikrino alyvos kiekį variklyje ir jokių pastabų nepateikė, kadangi variklio alyvos matuoklis rodė alyvos lygio normą. Atsakovas visada atsakydavo į pirkėjo žinutes, skambučius, el. laiškus.

2.3. Ieškovas ieškinyje tyčia nutyli ir tai, jog buvo pateiktas geranoriškas pasiūlymas padengti pusę būsimos automobilio variklio remonto kainos, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Per penkerius naudojimosi automobiliu metus atsakovas niekada neturėjo jokių problemų dėl perkaitusių laidų ar automobilio variklio alyvos perteklinio naudojimo. Nepateikti jokie įrodymai dėl to, jog atsakovas neva bandė nuslėpti iki pardavimo buvusius automobilio defektus.

2.4. Dėl automobilio daiktadėžėje rasto 2019 m. kovo 21 d. UAB „Klasera“ rašto nurodė, jog nors nurodoma, kad automobilio variklis dirbo netolygiai, nereiškia, jog tai būtinai gali reikšti pačią blogiausią priežastį. Automobiliui buvo nurodyta pasikeisti kuro pompą, ją pakeitus, automobiliu sėkmingai buvo naudojamasi dar 2,5 metų. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas to parduodamas automobilį neminėjo, tačiau akivaizdu, jog nieko nebuvo bandoma paslėpti, kadangi kitu atveju minėtas UAB „Klasera“ raštas būtų buvęs tiesiog sunaikintas, o ne paliktas automobilio daiktadėžėje.

2.4. Pažymėjo, kad būtent UAB „Ausegra“ vadovo A. G., o ne specialistų buvo išaiškinta, kad tai nėra paslėptas defektas, kadangi toks automobilio įvykis galėjo atsitikti bet kam ir bet kur, ir kad tokio gedimo iš anksto negalima nustatyti ar juolab bandyti nuslėpti. Pačiame minėto serviso vadovo surašytame defektų akte net nėra nurodoma, jog tai paslėpti defektai. Automobilį atsakovas pirko Lietuvoje 2016 metais visiškai veikiantį iš patikimo pardavėjo, apie tai, jog automobilis buvo pargabentas iš Amerikos degęs, informacijos neturėjo, kadangi tokios informacijos niekur netikrino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 4 507,63 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 667,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Teismas konstatavo, jog byloje šalių duoti paaiškinimai, liudytojo D. P. parodymai ir juos papildantys ir patvirtinantys defektų aktuose esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad iki ginčo automobilio perdavimo ieškovui jau buvo žinomi variklio gedimai (defektas) ir šis defektas pardavėjo buvo paslėptas sąmoningai siekiant sutaupyti lėšų automobilio remontui. Apie šį defektą atsakovas pardavimo metu jau žinojo, tačiau nutylėjo.

3.2. Nustatė, jog jau pardavimo momentu ginčo automobilis neatitiko techninių reikalavimų, ir padarė išvadą, jog ginčo automobilis tiek iki pardavimo, tiek jo įsigijimo momentu negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Aplinkybė, jog nepraėjus nė mėnesiui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobilio defektai išaiškėjo, o automobilį apžiūrėję meistrai patvirtino variklio gedimus, patvirtina ieškovo poziciją, jog automobilis buvo su paslėptais defektais.

3.3. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į bylą pateikė mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius variklio detalių ir serviso paslaugų kainas, kurių bendra suma atitinka ieškinio sumą. Nurodė, kad atsakovas neginčijo ieškovo patirtų ginčo automobilio trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, todėl išsamiau dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo nepasisakė. Konstatavo, kad pirkėjas įrodė parduoto daikto trūkumą, pagrindė, jog jis atsirado iki daiktų perdavimo dėl pardavėjo kaltės ir dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, įrodė dėl parduoto daikto trūkumų patirtų nuostolių dydį.

3.4. Teismas pažymėjo, jog atsakovas jo atsakomybę šalinančių pagrindų – daikto trūkumų atsiradimo dėl ieškovo netinkamo naudojimosi daiktu, jo saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos – neįrodinėjo, todėl jų atskirai neanalizavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

4.1. Nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nevertino bylos medžiagoje nustatytinų faktinių aplinkybių visumos, neužtikrino atsakovui procesinių įrodinėjimo teisių bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnį (kooperacijos (bendradarbiavimo principą)), 12 straipsnį (rungimosi principą), 13 straipsnį (dispozityvumo principą), 17 straipsnį (šalių procesinio lygiateisiškumo principą), 159 straipsnio 1 dalį (teismo, nagrinėjančio bylą, pareigas – teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi tinkamu bylos išnagrinėjimu; imasi priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės).

4.2. Teismas tenkino atsakovo prašymą dėl liudytojo UAB „Ausegra“ vadovo A. G. apklausos, tačiau liudytojas taip ir liko neapklaustas. Teismas nei pats skyrė, nei atsakovui siūlė skirti šioje byloje ekspertizę.

4.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą, kad ieškovas tikrino automobilį ir jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat teismas nevertino ir 2019-03-21 UAB „Klasera“ dokumento, kuriame buvo nurodyta, kad yra automobilio netolygus variklio darbas. Atsakovas teismui ne kartą akcentavo, jog dar 2019 m. šiuo dokumentu nustatytas automobilio variklio trūkumas niekaip nesusijęs su paties variklio defektu ir (ar) jo nepriežiūra, nes šis variklio netolygus darbas buvo tik dėl kuro pompos, kuri buvo pakeista nauja ir šis trūkumas buvo pašalintas. Netolygus automobilio variklio darbas buvo nustatytas tik dėl nusidėvėjusios kuro pompos, kuri nedelsiant buvo pakeista nauja, ir atsakovas šiuo automobiliu sėkmingai ir toliau naudojosi daugiau nei 2,5 metų, per šį laikotarpį dar nuvažiavo 70 000 km. Atsakovas atsakingai prižiūrėjo automobilį ir net pirminę kvalifikuotą bei kompetentingą apžiūrą atlikdavo būtent oficialiame „Audi“ centre.

4.4. Pažymi, kad byloje nėra nepriklausomo specialisto ar eksperto kvalifikuotai atsakyta į praktiškai esminį šios bylos klausimą, t. y. kokios priežastys galėjo lemti tokį variklio defektą ar kas iš esmės įprastai lemia tokio pobūdžio variklio gedimus; ar apskritai yra įmanoma tokius defektus nuslėpti. Teismas, nagrinėjęs bylą, neatskleidė esminių bylos aplinkybių, nes nebuvo skirta teismo ekspertizė, kurią atlikęs specialių žinių turintis specialistas / ekspertas būtų atsakęs į anksčiau įvardytus ir (ar) kitus teismo suformuluotus esminius šios bylos klausimus. Teismas padarė išvadą dėl paslėpto defekto tik vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais.

Atsiliepimas

4.5. Nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus iš esmės įrodinėjo UAB „Ausegra“ dokumentais, kuriais ir teismas grindė skundžiamo sprendimo išvadas. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo iškviesti į bylą ir apklausti kaip liudytoją UAB „Ausegra“ vadovą A. G., kuris pats ir dalyvavo defektuojant ginčo automobilį, jis, kaip yra gerai žinoma ir pačiam ieškovui, žodžiu šalims ir nurodė, kad tai nėra paslėpti defektai, tačiau teismas 2022 m. balandžio 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui šį prašymą dėl šio liudytojo iškvietimo nurodė teismui pateikti raštu. Tačiau jau šio posėdžio metu teismas dėl šio liudytojo apklausos prašymą tenkino. 2022 m. gegužės 26 d. įvyko teismo posėdis, teismas šio posėdžio metu paklausė atsakovo, ar dalyvaus šiame teismo posėdyje kviestas liudytojas A. G., atsakovas teismui paaiškino, kad į teismo posėdį liudytojas negalėjo atvykti. Teismas posėdžio protokole pažymėjo: „Atsakovas nebepalaiko prašymo dėl liudytojo A. G. apklausos.“ Atsakovas pažymi, kad niekada teismui nebuvo pareiškęs, kad nebepalaiko prašymo dėl liudytojo A. G. apklausos. Todėl teismo bylos medžiagoje, o būtent 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio protokole užfiksuota ši aplinkybė yra neteisinga ir netiksli, dėl to šis liudytojas taip ir liko neapklaustas.

4.6. Nurodo, kad automobilio pardavimo kaina buvo 5 750 Eur, o tik variklio remonto kaina, kaip ieškovas nurodė, sudaro net 4 507,63 Eur, kas sudaro net 78,39 proc. visos automobilio pardavimo vertės. Atsakovas įžvelgia ir vertina tokius ieškovo veiksmus kaip siekį nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymi, kad dėl pakartotinio automobilio defektavimo ieškovas vienašališkai priėmė sprendimą, nieko nederino su atsakovu dėl remonto sąmatos.

4.7. Nurodo, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ypatingai akcentavo, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. jis savo iniciatyva nuvyko pakeisti tepalų į autoremonto dirbtuves, kur keičiant variklio alyvą buvo pastebėta, kad iš variklio išbėgo tik 3 litrai alyvos, nors tokio tipo variklio alyvos turėtų būti apie 6 litrus. Tačiau, kaip bylos medžiagos patvirtina, tepalai buvo keičiami jau ne autoremonto dirbtuvėse, bet UAB „Melga“ autoservise, kuriame tariamai dirba M. D.. M. D. rankraštiniai rašteliai apie tariamai keistus tepalus kelia ypatingai daug abejonių būtent dėl jų tikrumo, nes jeigu ieškovas ir būtų buvęs oficialiai kreipęsis į UAB „Melga“ autoservisą, tuomet į bylą būtų pateikęs ir oficialią sąskaitą faktūrą, kurioje būtų aiškiai matyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti ir (ar) kokios paslaugos buvo suteiktos, kokios detalės / medžiagos buvo pirktos, tačiau tokių duomenų ieškovas nei su ieškiniu, nei vėliau į bylą nepateikė.

4.8. Pažymėjo, kad priteistas bylinėjimo išlaidų atlyginimas už teisines paslaugas, kurias suteikė UAB „Autopretenzija“, yra nepagrįstas. Bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos sumokant tarpininkavimo ar teisines paslaugas teikiančiai įmonei, ne advokatui, o tai neatitinka CPK 88 straipsnyje bylinėjimosi išlaidoms nustatytų kriterijų.

5. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas padarė aiškias ir nedviprasmiškas išvadas apie tai: 1) kokie defektai buvo nustatyti automobiliui praėjus apie 1 mėnesiam nuo jo įsigijimo ir 2) kokia buvo tokių defektų atsiradimo priežastis ir data, iš esmės minėtų rašytinių įrodymų pagrindu nustatydamas, kad defektai buvo paslėpti (varikio defektai, kurių nustatyti pirkimo metu objektyviai nebuvo įmanoma) ir kad šie defektai atsirado iki automobilio pardavimo ieškovui. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų netinkamai eksploatavęs transporto priemonę tą trumpą laiką (nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki defekto nustatymo).

5.2. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nori pakeisti įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, iš esmės perkelti atsakomybę už įrodinėjimo naštos tinkamą įgyvendinimą teismui. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

5.3. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, nepateikė jokių su tuo susijusių procesinių prašymų, neprašė skirti ekspertinio tyrimo, turėdamas tokią teisę, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ir apklausti liudytoją A. G.. Nurodo, kad skundas grindžiamas išimtinai atsakovo paaiškinimais ir samprotavimais – atsakovas neprašo skirti ekspertizės, nepateikia jokių rašytinių įrodymų (nenurodo, kodėl negalėjo tam tikrų rašytinių įrodymų pateikti anksčiau ir kodėl tokia būtinybė neatsirado dabar), nepaaiškina, kaip teismo sprendimo teisėtumą galėtų paneigti A. G. apklausa ir t. t. Teismas neturėjo už patį atsakovą, atstovaujamą teisininko, įgyvendinti jo paties teises, šioje byloje atsakovas nėra silpnesnioji šalis, nėra jokio teisinio pagrindo teismui būti aktyviam ir išeiti už bylos nagrinėjimo ribų.

5.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

8. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį visa apimtimi, konstatavo, jog byloje surinkti duomenys: 1) UAB „Klasera“ 2019 m. kovo 21 d. sąskaita, iš kurios matyti, jog dar atsakovui esant automobilio savininkui automobilis buvo tikrintas dėl netolygiai dirbančio variklio; 2) UAB „Ausegra“ 2021 m. spalio 13 d. defektų aktas, kuriuo konstatuotas aiškiai girdimas mechaninis, nebūdingas tvarkingai veikiančiam varikliui garsas variklio bloko ir galvutės srityje; 3) MB „Autometalas“ 2021 m. lapkričio 9 d. defektų aktas, kuriame išvardytos rekomendacijos dėl variklio remonto, patvirtina, jog ieškovo įsigytas ginčo automobilis turėjo kokybės trūkumų. Spręsdamas dėl žalos dydžio nurodė, kad atsakovas ieškovo patirtų nuostolių neginčija, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisakė. Teismas taip pat rėmėsi liudytojo D. P., kuris faktiškai naudojosi ieškovo įsigytu automobiliu, parodymais.

9. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neįvertino, dėl ko atsirado automobilio defektas, neapklausė liudytojo, neskyrė ekspertizės, priteisė nepagrįstai dideles remonto išlaidas, kurios sudaro daugiau nei pusę automobilio vertės. Akcentuoja, kad teismas padarė išvadą dėl paslėpto automobilio variklio defekto tik vadovaudamasis ieškovo paaiškinimais.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš atsakovo įsigijo lengvąjį automobilį „Audi A4“, 2009 metų gamybos, už 5 750 Eur. Automobilio daiktadėžėje buvo rasta oficialaus „Audi“ gamintojo atstovo automobilių serviso UAB „Klasera“ 2019 m. kovo 21 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad automobilis buvo pristatytas į autoservisą dėl netolygiai dirbančio variklio. Automobilį eksploatavo ieškovas ir jo anūkas D. P., kuris 2021 m. rugsėjo 18 d. autoremonto dirbtuvėse pakeitė alyvą. 2021 m. spalio 5 d. automobilio prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, įspėjantis apie variklio alyvos lygio arba slėgio sumažėjimą. D. P. nusprendė, kad automobiliu važiuoti nesaugu, iškvietė pagalbą kelyje ir automobilis buvo pristatytas į automobilių remonto dirbtuves. 2021 m. spalio 13 d. automobilių servise UAB „Ausegra“ buvo atliekama automobilio apžiūra, kurioje dalyvavo atsakovo brolis J. M.. Tą pačią dieną surašytas defektų aktas, kuriame nurodyta, kad aiškiai girdimas mechaninis, nebūdingas tvarkingam varikliui garsas variklio bloko ir galvutės srityje, kad galbūt prasuktas švaistiklinis indėklas, dėl to stūmoklis liečia variklio galvutę. Nurodyta, kad rekomenduotina atlikti viso variklio remontą arba keisti variklį naudotu, remonto kaina apie 3 200–3 500 Eur. 2021 m. lapkričio 9 d. MB „Autometalas“ defektų akte nurodytos rekomendacijos automobilio variklio dalių remontui. 2021 m. lapkričio 15 d. Lenkijoje buvo įsigytos automobilio remontui reikalingos detalės (naudotas alkūninis velenas) už 1 518 zlotų (336,93 Eur). Pateikti duomenys patvirtina, kad MB „Autometalas“ 2021 m. lapkričio 24 d. 481,12 Eur kasos pajamų orderiu buvo sumokėta už automobilio galvutės šlifavimą, atliktus matavimus, nustatytus nelygumus, išvalytas dalis. Iš UAB „VRD Baltic“ 2021 m. lapkričio 26 d. buvo įsigytos papildomos variklio detalės už 824 Eur. Automobilis remontuotas automobilių servise UAB „Ausegra“. 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „Ausegra“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2 865,58 Eur sumai už detales (medžiagas) ir suteiktas paslaugas, kurios buvo ieškovo apmokėtos 2021 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu (2 000 Eur suma) ir 2021 m. lapkričio 29 d. mokėjimo pavedimu (865,58 Eur suma). Už atliktus remonto darbus bei panaudotas detales ieškovas iš viso sumokėjo 4 507,63 Eur. Šiuos ieškovo pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstais ieškovo patirtų nuostolių dydžiui patvirtinti.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalis nustato, jog pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

12. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

14. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

15. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

16. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

17. Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

18. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2021 m. rugsėjo 9 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas D. P. (ieškovo anūkas), kuris faktiškai naudojosi automobiliu, nurodė, kad po sutarties sudarymo nepraėjus nė mėnesiui 2021 m. rugsėjo 18 d. automobilį nuvežė į autoremonto dirbtuves, kad pakeistų variklio alyvą. Automobilio aptarnavimą atlikęs meistras atkreipė jo dėmesį į tai, kad, jo manymu, automobilis nebuvo tinkamai prižiūrėtas, nes, keičiant alyvą, išbėgo ne tiek tepalo, kiek turėjo išbėgti iš tokio automobilio. Taip pat nurodė, jog išbėgusiame tepale rado metalo drožlių. Nepaisant to, buvo užpilta nauja alyva, liudytojas D. P. nekreipdamas dėmesio į išsakytas pastabas toliau eksploatavo automobilį.

20. Kaip nustatyta bylos duomenimis, 2021 m. spalio 5 d. automobilio skydelyje įsijungė indikatorius, įspėjantis apie variklio alyvos lygio arba slėgio mažėjimą. Sustojus ir patikrinus alyvos lygį buvo matoma, kad alyvos lygis atitinka normą. Užvedus variklį pasigirdo pašaliniai netipiniai metalo garsai. Automobilis buvo pristatytas į autoservisą UAB „Ausegra“. Ieškovas nurodė, kad jau autoremonto dirbtuvėse, keičiant automobilio variklio alyvą, 2021 m. rugsėjo 18 d. paaiškėjo nuslėptos itin svarbios faktinės aplinkybės, kad automobilis perteklinai naudoja variklio alyvą, o be to, buvo nuslėptas faktas, kad automobilio aukštos įtampos laidas kaista ir dėl to gali kilti gaisras.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo sprendimo, pripažindamas, kad automobilio defektas buvo nuslėptas ir apie jį atsakovas prieš parduodamas automobilį žinojo, rėmėsi tik ieškovo išsakyta pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių – neanalizavo konkrečių aplinkybių, susijusių su automobilio defektu, t. y. kokios būtent aplinkybės lėmė variklio gedimą. Ieškovas pirko naudotą automobilį turėdamas tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams kartu su anūku (liudytoju byloje D. P.), atsakovo iniciatyva siūlytos automobilio apžiūros servise neatliko, ieškovui buvo nurodyta dalis automobilio trūkumų, tačiau šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trūkumais. Būtent šių trūkumų, siejamų su naudoto pirkto automobilio kokybe, buvimą pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir dėl jų pasisakyti, atsižvelgdamas į tai, ar šie trūkumai buvo paslėpti, ar jie trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, ar trūkumai pardavimo metu buvo tokie, kurie ir lėmė variklio sugedimą.

22. Ieškinyje nurodoma, o ir pirmosios instancijos teismas sprendime pažymi, kad pardavėjas negalėjo nežinoti apie automobilio variklio gedimą, nes variklio gedimo požymius jis turėjo jausti ir girdėti. Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, kad automobilį įsigijęs ieškovas ir automobiliu naudojęsis ieškovo anūkas D. P. taip pat turėjo girdėti ir jausti variklio gedimą ir iš karto imtis priemonių dėl automobilio remonto ar grąžinimo pardavėjui, o ne juo naudotis nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. spalio 5 d., iki atsakovui buvo pareikšta pretenzija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio valdytojas D. P. pakeitus alyvą ir būdamas jau 2021 m. rugsėjo 18 d. informuotas, kad kartu su alyva išbėgo ir metalo drožlės, toliau šiuo automobilio naudojosi ir nesiaiškino priežasties, kodėl alyvoje atsirado metalo drožlių ir ar tai negali sukelti variklio gedimo. Šių aplinkybių kontekste taip pat paminėtina, kad byloje yra pateiktas ranka rašytas M. D. raštelis, kuriame nurodomos aplinkybės dėl alyvos keitimo, kai buvo pastebėtos metalo drožlės alyvoje. Minėtame raštelyje nurodoma, kad M. D. dirba UAB „Melga“ servise. Sutiktina su atsakovo išsakytais argumentais, kad jeigu alyva būtų buvusi keičiama servise, būtų buvęs pateiktas ir atitinkamas dokumentas, patvirtinantis šį faktą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių dėl 2021 m. rugsėjo 18 d. atlikto alyvos keitimo, tuo metu pastebėtų metalo drožlių ir to įtakos variklio gedimo atsiradimui nesiaiškino, jų nevertino, proceso šalims įrodinėjimo pareigos nepaskirstė, vykdydamas teismo išaiškinimo pareigą (CPK 160 straipsnis), šalių dėmesio į tai, kokios aplinkybės yra reikšmingos bylai tinkamai išnagrinėti, neatkreipė, esant tokiems rašytiniams įrodymams byloje dėl automobilio gedimo, kurių turinys kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų, nesiūlė byloje šalims skirti ekspertizės, siekiant išsiaiškinti transporto priemonės trūkumus, jų atsiradimo priežastis, transporto priemonės apžiūros aktus surašiusių asmenų neapklausė, siekiant išsiaiškinti, kaip buvo nustatyti gedimai, ar jie esminiai, paslėpti, ar juos buvo galima pastebėti be specialisto pagalbos, ar automobilio trūkumai yra dideli, dėl kieno kaltės jie atsirado ir pan.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių ir kieno veiksmų automobilio variklis sugedo. Defektų aktuose nurodytos aplinkybės yra nepakankamai informatyvios, keliančios abejonių dėl turinio. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog MB „Autometalas“ 2021 m. lapkričio 9 d. defektų aktas, kuriame išvardyti variklio dalių defektai, net nepasirašytas (taip pat nėra duomenų, kad būtų pasirašytas elektroniniu parašu), tačiau teismas juo rėmėsi kaip įrodymu konstatuodamas, kad automobilio variklis turėjo kokybės trūkumų. Nors ieškovas nurodo, kad šiame defektų akte konstatuota, kad variklyje yra metalo drožlių, kad šios metalo drožlės susidarė dėl variklio sudedamųjų dalių gedimo, kuris atsirado dėl perkaitinto variklio ir jo netinkamo eksploatavimo, tačiau minėtame defektų akte tokių duomenų nėra, tik nurodyti variklio dalių gedimai ir rekomendacijos dėl jų pašalinimo. Kelia abejonių 2021 m. spalio 13 d. UAB „Ausegra“ defektų akte išdėstytų gedimų patikimumas, kai vizualiai apžiūrėtas variklis ir konstatuota, jog būtina atlikti viso variklio remontą ar keisti variklį naudotu. Nenustatyta ir nesiaiškinta aplinkybių, ar variklio gedimui turėjo įtakos nepakankamas alyvos kiekis (kaip nurodo ieškovas), ar tai, kad ieškovui keičiant alyvą remonto dirbtuvėse buvo pridaryta automobiliui žalos dėl dirbtuvių meistro nekompetencijos (kaip nurodo atsakovas).

Žemesnės instancijos teismas

25. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu, kurios sudaro virš 70 proc. automobilio įsigijimo kainos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, nurodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. MB „Autometalas“ kasos pajamų orderiu nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 481,12 Eur už pakeistas detales ir darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat pažymėjo, kad buvo sumokėta 481,12 Eur suma, ir procesiniame sprendime nurodo, už kokias būtent paslaugas ir detales. Tačiau atlikus aritmetinius skaičiavimus gaunama sumų, nurodytų sprendime (238,84 Eur + 12,40 Eur + 12,40 Eur + 24,79 Eur + 40 Eur), suma lygi 328,43 Eur, o ne 481,12 Eur. Teismas visiškai neanalizavo kasos pajamų orderyje nurodytų sumų, netyrė įrodymo, kuris grindžia patirtų nuostolių dydį, nevertino aplinkybės, kad pirmo punkto kasos pajamų orderyje nematyti ir net nėra aišku, už ką ieškovas sumokėjo MB „Autometalas“ 152,69 Eur.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Auserga“ už detales buvo sumokėta 875,80 Eur, o už atliktas paslaugas 1 492,45 Eur, iš viso 2 865,58 Eur su PVM. Iš pateiktos UAB „Auserga“ sąskaitos faktūros nustatyta, kad teismas sprendime nepažymėjo, kad buvo sumokėta 497,33 Eur PVM už detales ir atliktas paslaugas. Kaip matyti, teismas vėlgi nesigilino į pateiktą sąskaitą faktūrą, kadangi, priteisdamas ieškovui visą šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta sumą, nenurodė, kaip sąskaitoje faktūroje nurodytas, pvz., kondicionieriaus pildymas (29,64 Eur), turbokompresoriaus remontas su slėgio numetimo vožtuvu (322,31 Eur) susiję su variklio remontu. Nors ieškovas ieškinyje teigia, kad buvo būtina pakeisti ir kitas detales, kad nepakeistos detalės nesugadintų pakeistų naujų detalių, tačiau teismas sprendime nevertino, ar pagrįstas šių detalių keitimas naujomis, neanalizavo visų šių PVM sąskaitoje faktūroje išvardytų prekių ir paslaugų būtinumo.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad UAB „VRD Baltic“ ieškovas sumokėjo 824 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 824 Eur buvo sumokėti už papildomas variklio detales, kurių nepakeitus, ieškovo teigimu, automobilio naudojimas būtų gerokai sutrumpėjęs, taip pat būtų buvusios sugadintos pakeistos detalės. Nors 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „VRD Baltic“ sąskaita faktūra pateikta kartu su duomenimis, jog už detales sumokėta, tačiau iš kartu su ieškiniu pateiktos skenuotos sąskaitos faktūros nematyti, už kokias detales sumokėta, kadangi pirmo ir antro punkto, kuriuose nurodytos detalės, nematyti (yra uždengtos mokėjimą patvirtinančiu kvitu). Be to, teismas sprendime, kaip ir minėta, turėdamas vertinti kiekvieną pateiktą sąskaitą faktūrą, nepasisakė ir nevertino, kiek būtina buvo įsigyti ir keisti papildomas detales, ar tai buvo būtina, nepareikalavo sąskaitos faktūros, kurioje būtų matyti, už kokias detales ieškovas sumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, ieškinyje dėstantis aplinkybes dėl būtinybės keisti ir papildomas nesugedusias detales, yra profesionalus mechanikas, galintis įvertinti tokių detalių keitimo būtinumą. Teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

28. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojo A. G., kuris galėjo nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl šio liudytojo apklausos atsakovo buvo nurodyta, kad šis liudytojas galės patvirtinti ar paneigti aplinkybes dėl defektų priežasties nustatymo, jų masto, apimties ir reikalingumo atlikti būtent tokios apimties remontą, koks jis buvo atliktas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis liudytojas nebuvo apklaustas. Perklausius 2022 m. balandžio 22 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad atsakovas neužtikrino liudytojo dalyvavimo posėdyje, o teismui paklausus, ar atsakovas nebepalaiko savo prašymo apklausti šio liudytojo, atsakovas tiesiog atsakė „ne“. Taigi, nors atsakovo atstovas posėdžio metu ir išsakė poziciją, kad nebepalaiko liudytojo apklausos būtinumo, tačiau teismas, siekdamas išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, įvertinti tai, kad ieškovo atstovas taip pat pritarė šio liudytojo apklausai, nesiėmė veiksmų užtikrinti liudytojo A. G. apklausą.

29. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas nei pats skyrė, nei atsakovui siūlė atlikti šioje byloje ekspertizę. Išklausius 2022 m. balandžio 22 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad jo metu teismas užsiminė apie ekspertizės skyrimo reikalingumą šioje byloje. Tačiau teismas nei iškėlė šį klausimą, nei paklausė šalių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu automobilis buvo jau suremontuotas ir eksploatuojamas. Taigi, paskyrus ekspertizę ekspertas galbūt nebebūtų turėjęs galimybės įvertinti variklio ir variklio detalių defektų. Aplinkybės dėl pakeistų detalių taip pat svarbios, kadangi galbūt jų jau nebebūtų buvę galimybės pateikti ekspertui. Tačiau ekspertas ar kitas specialistas, kaip turintys specialių žinių asmenys, galėjo būti apklausiami teisme siekiant išsiaiškinti variklio defektų aktuose užfiksuotą informaciją ir kitas aplinkybes, susijusias su variklio remontu, jo sugedimu, būtinumu keisti naujomis detales, kurios nesusijusios tiesiogiai su nustatytu variklio gedimu, ir t. t.

30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui atstovavo jo brolis, kuris teismui pateikė Socialinių mokslų kolegijos profesinio bakalauro diplomą, patvirtinantį, kad 2015 m. J. M. suteiktas teisės profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Įvertinus byloje esančius atsakovo pateiktus rašytinius procesinius dokumentus ir posėdžių metu atsakovo ir jo atstovo išsakytas pozicijas, atsakovo apklausos metu gautus atsakymus į teismo užduotus klausimus, darytina išvada, kad atsakovas ir jo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visiškai nesigynė nuo pareikštų reikalavimų prašydami kviesti neatvykusį liudytoją pakartotinai, skirti ekspertizę, nekėlė klausimo dėl pagal sąskaitas faktūras sumokėtų sumų pagrįstumo, būtinumo keisti nesugedusias variklio detales ir kt. Pažymėtina, kad teismas, matydamas, kad asmuo negali tinkamai vesti bylos pats ar per įgaliotą atstovą, turėtų pasiūlyti pasirūpinti tinkamu atstovavimu (pasitelkti advokatą) procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 161 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nors ieškovui šioje byloje atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas. Tai lėmė nevisapusišką, neobjektyvų, neišsamų visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, dėl to pirmosios instancijos teismo išvados, kad variklio gedimas įvyko dėl automobilio įsigijimo metu buvusių defektų ir juos šalindamas ieškovas patyrė priteisto dydžio nuostolius, negalima vertinti kaip pagrįstos ir įrodytos.

32. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

33. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančiu daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą.

34. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

35. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti būtent tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008).

36. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl duomenų, kuriais ieškovas grindžia savo patirtų nuostolių dydį, neanalizavo aplinkybių, susijusių su variklio galimu paslėptu defektu, aplinkybių, kurios lėmė variklio gedimo atsiradimą.

38. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, pažymi, kad: teismas tokio pobūdžio byloje turėjo pasiūlyti šalims svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, o nesant tam galimybės, svarstyti klausimą dėl eksperto ar specialisto apklausos siekiant išsiaiškinti, kas lėmė variklio gedimą, ištirti aplinkybes dėl variklio remonto masto, variklio gedimo atsiradimo momento, galimybės pastebėti gedimą prieš įsigyjant automobilį ir kt.; prieš spręsdamas patirtų nuostolių atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas pagrįstai prašo atlyginti būtent tokią nuostolių sumą, kuri įvardyta ieškinyje, ir ar pateikti duomenys apie sumokėjimą už atliktus darbus ir detales patvirtina ieškinio pagrįstumą; teismui nusprendus apklausti liudytoją, šis liudytojas taip ir liko neapklaustas, teismo liko nepasisakyta, dėl ko šio liudytojo apklausa tapo nebereikalinga; teismas turėjo šioje byloje pasiūlyti atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu.

39. Pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, prieštaravimų tarp bylos įrodymų nepašalino, be to, neatsižvelgė į tam tikrus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, kurie leidžia abejoti sprendime padarytų išvadų pagrįstumu, detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių apeliacinės instancijos teismas turi teisinį pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė