Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugų ratas“ pareiškimą dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės V. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pagal kreditorės UAB „Paslaugų ratas“ pateiktą pareiškimą Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė teismo įsakymą dėl 269,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 119,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 Eur žyminio mokesčio, 108,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų) iš skolininkės V. K. išieškojimo.

2. Skolininkė 2023 m. liepos 12 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

3. Teisėjo 2023 m. liepos 12 d. rezoliucija atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti ir skolininkės prieštaravimai priimti. Kreditorei pranešta, kad ji ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

4. Teisme 2023 m. liepos 19 d. gautas kreditorės prašymas išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Nurodė, kad skolininkė kartu su prieštaravimais pateikė banko išrašą, patvirtinantį, kad 2023 m. liepos 11 d. skolą sumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio dalyko neliko, prašo teismo nutartimi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad civilinė byla nutraukta neįsigilinus į visą situaciją ir neįvertinus, ar išieškoma suma yra taisyklingai paskaičiuota. Sutiktina, kad buvo teikiamos šildymo paslaugos, bet nauja paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta ir pateiktos sąskaitos, neaišku, ar yra adekvačiai apskaičiuotos. Bylos metu skolininkės prieštaravime pateikta informacija nebuvo įvertinta ir pakomentuota, neaišku, kaip kreditorė skaičiuoja mokesčius už paslaugas, ir galimos sąskaitos gali būti apskaičiuotos netaisyklingai, taip pat nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis, teiraujantis įmonės elektroniniu paštu išrašomos sąskaitos nebuvo pakomentuotos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl prašymų išreikalauti įrodymus

14. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

16. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

17. Skolininkė, be kita ko, atskiruoju skundu prašo liepti kreditorei pateikti skaičiavimus dėl suformuotų sąskaitų, patikslinti, ar reikalauta suma buvo teisėta ir taisyklingai apskaičiuota, pasiaiškinti, kodėl į elektroninius laiškus nėra atsakoma, kai yra teiraujamasi už pateikiamas sąskaitas. Be to, 2023 m. spalio 18 d. apeliacinės instancijos teisme gautas skolininkės prašymas liepti kreditorei pateikti išsamų skolos paskaičiavimą. Skolininkė nenurodė ir teismas nenustatė, kokias reikšmingas aplinkybes šioje byloje turi patvirtinti arba paneigti skolininkės prašomi išreikalauti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo prašymai išreikalauti naujus įrodymus netenkintini, o 2023 m. spalio 18 d. apeliacinės instancijos teisme gautą skolininkės prašymą atsisakytina priimti.

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria panaikintas Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. teismo įsakymas civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Paslaugų ratas“ pareiškimą dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės V. K., civilinė byla nutraukta ir priteista iš skolininkės 119,90 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei.

19. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad civilinė byla nutraukta neįsigilinus į visą situaciją, neįvertinus, ar išieškoma suma yra teisingai apskaičiuota, nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kreditoriumi.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

20. Pažymėtina, kad tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams.

21. Teismo įsakymo institutas priskirtinas supaprastintam civiliniam procesui, kuriame taikomas teismo įsakymo išdavimo „be įrodymų“ modelis. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXIII CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodyta reikalavimo suma, reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė reiškiamą reikalavimą – priteisti 269,75 Eur skolos sumą ir reikalavimo faktinį pagrindą – 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0024487, – 39,25 Eur sumos, 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0024610, – 34,67 Eur sumos, 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0024736, – 33,95 Eur sumos, 2022 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0024858, – 19,31 Eur sumos, 2022 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0025431, – 31,82 Eur sumos, 2023 m. sausio 11 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0025589, – 34,73 Eur sumos, 2023 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0025774, – 28,52 Eur sumos, 2023 m. kovo 10 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0025935, – 25,01 Eur sumos, 2023 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita faktūra, serija PRS Nr. 0026089, – 22,49 Eur sumos, kurios buvo išrašytos ir pateiktos skolininkei V. K. už 2022–2023 m. šildymo sezono metu skirtą šilumos energijos kiekį skolininkui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog skolininkė iki šiol yra neatsiskaičiusi. Kreditorė taip pat prašė priteisti 119,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 Eur žyminio mokesčio, 108,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų).

23. Pagal kreditorės UAB „Paslaugų ratas“ pateiktą pareiškimą Plungės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. priėmė teismo įsakymą dėl 269,75 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei 119,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 Eur žyminio mokesčio, 108,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų) iš skolininkės V. K. išieškojimo.

24. Pagal CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Pagal CPK 436 straipsnio 7 dalį teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas; teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui; jeigu skolininkas dalį kreditoriaus reikalavimo įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimo pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios kreditoriaus reikalavimo dalies pagrįstumo (CPK 439 straipsnio 1 dalis). Taigi tolesnė šio proceso eiga priklauso nuo skolininko prieštaravimų.

25. Kasacinio teismo išaiškinta, jog pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Be to, kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendžiant teismo įsakymo dėl skolos priteisimo išdavimo klausimą, reikalavimas nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja, o tai reiškia, kad teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014).

26. Remiantis CPK 439 straipsnio 7 dalimi, jeigu skolininkas per 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Byloje nėra ginčo, jog skolininkė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymu sutinka iš dalies ir sąskaitą už šildymą apmokėjo. Kartu skolininkė pateikė 2023 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą Nr. 11, iš kurio matyti, kad skolininkė kreditorei pervedė 269,75 Eur, t. y. padengė visą teismo įsakymu priteistos skolos sumą. Tai, jog tiek prieštaravimuose dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, tiek atskirajame skunde skolininkė vis dėlto kelia abejones (skolininkė nėra tikra, jos teigimu, jai nėra teikiama informacija) dėl skolos apskaičiavimo teisingumo ir pagrindo, nekeičia esminės aplinkybės, jog skolininkė su reikalavimu sutiko ir jį įvykdė. Šie skolininkės argumentai galėjo būti reiškiami ir teismo vertinami ginčo teisenoje, jei skolininkė su kreditorės reikalavimu nebūtų sutikusi ir jo įvykdžiusi, t. y. jei skolininkė dėl kreditorės pateikto pareiškimo – dėl pagrindinio reikalavimo priteisti skolą – būtų pateikusi prieštaravimus, o kreditorė dėl šio reikalavimo būtų pareiškusi ieškinį. Taigi darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 7 dalimi, teismo įsakymas buvo panaikintas ir byla buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

27. Be kita ko, skolininkė pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti jos pačios. Pagal CPK 439 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus tik dėl teismo įsakymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

29. Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, skolininkė su reikalavimu sutiko ir jį įvykdė, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentams, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininkės veiksmų, todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės prieštaravimuose dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad jai kyla abejonių (ji nėra tikra ir jai nėra aišku) ar apskritai reikia apmokėti sąskaitas, ar tikrai sąskaitose esančios sumos yra apskaičiuotos pagal skolininkės turimą nekilnojamojo turto plotą, nėra duomenų, ar skolininkės sumokėtos įmokos pagal išrašytas sąskaitas tikrai pasieks tiekėją, nėra duomenų, kaip buvo apskaičiuotos sąskaitos, kreditorė skolininkei neteikia informacijos, nepakomentuoja sąskaitų ir pan. nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkė negalėjo apmokėti kreditorės skolininkei išrašytų sąskaitų dėl kreditorės kaltės. Skolininkė net gi neteigia, kad skola jai paskaičiuota nepagrįstai ar neteisingai ir tik nurodo, kad ji nėra visiškai įsitikinusi. Skolininkė neteikė duomenų, kad kokiu nors būdu iki teismo įsakymo išdavimo būtų gynusi savo teisę gauti informaciją iš kreditorės. Skolininkė visas aplinkybes ir neaiškumus turėjo teisę aiškintis iki kreditorės kreipimosi į teismą ir teismo įsakymo išdavimo ir pagal tai spręsti ar sutikti, sutikti iš dalies arba nesutikti su išduotu teismo įsakymu. Tai, kad skolininkė jau po teismo įsakymo išdavimo vis dėl to prašo pakomentuoti, detalizuoti, paaiškinti ir pan. kreditorės išrašytas sąskaitas, nepaneigia skolininkės kaltės dėl kreditorei susidariusių bylinėjimosi išlaidų, tuo labiau, kad skolininkė su teismo įsakymu sutiko ir jį įvykdė.

31. Taigi darytina išvada, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, 439 straipsnio 4 dalimi, teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš skolininkės. Skolininkė ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau ir išsamiau dėl to nepasisako.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

35. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės atskirasis skundas netenkintinas, laikytina, jog sprendimas priimtas kreditorės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog kreditorė apeliacinės instancijos teisme patyrė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Prašomas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijomis nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios. Atsižvelgiant į tai, kreditorei iš skolininkės priteistina 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirojo skundo prašymų išreikalauti naujus įrodymus netenkinti.

Skolininkės prašymą išreikalauti naujus įrodymus (teisme gautas 2023 m. spalio 18 d.) atsisakyti priimti.

Atskirąjį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugų ratas“ priteisti iš skolininkės V. K. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.