Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Tomui Tobulevičiui,

atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Arvydui Aranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl sumokėto avanso ir nuostolių priteisimo, taip pat pagal atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl šalių sudarytos sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu patikslintu ieškiniu prašo teismo jos naudai priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2300 Eur sumokėtą avansą, 3390,79 Eur nuostolių, 49,68 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė priešieškiniu prašo teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališką (duomenys neskelbtini) nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 500 Eur už iki šiol galutinai neapmokėtus pagamintus baldus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1300 Eur už iki šiol galutinai neapmokėtus pagamintus baldus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 12,5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2025-01-28 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad kreipėsi dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymo. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pagaminti baldus per 8 sav. Per 8 sav. nebuvo pagaminti. Sumokėtas avansas netenka prasmės. Sutartis nutraukta dėl esminio pažeidimo – atsakovė neįvykdė jokių prievolių iš sutarties, ieškovė negavo to, ko tikėjosi (baldų negavo). Ginčas dėl antros įmokos – pagal ieškovę mokėta pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur įmoka. Pagal sutartį 3 įmokos. Atsakovė teigia, kad 1000 Eur už kitą sutartį. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo sumokėti 3 k.: 1-ą kartą po sutarties pasirašymo, 2-ą kartą – po atsakovės informavimo, kad pagaminta, 3-ą kartą – po montavimo. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimai du: 1-ą kartą pasirašius sutartį, 2-as kartas – po montavimo ir perdavimo-priėmimo akto. Pagal šią sutartį iki montavimo nėra jokių mokėjimų. Sumokėjus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), baldai nesumontuoti. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) per 6 sav. įsipareigojo pagaminti po avanso. Baldai su defektais. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo sumontuoti iki (duomenys neskelbtini). Nebuvo sumontuoti laiku, ieškovė negalėjo išnuomoti, atsirado nuostolių. Ieškovė turi (duomenys neskelbtini) apartamentus, (duomenys neskelbtini) nebuvo sumontuota laiku. Nuostoliai – negautos pajamos. Sumontavo tik (duomenys neskelbtini) mėn. Dėl 1000 Eur mokėjimo už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kai antra įmoka turi būti 650 Eur, paaiškino, kad iš elektroninio laiško matosi, kad atsakovė prašė pinigų, finansiniai sunkumai. Pervedė ieškovė daugiau, kad greičiau baldus pagamintų, nes patiriami nuostoliai. Įmoka (duomenys neskelbtini), tuomet nebuvo sumontuoti jokie baldai. Ginčas dėl 1000 Eur, pavedime nurodyta pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); suklydo, rašė tą susirašinėjime. Šalys nukėlė baldų pagaminimo terminą tiek, kiek truko grindų pakėlimas. Baldus sumontavo vis tiek vėluojant. Terminas buvo iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo pirminis terminas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) informavo, jog grindys parengtos, todėl iki (duomenys neskelbtini) buvo terminas. Tas nebuvo atlikta. Dėl nuostolių apskaičiavimo paaiškino, kad skaičiavo išnuomotų (duomenys neskelbtini) apartamentų pajamas, ne užimtumą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mėn. pradėjo montuoti baldus. Nuostolių lentelėje „kitos išlaidos“ – galimai valymo išlaidos. (duomenys neskelbtini) turimos (duomenys neskelbtini) patalpos. Pajamų prasme nėra skirtumo, koks užimtumas.

2025-01-28 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė J. P. ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad buvo draugiški santykiai, bendravimas buvo neformalus, matosi iš Viber. (duomenys neskelbtini) R. (ieškovės (duomenys neskelbtini)) kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini), pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), terminas 6 sav. Nepateikė jokių brėžinių, matosi iš susirašinėjimo. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešė, kad bus papildoma danga ir (duomenys neskelbtini) mėn. bus galima matuoti, gaminti. Susitarė, kad gal tik komodą gamins. Kol negauna visos informacijos, nepradeda gaminti. Terminus nustato gamintojas (pagal sutartį). Brėžinius tvirtino ieškovė lėtai. Iš Viber matosi, kad vis klausia atsakovės atstovė. Ruduo gamintojams labai užimtas, visai kiti terminai. Ieškovė nurodo, kad atvyktų permatuoti – įrodymas, kad nebuvo matmenų. Ji stengėsi kuo greičiau, nes buvo geri pažįstami. Kai klientas pats keičia terminą, neinformuoja, pagal sutartį gamintojas turi teisę nustatyti terminą. Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Viber ji rašė eigą. Matosi, kad (duomenys neskelbtini) vyksta montavimo darbai. Todėl kalba apie sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mėn. prašo 1000 Eur, kad paimtų komodas. Montuojama buvo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) informavo, kad nori įmokos 650 Eur. Viber (duomenys neskelbtini) susirašinėjimas apie abi sutartis, nes vyko montavimo darbai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu informavo, kad baldai pagaminti ir pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prašo 650 Eur. Sumokėjo (duomenys neskelbtini), kai buvo susitikę viešbutyje. Sumokėjo 1000 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) mėn. ieškovė rašė, ar gali laikyti 1000 Eur avansą pagal kitą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mėn. nebuvo jokių terminų, terminus nustato gamintojas pagal 1.3. p. Paprastai gamybai reikia 6 sav. Kadangi buvo ilgalaikiai draugiški santykiai, detaliai terminų nenurodė. Neaišku, kodėl nuo (duomenys neskelbtini) terminas, kai (duomenys neskelbtini) ji prašė rankenas nupirkti. (duomenys neskelbtini) mėn. pradžioje elektroniniu laišku rašė dėl trūkumų, todėl netiesa, kad sumontuoti tik (duomenys neskelbtini) mėn. (duomenys neskelbtini) mėn. jau buvo išnuomoti apartamentai; atsakovė norėjo šalinti trūkumus. Ir tik (duomenys neskelbtini) mėn. ieškovė nurodo, kad 1000 Eur už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad baldai pagaminti (duomenys neskelbtini). Montuoja, kai sumoka. Nesumokėjo 650 Eur pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Trūkumus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasiruošę taisyti. Tai netrukdo nuomoti apartamentus. Padarė nuolaidą dėl led, nors nebuvo paruošta, nebuvo pravesta elektra. Ieškovė padarė klaidą dėl komandos, bet atsakovė sutiko padaryti nemokamai. 1000 Eur pervedė būtent pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimo matyti, kad pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuota (duomenys neskelbtini); ieškovė rašė apie trūkumus. Perdavimo-priėmimo aktą pateikė (duomenys neskelbtini) mėn. Aktą derino (duomenys neskelbtini) mėn. Pasirašė (duomenys neskelbtini) perdavimo aktą su trūkumais. Laiko, kad baldai sumontuoti (duomenys neskelbtini).

2025-01-28 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas dėl priešieškinio nurodė, kad sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) apartamentai, Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) – ieškovės (duomenys neskelbtini) buto baldai. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) liko skola 500 Eur; 7040 Eur sumokėtas avansas, (duomenys neskelbtini) – 1000 Eur. Nebuvo draudimo primokėti papildomai, dalimis sumokėti antras įmokas. Viber susirašinėjimas rodo, kad atsakovė prašė pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 1000 Eur (pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 650 Eur). Dėl klaidos – gynybinė pozicija. Jei būtų klaida, būtų iškart nurodę. Susirašinėjimas vyko betarpiškai, bet 2 mėn. apie klaidą nebuvo užsimenama. Likutis pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur (padaryta nuolaida). Baldai sumontuoti, jais naudojamasi. Neva nesinaudojo spalį, lapkritį prašo nuostolių, bet naudojasi dabar. Nėra esminiai trūkumai. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) apie pagaminimą informavo (duomenys neskelbtini), bet nesumokėjo įmokų. Pagal sutarties 3.1.2. punktą negavus antros įmokos, atsakovė neturėjo pareigos montuoti. Liko ieškovė neatsiskaičiusi 1300 Eur. Baldai sandėlyje. Matyt, nebėra poreikio baldams. Dėl nuostolių – ieškovė neįrodė nuostolių, nes nėra nė vieno įrodymo, kad nebūtų buvę galima naudotis. Nuostolių prašo tik už 2 mėn., kambariai yra nuomojami dabar, nors trūkumų nešalino (neįsileido dėl kambarių užimtumo). Pateikta sąskaita, kurios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašė, bet nėra apmokėjimo dokumentų, sumos neatitinka galutinių sumų, neaišku, už kokius konkrečius apartamentus (gal įeina ir tie 3 kambariai, dėl kurių neva nuostoliai). Neaiškus pagal sąskaitas kambarių užimtumo laipsnis. Žala turi būti reali. Nepakanka pateikti pajamas. Trūkumai nelėmė to, kad kambarys negalėjo būti išnuomotas. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta – nebuvo esminio sutarties pažeidimo, nes apie baldų pagaminimą ieškovė buvo informavusi. (duomenys neskelbtini) atsakovės informacija, kad baldai pagaminti, prašo sumokėti 650 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė nurodė, kad turėjo pagaminti per 8 sav., (duomenys neskelbtini), bet jau (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo, kad pagaminti. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad baldai pagaminti, laukia įmokos. (duomenys neskelbtini) ieškovė laiko, kad (duomenys neskelbtini) mokėjimas ne pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o – Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) baldai pagaminti, ieškovė nepadarė antros įmokos, todėl atsakovė neturėjo pareigos montuoti. Todėl sutartis nutraukta nepagrįstai. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – kai atsakovė gaus įmoką, sutartis bus vykdoma toliau, baldai bus sumontuoti. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 7040 Eur + po sumontavimo 1620 Eur, likutis 500 Eur (120 Eur nuolaida).

2025-01-28 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas dėl priešieškinio nurodė, kad nesutinka su sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu, nes ji nutraukta. Dėl sumų pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – CK 6.46 straipsnyje teisė sulaikyti mokėjimą, kol bus įvykdyta priešpriešinė prievolė. Perdavimo-priėmimo akte konstatuoti trūkumai, jie neištaisyti – įrodymai video, susirašinėjimas. Liko begalė trūkumų, baldų naudoti pagal paskirtį neįmanoma. Pagrįstai sulaikė mokėtinas sumas. Pašalinus trūkumus, sumokės likusias sumas. Ieškovė ragino atvykti sutvarkyti baldus, bet neatvyko, nurodė, kol nebus galima šalinti visuose objektuose, neatvyks.

2025-03-21 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas R. P. ((duomenys neskelbtini)) dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gavo pirminį pasiūlymą. Sutartį ruošė atsakovė. Nuo pradžių sutarties valdymas buvo atsakovės rankose. Avansu sumokėjo 80 proc. Ieškovė buvo prastesnėje būsenoje. Esminė sąlyga – terminai, nes siekia iš anksto išnuomoti butus, be to, mokėjo kredito įmokas. (duomenys neskelbtini) per Viber ši sąlyga buvo iškomunikuota, (duomenys neskelbtini) pervedė avansą, terminas – 6 savaitės ((duomenys neskelbtini)). Po sutarties pasirašymo informavo atsakovę, kad kiliminė danga bus (duomenys neskelbtini). Tai buvo susiję su 2 spintomis iš 12 baldų. Rangovas informavo, kad tas pakeitimas nėra esminis. Ieškovė informavo, kad gali montuoti, iš atsakovės matyti, kad dar nepradėjo gaminti ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) užklausus, kada bus pagaminta, atsakė, kad kitą savaitę. (duomenys neskelbtini) susitiko su atsakove, informavo, kad baldų negamina, avansą panaudojo kitų baldų gamybai. Rangovas ragino sumokėti papildomai. (duomenys neskelbtini) atsakovė rašė, kad laukia įplaukų. (duomenys neskelbtini) atsiprašinėjo, kad nepagamino. (duomenys neskelbtini) rangovo darbuotojas atvežė plokštes, jų nesumontavo. (duomenys neskelbtini) ieškovė prašė pabaigti objektą. (duomenys neskelbtini) atsakovė nustojo atsakinėti. Pradėjo ieškovė rašyti el. paštu, fiksuoti nuotraukose. Sumontuota tik (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį, kai pažadėjo sumontuoti (duomenys neskelbtini), daugiau nei 15 k. per Viber ir 5 k. el. laišku prašė įvykdyti sutartį. Nurodė daugiau negu 20 defektų, pažadėjo ištaisyti, bet iki šiol nepašalino. Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sumokėtas avansas. Turėjo pagaminti per 8 sav. Prašė atsakovė pervesti 650 Eur. Pagal sutartį privalėjo informuoti, kada pagamins ir kada montuos. Kai informavo, kad pagamino, pervedė pinigus ((duomenys neskelbtini)), per 10 d. turėjo sumontuoti. (duomenys neskelbtini) pretenzija, kad nutrauks sutartį, jei neįvykdys sutarties. Jei manė, kad 1000 Eur yra už kitą sutartį, būtų informavęs. Ieškovė nebuvo skolinga už kitą sutartį. (duomenys neskelbtini) rangovę el. paštu informavo, kad mokėjimas yra pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nutraukė sutartį. Dirbo ne pirmą kartą, iškomunikavo, kaip svarbu laiku gauti gaminius. Kai sužinojo, kad grindys kils, tarėsi su rangovu. Atsakovė sakė, kad 10 iš 12 baldų gamina, dėl 2 baldų užtruks (per kelias dienas pagamins). Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuota po (duomenys neskelbtini), nes buvo el. laiškas, kad ateis meistrai prieš (duomenys neskelbtini), kai pateikė aktą (t. 1, b. l. 91). Perdavimo – priėmimo aktas su defektais – nė vienas nepašalintas iki šiol. Neatsidaro durelės, braižosi; nesudėti led’ai. Prasidėjus konfliktui dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė nedėjo pastangų šalinti defektus. Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) – darė pavedimą telefonu ir padarė klaidą. Pervedė daugiau, nes santykiai buvo draugiški, norėjo paspartinti procesus. El. laišku (duomenys neskelbtini) ieškovė sako, kad nori užfiksuoti trūkumus, darbai nebuvo baigti, trūkumai buvo esminiai. Baldų tai dienai nebuvo galima naudoti, todėl fiksavo trūkumus. Vėlavimas buvo nuostolingas, nors trūkumus šalinti buvo poros dienų darbas. Bet nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) trūkumų nepašalino. (duomenys neskelbtini) atsakovė el. paštu patvirtino, kad darbai nebaigti, darbai vykdomi. Nuostolius apskaičiavo pagal apyvartą, atėmus išlaidas, mokesčius. Butai (duomenys neskelbtini), skaičiavo pačią mažiausią sumą. Neteko galimybės nuomoti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir po (duomenys neskelbtini) nenuomavo, nes daug ko trūko balduose. Dabar nuomoja. (duomenys neskelbtini) atėjo darbuotojas šalinti trūkumų, dalinai pašalino. Skaičiavo pagal vieno buto pelną. (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) nuomojamų objektų; sąskaita už (duomenys neskelbtini).

2025-04-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Gaminių pagaminimo ir pristatymo terminas skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), pagaminimo ir pristatymo terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.5 punktas numato, kad ieškovė gali reikalauti vienašališkai nutraukti Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visų įsipareigojimų įvykdymo, tik tuo atveju, kai atsakovė vėluoja pagaminti Gaminius pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1. punkto nurodytą terminą daugiau nei 8 savaites. 8 savaičių vėlavimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Reikalauja grąžinti ieškovės sumokėtą avansą bei antrą įmoka, bendra suma 2300 Eur. Ieškovė negavo to, ko tikėjosi pagal pasirašytą sutartį. Atsakovė kelia versiją, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) atliktas 1000 Eur mokėjimas negalėjo būti atliktas pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Viber matyti, jog atsakovė nuolat „spaudė“ ieškovę pervesti pinigus kuo ankščiau, nes jai trūksta lėšų baldų baigimui pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė prašė pervesti. (duomenys neskelbtini) ieškovė pervedė atsakovei 1000 Eur. (duomenys neskelbtini) ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, kad negavo baldų. Jeigu atsakovė būtų sąžininga rangovė, būtų informavusi ieškovę, kad negavo pinigų, todėl nemontuoja baldų. (duomenys neskelbtini) atsakovės laiškas dėl baldų. Ieškovė rašo du laiškus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir atsakovė tik po to informuoja, kad nėra gavusi antros įmokos. (duomenys neskelbtini) informuoja atsakovę apie sumokėtą 1000 Eur. Atsakovė buvo informuota, kad mokėjimas atliktas už Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas antras (galutinis) pavedimas turėjo būti atliktas tik baldus sumontavus. Abi sutartis ruošė atsakovė. (duomenys neskelbtini) ieškovė pakartotinai informuoja atsakovę, kad mokėjimas atliktas už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė šį faktą ignoruoja. Pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimai daromi taip: Pirkėjas moka Pardavėjui avansą ir paskutinį atsiskaitymą už Gaminius. Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – trys mokėjimai. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės užsakyti baldai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminti iki sutarties nutraukimo dienos. Atsakovės nuotraukos iš sandėlio neįrodo, kad supakuoti baldai yra būtent baldai, pagaminti pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nutraukus sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės ją įvykdyti. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pardavė butą. Nuostolių reikalavimą ieškovė kildina iš atsakovės pažeistos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tikėjosi nuo (duomenys neskelbtini) išnuomoti apartamentus ir gauti pajamas. Atsakovė baldus apartamentuose (duomenys neskelbtini), sumontavo tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, ieškovė reikalauja negautų pajamų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovės verslas yra trumpalaikė nuoma. Ieškovė nuostolius vertina negautų pajamų pavidalu. Ieškovė reikalauja priteisti ieškovės nuostolius iš atsakovės, vadovaujantis šiomis pagrindinėmis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis: atsakovė neįvykdė savo pareigos kylančios iš Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovė pateikė pagrįstus įrodymus ir nuostolių apskaičiavimą, kuriuo pagrindė nuostolių dydį; ieškovės nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti iš ieškovės 500,00 Eur skolą, kuri, anot atsakovės, liko neapmokėta už Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šiol gaminių trūkumai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ištaisyti ir pašalinti. CK 6.46 str. 2 d. numato, kad skolininkas taip pat turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.

2025-04-10 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas baigiamojoje kalboje nurodė, kad pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draudimo papildomai primokėti pagal šią sutartį. Atsakovė (duomenys neskelbtini) paprašė ieškovės atstovo pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 1000 Eur; mokėjimas atliktas. 6 savaičių baldų pagaminimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), t. y. baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pristatyti ir sumontuoti iki (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) baldai buvo galutinai pagaminti vėliau numatyto termino, tik (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovės atstovas pranešė, kad patalpos bus paruoštos galutiniam apmatavimui tik rugsėjo mėnesį. Įrenginėjant (duomenys neskelbtini) aukšto baldus klientas nebuvo pateikęs šių baldų brėžinių, jis pateikė tik baldų/komodų ilgius. Todėl paruošiant komodų brėžinius reikėjo suderinti aukščius ir gylius. Dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) Viber programėlėje buvo kreiptasi į ieškovės atstovą dėl (duomenys neskelbtini) komodų, jis pažadėjo atsakyti. Atsakovė atsakymą dėl komodų gavo tik (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė klausė dar kartą ieškovės atstovo, ar jam yra geri komodų aukščiai. Tai parodo, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, baldai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti gaminami nelaukiant apmatavimų. Baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminti ir paruošti montavimui tik (duomenys neskelbtini). Baldų montavimo terminas neįeina į baldų pagaminimo terminą. Ieškovės nurodomi trūkumai netrukdė naudoti baldų pagal paskirtį. Atsakovė pagrįstai nemontuoja šių baldų, kadangi ieškovė neįvykdė Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.2. punkto reikalavimo – Pirkėjas moka Pardavėjui antrą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 650,00 Eur prieš 10 d. d. pardavėjui pradedant atlikti baldų montavimo ir surinkimo darbus objekte. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagaminti. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad ieškovės užsakyti baldai pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagaminti. Buvo pateikta baldų specifikacija pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.4 punkte numatyta, kad Pardavėjas privalo pristatyti Pirkėjui pagamintą Gaminį ir atlikti numatytus montavimo darbus Šalių Sutartyje nurodytais ar atskirai suderintais terminais ir nustatyta Sutartyje atsiskaitymo tvarka. Tad akivaizdu, kad ieškovei neatsiskaičius sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.2. punkte nustatyta tvarka, atsakovei nekilo pareigos atlikti baldų montavimo darbus. Atsakovė negali būti laikoma pažeidusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vienašališkai nutraukdama sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai nesilaikė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų. Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (sutarties sudarymo metu buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pavadinimas pakeistas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)) sudarė Pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pagaminti ieškovei korpusinius baldus. Pagal šios sutarties 2.1. punktą, bendra sutarties kaina yra 8660 Eur (įskaitant PVM). Atsakovė ieškovei (duomenys neskelbtini) išrašė išankstinę sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.1. punktą 7040 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei pagaminti korpusinius baldus. Pagal šios sutarties 2.1. punktą bendra sutarties kaina yra 2600 Eur (įskaitant PVM). Ieškovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovei avansą/pirmą atsiskaitymą už baldus – 1300 Eur.

Byloje nustatyta, kad baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nesumontuoti, ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė.

Atsakovė pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) baldus sumontavo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl baldų trūkumų, atsiskaitymo už baldus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2300 Eur sumokėtą avansą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 3390,79 Eur nuostolių dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo vykdymo bei 49,68 Eur delspinigių. Ieškovės teigimu, Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukta atsakovei nustatyta tvarka ir terminais nepagaminus ir nesumontavus baldų, tuo pagrindu ieškovė prašo priteisti pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės sumokėtas sumas. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališką (duomenys neskelbtini) nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu, priteisti atsakovei iš ieškovės 1300 Eur už pagamintus baldus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur skolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, byloje kilo ginčas dėl abiejų sutarčių tinkamo vykdymo (atsiskaitymo pagal Sutartis, baldų pagaminimo, sumontavimo terminų, baldų trūkumų), Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašalio nutraukimo teisėtumo.

Šalių sutartys vadinamos pirkimo-pardavimo sutartimis. Nagrinėjamu atveju sutartimis šalys susitarė, kad atsakovė pagamins ir sumontuos sutartyje ir jos priede nurodytus gaminius (korpusinius baldus) ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti gaminius ir sumokėti už juos sutartyje numatytą kainą. Sutarčių dalykas – baldų gamyba ir montavimas pagal gaminių specifikaciją. Byloje nustatyta, kad baldai ieškovei buvo gaminami pagal individualų užsakymą, t. y. pagaminti, sumontuoti ir ieškovei perduoti baldai nebuvo standartizuoti, jie buvo specialiai pagaminti pagal ieškovės poreikius, baldai pritaikyti konkretiems ieškovės nurodytiems nekilnojamojo turto objektams, baldų gamyba ir montavimas bei šių darbų derinimas vyko kelis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šalių Sutarčių dalyką (korpusinių baldų gamyba), šalis siejo rangos teisiniai santykiai. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį, rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

Dėl Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (ne)teisėtumo.

Ieškovė Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą grindė Sutarties 6.5 punkto sąlyga, kuri numato, kad ieškovė gali reikalauti vienašališkai nutraukti Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visų įsipareigojimų įvykdymo, tik tuo atveju, kai pardavėjas vėluoja pagaminti gaminius pagal Sutarties 1.1. punkto nurodytą terminą daugiau nei 8 savaites. Tokiu atveju pardavėjas grąžina pirkėjui sumokėtą už Gaminius kainą kartu su Sutarties 6.2. punkte paminėtais delspinigiais. Taigi, vertinant Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrįstumą, svarbu nustatyti Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo aplinkybes. Kadangi abi Sutartys buvo vykdomos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, aktualus abiejų sutarčių nuostatų aiškinimas ir vykdymas, juolab kad tarp šalių kilo ginčas dėl 1000 Eur įmokos sumokėjimo, t. y. šalys skirtingai vertina, pagal kurią sutartį ši įmoka sumokėta.

Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 punktą atsakovė įsipareigojo baldus pagaminti per 6 savaičių terminą. Gamybos terminas pradedamas skaičiuoti sekančią darbo dieną po avanso gavimo iš ieškovės. Ieškovė 7440 Eur avansą sumokėjo (duomenys neskelbtini). Taigi, gamybos terminas buvo (duomenys neskelbtini).

Pagal šalių sudarytą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo pagaminti baldus ieškovei per 8 savaites. Gamybos terminas pradedamas skaičiuoti sekančią darbo dieną po avanso gavimo iš pirkėjo (kai įvykdytas Sutarties punktas 3.1.1.). Bylos duomenimis, ieškovė 1300 Eur avansą sumokėjo (duomenys neskelbtini). Taigi, gamybos terminas buvo (duomenys neskelbtini).

Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1. punktą šalys susitarė, jog už gaminius bus atsiskaitoma tokia tvarka: pirkėjas moka pardavėjui avansą/pirmą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 7040 Eur per 1 d. d. nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.1.1. punktas); Pirkėjas moka pardavėjui antrą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. - Eur prieš 2 d. d. (Sutarties 3.1.2. punktas); pirkėjas moka pardavėjui paskutinį atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 1620 Eur iškart po montavimo darbų atlikimo bei šalims pasirašius Gaminių perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 3.1.3. punktas). Taigi, pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo numatytas atsiskaitymas dviem etapais – pasirašius sutartį ir po baldų montavimo darbų, pasirašius perdavimo-priėmimo aktą.

Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1. punktas numatė, kad už gaminius bus atsiskaitoma tokia tvarka: pirkėjas moka pardavėjui avansą/pirmą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 1300 Eur per 1 d. d. nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.1.1. punktas); pirkėjas moka Pardavėjui antrą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 650 Eur prieš 10 d. d. pardavėjui pradedant atlikti baldų montavimo ir surinkimo darbus objekte (Sutarties 3.1.2. punktas); pirkėjas moka pardavėjui paskutinį atsiskaitymą už visus Gaminius su PVM, t. y. 650 Eur iškart po montavimo darbų atlikimo (Sutarties 3.1.3 punktas). Taigi, pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas atsiskaitymas trimis etapais – 1) pasirašius sutartį, 2) prieš 10 d. d. atsakovei pradedant atlikti baldų montavimo, surinkimo darbus objekte ir 3) po baldų montavimo darbų.

Bylos duomenimis, ieškovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1000 Eur įmoką, mokėjimo nurodyme nurodydama „apmokėjimas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, šiuo mokėjimu ji sumokėjo antrą įmoką pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau per klaidą nurodė ne tą sutarties numerį. Atsakovės teigimu, ieškovė 1000 Eur įmoką sumokėjo pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi abi šalys skirtingai vertina įmoką, o nuo šios faktinės aplinkybės priklauso šalių pareigų pagal sutartis vykdymo vertinimas, todėl svarbu nustatyti, pagal kurią šalių sutartį buvo sumokėta 1000 Eur įmoka.

Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Iš šalių susirašinėjimo Viber programoje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) prašė ieškovės atstovo pervesti 1000 Eur, kad atsakovė galėtų paimti pagamintus baldus, nes trūksta pinigų (el. b. failas 1, b. l. 156). Pažymėtina, kad į šį prašymą Viber programoje ieškovės atstovas neatsakė, iki (duomenys neskelbtini) šalys nesusirašinėjo. Kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, ieškovės atstovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ne kartą ragino atsakovę pristatyti baldus. (duomenys neskelbtini) atsakovė paprašė sumokėti 650 Eur įmoką pagal antrą sutartį, t. y. Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad baldai jau pagaminti (el. bylos failas 1, b. l. 159). Ieškovė (duomenys neskelbtini) sumokėjo 1000 Eur įmoką.

Kaip matyti iš susirašinėjimo elektroniniu paštu, ieškovė (duomenys neskelbtini) el. laišku teiravosi atsakovės dėl (duomenys neskelbtini) sutarties vykdymo, prašė kuo skubiau informuoti, jei jau dabar mato, kad baldų pagaminti negali (el. bylos failas 1, b. l. 149). Atsakovė, atsakydama į šį laišką, nurodė, jog ieškovė vis dar nėra sumokėjusi antros įmokos, todėl atsakovė nesupranta pretenzijos dėl jos; baldai yra pagaminti. Atsakovė nurodė, jog lauks įmokos ir baldai bus montuojami po švenčių (el. bylos failas 1, b. l. 149). Atsakydama į atsakovės el. laišką, ieškovė nurodė, kad, remiantis Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė turėjo iš anksto prieš 10 d. d. informuoti ieškovę apie baldų pristatymo į objektą dieną, o ieškovė savo ruožtu atsakovei turėjo sumokėti 650 Eur. Šiame laiške ieškovė, be kita ko, nurodė, kad informacijos iš atsakovės, jog ketina montuoti baldus, nebuvo. Be to, laiške ieškovės atstovas nurodė, kadangi J. ((duomenys neskelbtini)) prašė, (duomenys neskelbtini) sumokėjo daugiau – 1000 Eur, bet baldų iki šiol nėra (el. bylos failas 1, b. l. 149). Pakartotinė informacija atsakovei, kad (duomenys neskelbtini) mokėta už Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 151).

Ieškovės teigimu, 1000 Eur įmoka buvo sumokėta atsakovės atstovei (duomenys neskelbtini) paprašius sumokėti įmoką pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, mokėjimo nurodyme padaryta klaida, šią aplinkybę patvirtinta tai, jog pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neturėjo būti mokama antra įmoka.

Atsakovės teigimu, tai, kad (duomenys neskelbtini) įmoka buvo atlikta už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o ne sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), rodo tai, jog pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.2. punktą pirkėjas moka antrą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 650,00 Eur, tačiau ieškovė atsakovei (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur. Teismas, atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus, pažymi, kad 1000 Eur dydžio įmoka nebuvo numatyta nė vienoje iš ginčo sutarčių. Atsakovės teigimu, aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) įmoka buvo atlikta už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei išrašė galutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 8540 Eur (atsakovė pritaikė ieškovei 120 Eur nuolaidą), todėl likusi apmokėti suma pagal šią sąskaitą yra 500 Eur (minusuojant 1000 Eur), ieškovės atstovas iki šiol neišreiškė prieštaravimo dėl galutinės galimai neteisingos mokėtinos sumos. Vertindamas šias aplinkybes teismas pažymi, jog sąskaitą išrašė pati atsakovė, juolab kad atsakovė žinojo ieškovės poziciją dėl mokėjimo, nes jau nuo (duomenys neskelbtini) tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl 1000 Eur įmokos. Atsakovės teigimu, ieškovės vadovas (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Eur vykdydamas sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.2. punkto reikalavimą. Tačiau pagal Sutarties 3.1.2. punktą nėra numatyto jokio mokėjimo. Kaip minėta, pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susitarta dėl avanso sumokėjimo ir galutinio mokėjimo sumontavus baldus. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nedraudė sumokėti daugiau (ko atsakovės atstovė ir prašė), tačiau, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, jog pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) antra įmoka turėjo būti mokama tik sumontavus baldus, jog ieškovė 1000 Eur sumokėjo (duomenys neskelbtini), kai (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminti, ir prašė sumokėti antrą įmoką, darytina išvada, kad ieškovė 1000 Eur įmoką sumokėjo pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), mokėdama antrą įmoką. Aplinkybė, kad sumokėta daugiau nei numatyta Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Atsakovės teigimu, ieškovės atstovas apie baldų pagaminimą buvo informuotas nepasibaigus Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1. punkte numatytam terminui – (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šios sutarties 6.5. punkto pagrindu. Atsakovės vertinimu, ji pagrįstai nemontuoja šių baldų, kadangi ieškovė neįvykdė Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.1.2. punkto reikalavimo sumokėti antrą atsiskaitymą už Gaminius su PVM, t. y. 650,00 Eur prieš 10 d. d. pardavėjui pradedant atlikti baldų montavimo ir surinkimo darbus objekte. Byloje nustačius, kad pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) antra įmoka buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), spręstina, ar atsakovė tinkamai vykdė priešpriešines pareigas sumontuoti baldus objekte (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30 punktą; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą).

Byloje nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, kad baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminti. Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2 punktą, pagaminus gaminius, pardavėjas iš karto turi informuoti pirkėją apie gaminių pagaminimą bei suderinti su pirkėju montavimo darbų datą ir laiką. Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2 punktą pardavėjas iš anksto praneša pirkėjui apie gaminių pagaminimą ir jų pristatymą į objektą 3.2.1 punkto tinkamam vykdymui (teismo pastaba – 3.2.1 punkto Sutartyje nėra, todėl laikytina, kad nurodytas 3.1.2 punktas). Ieškovė moka atsakovei antrą atsiskaitymą už gaminius su PVM, t. y. 650 Eur prieš 10 d. d. atsakovei pradedant atlikti baldų montavimo ir surinkimo darbus objekte (Sutarties 3.1.2 punktas). Sistemiškai aiškinant Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, darytina išvada, kad, atsakovei informavus, jog baldai pagaminti, turi būti pranešta, kada bus montuojami baldai (t. y. atsakovės pareiga perduoti baldus), tokiu atveju ieškovė prieš 10 d. d. atsakovei pradedant atlikti baldų montavimo ir surinkimo darbus objekte, privalo sumokėti antrą įmoką.

Taigi, pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2 punktą atsakovė iš anksto turėjo pranešti ieškovei apie Gaminių pagaminimą ir jų pristatymo į objektą terminą, tačiau, kaip nustatyta byloje, atsakovė informavo tik apie baldų pagaminimą, reikalaudama sumokėti antrą įmoką. Byloje susiklostė faktinė situacija, kad ieškovė, atsakovei informavus apie baldų pagaminimą, bet nenurodžius montavimo termino, sumokėjo antrą įmoką. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pervedė atsakovei 1000 Eur sumą, t. y. sumokėjo beveik visą baldų kainą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.2, 3.1.2, 3.2, 5.1.4 punktus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovei sumokėjus antrą įmoką, atsakovė turėjo sumontuoti baldus per 10 d. d., t. y. iki (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir dėl šios faktinės aplinkybės nėra ginčo, kad baldai nebuvo sumontuoti išvis, nors ieškovė ne kartą ragino baldus sumontuoti (el. bylos failas 1, b. l. 142-149, 152, 153).

Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016 30 punktą; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018 28 punktą). Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas).

Nagrinėjamu atveju Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindas nustatytas 6.5 punkte, kuriame nurodyta, kad ieškovė gali reikalauti vienašališkai nutraukti Sutartį iki visų įsipareigojimų įvykdymo, tik tuo atveju, kai pardavėjas vėluoja pagaminti gaminius pagal Sutarties 1.1. punkto nurodytą terminą daugiau nei 8 savaites. Nagrinėjamu atveju šis terminas baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašo pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, nes, pasak atsakovės, baldai buvo pagaminti (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo nutraukti sutartį. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.1.4 punkte numatyta, kad atsakovė privalo pristatyti ieškovei pagamintą Gaminį ir atlikti numatytus montavimo darbus Šalių Sutartyje nurodytais ar atskirai suderintais terminais ir nustatyta Sutartyje atsiskaitymo tvarka. Kadangi ieškovė 3.1.2. punkte nustatyta tvarka sumokėjo antrą įmoką, atsakovei kilo pareiga atlikti baldų montavimo darbus. Teismo vertinimu, nurodyti sutarties pažeidimai rodo jų svarbą ieškovei, jos lūkesčius ir siekį užtikrinti, kad sutartis būtų vykdoma. Byloje nustatytų sutarties pažeidimų visuma ieškovei lemia, kad pastaroji negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat šie pažeidimai pagrįstai suteikė ieškovei pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, atmestinas.

Ieškovė prašo priteisti 2300 Eur pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtų įmokų. Atsakovė prašo, teismui laikant, kad ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimu, priteisti iš ieškovės 1300 Eur nuostolių atlyginimo pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4. punktą.

Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.5 punkto nuostatas, ieškovei vienašališkai nutraukus sutartį, atsakovė grąžina ieškovei sumokėtą už Gaminius kainą kartu su Sutarties 6.2. punkte paminėtais delspinigiais. Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4. punktą, jeigu ieškovė priima sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti jos dėl Sutarties sudarymo ir vykdymo bei nutraukimo patirtus nuostolius.

CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Taigi, pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, šalys grąžinamos į tokią padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo.

Byloje nustatyta, kad ieškovė pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso sumokėjo 2300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, vadovaujantis Sutarties 6.5 punktu, CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2300 Eur yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovės teigimu, teismui laikant, kad ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimu, atsakovė įgijo teisę į nuostolių atlyginimą pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.4. punktą. Atsakovė nurodo, kad jos nuostoliais laikytina pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likusi neapmokėta sutarties suma – 1300 Eur, nes atsakovė baldus pagamino, tačiau, ieškovei nesumokėjus, baldų nesumontavo.

Nors teisėtas sutarties nutraukimas šalis atleidžia nuo tolesnio sutarties vykdymo, tačiau net ir teisėtas sutarties nutraukimas gali turėti teisinių pasekmių, t. y. sutarties šaliai (šalims) gali sukelti atitinkamus turtinius praradimus, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, o tokius praradimus patyrusi šalis gali reikalauti juos kompensuoti. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo savo sutartines prievoles privalo vykdyti tinkamai ir laiku. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius tiek įstatymuose, tiek ir sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atsakingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti asmuo, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Taikant sutartinę atsakomybę svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-412/2008).

CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

Nagrinėjamu atveju, atsakovė, priešieškiniu prašydama priteisti iš ieškovės 1300 Eur nuostolių, neįrodė (neįrodinėjo) nė vienos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1300 Eur nuostolių atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 49,68 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (ieškinio pareiškimo dienos), t. y. už 108 dienas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.5. punktą ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį, atsakovė grąžina ieškovei sumokėtą už Gaminius kainą kartu su Sutarties 6.2. punkte paminėtais delspinigiais. Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.2. punktą ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės delspinigius po 0,02 procento nuo Sutarties bendros kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, atsakovei laiku neįvykdžius Sutarties 1.1. bei 1.2 punktų, jeigu dėl jo nėra sutarta kitaip.

Ieškovė byloje pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę, kurioje pagal atsakovės grąžintiną ieškovės sumokėtą už Gaminius kainą (2300 Eur) paskaičiuota 0,02 proc. dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (baldų gamybos termino pabaiga) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė prievolės pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu sutartis buvo nutraukta, vadovaujantis Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6.5. punktu, ieškovei iš atsakovės priteistina 49,68 Eur delspinigių (CK 6.72 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, Sutarties 6.5 punktas).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 500 Eur skolą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 500 Eur už baldus pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, nesutikdama su reikalavimu, nurodo, kad ieškovė sulaikė galutinį atsiskaitymą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes baldai yra su trūkumais, kurių atsakovė neištaisė.

Bylos duomenimis, atsakovė (duomenys neskelbtini) ieškovei išrašė galutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 8540 Eur sumai. Atsakovės teigimu, šios sąskaitos suma yra mažesnė nei sutartyje numatyta 8660 Eur suma, kadangi atsakovė pritaikė ieškovei 120 Eur nuolaidą už LED apšvietimo nebuvimą. Atsakovė nurodo, kadangi ieškovė yra sumokėjusi 7040 Eur avansą ir 1000 Eur, likusi apmokėti suma pagal sąskaitą yra 500 Eur. Šioje byloje konstatuota, kad 1000 Eur įmoka sumokėta ne pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, neapmokėta suma pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 1500 Eur.

Pagal CPK 135 straipsnio, kuriame nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui, 1 dalies 2 ir 4 punktų nuostatas, ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas). Pagal dispozityvumo principą, ieškinio faktinį pagrindą ar ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Dispozityviose bylose savo iniciatyva keisti šių ieškinio elementų teismas negali. Atsižvelgiant į tai, teismas reikalavimą priteisti skolą nagrinėja pagal priešieškinyje suformuluotą pagrindą ir dalyką.

Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1. punktą ieškovė moka atsakovei avansą/pirmą atsiskaitymą už gaminius (Sutarties 3.1.1. p.), o paskutinį atsiskaitymą už Gaminius ieškovė moka iškart po montavimo darbų atlikimo bei šalims pasirašius Gaminių perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 3.1.3 p.).

Kaip minėta, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (CK 6.644, 6.445 straipsniai). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminti (duomenys neskelbtini) pradžioje. Tarp šalių kilo ginčas, kada baldai buvo sumontuoti – ieškovės teigimu, baldai sumontuoti (duomenys neskelbtini) mėn., o pagal atsakovę – (duomenys neskelbtini) mėnesį. Iš susirašinėjimo Viber programoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) baldai dar nebuvo sumontuoti (el. bylos failas 3, b. l. 6). Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovas nurodo, kad baldai nesumontuoti, liko tokie darbai: vienos virtuvės šaldytuvo durys kreivai įdėtos ir neužsidaro, dviejų virtuvių šaldytuvų ir šaldytuvo durelių montavimas neatliktas, dviejų virtuvių durelių rankenų montavimas neatliktas, visose trijose virtuvėse nesumontuotas apatinis fasadas, nesurinkta viena komoda, dviejų virtuvių durelių rankenų montavimas neatliktas, visose spintose nesudėti atidarymo mechanizmai paspaudus, abi spintos nišose nepabaigtos, nepritvirtintos prie sienos, nėra vidaus detalių (el. bylos failas 2, b. l. 139). (duomenys neskelbtini) ieškovės atstovas elektroniniame laiške nurodo, jog peržiūrėjo iki (duomenys neskelbtini) atliktus darbus ir nustatė trūkumus. Įvertinus nurodytų trūkumų pobūdį (trūksta lentynų, pakabų pakabinimo skersinių, durelės apipaišytos, trūksta spintų apvadų, tarpai tarp komodų durų ir pan.), darytina išvada, kad baldai buvo sumontuoti iki (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 2, b. l. 140-141).

Atsakovė priešieškinyje teigia, kad ieškovė vengia atsiskaityti pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepasirašo priėmimo - perdavimo akto. Nustatyta, kad ieškovė, įvertinusi sumontuotų baldų kokybę, pateikė atsakovei pastabas, nusiųsdama elektroninius laiškus bei surašydama, kokius defektus būtina pašalinti, atitinkamai atsakovė taip pat elektroniniais laiškais teikė savo pastabas, iš dalies su nurodytais trūkumais sutiko (el. bylos failas 1, b. l. 142-143, 145-149; el. bylos failas 2, b. l. 14-18). Byloje taip pat pateiktas abiejų šalių elektroniniais parašais pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 2, (duomenys neskelbtini) m. DOK-(duomenys neskelbtini); atkreiptinas dėmesys, kad suformatuotoje el. byloje, 1 failo b. l. 113-125 elektroninių parašų nesimato).

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad atsakovės pagaminti ir sumontuoti baldai ieškovei buvo perduoti ir darbų rezultatu ieškovė naudojosi nuomodama apartamentus. Ieškovė baldų trūkumus įrodinėjo šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu, (duomenys neskelbtini) apžiūros metu atliktais vaizdo įrašais (el. bylos popierinis priedas, b. l. 4). Iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) elektroninių laiškų matyti, kad ieškovės atstovas atsakovei nurodo pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintų baldų trūkumus (el. bylos failas 1, b. l. 142-146). Atsakovė, kaip minėta, dėl dalies ieškovės nurodytų trūkumų sutiko (el. bylos failas 1, b. l. 146-148). Pateikiamoje vaizdo medžiagoje taip pat matyti, kad atsakovės atstovė J. P. sutinka su trūkumais, kurie yra nurodyti priėmimo-perdavimo akte ir šalių susirašinėjime: išlyginti dureles, uždėti cokolio gumas, nutrinti pieštukus, po stalu įdėti metalinį strypą. Tarp šalių kilo ginčas dėl LED apšvietimo, spintų apvadų nebuvimo, atsakovė taip pat nesutiko, kad po spintele trūksta trečios kojelės, nes ji nėra numatyta baldų specifikacijoje, dėl rozetės angos spintoje, nes ji visada taip yra išpjaunama, kad galima būtų rozetėmis naudotis. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas iki šiol nėra baigtas, nes yra pateiktas baldų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame yra fiksuoti visi darbų trūkumai ir atsakovė iki šiol neįvykdė savo įsipareigojimo pašalinti šiuos trūkumus (el. bylos failas 1, b. l. 20-33). Kaip matyti iš byloje pateikto perdavimo – priėmimo akto, dalis elektroniniuose laiškuose nurodytų trūkumų pašalinti, t. y. įdėtos lentynos, pakabų kabinimo skersiniai, plokštės („nugarėlės“) spintose. Be to, dėl LED apšvietimo atsakovė sumažino kainą (120 Eur), ieškovė neginčijo dydžio.

Šiame kontekste, ieškovei teigiant buvus baldų trūkumų, teismas atkreipia dėmesį į rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu. CK 6.658 straipsnio nuostatos numato užsakovui ne tik teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, bet ir nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo, – atsisakyti sutarties ir (arba) reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita (CK 6.658 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, pagal CK 6.658 straipsnio 5 dalį, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

Nustatyta, kad šalys derino laiką, kada trūkumai, dėl kurių tarp šalių nebuvo ginčo, galėtų būti pašalinti. Bylos duomenimis, atsakovė paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) d.(t. y. jau iškėlus civilinę bylą) kreipėsi į ieškovę dėl trūkumų, su kuriais sutinka abi šalys, ištaisymo, tačiau ieškovė nesudarė sąlygų trūkumų ištaisymui.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Įvertinus baldų perdavimo-priėmimo akte nurodytų trūkumų pobūdį (komodose nesumontuotos plastikinės pagalvėlės minkštam užsidarymui, tušinuku apipaišyti virtuvės fasadai ties kiekviena rankena, spintose nėra apvadų, nelygūs tarpai tarp fasadų ir pan.) nėra pagrindo daryti išvadą, kad visi pagaminti ir sumontuoti baldai jų perdavimo metu buvo su tokiais trūkumais, kurie neleido gaminiais naudotis pagal paskirtį. Nustatyta, kad apartamentai buvo naudojami.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, nesutikdama su prievole visiškai atsiskaityti su atsakove, laikė, kad ji turi teisę sulaikyti prievolės vykdymą. Pažymėtina, kad ieškovė nereiškė reikalavimo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, sprendžia, kad pagal baldų trūkumų mastą neproporcinga ir neteisinga spręsti, kad ieškovė neturi prievolės atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 500 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3390,79 Eur nuostolių (negautų pajamų). Ieškovės teigimu, atsakovė neįvykdė savo pareigos, kylančios iš Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir vėlavo pristatyti bei sumontuoti baldus, dėl ko ieškovė realiai negalėjo išnuomoti apartamentų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su pareikštu reikalavimu, nurodo, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio, taip pat neįrodė, kad pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovės veiksmų.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) <...>, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, šaliai, pareiškusiai reikalavimą dėl nuostolių, patirtų kitai šaliai netinkamai vykdant sutartį, atlyginimo tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), jai padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis), sutarties šalies atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008 ir kt.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis.

Byloje, remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovei priklauso (duomenys neskelbtini) apartamentai, adresu (duomenys neskelbtini), kurių trijuose pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsakyti korpusiniai baldai. Ieškovės teigimu, ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apartamentus ieškovė nuomojo, o (duomenys neskelbtini), kuriuose atsakovė nesumontavo baldų nustatytais terminais, ieškovė negalėjo išnuomoti. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), baldus pristatė ir sumontavo tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, praleidusi terminą, iki šiol pažeidimo nepašalino, nes baldų trūkumai iki šiol egzistuoja. Taigi, reikalavimą priteisti nuostolius ieškovė kildina iš atsakovės pažeistos Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė, kad atsakovė pagamins baldus per 6 savaičių terminą (Sutarties 1.1 punktas). Gamybos terminas pradedamas skaičiuoti sekančią darbo dieną po avanso gavimo iš ieškovės gavimo. Ieškovė atsakovės išankstinę sąskaitą apmokėjo (duomenys neskelbtini), todėl 6 savaičių baldų pagaminimo terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), taigi, baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pagaminti iki (duomenys neskelbtini).

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad baldai pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagaminti (duomenys neskelbtini) pradžioje. Tarp šalių kilo ginčas, kada baldai buvo sumontuoti – ieškovės teigimu, baldai sumontuoti (duomenys neskelbtini) mėn., o pagal atsakovę – (duomenys neskelbtini) mėnesį. Teismas šioje byloje konstatavo, kad baldai buvo sumontuoti (duomenys neskelbtini) pradžioje (el. bylos failas 2, b. l. 140-141).

Atsakovės teigimu, baldai buvo galutinai pagaminti vėliau numatyto termino, tik (duomenys neskelbtini) rudenį, nes (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovės atstovas pranešė, kad patalpos bus paruoštos galutiniam apmatavimui tik rugsėjo mėnesį. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, baldų specifikacija buvo suderinta Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytu laiku, tačiau ieškovės atstovas (duomenys neskelbtini) informavo atsakovės atstovę, jog grindų aukštis kils (duomenys neskelbtini) cm ((duomenys neskelbtini) mėn.). Atsakovė raštiškai nurodė, kad kiliminės dangos aukštis reikšmingas tik dėl dviejų nišose esančių spintų (el. bylos failas 1, b. l. 155), kad spintas pagamins per kelias dienas ir vėlavimo nebus (el. bylos failas 1, b. l. 154). Tačiau, kaip nustatyta byloje, baldų montavimas užtruko ilgiau nei iki (duomenys neskelbtini).

Atsakovės teigimu, baldų montavimo terminas neįeina į pagaminimo terminą. Sistemiškai vertinant Sutarties 1.1., 1.3-1.5 punktų nuostatas, darytina išvada, kad šalys sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė dėl baldų pagaminimo bei sumontavimo terminų, kurie gali būti atitinkamai pratęsti tiek, kiek dėl ieškovės kaltės atsakovė negalėjo sumontuoti baldų. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad terminas „atitinkamai“ reiškia ne nustatyti naują, neapibrėžtą ir nuo atsakovės priklausantį, terminą (kaip nurodė atsakovė), o pratęsti 6 savaičių gamybos ir montavimo terminą tiek dienų, kiek užtruko tenkinant ieškovės papildomą prašymą dėl specifikacijos ar objekto neparuošimą darbų atlikimui.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovės verslas yra (duomenys neskelbtini). Apartamentai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo užsakyti pagaminti pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) baldai, buvo numatyti išnuomoti (duomenys neskelbtini) nuo baldų sumontavimo dienos. Atsakovės pareiga sumontuoti baldus iki (duomenys neskelbtini) nebuvo įvykdyta, todėl, pasak ieškovės, ji neteko galimybės nuomoti butų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuostolius vertina negautų pajamų pavidalu. Nuostolių yra prašoma už pusantro mėnesio, nes, kaip nurodo ieškovė, tuo laikotarpiu kambariais dėl baldų montavimo trūkumų nebuvo galima naudotis. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai yra prieštaringi, nes, viena vertus, ji nurodo, kad ji neteko galimybės nuomoti butų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl nesumontuotų baldų, kita vertus, ieškovė teigia, kad atsakovė iki šiol ieškovės nurodomų trūkumų nėra ištaisiusi, tačiau ieškovė šiais kambariais ir juose esančiais baldais naudojasi.

Ieškovės teigimu, dėl laiku nesumontuotų baldų ji negalėjo išnuomoti trijų apartamentų. Byloje nustatyta, kad su tam tikrais trūkumais baldai buvo sumontuoti (duomenys neskelbtini) mėnesio pradžioje. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nebūtų buvę galimybės naudotis (duomenys neskelbtini) apartamentais, į kuriuos buvo sumontuoti ginčo baldai.

Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį iš nuomotų objektų gavo 8439,35 Eur pajamų, (duomenys neskelbtini) mėnesį – 11 782,73 Eur. Nuostolius ieškovė apskaičiuoja tokiu būdu: iš visų gautų pajamų iš objektų atimamos tuo laikotarpiu patirtos išlaidos, gauto pelno suma padalinama iš (duomenys neskelbtini) apartamentų, gaunamas pelnas už vieną apartamentą. Taigi, ieškovės paskaičiuoti nuostoliai už (duomenys neskelbtini) mėnesius sudaro (duomenys neskelbtini) mėnesio negautos pajamos (1122,84 Eur) ir (duomenys neskelbtini) mėnesio negautos pajamos (2866,32 Eur), viso 3989,16 Eur. Iš šių pajamų atimamas 15 proc. pelno mokestis (598,37 Eur), todėl bendra negautų pajamų suma yra lygi 3390,79 Eur.

Nuomotų objektų pajamos yra grindžiamos pateikiamomis sąskaitomis iš rezervacijų sistemų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad iš pateiktų pajamų ataskaitų nėra galimybės nustatyti, už kokius objektus yra išrašytos sąskaitos, kokie kambariai į šias sąskaitas įeina (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovė neįrodė, kad pajamos buvo numatytos gauti iš anksto. Byloje nepateikta duomenų, ar visi kambariai nuomojami už tokią pat kainą, kad būtų galimybė nustatyti realias negautas pajamas. Kaip matyti iš pateiktos nuostolių paskaičiavimo lentelės (el. bylos failas 2, b. l. 52), išlaidas sudaro komisiniai, mokesčiai už komunalines paslaugas, skalbimas ir kitos išlaidos. Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų, kas sudaro kitas išlaidas.

Ieškovės argumentus, kad dėl laiku nesumontuotų baldų ji negalėjo išnuomoti trijų apartamentų teismas pripažįsta deklaratyviais, ieškovė neįrodė, kad pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Nagrinėjamu atveju, ieškovei neįrodžius žalos, kaip vienos iš būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, taip pat priežastinio ryšio, ieškovų reikalavimas dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo ir žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistinos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsniu, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. O tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, jog procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-969/2020; 2021 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-611/2021). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteisiant 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2349,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti procesines palūkanas.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 12,5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas) yra taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai, jų sudarytas sandoris yra komercinio pobūdžio, todėl jam yra taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Pagal įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos (Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Priešieškinio pateikimo momentu procesinėms palūkanoms apskaičiuoti taikytina 2024 m. sausio 1 d. galiojanti palūkanų norma – 4,5 proc. (8 + 4,5), todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 12,5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 500 Eur sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 129 Eur žyminio mokesčio, 7695,60 Eur atstovavimo išlaidų (už ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį, dubliko parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), iš viso – 7824,6 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 248 Eur žyminio mokesčio, 4950 Eur atstovavimo išlaidų (už priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose), iš viso – 5198 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į reikalavimų sudėtingumą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, trukmę, teismas daro išvadą, kad šalių nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.

Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 41 proc. ieškinio ir 28 proc. priešieškinio reikalavimų) (atitinkamai atmesta 59 proc. ieškinio ir 72 proc. priešieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (56,5 proc.) 4420,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų ir patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (43,5 proc.) – 2261,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisia 2159,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 4,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad priteistina suma neviršija valstybės nustatytos minimalios priteistinos sumos (8 Eur), todėl ji iš šalių nepriteisiama (CPK 92, 96 straipsniai, Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) sumokėtą avansą, 49,68 Eur (keturiasdešimt devynis eurus, 68 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2349,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2159,77 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus, 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) skolos, 12,5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 500 Eur sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.