- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- e2-1305-793/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09030-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Advokatai
- Jonas Bložė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl įsigytos transporto priemonės paslėptų defektų šalinimo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 481,12 Eur automobilio variklio ir jo komponentų paslėptų defektų šalinimo kaštus; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2865,58 Eur automobilio variklio galvutės remonto ir paslėptų defektų kaštus; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 336,93 Eur variklio alkūninio veleno pirkimo ir atsiuntimo iš Lenkijos kainą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 824,00 Eur papildomos variklio detalės išlaidas; 5) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 9 d., 18.00 val. pagal Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį S. M. iš M. M., faktiškai sumokėjęs 5 750,00 Eur, įsigijo automobilį Audi A4, VIN: . (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 metų gamybos. Atsakovas deklaravo transporto priemonės pardavimą internetiniame puslapyje www.autoplius.lt, jog parduodamas automobilis yra be defektų. Prieš pirkimą, t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d., automobilį ieškovas apžiūrėjo dienos metu, kartu su sūnumi ir anūku. Daugiausia automobilį apžiūrinėjo anūkas D. P., pirkimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), parkavimo aikštelėje. Apžiūros metu pardavėjas išvardino esamus šio automobilio trūkumus, t. y. padangų slėgio daviklio ir radijo gedimus. Taip pat, pasak pardavėjo, dėl antenos gedimo neatsidaro bagažinė. Automobilį aprodė, kaip vėliau paaiškėjo, J. M., kuris prisistatė atsakovo broliu. Automobilį aprodęs asmuo paminėjo, kad prieš dieną automobilis buvo servise, ir atlikta pilna jo diagnostika. Automobiliu buvo atliktas bandomasis važiavimas. Važiuojant automobiliu buvo girdimas priekiniame rate bildesys. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad bildesys yra dėl stabilizatoriaus laisvumo priekiniame rate. Dėl šio bildesio, automobilį aprodęs asmuo, sutiko sumažinti automobilio pardavimo kainą iki 5 750,00 Eur. Daugiau jokių defektų ar gedimų, automobilį aprodęs asmuo, neįvardino. Anūkas D. P. sumokėjo automobilio pirkimo kainą automobilį aprodžiusiam asmeniui. Automobilį aprodęs asmuo padavė D. P. automobilio dokumentus ir raktus, užsipildė vietoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ir visi išsiskirstė. 2021 m. rugsėjo 18 d. D. P., kuris faktiškai naudojosi automobiliu ir juo rūpinosi, nuvežė automobilį į automobilių remonto dirbtuves, kad meistras pakeistų variklio alyvą. Keičiant variklio alyvą buvo pastebėta, kad iš variklio išbėgo tik 3 litrai alyvos, kai tokio tipo variklio alyvos turėtų būti apie 6 litrus. Buvo supilta nauja variklio alyva į variklį ir pakeisti visi filtrai. Automobilio aptarnavimą atlikęs meistras atkreipė D. P. dėmesį, kad jo manymu, automobilis nebuvo tinkamai prižiūrėtas ir laiku nekeičiami skysčiai ir alyva. 2021 m. spalio 5 d., važiuojant automobiliu prietaisų skydelyje įsijungė indikatorius, įspėjantis apie variklio alyvos lygio arba slėgio sumažėjimą. Sustojus ir patikrinus variklio alyvos lygį buvo matoma, kad alyvos lygis yra normos ribose. Užvedus (paleidus) variklį, iš jo pasklido pašaliniai netipiniai metaliniai garsai. Taip pat D. P. atkreipė dėmesį, kad aukštos įtampos laidas, prijungtas prie akumuliatoriaus teigiamo poliaus stipriai įkaista, kaip vėliau automobilių remonto dirbtuvėse buvo patvirtinta, tai įtakoja sunkų automobilio variklio paleidimą (užvedimą). Buvo nuspręsta, kad automobiliu važiuoti nesaugu, todėl buvo iškviestas evakatorius, kuris automobilį pristatė į automobilių remonto dirbtuves. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. spalio 5 d., telefonu (SMS) žinute D. P. informavo automobilį pardavusį asmenį, apie atsiradusį paslėptą automobilio defektą. Tačiau, automobilį pardavęs asmuo atsisakė taikiai tartis, nenorėjo eiti į derybas, nesutiko su D. P. pateiktais argumentais dėl automobilio gedimo. Kaip vėliau paaiškėjo, apžiūrėjus automobilį automobilių remonto dirbtuvėse, buvo nuslėptos itin svarbios faktinės aplinkybės, kad automobilis pertekliniai vartoja variklio alyvą. Automobilį pardavęs asmuo ir atsakovas nuslėpė faktą, kad automobilio aukštos įtampos laidas kaista ir ko pasėkoje gali kilti gaisras. Papildomai pažymėjo, kad automobilio daiktadėžėje, po automobilio įsigijimo, D. P. rado paliktą dokumentą, kuris išrašytas 2019 m. kovo mėn. 21 d., oficialaus Audi gamintojo atstovo, UAB „Klasera” Nr. 0029827, kuriame buvo pažymėta, kad automobilis buvo pristatytas į šias remonto dirbtuves dėl netolygiai dirbančio variklio. Šis dokumentas dar kartą patvirtina, kad atsakovas apie automobilio defektą, t. y. netolygiai dirbančio variklio gedimą jau yra žinojęs, pats tikrinęs autoservise, tačiau, būdamas neatsakingu piliečiu, piktybiškai ieškovo apie tai, neinformavo, nuslėpdamas nuo ieškovo variklio gedimą, esminę šio sandorio sudarymui turėjusią įtakos, informaciją. 2019 m. kovo 21 d. prie 169458 kilometrų ridos UAB „Klasera“ nustatė variklio netolygų darbą. Pažymėtina, kad automobilio variklio diagnostika, dėl pastebėtų paslėptų variklio defektų, buvo atlikta 2021 m. spalio 13 d. prie 239469 kilometrų ridos. Įvertinus, kad nuo UAB „Klasera“ atliktos variklio diagnostikos iki variklio remonto, automobiliu buvo nuvažiuota 70011 kilometrų ir praėjo beveik du metai septyni mėnesiai, tikėtina, kad atsakovas automobilio variklio defekto nešalino. Tikėtina, kad atsakovas, iš anksto žinodamas, kad automobilio variklio gedimas neišvengiamas, toliau juo naudojosi neatsakingai, nekeitė variklio alyvos laiku, arba naudojo netinkamą variklio alyvą šio modelio automobiliui (tai D. P. pranešė remonto dirbtuvių meistras, apžiūrėjęs automobilio variklį ir keisdamas variklio alyvą). Atsakovas, neatsakingai naudodamasis automobiliu, galutinai sugadino jo variklį, ko pasėkoje variklio alyvoje atsirado metalo drožlės ir variklio kalimas. 2021 m. spalio 11 d. telefonu (SMS) žinutė D. P. informavo automobilį pardavusį asmenį, kad 2021 m. spalio 13 d. automobilių remonto dirbtuvėse UAB „Ausegra” bus atliekama automobilio apžiūra ir defektinio akto surašymas. Atsakovas į apžiūrą neatvyko. Automobilio apžiūroje dalyvavo pardavėjo broliu prisistatęs asmuo, tas pats, kuris pardavė automobilį. Automobilių remonto dirbtuvėse, atvykusiam į apžiūrą asmeniui J. M., kuris pardavė automobilį, specialistai paaiškino apie įtariamus paslėptus defektus, kurie vėliau buvo patvirtinti išardžius automobilio variklį ir atskirai tikrinant jo komponentus. 2021 m. lapkričio 9 d. UAB „Ausegra“ išduotame defektiniame akte nurodė, kad automobilio variklyje yra metalo drožlių. Šios metalo drožlės susidarė dėl variklio sudedamųjų dalių gedimo, kuris atsirado dėl perkaitinto variklio ir jo netinkamo eksploatavimo. Taip pat išsikraipiusi variklio galva parodo, kad automobilio variklis buvo perkaitintas iki automobilio pardavimo. Variklio perkaitinimas ir netinkamas jo naudojimas dar iki automobilio pardavimo, įtakojo defektus, kurie buvo nustatyti defektuojant automobilio variklį. Pardavėjas negalėjo nežinoti apie automobilio variklio gedimą, nes šiuos požymius, kurie surašyti aukščiau jis turėjo jausti ir girdėti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas negalėjo nežinoti, kad automobilis pertekliniai vartotoja variklio alyvą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad parduodamo automobilio apžiūros metu ieškovui bei jo anūkui, kuriam faktiškai buvo perkamas automobilis, buvo pasiūlyta nusivaryti automobilį į servisą apžiūrai, tačiau to nepadarė. Automobilis buvo parduodamas tvarkingos techninės būklės, neskaitant dėl didelio automobilio amžiaus nusidėvėjimo ženklų, buvo praeita techninė apžiūra mėnesį prieš pardavimą. Automobiliui buvo suteiktas leidimas toliau jį ekploatuoti dar dvejus metus. Automobiliu atsakovas naudojosi apie penkis metus, nuolat jį prižiūrėjo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo teigimu po kelių savaičių naudojimosi automobiliu, automobilis buvo nuvežtas į ieškinyje neatskleidžiamas automobilių remonto dirbtuves variklio alyvos keitimui. Ieškovas teismui neprideda jokių faktą pagrindžiančių dokumentų ar minimas automobilių remonto dirbtuvių meistras turi reikiamų kompetencijų ir ar keisdamas variklio alyvą tyčia/netyčia nepridarė žalos automobiliui. Automobilio apžiūros dieną pirkėjas automobilio alyvos kiekio matuoklio pagalba pasitikrino alyvos kiekį variklyje bei jokių pastabų nepateikė, kadangi variklio alyvos matuoklis rodė alyvos lygio normą. Atsakovas visada atsakydavo į pirkėjo žinutes, skambučius, el. laiškus. Ieškovas ieškinyje tyčia nutyli ir tai, jog buvo pateiktas geranoriškas pasiūlymas padengti pusę būsimos automobilio variklio remonto kainos, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Per penkerius automobiliu naudojimosi metus atsakovas niekada neturėjo jokių problemų dėl perkaitusių laidų ar automobilio variklio alyvos perteklinio naudojimo. Nepateikti jokie įrodymai dėl to, jog atsakovas neva bandė nuslėpti iki pardavimo buvusius automobilio defektus. Dėl automobilio daiktadėžėje rasto 2019 m. kovo 21 d. UAB „Klasera“ rašto paaiškino, jog nors nurodoma, kad automobilio variklis dirbo netolygiai, nereiškia, jog tai būtinai gali reikšti pačią blogiausią priežastį. Automobiliui buvo nurodyta pasikeisti kuro pompą, ko pasėkoje ją pakeitus, automobiliu sėkmingai buvo naudojamasi dar 2,5 metų. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas to parduodamas automobilį neminėjo, tačiau akivaizdu, jog nieko nebuvo bandoma paslėpti, kadangi kitu atveju minėtas UAB „Klasera“ raštas būtų buvęs tiesiog sunaikintas, o ne paliktas automobilio daiktadėžėje. Pažymėjo, kad būtent UAB „Ausegra“ vadovo A. G., o ne specialistų, buvo išaiškinta, kad tai nėra paslėptas defektas, kadangi toks automobilio įvykis galėjo atsitikti bet kam ir bet kur, ir kad tokio gedimo iš anksto negalima nustatyti ar juolab bandyti nuslėpti. Pačiame minėto serviso vadovo surašytame defektacijos akte net nėra nurodoma, jog tai paslėpti defektai. Automobilį atsakovas pirko Lietuvoje 2016 metais visiškai veikiantį iš patikimo pardavėjo, apie tai, jog automobilis buvo pargabentas iš Amerikos degęs, informacijos neturėjo, kadangi tokios informacijos niekur netikrino.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas S. M. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad perkant automobilį dar nebuvo aišku, jog automobilis yra su defektais. Pravažiavus apie 100 km visi trūkumai išryškėjo. Perkant automobilį dalyvavo, tačiau bandomajame važiavime važiavo tik žentas ir anūkas. Alyvos lygį tikrino, trūko minimaliai. Automobiliu naudojosi kartu su anūku. Visus pinigus už automobilio remontą mokėjo pats.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovas M. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, jog yra laivų inžinierius, todėl visą automobilio priežiūrą palieka specialistams. Išgirdus menkiausius garsus automobilį veždavo į servisą. Mašina buvo sena, todėl akivaizdu, jog turi savo galiojimo laiką. Apie visus defektus, kuriuos žinojo – informavo. Dėl variklio nieko nežinojo. Alyva buvo keičiama reikiamu laiku. Tai, kad alyva mažėjo nepastebėjo. Automobilis niekada nemesdavo jokios klaidos. Alyva buvo pakeista prieš 3000 km. Automobilio kompiuteris tvarkingai meta klaidas, t. y. jei trūksta alyvos ar kt. parodo. Prieš vežant automobilį į autoservisą (2019 m.) taip pat buvo išmetę klaidą. Nustatyta priežastis buvo ne pats variklis, o kuro pompa. Atsižvelgiant į tai, kuro pompa buvo pakeista (naudota). Tai buvo rimčiausias gedimas šiai mašinai. Automobilį pirko iš draugo, apie automobilį žinojo tik tai, kad jis yra iš Amerikos. Variklio užvedimas būdavo sklandus. Automobilį buvo palikęs broliui, tam, kad jis galėtų jį parduoti. Automobilis liko Lietuvoje apie 2-4 savaites iki pardavimo. Automobiliu brolis naudojosi minimaliai. Su tuo pačiu automobiliu pats grįžo iš Olandijos, t. y. apie 2000 km. Po grįžimo reikėjo šiek tiek papildyti alyvos. Ieškovas galėjo iš karto pasitikrinti automobilį servise, tačiau to nepadarė. Remonto kainos atrodo per didelės, tačiau su šių dalių keitimu nėra susidūręs.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, jog skelbimų portale www.autoplius.lt rado automobilį, susiskambino su pardavėju, pasiteiravo dėl automobilio defektų. Pardavėjas nurodė minimalius defektus, t .y. radijas, bagažinė. Susitiko ir apžiūrėjo automobilį. Su automobiliu pravažiavo, bildesys buvo minimalus, tačiau iš esmės viskas atrodė, jog yra gerai. Kelias dienas pagalvojo ir informavo pardavėją. Kartu važiavo tėtis ir senelis. Apžiūros metu pastebėjo, kad šalia variklio skyriaus yra šiek tiek parūdiję. Uždavė pardavėjui klausimus dėl alyvos, tačiau jis nurodė, kad automobilis nevalgo daug alyvos. Informavo, jog diena prieš automobilis buvo patikrintas autoservise. Pasitikėjo ir nusipirko automobilį. Dėl girdimo bildesio pardavėjas šiek tiek nuleido kainą. Dėl ramios sąžinės norėjo pasikeisti tepalus. Pasikeitus tepalus serviso darbuotojas informavo, jog išbėgo netinkamas kiekis alyvos, rado drožlių. Autoservise užpylė naujos (patikimos) alyvos. Praėjus savaitei važiavo su seneliu link Gariūnų ir užsidegė alyvos lygio lemputė. Sustojus ir užgesinus variklį bandė užsikurti iš naujo, tačiau automobilis nesikūrė. Nuėjus pažiūrėt prie akumuliatoriaus pastebėjo laidą, kurį palietus pajuto didelį karštį. Bagažinės daiktadėžėje rado 2019 m. serviso lapą ir tepalų buteliuką. Kilo įtarimas, jog tepalai prieš parduodant buvo papildyti. Po kiek laiko automobilis užsikūrė ir pasigirdo stiprus garsas. Iškvietė tralą ir nuvežė į autoservisą. Jame informavo, kad variklis „užkalė“. Informavo atsakovą, kuris iš pradžių suprato situaciją, o vėliau dingo. Pirkimo metu nežinojo, jog automobilis yra iš Amerikos. Variklio pavarų dėžė yra automatinė. Nevežė automobilio apžiūros metu į servisą, kadangi patikėjo atsakovo atstovo žodžiais, jog automobilis prieš dieną buvo nuvežtas į autoservisą patikrai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
7. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog į internetinę svetainę www.autoplius.lt buvo patalpintas skelbimas Nr. (ID) (duomenys neskelbtini) dėl ginčo automobilio Audi A4, pagaminto 2009 metais (2000 cm³, 211 AG (155 kW) variklio, varomo benzinu, sedano kėbulo tipo, 4/5 durų, priekinių varančiųjų ratų, automatinės pavarų dėžės, pilkos/sidabrinės spalvos, be defektų, su vairo padėtimi kairėje pusėje, galiojant techninei apžiūrai iki 2022 m. rugpjūčio mėn.,) pardavimo už 6 000,00 Eur kainą.
Žemesnės instancijos teismas
8. 2021 m. rugsėjo 9 d., 18.00 val. sudaryta transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo (atsakovo) M. M. ir pirkėjo (ieškovo) S. M.. Nurodyta transporto priemonės kaina – 5750,00 Eur.
9. Iš 2019 m. kovo 21 d. UAB „Klasera“ išrašytos sąskaitos matyti, jog automobilis į servisą buvo pristatytas dėl netolygiai dirbančio variklio.
10. Iš 2021 m. spalio 13 d. UAB „Ausegra“ defektinio akto matyti, jog apžiūros metu nustatyta, kad aiškiai girdimas mechaninis, nebūdingas tvarkingai veikiančiam varikliui, garsas variklio bloko ir galvutės srityje. Taip pat nustatyta, jog galimai „prasuktas: švaistiklinis indėklas, ko pasėkoje stūmoklis liečia variklio galvutę. Rekomendavo atlikti pilną variklio remontą arba keisti variklį naudotu. Preliminari remonto suma apie 3200-3500,00 Eur. Taip pat nurodė, jog tiksli gedimo priežastis ir remonto sąmata galima tik pilnai išardžius variklį.
11. Iš 2021 m. lapkričio 9 d. MB „Autometalas“ defektinio akto matyti, jog patikrinimo (defektavimo) metu nustatyta: 1) variklio galvutės plokštuma yra išsikraipiusi (0,12 mm); 2) variklio galvutės išmetimo, įsiurbimo vožtuvų kreipiančiųjų klibėjimas yra 0,25-0,3 mm; 3) įsiurbimo vožtuvai kreivi; 4) vožtuvų, vožtuvų lizdų darbiniai paviršiai su išdirbiu; 5) paskirstymo velenėliai ir jų guoliavietė užveltos; 6) bloko plokštuma išsikraipiusi (0,11 mm); 7) bloko cilindrai elipsės formos 82,52-82,57 mm, su mechaniniais pažeidimais, įbrėžimais; 8) stūmoklio žiedų vietos užkimštos suodžiais; 9) trijų stūmoklių diametras 82,46 mm, 1 stūmoklio 82,43 mm stūmokliai su įbrėžimais; 10) alkūninis velenas turi 0,21 mm mušimų, pagrindinių kakliukų dydis yra 57,96 mm, 3 švaistiklinių kakliukų dydis 47,76 mm, 1 kakliuko dydis yra 47,24 (išdirbis ovalus); 11) švaistiklio guoliavietė pažeista, elipsės formos.
12. Iš 2021 m. lapkričio 24 d. MB „Autometalas“ kasos pajamų orderio (Serija ATP Nr. 000393) nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 481,12 Eur sumą (galvutės remontas (238,84 Eur), A-V matavimas (12,40 Eur), A-V matavimas (12,40 Eur), A-V poliravimas (24,79 Eur), detalių valymas (40,00 Eur)).
13. Iš 2021 m. lapkričio 29 d. UAB „AUSEGRA“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nustatyta, jog už detales buvo sumokėta 875,80 Eur, o už atliktas paslaugas – 1492,45 Eur, viso – 2865,58 Eur.
14. Iš 2021 m. lapkričio 15 d. išrašytos PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog iš Lenkijos buvo perkamos papildomos automobiliui reikalingos detalės (alkūninis velenas). Bendra mokėtina suma 1518,00 PLN.
15. Iš 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „VRD Baltic“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 824,00 Eur sumą.
16. 2021 m. spalio 18 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto.
17. 2021 m. spalio 29 d. atsakovas el. paštu D. P. atsiuntė atsakymą į 2021 m. spalio 18 d. pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto.
18. 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovui išsiųsta pakartotinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto.
19. 2021 m. gruodžio 14 d. atsakovas el. paštu D. P. atsiuntė atsakymą į pakartotinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto.
Dėl paslėptų automobilio defektų
20. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai yra išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
21. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
22. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskrita nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už jus tiek sumokėjęs (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-695-267/2017).
23. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
24. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Jeigu parduodamas naudotas daiktas, jis dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti (pvz. važiuoti transporto priemone), nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Sprendžiant dėl automobilio atitikties jo paskirčiai yra svarbu ne tik tai, kad automobilis gali realiai važiuoti, bet taip pat ir tai, ar jis atitinka automobiliui keliamus techninius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
25. Taigi, parduodamas nenaujas automobilis turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį: važiuoti, atitikti techninius reikalavimus, smarkiai neviršyti įprastinių eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.
26. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
27. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
28. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
29. Aplinkybę, jog ieškovo iš atsakovo nupirktas ginčo automobilis turėjo kokybės trūkumų patvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai: 2019 m. kovo 21 d. UAB „Klasera“ išrašyta sąskaita, iš kurios matyti, jog dar atsakovui esant automobilio savininku, automobilis pristatytas apžiūrai į servisą dėl netolygiai dirbančio variklio; 2021 m. spalio 13 d. UAB „Ausegra“ defektinis aktas iš kurio nustatyta, jog aiškiai girdimas mechaninis, nebūdingas tvarkingai veikiančiam varikliui, garsas variklio bloko ir galvutės srityje; 2021 m. lapkričio 9 d. MB „Autometalas“ defektinis aktas. Taip pat teismo posėdžio metu duoti liudytojo D. P. parodymai.
30. Liudytojas nurodė, jog automobilio pardavėjas nurodė tik minimalius automobilio trūkumus, t. y. neveikiantis radijas ir neatsidaranti bagažinė. Apžiūros metu pastebėjo, kad šalia variklio skyriaus yra šiek tiek parūdiję. Uždavė pardavėjui klausimus dėl alyvos, tačiau jis nurodė, jog automobilis daug alyvos nenaudoja. Liudytojo teigimu, pardavėjas nurodė, jog dieną prieš automobilis buvo patikrintas autoservise. Taip pat paaiškino, kad būtent jis faktiškai naudojosi automobiliu ir juo rūpinosi, todėl nuvežė automobilį į remonto dirbtuves, jog meistras pakeistų variklio alyvą. Automobilio aptarnavimą atlikęs meistras atkreipė D. P. (liudytojo) dėmesį, kad jo manymu, automobilis nebuvo tinkamai prižiūrėtas ir laiku nekeičiami skysčiai ir alyva (išbėgo netinkamas kiekis alyvos, rado drožlių). Praėjus savaitei važiavo su seneliu link Gariūnų ir užsidegė alyvos lygio lemputė. Sustojus ir užgesinus variklį bandė užsikurti iš naujo, tačiau automobilis nesikūrė. Nuėjus pažiūrėti prie akumuliatoriaus pastebėjo laidą, kurį palietus pajuto didelį karštį. Bagažinės daiktadėžėje rado 2019 m. serviso lapą ir tepalų buteliuką. Tuomet kilo įtarimas, jog tepalai prieš parduodant buvo papildyti. Po kiek laiko automobilis užsikūrė ir pasigirdo stiprus garsas. Iškvietė tralą ir nuvežė automobilį į autoservisą. Nuvežus automobilį į autoservisą paaiškėjo, jog variklis „užkalė“.
31. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas laiko, jog sprendime įvardinti įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad ginčo automobilis turėjo variklio gedimo defektą, kuris atsirado iki 2021 m. rugsėjo 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties tarp šalių sudarymo ir dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovui momento. Dėl šių priežasčių automobilio nebebuvo galima eksploatuoti pagal paskirtį praėjus mažiau nei mėnesiui po jo įsigijimo momento.
32. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad pardavimo metu buvo automobilio defektai, pats ieškovas automobilio techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise. Atsakovo teigimu, automobilis buvo tvarkingos techninės būklės, neskaitant didelio automobilio amžiaus nusidėvėjimo ženklų, buvo praeita techninė apžiūra mėnesį prieš automobilio pardavimą.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismas pažymi, jog byloje šalių duoti paaiškinimai, liudytojo D. P. parodymai ir juos papildantys ir patvirtinantys defektiniuose aktuose esantys duomenys, leidžia teismui daryti išvadą, jog labiau tikėtina, kad iki ginčo automobilio perdavimo ieškovui jau buvo žinomi variklio gedimai (defektas) ir šis defektas pardavėjo buvo paslėptas sąmoningai siekiant sutaupyti lėšų automobilio remontui. Apie šį defektą atsakovas pardavimo metu jau žinojo, tačiau nutylėjo.
34. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neprašė skirti ekspertizės ir kitokiu būdu nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų visumos.
35. Nustačius, jog jau pardavimo momentu ginčo automobilis neatitiko techninių reikalavimų bei, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 15 punkte yra įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, galima daryti pagrįstą išvadą, jog ginčo automobilis tiek iki pardavimo, tiek jo įsigijimo momentu negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį.
36. Nors byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš perkant ginčo automobilį ieškovas išoriškai savarankiškai jį apžiūrėjo, liudytojas atliko bandomąjį važiavimą, kurio metu jokių kokybės trūkumų nepastebėjo, tačiau aplinkybė, jog nepraėjus nei mėnesiui nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo automobilio defektai išaiškėjo, o automobilį apžiūrėję meistrai patvirtino variklio gedimus, patvirtina ieškovo poziciją, jog automobilis buvo su paslėptais defektais.
37. Sprendime nustatyta aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovas įrodė ginčo automobilio kokybės trūkumą – iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo techniškai netinkamai veikiantį variklį – sąlygojusius: automobilio neatitikimą techniniams reikalavimas, komplikuotą jo veikimą ir jo nesavalaikį sugedimą. Teismas daro išvadą, kad šio ieškovui atsakovo parduoto automobilio trūkumo negalima laikyti mažareikšmiu, o patį automobilį – atitinkančiu kokybės reikalavimus, todėl, atsižvelgdamas yra byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas ginčo automobilio defekto faktą laiko įrodytu.
Dėl automobilio kokybės trūkumų atskleidimo
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas). Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo – pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-6862016). Be to, pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį, pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui, dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu, jo saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).
39. Teismas pažymi, jog atsakovas kitų jo atsakomybę šalinančių pagrindų – daikto trūkumų atsiradimo dėl ieškovo netinkamo naudojimosi daiktu, jo saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos – neįrodinėjo, todėl teismas jų atskirai neanalizuoja.
40. Byloje nustatyta, jog ginčo automobilis buvo parduodamas paskelbiant skelbimą internetinėje svetainėje www.autoplius.lt. Minėta, skelbimo turinyje be kitų parduodamą ginčo automobilį apibūdinančių savybių buvo paskelbta informacija, jog šis automobilis yra be defektų. Taip pat, kaip minėta, pardavėjas telefonu nurodė minimalius automobilio trūkumus, t. y. neveikiantis radijas ir neatsidaranti bagažinė.
41. Teismas laiko reikšmingu skelbime atsakovo išviešintą faktą, jog ginčo automobilis buvo parduodamas be defektų. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pirkėjas pats turi prisiimti riziką įsigydamas naudotą transporto priemonę iš pardavėjo, kadangi jos techninės būklės prieš pirkimą nepatikrino autoservise, t. y. dėl ieškovo, kaip pirkėjo, didelio nerūpestingumo ir atidumo stokos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). CK 6.328 straipsnio 1 dalis numato tik pirkėjo teisę prieš perkant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, tačiau ne pareigą. Minėta, byloje nustatytos aplinkybės, kad prieš perkant ginčo automobilį ieškovas išoriškai savarankiškai jį apžiūrėjo, liudytojas atliko bandomąjį važiavimą, kurio metu jokių ryškių kokybės trūkumų nepastebėjo, ieškovas savo iniciatyva prieš sandorio sudarymą netikrino perkamo ginčo automobilio techninės būklės autoservise. Tačiau šiuo atveju, įvertinęs ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. defekto pobūdį (variklio alkūninio veleno ir kitų detalių, nurodytų sprendimo 10, 11 p.), serviso darbuotojo išvados duomenis, jog siekiant nustatyti, kokias detales reikia keisti netinkamai veikiančiame ginčo automobilyje, meistrui reikia išardyti ir tik tada bus galima įvertinti, ką reikia remontuoti, teismas daro išvadą, jog nustatytas ginčo automobilio defektas nebuvo akivaizdus, o priešingai, reikalavo specialaus jo tyrimo, todėl tikėtina negalėjo būti nustatytas ne tik, kad ieškovui vizualiai apžiūrėjus automobilį ar pravažiavus trumpą atstumą, tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovas, kaip pirkėjas, prieš perkant automobilį būtų pasirūpinęs jo išorine patikra autoservise, todėl atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
42. Kitų reikšmingų įrodymų, kurie paneigtų atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybę dėl ieškovui parduoto netinkamos kokybės daikto, į bylą atsakovas nepateikė, todėl byloje ieškovui įrodžius iki pardavimo momento atsiradusio parduoto automobilio defekto (trūkumo) faktą, kuris laikytinas esminiu tarp šalių 2021 m. rugsėjo 9 d. pasirašytos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, bei atsakovui neįrodžius jos atsakomybę šalinančių sąlygų (jog ginčo automobilio trūkumas ieškovui buvo žinomas jo įsigijimo momentu ar toks akivaizdus, ar jo trūkumas atsiradimo dėl kitų atsakovo atsakomybę šalinančių priežasčių (ieškovo netinkamo naudojimosi daiktu, saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų kaltės, nenugalimos jėgos)), teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ginčo automobilio trūkumas buvo paslėptas, todėl pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakovui kyla pareiga atlyginti atsiradusius nuostolius ieškovui.
Dėl žalos dydžio
43. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti.
44. Ieškovas į bylą pateikė mokėjimo dokumentus, pagrindžiančius variklio detalių ir serviso paslaugų kainas, kurių bendra suma atitinka ieškinio sumą. Atsakovas neginčijo ieškovo patirtų ginčo automobilio trūkumų pašalinimo išlaidų dydžio, todėl išsamiau dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo nepasisakytina. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirkėjas įrodė parduoto daikto trūkumą, pagrindė, jog jis atsirado iki daiktų perdavimo, dėl pardavėjo kaltės ir dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, įrodė dėl parduoto daikto trūkumų patirtų nuostolių dydį.
45. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams, nustatytam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 4507,63 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.
Dėl kitų šalių argumentų.
Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 300,00 Eur išlaidos patirtos už konsultacijas ir ieškinio surašymą (UAB „Autopretenzija“), 1258,40 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 109,00 Eur žyminį mokestį.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovui priteistinos iš atsakovo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 109,00 Eur žyminis mokestis, 300,00 Eur išlaidos patirtos už konsultacijas ir ieškinio surašymą, 1258,40 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo M. M. ieškovui S. M. 4507,63 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus septynis Eur 63 ct) nuostolių atlyginimą ir 1667,40 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.