Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2023-05-17 · Civilinė byla Nr. e2A-262-589/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
e2A-262-589/2023
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04541-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas
E. E. F.
Suinteresuotas asmuo
I. P., Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-262-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04541-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. E. F. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10102-1136/2022 pagal pareiškėjo E. E. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. P., Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro notarė D. M., valstybės įmonė Turto bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. E. F. (toliau – ir pareiškėjas) prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos A. F. mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. F.. Pareiškėjas motina rūpinosi ir gyveno kartu iki pat jos mirties. Palikėja neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl nebuvo kreiptasi į Panevėžio miesto 7-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie motinos dokumentai (pasas, invalidumo pažymėjimas). Praėjus 1,5 metų po palikėjos mirties, pareiškėjas sužinojo, kad ji buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį su Pakruojo ūkininkų kredito unija, todėl norėdamas šį turtą paveldėti, ir prašė nustatyti nurodomą juridinę reikšmę turintį faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė ir priteisė iš pareiškėjo E. E. F. 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas E. E. F. yra palikėjos A. F. sūnus. Palikimo priėmimą faktiniu valdymu pareiškėjas įrodinėjo nurodydamas, kad palikėja gyveno pas jį iki pat mirties, jis turi kai kuriuos palikėjos dokumentus (pasą, invalidumo pažymėjimą). Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu buvo iš dalies paneigti, suinteresuotam asmeniui I. P. nurodžius, kad motina mirė jos namuose. Kitų tiesioginio ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių galimą turto paveldėjimą, pradedant jį faktiškai valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad apie paveldimą turtą sudarantį indėlį Pakruojo ūkininkų kredito unijoje pareiškėjas sužinojo tik praėjus 1,5 metų nuo motinos mirties. Iš pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimų teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodytas veiksmų faktas (turto perėmimas) ir pobūdis (aktyvūs veiksmai), iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje mano, kad pareiškėjas pasinaudojo netinkamu institutu, siekdamas priimti motinos palikimą, ir nesvarstė dėl kreipimosi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėjas E. E. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas, taip pat padarė procesinius teisės pažeidimus.

7. Nesutinka, kad pareiškėjo paaiškinimai apie motinos gyvenimą jo namuose buvo iš dalies paneigti suinteresuotam asmeniui I. P. nurodžius, kad motina mirė jos namuose. Motina nuo 2018 m. kovo 6 d. deklaravo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ten ir buvo jos gyvenamoji vieta. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad motina su Pakruojo ūkininkų kredito unija buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį, apie kurią pareiškėjas sužinojo jau po termino priimti palikimą pabaigos. Tik sužinojęs apie tai, pareiškėjas iškart kreipėsi į teismą, t. y. aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti jam priklausiančią paveldėjimo teisę. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką asmeninių velionio daiktų, namų apyvokos reikmenų paėmimas taip pat reiškia palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo konstatuoti, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties jos palikimą, aktyviais veiksmais pradėdamas turtą valdyti, priėmė pareiškėjas, todėl pareiškimas dėl šio fakto nustatymo turėjo būti tenkinamas. Pažymi ir tai, kad teismas, manydamas, jog bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus.

Atsiliepimas

8. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo E. E. F. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pareiškėjas E. E. F. prašo prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą – išrašą iš Gyventojų registro apie A. F. deklaruotą gyvenamąją vietą. Prašymą motyvuoja tuo, kad šį įrodymą pareiškėjas neabejotinai būtų pateikęs nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu teismas juos būtų pasiūlęs pateikti arba būtų iškilęs būtinumas. Pareiškėjo manymu, šis naujas įrodymas gali turėti esminę reikšmę šioje byloje priimant teisingą ir pagrįstą sprendimą, jo priėmimas tikrai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktu nauju įrodymu, sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, su šiuo įrodymu turėjo galimybę susipažinti byloje dalyvaujantys asmenys, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių ir priežasčių apeliacinės instancijos teismas su apeliaciniu skundu pareiškėjo pateiktą įrodymą priima į bylą ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas E. E. F. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos A. F. mirties, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pareiškėjas palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą įrodinėjo savo paaiškinimu, kad motina gyveno pas pareiškėją iki pat jos mirties, pareiškėjas ja rūpinosi, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus – motinos pasą, invalidumo pažymėjimą, 2017 m. lapkričio 24 d. terminuoto indėlio sutartį, palikėjos sudarytą su Pakruojo ūkininkų kredito unija. Suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“ ir I. P. pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštaravo Suinteresuotas asmuo I. P. teismo posėdyje tik nurodė, kad motina mirė jos namuose.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, jo atstovo, taip pat suinteresuoto asmens žodinius paaiškinimus, sprendė, kad byloje nebuvo įrodytas veiksmų faktas (turto perėmimas) ir pobūdis (aktyvūs veiksmai), iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas šiuo atveju pasinaudojo netinkamu institutu, siekdamas priimti motinos palikimą, kadangi nesvarstė galimybės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Apeliacinio skundo argumentais pareiškėjas nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų vertinimu sprendžiant dėl palikimo priėmimo, pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

16. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

17. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

18. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

21. Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad po motinos mirties pradėjo valdyti jai priklausantį turtą, pareiškėjas įrodinėjo rašytiniais paaiškinimais, kad motina gyveno pas pareiškėją iki pat jos mirties, pareiškėjas ja rūpinosi, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo rašytinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį žinomą ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį žinomą turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“ ir I. P., kita tos pačios eilės įpėdinė, pareiškėjo prašomam nustatyti juridiniam faktui neprieštaravo, tik I. P. teismo posėdyje nurodė, kad motina mirė jos namuose. Kad palikėja mirė kitoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), nei jos nuolatinė gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)), nurodyta ir pareiškėjo į bylą pateiktame viešojoje įstaigoje Rožyno šeimos klinikoje 2020 m. rugpjūčio 4 d. išduotame medicininiame mirties liudijime. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių, kad motina, neturėjusi jokio nekilnojamojo turto, gyveno pareiškėjo namuose ir pareiškėjas ja rūpinosi, po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai. Suinteresuotas asmuo I. P. neteikė pareiškėjo tokius paaiškinimus paneigiančių įrodymų, nenurodė kitų šiuos paaiškinimus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas išrašas iš Gyventojų registro taip pat patvirtina, kad A. F. nuo 2018 m. kovo 6 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

22. Nors pirmosios instancijos teismas, be kita ko, motyvavo, kad pareiškėjas nepateikė tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, patvirtinančių galimą turto pavedėjimą, pradedant jį faktiškai valdyti per 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darydamas tokias išvadas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, neįvertino to, kaip gali pasireikšti tokio turto faktinis valdymas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.), tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

23. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, motina neturėjo jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, motina iki mirties gyveno pareiškėjo namuose ir po motinos mirties pas pareiškėją liko kai kurie jos asmeniniai daiktai ir dokumentai, duomenų apie tai, kad palikėja su Pakruojo ūkininkų kredito unija buvo sudariusi terminuoto indėlio sutartį, pareiškėjas per 3 mėnesių laikotarpį nuo motinos mirties neturėjo. Pareiškėjas po motinos mirties likusius jos asmeninius daiktus ir dokumentus užvaldė, juos išsaugojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio po motinos mirties likusio turto paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis (palikėja jokio kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas palikimo priėmimo metu gavo nedidelės vertės turtą, nesudaro pagrindo jo laikyti nepriėmusiu palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, pareiškėjui pradėjus valdyti daiktą iš palikimo kaip savo turtą, yra pagrindas spręsti, kad palikimas yra priimtas. Pareiškėjas kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui (CPK 445 straipsnis).

24. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvo, kad pareiškėjas siekdamas priimti motinos palikimą, pasinaudojo netinkamu institutu, kadangi nesvarstė galimybės kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų alternatyvių palikimo priėmimo būdų. Pareiškėjas, kreipęsis su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nelaikytinas pažeidusiu įstatymo reikalavimus, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Taigi pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti būtent tokiu palikimo priėmimo būdu. Šios bylos faktinių aplinkybių kontekste reikalavimas, kad pareiškėjas inicijuotų naują teisminį procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, civilinio proceso pagrindinių tikslų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Nustatyti pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimai, taikant įrodymus ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

27. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų interesai nebuvo priešingi, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas E. E. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė