Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2025-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-147-988/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-10Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-03-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-10
Bylos Nr.
1-147-988/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17358-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
A. T., D. Z.
Civilinis ieškovas
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-147-988/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17358-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.4.1; 1.2.14.4.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui,kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui A. S.,kaltinamajam D. Z., jo gynėjui advokatui A. A.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta Vilniaus miesto sav., teistas:

1. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendis: paskirta suderintina su BK 180 straipsnio 3 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2024 m. kovo 22 d. lygtinai paleistas (neatlikta bausmės dalis 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai 1 (viena) diena, 2024 m. kovo 22 d. įtrauktas į Probuojamų asmens duomenų registrą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje.

D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Elektrėnuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta, D. Z. ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis);

3. Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL baudos bausme, bauda išieškota 2010 m. gegužės 7 d., teistumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. ir D. Z., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodami kitokią psichinę prievartą, prievartavo svetimą turtą, o būtent: jie, turėdami vieningą tyčią užvaldyti M. T. turtą (pinigus), laikotarpiu 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu, pasidalinę vaidmenimis, D. Z. padedant padaryti nusikalstamą veiką, duodant patarimus M. T. susitikti su A. T., tokiu būdu planuojant ir organizuojant jų susitikimus (duomenys neskelbtini), A. T. ir D. Z. ne mažiau kaip keturis kartus susitikdami su M. T. automobilių savitarnos plovyklos aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei prie „IKI“ prekybos centro aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), siekdami įbauginti M. T. ir palaužti jo valią, grasino „rimtesnių vyrukų“ atvykimu ir didesnių sumų reikalavimu, buto bei automobilio pardavimu ateityje ir kitomis neigiamomis pasekmėmis jam pačiam bei jo artimiesiems, vertė nukentėjusįjį „už ramų gyvenimą“ perduoti jiems įvairias pinigų sumas, nurodydami pinigų perdavimo terminą (laiką) ir vietas. Tokiu būdu A. T. ir D. Z. bendrais veiksmais, panaudodami psichinę prievartą, savo naudai išreikalavo iš M. T. 8 000 eurų, o nukentėjusysis šią pinigų sumą perdavė A. T..

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, o D. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje.

A. T., neturėdamas teisėto pagrindo, prievartavo svetimą turtą panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, o būtent: A. T., 2024 m. gegužės 8 d., apie 12 val. 30 min., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. T. gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti M. T. ir palaužti jo valią, grasindamas nuvežti nukentėjusįjį į mišką ir pakasti bei naudodamas kitą psichinę prievartą, atvirai vertė M. T. perduoti jam savo pinigus, t. y. už „ramų gyvenimą“ reikalavo kas mėnesį mokėti jam po 2 000 Eur, o nukentėjusiajam atsisakius, tyčia sudavė jam ranka vieną smūgį į veidą, nuo ko M. T. pargriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kūno lūžį kampo srityje, 38 danties netekimą ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. T. parodė, kad su kaltinimu nesutinka. 2023 m. dar atlikinėjo bausmę atvirojoje kolonijoje, kasdien važinėjo į darbą (duomenys neskelbtini). Susitiko su D., seniai buvo nesimatę, pabendravo, kalba buvo apie sportą. Jo paprašė, kad padėtų su sporto papildais. Pasakė, kad gali padėti. Supažindino su M. T., jie tada trise susitiko (duomenys neskelbtini). M. T. jam atvežė sportui papildų, pinigų nepaėmė, nes jis žinojo, kad jis sėdėjęs. Po kurio laiko jam paskambino D., pasakė, kad M. T. nori susitikti, nori įsigyti narkotinių medžiagų, klausė, ar gali padėti. Atsakė, kad gali. Ekspromtu kilo mintis jį apgauti. M. T. pirmą kartą 1500 ar 2000 padavė, aišku, jokių narkotinių medžiagų jam nedavė ir nesiruošė to daryti. M. T. atvežė 2000, jis sakė, kad kainuoja daug daugiau. Norėjo dalimis. Pasakė, taip nesidaro, jei nori kažkokį kiekį nusipirkti, reikia visus pinigus duoti. Jis vis prašė tų narkotikų, kad parodytų, kur jie guli. Iš M. T. niekada nieko nereikalavo, jokio spaudimo nedarė, viskas visada buvo draugiškai. Jis buvo pririštas prie tos situacijos, nes buvo kažkiek pinigų padavęs. Po kažkiek laiko jam paskambino M. T. ir vis reikalavo tų narkotikų. Jis pasakė, kad reikia dar duoti pinigų, tada galės duoti tuos narkotikus. M. T. pasakė, kad dabar neturi. Per kokią savaitę turėtų surinkti. Po kurio laiko, matyt, jis jau buvo surinkęs pinigus, paskambino D., jie susitiko, jis dar kažkiek padavė, atrodo, 2000. Iš viso kalba ėjo apie 8000 Eur. Nežino, kodėl pareigūnai į tai neatkreipė dėmesio. Galbūt bijojo pareigūnams sakyti, kad jis norėjo įsigyti narkotikus. Pirmą kartą prašė narkotikų 2023 m. gruodį, prieš šventes. Iš viso buvo susitikę 4 kartus, susitikimuose dalyvavo D. Z.. Ką kalbėdavo susitikimų metu, tiksliai nepamena. Buvo susitikę plovykloje, prie parduotuvės „IKI“. Jis prašė amfetamino, kokio kiekio norėjo, jau nepamena, apie 10 kg, kuriuos turėjo jam parduoti už 8000 eurų. Visais tais atvejais buvo kartu su D. Z., bet kai susimušė, tai buvo vienas. Pirmo susitikimo metu nebuvo kalbėta apie narkotines, psichotropines medžiagas. Toks pokalbis buvo antro susitikimo metu. Ir susitikimas buvo tuo tikslu. D. Z. girdėjo jų pokalbį apie amfetaminą. D. Z. dalies už tarpininkavimą neprašė, visus pinigus jis paėmė sau. D. Z. dalyvavo, nes jis prašė, nenorėjo tiesiogiai bendrauti su M. T., taip kažkaip patogiau buvo. Jo idėja buvo, kad yra reikalingas D. Z. tuose susitikimuose. D. Z. nekalbėjo, kalbėjo jis visą laiką. Jie buvo kaip draugai, tai gal, kad būtų ramiau M. T., prašė, kad D. būtų. Dėl to smūgio. Vieną dieną važiavo į darbą, vėlavo, paėmė taksi, važiuodamas pro (duomenys neskelbtini), pamatė M. T. mašiną. Prie M. T. namų privažiavo jis ir vairuotojas, automobilyje buvo dviese. Prieš tai draugas jam skambino, kad jo dukra apsinuodijo iš M. T. nupirktais papildais, gulėjo ligoninėje. Apsinuodijo nepilnametė draugo dukra, bet nesakys draugo duomenų. Su juo kalbėjo, norėjo paprašyti duoti parodymus, bet išvažiavo į užsienį gyventi. Apsinuodijimas buvo gal pavasarį, kai jie susimušė, tai tą dieną, t. y. gegužės 8 d., ir sužinojo iš to paties draugo. Draugas jam paskambino, jie bendravo. Draugas iš jo nieko nenorėjo, tiesiog pasidalino, kad problema, kažkur (duomenys neskelbtini) įsigijo. Nežino, ar draugas kaip nors aiškinosi su M. T.. Nežino, ar draugas, jo artimieji kreipėsi į policiją, kokioje ligoninėje gulėjo mergaitė. Jis kaip tik po to skambučio važiuodamas pamatė jo mašiną, paprašė taksisto privažiuoti. Išlipo, prie lango pastebėjo M. T., priėjo prie to namo, jis išėjo, pradėjo kalbėtis, jis aiškino, kad nepardavinėja tokių dalykų mažamečiams. Pasakė, jeigu sužinos, kad pardavinėja, priduos policijai. Tada M. T. supyko, pradėjo eiti link jo, todėl pagalvojo, kad jis nori muštis, ir pasitiko jį smūgiu. Sudavė vieną kartą į žandikaulį, jis nukrito į namo vidų, pasakė, kad priduos policijai, jeigu pardavinės mažamečiams ir išvažiavo. Smūgių kojomis nebuvo, vieną kartą sudavė smūgį ir jis nukrito. Spaudimo niekada nedarė ir nieko iš jo nereikalavo. Iš viso paėmė 8000 eurų ir negrąžino, nes buvo išleisti, grąžins. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus. Kai pirmą kartą apklausinėjo, pasakojo tiesą, nors nelabai pamena kokius parodymus davė. Bet pasakojo netiesą, kad nebuvo susitikęs su M. T., neėmė pinigų. Kad negrasino ir panašiai, dabar teisingai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Z. parodė, kad su kaltinimu nesutinka. Buvo prieššventinis laikotarpis, A. klausė, ar turi pažįstamų dėl papildų įsigijimo. Pasakė, kad turi, daug metų pažįsta. Po kiek laiko pasiskambino T. dėl papildų. Paskui važiavo papildų su juo kartu. Kiek pamena, tai jis tikrai nebuvo keturis kartus, tikrai du kartus buvo. Su M. T. pažįstamas virš 10 metų, su A. T. pažįstamas nuo vaikystės, maždaug 20 metų. Su M. T. buvo geri, draugiški santykiai, bendraudavo. Su A. T. irgi geri santykiai. Nežinojo, ar M. T. turėjo reikalų su narkotikais. A. T. neturėjo reikalų su narkotikais. Jis neorganizavo tų susitikimų, visa iniciatyva susitikti buvo M. T.. Jis buvo grįžęs iš Egipto ir susitikimuose buvo tik dėl vaizdo, kad namuose žmona nerėktų, alučio pagerdavo, negirdėjo apie ką jie ten kalbėjo. Bet pokalbis vyko tikrai draugiškai, rankomis spausdavo, jam nesukėlė jokių įtarimų. Nežino, apie ką kalbėjosi, jam ten neįdomu ir nesupranta tuose dalykuose. Jis atskirai stovėjo. Kai gruodžio mėnesį A. kalbėjo su M. T., jis sėdėjo mašinoje, nes buvo šalta, ir ką kalbėjo, negirdėjo. Iš pradžių važiavo, nes paprašė papildų, o viskas išsirutuliojo kitaip. Nukentėjusiojo parodymai yra visiška nesąmonė. Vienas dalykas, jis pats prašė psichotropinių medžiagų, bet kokių būtent, tai nežino. Negirdėjo ir už kokią sumą prašė. Pagal kalbas išeina, kad A. T. paėmė pinigų iš M. T., tačiau jis to nematė. Mano, kad jį apkalba, jog išsisukti iš šios situacijos, dėl kurios užvirė košę. Susitikimuose jis negirdėdavo pokalbių apie psichotropines ar narkotines medžiagas, tik paskui išėjo tokios kalbos. Jam yra žinoma apie mergaitę, kuri nukentėjo nuo kažkokių papildų vartojimo. Žinoma tiek, ką A. T. minėjo, dar smulkmenas girdėjo vienur, kitur. Girdėjo, kad jis pardavė vyresniems, o vyresni pardavė jai. (duomenys neskelbtini) seni pažįstami pasakė, girdėjo, ten problemos, (duomenys neskelbtini) tas, kuris prekiauja papildais. 2024 m. gegužės mėn. pradžioje išgirdo apie nukentėjusią mergaitę. Kiek pinigų M. T. perdavė A. T., tiksliai nežino. Kiek girdėjo iš M. T., tiek girdėjo. Jam žinomi tik du susitikimai, kuriuose jis buvo ir kurie buvo toje pačioje plovykloje (duomenys neskelbtini). Pirmoje apklausoje nurodė 6000, šią sumą iš M. T. žino, pats nei girdėjo, nei matė. Iš pradžių 6000, paskui 8000 eurų buvo, sumas sužinojo iš M. T.. Nukentėjusiojo žmonos parodymus girdėjo, apie skambučius, garso įrašus, tai yra visiškos nesąmonės, jis jai mašiną išsimokėtinai davė. Nebuvo čia vaidmenų, nebuvo tikslo A. padėti pinigų paprašyti, nes jis pats pinigų turi ir jam tai neaktualus dalykas. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, 8000 žalos nepadarė, jis neturi problemų su pinigais ir jam kažkur čia lįsti visiška nesąmonė. Nesuprato, kad prievartaujami pinigai, jo misija buvo išeiti iš namų, kad nerėktų žmona. Čia tik viskas taip išsirutuliojo. A. T. pačiam buvo neįdomu, bet M. T. iniciatyviai pats skambinėjo. Jo nuomone, visą gyvenimą M. T. pardavinėjo visokius „brudus“, pamatė, kad jis pasistatė namą, galvojo, gal čia galima pasipelnyti. Tyrimo metu jį sulaikė visiškai girtą ir apklausos metu diktavo viską tyrėja. Ji pasakė, kad jeigu nori Jonines sutikti namuose, tai pasirašyti, kaip ji surašė. Ji surašė, o jis pasirašė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju nukentėjusysis M. T. parodė, kad įvykis buvo 2023 m. gruodį, 2024 m. sausį ir gegužę. Būdamas darbo vietoje, sporto klube, gavo skambutį, kad atvažiuoti pašnekėti su žmonėmis. Paskambino D., neįvardino priežasčių, pasakė, reikia pakalbėti. Iki to įvykio su D. buvo pažįstami 3-4 metus. Buvo gana draugiški santykiai, konfliktų neturėjo. Su D. sutarė, kad susitiks plovykloje. Į susitikimą plovykloje (duomenys neskelbtini) atvažiavo jis, D. ir A.. Kalbėjo, kad žino kuo užsiima, reikia susimokėti už tą dalyką. Dėl to, kad jis prekiauja sporto papildais, dirba sporto treneriu. Tuo metu turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo, pardavinėjo sporto papildus klientams. Pas jį kartais buvo galima įsigyti testosterono, tai buvo kaip ir neteisėta prekyba, nes tai yra steroidai, kaip dopingo medžiaga. Ja prekiauti negalėdavo. Turbūt tai ir darė įtaką. Kaip jis suprato, kad už tą veiklą reikėjo susimokėti, bet kodėl reikėjo mokėti, nežino. Sakė, kad negeri papildai, kažkas pateko į ligoninę, A. T. podukra ar giminaitė ligoninėje, tai buvo viena iš tų priežasčių. Po to sakė, kad mokėti reikia „už ramų gyvenimą“. Turbūt įsivaizdavimas, kad gerai jis gyvena ir ateityje ramiai ir gerai galėtų gyventi. Prie plovyklos buvo grubus pokalbis, vyko spaudimas. Pradžioje buvo reikalavimas susimokėti 2000 eurų, turbūt A. reikalavo susimokėti. Jis įsivaizduoja, kad D. Z. vaidmuo buvo kaip tarpininko. D. Z. sakė: „atsiskaitome ir ramybė, aš pakalbėsiu su A. ir jis tave paliks ramybėje“. Tuo metu A. T. reikalavo 2000 eurų iš jo, o D. Z. kaip ir pritarė tam reikalavimui, sakė, tu atsiskaityk ir bus ramu. Kaip suprato, jis kaip dirigentas, viską sutvarkys ir daugiau nebereikės šių dalykų. Tuos reikalavimus lydėjo grasinimai, pagal jų tą žargoną buvo kalbama, pagrinde buvo keiksmažodžiai. Pasakė, kad jeigu nemokėsi, atvažiuos rimtesni vyrai, jie su tavimi nesiterlios, kažką labai blogo padarys. O jie atvažiavo kaip gal tarpininkai ar kažkas, kad gražiuoju. Jeigu nori pasišaudyti, gali pasišaudyti. Taip pat sakė, kad parduosi automobilį „Peugeot“, ir kitą, ir butą, viską parduosi, jeigu juo susidomės rimtesnė „chebra“. Grasino ir fiziniu smurtu, bet konkrečiai neįvardino, o bendrais bruožais, kad bus neramus gyvenimas, bus problemų su turtu, šeima. Kiek laiko tas pirmas pokalbis vyko, tiksliai nepasakys, bet gal 20 minučių. Tada A. padavė 500 Eur. Mano, kad D. Z. matė, kai duoda 500 eurų. Buvo pareikalauta 2000 eurų ir nustatytas terminas. Su savimi ir namuose neturėjo tokios sumos, reikėjo skolintis. Žmonos paprašė, ji iš sąskaitos išėmė 300 ar 400 eurų. Pinigų ieškojo, kai jau išsiskirstė, nes buvo duotas terminas. Atrodo, kad tą pačią parą reikėjo sumokėti likusią sumą. Atrodo, kad pirmą kartą mama paskolino. Paskui vėl susitiko toje pačioje vietoje plovykloje su jais abejais. Jam paskambino ar jie buvo sutarę laiką, dabar tiksliai nepamena, jie vėl susitiko, padavė pinigus. Susitiko trise, padavė A. pinigus, kurių trūko iki 2000 eurų sumos. Mano, kad D. tai matė, jis buvo šalia, niekur nebuvo išėjęs. Tada D. sakė, kad viskas bus ramu, nesijaudink, viską sutvarkys, bet tuo nesibaigė. Tada išsiskirstė, nereikalavo daugiau.

Po kurio laiko sulaukė D. skambučio, vėl buvo liepta susitikti. Turbūt skambučio metu nesakė, kad mažai, reikia dar susimokėti, greičiausiai, vėl buvo liepta susitikti. Visuose susitikimuose būdavo trise. Gal tik paskutinio įvykio metu, kai jį sumušė, D. nebuvo, tik buvo pasakyta važiuoti pas D., pasikalbėti. Visą laiką susitikdavo plovykloje, tik kažkurį kartą susitiko prie parduotuvės „IKI“, nes ten buvo bankomatas, žmona jam pervedė kažkiek pinigų, tai jis nusiėmė pinigus iš bankomato ir prie parduotuvės „IKI“ perdavė A.. Susitikę buvo tiek kartų, kiek minėta apklausose, 3 ar 4 kartai. Antrą kartą atvažiavo be pinigų, pasakė, trūksta, čia rimtas reikalas ir panašiai. Vėl grasinimai, šantažas. Nežino, kodėl buvo paveiktas tos įtakos. Tada mamai iš viso skolingas liko apie 4000, G. – 2000 eurų, kiti pinigai savo ir žmonos. Iš viso atidavė apie 8000 eurų. Iš mamos pinigus skolinosi 2-3 kartus, tėvas iki šiol nieko nežino. Vieną kartą dar pritrūko, bet jis nenurodė kam reikia, todėl sporto klubo, kuriame dirba, savininko V. G. paprašė, kad reikia pinigų, tai tada jie pervedė apie 1500 eurų, bet pervedė jo būsima žmona. Susitikimų su kaltinamaisiais metu minėjo, kad pinigų neturi ir teko skolintis. Pastoviai sakė, kad neturi pinigų. Kažkurio susitikimo metu, kai iš G. skolinosi pinigus, tada D. žinojo, kad iš G. pasiskolino, nes pats D. jam pasakė, jog jis iš G. pasiskolintų.

Kitus kartus irgi grasindavo, visą laiką tas pats pobūdis, buvo gąsdinama autoritetais, t. y. atvažiuos rimtesni, tada bus prasčiau, jie dabar gražiuoju. Sužalotų žmonių nuotraukos buvo siuntinėjamos iš ligoninių, „va kas būna, kai nepaklūsti“. Mano, kad jas siuntė kaip įbauginimo priemonę. Nuotraukos siuntėjas buvo D. Z.. Taip pat į mišką žadėjo vežti, „chatą“ turės parduoti ir pan. Pinigus mokėjo, nes buvo įbaugintas. Iš karto nesikreipė į policiją, nes įsivaizdavo, kad yra kažkokios ribos, kad viskas baigėsi, nes buvo pažadėję, bet kai atvažiavo į namus, vėl viskas iš naujo, tada suprato, kad reikia kviesti pareigūnus. Kvailai elgėsi, psichologinis smurtas, spaudė iš visų pusių, tai ir sveikas protas išsijungia, galvojo, tiek to, sumokės.

Visą laiką telefonu kalbėdavo su D. Z.. Telefonu nebuvo reikalaujama pinigų, buvo kalbama apie susitikimus, po to prasidėjo grasinimai, tai tie susirašinėjimai, kurie yra pateikti. Grasino dėl to, kad paskundė, kad kreipėsi į policiją, kad jis „gaidys“, „duchas“, „ožys“, jam bus „šakės“. Iki kreipimosi į policiją buvo kitokio pobūdžio grasinimai, dėl šeimos, turto. D. visą laiką laikėsi neutraliai, kaip tarpininkas tarp A. ir jo. Jis dalyvaudavo susitikimuose, bet jo vaidmuo kaip pasaulio lygintojo. Jis suprato, kad D. pritarė tiems grasinimams, nes tuo metu jis nieko nedarė, kai A. grasino ir ėmė pinigus. D. siūlė susimokėti ir viskas bus gerai, daugiau nereikės. Tai nuolat kartodavosi, bet iš jo pusės nebuvo grasinimo, pritarimo A. grasinimams, kai A. grubiai sakydavo, tai iš D. to neišgirsdavo. D. į rankas niekada nedavė pinigų. D. sakydavo, kad tų pinigų nelaikęs. Tačiau kodėl tas bendradarbiavimas buvo, sunku paaiškinti. D. Z. tuose reikaluose turėjo tokią kaip geriečio rolę, kad jis nori neva padėti, kad jis susimokėtų. D. nėra jam sakęs, kodėl jis dalyvauja tuose susitikimuose, nesakė priežasties. Tiksliai nepasakys, kada persikėlė iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), bet buvo vasario ar kovo mėnuo. Persikėlė dėl pablogėjusių santykių šeimoje dėl šių įvykių, kai „įlindo“ į 8000 eurų skolas. Butas yra iš žmonos vardu paimtos paskolos, todėl jis „pavedė“ šeimą.

Galvojo, kad jau viskas apsiramino. Tačiau gegužės mėn. vienas A. atvažiavo (duomenys neskelbtini), reikalavo 2000 eurų, atsisakė mokėti, tada name, koridoriuje-prieangyje smūgiavo kumščiu vieną kartą į žandikaulį, dėl ko jis nukrito. Nežino, ar dešine ranka trenkė, bet trenkė į jo kairį žandikaulį. Kai nukrito ant žemės, porą kartų su koja stengėsi pataikyti į veido sritį, pataikė į galvą, dengėsi. Lūžo žandikaulis, buvo išmuštas dantis. Pasakė, atvažiuos po poros valandų, kad būtų paruošti pinigai. Jis turbūt nieko neatsakė, bet suprato, kad jis grįš. Susmūgiavo ir išvažiavo. Tada jam buvo panika, nuvažiavo pas tėvus, išsikvietė greitąją, kuri apžiūrėjo ir nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) g. pasitikrinti, bet jau buvo pareigūnus iškvietęs. Buvo pareikalauta pinigų ir prieš smūgiuojant, ir po. Kai pasakė, kad nukentėjo mergaitė, suprato, kad tai yra išgalvota istorija, žino, jog taip nebuvo. Siūlė važiuoti pas D. pakalbėti, tačiau atsisakė. Po to jis atvažiavo tų pinigų pasiimti į kiemą, bet pamatė, kad yra pareigūnai, spruko, pareigūnai paskui juos nuvažiavo, paskui taksistą. Kaip sakė pareigūnai, jis iššoko iš mašinos ir pabėgo.

Po tokių įvykių šeimoje buvo kaip ir nesusipratimų, buvo nusprendę skirtis su žmona, jis persikėlė į namą (duomenys neskelbtini). Dėl A. T. veiksmų patyrė 8100 eurų turtinę žalą, nes tyrėja pasakė įskaičiuoti vaistus. Kvitų iš vaistinės nepateikė ir negali pateikti, tai reikalauja 8000 eurų sumos. Moralinė žala pasireiškė tuo, kad žandikaulis nutirpęs, bėga, jaučia labai didelį diskomfortą. Moralinės žalos prašo dėl jo sumušimo iš abiejų kaltinamųjų. Moralinė žala pasireiškė ir tuo, kad šeimoje buvo krizėje, vos neišsiskyrė, išsikraustė iš namų, psichologinė būsena buvo bloga. Dėl žandikaulio turi liekamuosius reiškinius, iki šiol vyksta nutirpimai, bėga seilės, sapnai persekioja dažnai. Pasikeitė pats kaip žmogus, pasidarė irzlus, ne toks emociškai stabilus. Turi stiprių neigiamų išgyvenimų, patyrė stresą, todėl prašo 2000 eurų iš abiejų kaltinamųjų.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja U. M.-T. parodė, kad beveik prieš metus ar panašiai šeimoje atsitiko nemalonus dalykas, buvo sudėtingų situacijų, kai vyras pradėjo elgtis pakankamai sudėtingai, keistai, pradėjo prašyti pinigų reikalų tvarkymams, apie kuriuos ji nelabai žinojo, jautėsi įtampa. Girdėdavo pokalbius, kai jis prašo pinigų iš savo tėvų, iš pažįstamų. Kiek ji atidavė pinigų, tiksliai nepasakys, kiek turėjo sąskaitoje pinigų, tai viską ir atidavė. Padarė pavedimą. Galėjo būti apie 1000 eurų. Jam tų pinigų reikėjo, nes jis turėjo kažkam atiduoti. Sakė, kad jis turi problemų, reikia pinigų duoti. Kokių problemų turi, smulkiai nepasakojo, tik sakė, kad reikia pinigų dėl ramybės. Jis jautė kaip terorą, spaudimą iš tų žmonių, kurie prašė pinigų. Ji girdėdavo telefoninius pokalbius ar garso žinutes, kad reikia pinigų, jie privažiuos, susitiks. Vyras elgėsi spaudžiamai, buvo paveiktas, emociškai pažeidžiamas, sunku nupasakoti jo tą būseną, nes ji buvo nenormali. Jo elgesys pasikeitė, negu anksčiau buvo. Tapo labai nerimastingas, jautresnis negu įprastai, dirglus, nervingas, atrodė, kad jis turi rūpesčių, kažką sprendžia. Žino, kad buvo atvejis, kai jį automobilių plovykloje užklupo ir prašė pinigų, ir ten buvo vienas iš rimtesnių susidūrimų, nes jis namo grįžo prastos būklės. Po to epizodiškai kartojosi. Mano, kad incidentas, kai vyras buvo sumuštas vyko balandžio mėn. Kas sumušė, vyras nesakė. Jam buvo sulaužytas žandikaulis. Vyras sakė, kad kai gavo smūgį ir sulaužė žandikaulį. Smūgį gavo dėl pinigų, vyras sakė, kad jau jis kvies policiją, ir tada įvyko tas dalykas. Tas vyras prašė jos vyro pinigų, net neprašė, reikalavo pinigų, o kodėl reikalavo, ji nežino. Žino, kad iš tėvų kažkiek tūkstančių ėmė, draugai po 1000 ar 2000. Bendros sumos tiksliai įvardinti negali, galėjo būti 8000-10 000 eurų bendra suma. Tas dalykas paveikė situaciją pačioje šeimoje, buvo priimtas sprendimas sukti skirtingais keliais, nes ji tos įtampos negalėjo iškęsti, ir tada vyras išsikraustė. Ji girdėdavo pokalbius, kai vyras su D. telefonu kalbėdavo. D. siųsdavo ir garso žinutes vyrui, ji jas girdėdavo. Iš to viso dialogo ir bendravimo visi jautė, kad tarsi kaip ir visai jų šeimai yra grasinama. Tikrai buvo nuskambėjusi frazė, gal net ir žinutėje, kad čia visi vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, vaikai eina į mokyklą. Atrodo, šis tekstas net trumpojoje žinutėje buvo fiksuotas. Vyras susirašinėjo su D., o ar su kitas asmenimis tą darė, tai neteko matyti ar girdėti. Vyras nesikreipė į policiją po pirmojo karto, kai pradėjo reikalauti, kadangi jis šiek tiek ir pažinojo D., tai jam čia atrodė, kad tai laikinas nesusipratimas. Ji visą laiką jį ragino tai daryti, bet jis sakydavo, kad tą reikalą pats išsispręs, čia vyrų reikalai. Kai vyras kreipėsi į pareigūnus, buvo papildomi gąsdinimai, bauginimai, „ką tu čia dabar užvirei, mes savo mieste tokių dalykų vienas kitam nedarome“. Ir iki tyrimo pradžios buvo nemalonūs dialogai, grasinimai, kurių dabar įvardinti negali, bijojo ir ji pati. Ji jautėsi nesaugiai ir neramiai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. D. parodė, kad kažkoks konfliktas buvo (duomenys neskelbtini), bet tiksliai nepamena, prieš metus buvo. Vežė šį žmogų (past. parodė į kaltinamąjį A. T.). Kada vežė, nepamena. (duomenys neskelbtini) paėmė ir kažkur į (duomenys neskelbtini) vežė, kokiu adresu, nepamena. Nesakė, kokiu tikslu važiuoja į (duomenys neskelbtini). Buvo apklaustas policijoje, tiesą pasakojo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagarsino liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 68–69), kuriuos liudytojas patvirtino.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. T. parodė, kad sūnus gal daugiau negu prieš metus prašė paskolinti pinigų. Ji paskolino 4000 eurų. Turėjo atsidėjusi 2000 eurų ir draugė paskolino jai 2000 eurų, todėl iš viso jam davė 4000 eurų grynais. Dėl ko sūnui reikėjo pinigų, jai nesakė, tik pasakė, kad įkliuvo į bėdą, bet į kokią, nepasakė. Pinigų jai negrąžino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. C. parodė, kad maždaug prieš metus M. T. paskolino 2000 eurų, grynaisiais pinigais. Kodėl jam reikėjo pinigų, nesakė. Vėliau jam grąžino tuos pinigus.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad turi sporto klubą, kartais skambina klientai. Paskambino žmogus ir paklausė, ar pažįsta R. (M.) T.. Atsakė, pažįsta, tada jis prisistatė jo sūnumi, pasakė norintis ateiti sportuoti. Pasakė, kad ateitų iki sporto klubo durų ir įleis. Tuo jų pokalbis baigėsi. Tačiau jis neatėjo, turbūt skambino tiesiog pasitikrinti, ar M. dirba, nuomojasi patalpas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. Č. parodė, kad jis bylą pradėjo dėl turto prievartavimo. Su nukentėjusiuoju atliko procesinius veiksmus, apklausė jį. Atliekant apklausą, buvo pastebėtas automobilis, kurį nurodė nukentėjusysis, patikrino, bet buvo tik vairuotojas. Nukentėjusysis papasakojo, kad iš matymo pažįstamas priėjo, trenkė jam į veidą, pinigų reikalavo, dar sakė, kad gruodžio mėnesį tas pats įvykis. Pagarsinus liudytojo R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis parodymus patvirtino ir papildomai parodė, kad nukentėjusysis sakė, jog jam į veidą smūgiavo. Nukentėjusysis nurodė, kad ankstesnis įvykis buvo žiemą, maždaug pusmetį atgal, gruodžio mėnesį, ir veiksmas buvo (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusiojo žodžių suprato, kad tiek anksčiau reikalavo, tiek ir dabar.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad 2024 m. gegužės 8 d. apie 13 val., dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) raj. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. K. iš budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją sumušė iš matymo pažįstami asmenys ir reikalavo pinigų. Pranešėjas lauks adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko vyras, kaip paaiškėjo tai M. T.. Jiems atvykus iš kiemo išvažiavo greitosios pagalbos automobilis, todėl asmens buvo pasiteirauta apie jo sveikatos būklę. M. T. nurodė, kad greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo ir pasakė, kad jeigu pablogės jis turi kreiptis į Žalgirio ligoninę. M. T., aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jis nuomojasi būstą adr. (duomenys neskelbtini). Asmuo paaiškino, kad pas jį į namus atvyko trys vyrai. Šie vyrai atvyko juodu „Toyota Prius“ automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Du vyrai liko automobilio viduje, o vienas iš keleivių išlipo iš automobilio. Šis vyras užėjo į namo koridorių ir reikalaudamas pinigų jį sumušė. Kiek kartų pranešėjui buvo suduota jis neatsimena, tačiau pamena, kad į veido sritį. M. T. paaiškino, kad prekiauja papildais ir šis vyras, kuris jį sumušė yra seniau reikalavęs iš jo pinigų, kuriuos pranešėjas jam davė. M. T. sakė, kad atvažiavęs vyras jam minėjo, jog už valandos atvažiuos ir jis turi paruošti pinigus. Tarnybiniu automobiliu kartu su M. T. buvo nuvykta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Užėję į namą, M. T. namo koridoriuje parodė vietą kur įvyko konfliktas. Kartu su M. T. buvo nueita į tarnybinį automobilį procesinių veiksmų atlikimui. Atliekant M. T. apklausą, pamatė (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Kiek asmenų buvo automobilyje nesimatė, šis automobilis pristabdė Senojoje gatvėje, tačiau visiškai nesustojo. Šis automobilis judėjo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). M. T. nurodė, kad tai yra tas pats automobilis, kuris buvo pas jį atvažiavęs į kiemą. Tai išgirdę, nusprendė šį automobilį sustabdyti. Važiuodami paskui automobilį, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje buvo sustabdytas minėtas automobilis. Priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo R. D.. Kitų asmenų automobilyje nebuvo, išlipančių asmenų iš automobilio nematė. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad vežė keleivį, kurio nepažįsta. Keleivis prašė sustoti adresu (duomenys neskelbtini) ir liepė važiuoti toliau. Daugiau nieko nenurodė. Užsirašę vairuotojo duomenis vyko ieškoti šio automobilio keleivio, tačiau jo nerado ir grįžo atgal pas nukentėjusįjį tęsti apklausos (1 t., b. l. 76–78).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2024 m. gegužės 23 d. protokolo matyti, kad M. T. atpažino A. T. kaip asmenį, kuris neturėdamas teisėto pagrindo vertė jį perduoti turtą, t. y. pinigines lėšas bei jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 124–129).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1473/2024 (01) matyti, kad M. T. nustatyti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio kūno lūžis kampo srityje per 38 danties šaknį, 38 danties netekimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausia vienu trauminiu poveikiu į apatinio žandikaulio kairę pusę. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 122–123).

2024 m. birželio 7 d. apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas M. T. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui (toliau – ir BPC) garso įrašas ,,2024_05_08_12-48-09_37060966226“, trukmė 02:57 min. Garso įraše užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (darbuotojo ir skambinančiojo vyro (M. T. – V) pokalbis.

BPC - 112

V - Laba diena

BPC - Laba diena

V - norėtume kreiptis pagalbos pas jus

BPC - taip

V - sakykit dabar (duomenys neskelbtini)

BPC - kaip?

V- (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvė atvažiavo (nesuprantamas žodis) žmonės, sumušė mane ir dabar čia (nesuprantamas žodis) ta prasme nu vienu žodžiu sakė atvažiuos po pusę valandos, kad paruošk 2 tūkstančius pinigų

BPC - pažįstat jūs tuos asmenis?

V- nu aš nelabai

BPC - nepažįstat? nepažįstami atvažiavo?

V - nu vienas matytas buvo, šiaip vardų, pavardžių nežinau

BPC - tai kažkoks konfliktas anksčiau buvo su jais?

V- nu šiaip jo kažkada tai buvo, nu tai ta prasme ten toks ir konfliktas, apgavo jie mane ir viskas ir dabar turbūt bando toliau šantažuot

BPC - sakėt (duomenys neskelbtini) gatvė?

V - ne, (duomenys neskelbtini)

BPC - (duomenys neskelbtini)?

V- jo, čia naujas (duomenys neskelbtini)

BPC - ai tai naujasis (duomenys neskelbtini), taip...

V- nu čia dar (duomenys neskelbtini) man atrodo, ne naujasis

BPC - čia nuosavas namas ar daugiabutis?

V- jo, jo, nuosavas

BPC - o kokio automobilio markė, valstybiniai neatsimenat?

V - buvo juodas, juodas, juodas šitas Priusas (duomenys neskelbtini) gal

BPC - kokios raidės?

V- (duomenys neskelbtini) gal

BPC - (duomenys neskelbtini), taip?

V- žinokit tiksliai nepamenu

BPC - greitoji jums reikalinga?

V- nežinau, lygtais sulaužytas žandikaulis gal, bet aš dabar ne vietoj, aš išvažiavau, bijau, kad jie grįžti gali

BPC - tai kur jūs esat?

V- aš dabar esu prie devynaukščio

BPC - koks adresas?

V- (duomenys neskelbtini)

BPC - tai palauktumėt ten tarnybų?

V - už kiek laiko būtų panašiai?

BPC - o prieš kiek sumušė jus?

V- prieš 20 minučių, prieš pusvalandį

BPC - tai greitoji atvažiuos, vis tiek jus reikia apžiūrėt, kiek jums metų?

V- 49

BPC - o kur gyvena nežinot?

V- kaip?

BPC - kur gyvena nežinote?

V- ne, ne, kur jie gyvena nežinau

BPC - supratau, jūsų vardas, pavardė?

V- M. T.

BPC - gerai, laukit tada ten prie daugiabučio gerai?

V - gerai, tvarkoj, tada aš tik pas tėvus užbėgsiu

BPC - gerai, gerai, laukit tada atvažiuos medikai, apžiūrės, policija irgi

V - gerai, ačiū

BPC - viso geriausio

V - iki

Garso įrašas baigiasi (2 t., b. l. 121–124).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. vasario 24 d. nuosavybės teise priklausė J. T. (A. T. motinai) (2 t., b. l. 178).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. gegužės 28 d. protokole užfiksuoti nukentėjusiojo M. T. 2024 m. gegužė 21 d. pateikti iš D. Z. gauti du balso pranešimai (garso įrašai pavadinimais ,,cc979a9c8e5ab126abd5461a91ab1dc4“ ir ,,f49c8a0c4f87e4b3df3b62f2cbfce3ff“). Įrašų trukmė 00:03:25 min. ir 00:00:32 min. Garso įrašuose užfiksuoti vyro monologai, iš kurių turinio seka, kad įtariamasis D. Z. kalba apie savo pokalbį su „(duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlymus dėl bylos, kurioje M. T. pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 90–92).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. birželio 20 d. protokole užfiksuotas apžiūrėtas nukentėjusiojo M. T. pateiktas garso įrašas (pavadinimas ,,8825f745b21d151732ecb6d1d88beef5“). Įrašo trukmė 01:16 min. Garso pranešimas VIBER mobiliojoje programėlėje M. T. pateiktas kontakto „(duomenys neskelbtini)“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi įtariamasis D. Z.). Garso įraše užfiksuotas vyro monologas, iš kurio turinio seka, kad D. Z. galimai išsako grasinimus M. T. atžvilgiu (2 t., b. l. 97–99).

Kratos 2024 m. birželio 20 d. protokole užfiksuota, kad atliktos kratos pas D. Z. jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) metu paimti jo naudojami mobiliojo ryšio telefonai ,,Samsung S21 Ultra" IMEI (duomenys neskelbtini) ir IMEI 2: (duomenys neskelbtini), ir ,,NOKIA" IMEI: (duomenys neskelbtini) su įdėta PILDYK kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151-153).

Iš D. Z. telefono „Samsung S21 Ultra“ apžiūros protokolo matyti, kad telefone yra duomenys apie D. Z. bendravimą su M. T., A. T., R. D. (2 t., b. l. 56–66).

Kitų objektų apžiūros 2024 m. liepos 9 d. protokole užfiksuotas D. Z. telefone esantis susirašinėjimas „Viber“ programėlėje su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“. Kontakto „(duomenys neskelbtini)“ telefono numeris (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu D. Z. siunčia garso pranešimus kontaktui „(duomenys neskelbtini)“. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ į siunčiamus garso pranešimus atsako tekstiniu pranešimu.

2024 m. gegužės 9 d. 20:59 val. D. Z. (garso pranešimas): „žiūrėk, važiavau aš į (duomenys neskelbtini) skysčio pirkti, nu į cigaretę, žinai, (necenzūrinis žodis) sutikau ten vieną žmogelį, žiūrėk tau irgi dabar bus batai, (necenzūrinis žodis) rado vieną žmogų, kuris įožino tave, kad tu bančini chemichalais ir ir mergaitė guli reanimacijoj ir vaikam pardavinėji (necenzūrinis žodis) nu žiūrėk saugokis, sakė, kad tau irgi įkas kaip turi būt dabar tau baigsis tavo verslas taip, kad žiūrėk, sakė, kad pas tavo žmoną guli, su savim nieko neturi, viską sužinojo tenais jie, o tas kažkur pasislėpęs (necenzūrinis žodis) aš nežinau, aš paklausiau kur jis yra kur ką, sužinojau kas ten buvo (necenzūrinis žodis), aš net nežinojau (necenzūrinis žodis)kas darėsi pas jus (necenzūrinis žodis), galvojau šiaip ten susibarėt (necenzūrinis žodis), ten pasirodo muštynės buvo (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis), kad taip kad žinok, slėpk kažką, vežk, išvežk, nes viskas pasakyta ir vaikai surinkti kam pardavinėjai, negi kurganas įkištas (necenzūrinis žodis) kokiu būdu (necenzūrinis žodis), jie ten taip šuršir dabar, tai kaip sako duodu šansą, kad susitaikyti, jis atsiprašys tavęs ir viskas, o kitaip (necenzūrinis žodis)kentės visi (necenzūrinis žodis)ir kurganas savivaldybės iš kur jie čia ką ištraukė aš nežinau (necenzūrinis žodis)aš pats nesuprantu taip kad žiūrėk bus didelių bėdų, čia yra kaip narkotinė medžiaga galima sakyt taip traktuojama“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:00 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „as ligoninėje pas mane sulaužytas žandikaulis ryt operuoja kalbėt negaliu nes surakintas žandikaulis“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:05 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Tai jau yra ir dabar nieko nepakeisi verslas man (necenzūrinis žodis), o sveikata (necenzūrinis žodis)o ten tik nereikia man tu pasaku apie vaikus as jau ju prisiklausiau tegul dabar policija aiškinasi“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:09 val. D. Z. (garso pranešimas): „tu pasidomėk pasigooglink ką reiškia pardavinėti steroidus, aštuoni metai, aštuoni metai seni jie (necenzūrinis žodis)rankų nenuleidžia, jie nori su savim susitaikyti, kad tu atsiimtum zajavą, susitaikytum ir pamirštumėt vienas kitą, nu man čia tik perdavė taip, kad aš tau perduočiau, sakau imkit patys ir perdavinėkit, nu sako kaip nori, bet man kažkaip tai tavęs kaip draugo gaila, aš tave perspėjau, nu pasistenk kažkaip tai viską paslėpti, bet ką paslėpsi jeigu net k. įkištas (necenzūrinis žodis), iš kur jie sužinojo aš nežinau (necenzūrinis žodis), ten (necenzūrinis žodis) sakė jeigu T. pasodins sakė tau gyvenimo nebus, čionais ne aš sugalvojau, ne kažkas kitas, o kad tipo sodins, tai čia 100 procentų, sakė nežaisim, o kad mergaitė guli jie nuvažiavo, o jinai irgi (duomenys neskelbtini) jeigu ką, kažkoks bachurėlis padavė jai, kad jinai paplonėtų va tokia (necenzūrinis žodis)išėjo, o tu įsivaizduoji kai mentai sužinos, kad tu malalietkom pardavinėji chymke kas bus, nu seni tikrai, aš tau nenoriu tavęs gąsdinti nei ką, nenoriu aš nei į vieną pusę, nei į kitą pusę kažką blogo padaryti, aš gyvenu ramiai, visiškai ramiai, vežu vaikus į būrėlius, sėdžiu, sportuoju, garaže kriaušę padaužau, apsiraminu, einu mašinas išplaunu, nu manęs vapšie nieks nemato, būna vaikus, kad paimu iš mokyklos kas nors pamato ir vsio, o man po tokio šoko nachui po praeito karto tai bybį dėjau aš nachui nežinau jeigu sužinojo, kad pas tavo žmoną guli sakė tu išsiskyręs (necenzūrinis žodis) su ja (necenzūrinis žodis) tiek žinių sužinojau, kad (necenzūrinis žodis)pats“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:09 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „O dirbt ir gamykloje galima (šypsenėlė) O bedu cia tas tavo draugas pridarė“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:10 val. D. Z. (garso pranešimas): „jis man ne draugas, jis man tik buvo pažįstamas kol aš gėriau, jis man ne draugas“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:13 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Nieko nezinau as apie jokia farma, o išsikyriau del tokiu kaip jus kurie uždusino ant 8 gabalų ir nusodino seima i bankrota, o del atleidimo kad vel ateitu po pusmečio metu ir vel reketotu“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:18 val. D. Z. (garso pranešimas): „nu tu suprask teisingai, aš tau pasakiau ką man perdavė, aš tau galėjau to nesakyti dabar pis ir kurganą iš šitos savivaldybės ten paskui tas malalietkas, kur pas tave ateina į viršų, (necenzūrinis žodis) nu (necenzūrinis žodis) ką sužinojau, nes jie čia pakėlė visą (duomenys neskelbtini) ir dar kelia, (necenzūrinis žodis) nežinau aš, aš net nežinojau, kad tu (duomenys neskelbtini) gyveni (necenzūrinis žodis) aišku čia šiaip spontaniškai ten (necenzūrinis žodis) dėl tos mergaitės ten kažkokia giminė jam ar (necenzūrinis žodis) aš ten nesupratau ten, aš su juo nebendrauju, tai nežinau, (necenzūrinis žodis) pasikeitė tie vaikai tuos šūdus (necenzūrinis žodis), prisibadė (necenzūrinis žodis) nesąmonių (necenzūrinis žodis) ir taip gavosi gerai seniuk, apie farmą nieko tu nežinai bet žino visi, visas (duomenys neskelbtini) žino taip, kad tu žinok čionais krūti, nimuti, aš M. M. kada sportavau M. paėmė, pagooglink, jis net yra šitam Delfi, M. pirmą vietą visąlaik imdavo, dabar atsėdėjo, dabar vegetaras tapo, nu paprasčiausiai aš tau sakau (necenzūrinis žodis) kam jūs ten baratės, kam jūs ten ką darot ir kam kur ką (necenzūrinis žodis) jūs (necenzūrinis žodis)kaip maži vaikai (necenzūrinis žodis), oi (necenzūrinis žodis), tam vis mažai (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) irgi idiotas (necenzūrinis žodis) aš sutinku, kad jis trenktas (necenzūrinis žodis), bet aš su juo ten ką pagėriau porą dienų, ką aš dar ten su juo padariau nu ir ką viskas vsio ir kaip iš melvso dangaus pyst vėl atsirado (necenzūrinis žodis), nu aš tave perspėjau seniuk, iš mano dūšios dabar rami galva, o tu dabar nežinau bandyk skambint žmonai, rašyk ten kažką, slėpk tu, (necenzūrinis žodis), tegul papildai lieka tai čia (necenzūrinis žodis), bet nu čia jau viską žino (necenzūrinis žodis), jeigu (necenzūrinis žodis) aš (necenzūrinis žodis) k., aš nežinojau, kad jis sportuoja (necenzūrinis žodis) sakė, kad tu jam privežinėji prie savivaldybės (necenzūrinis žodis) šitus šūdus (necenzūrinis žodis) ten tiek žinių žino (necenzūrinis žodis), tai kad (necenzūrinis žodis) tave užsmaugs pilnai (necenzūrinis žodis) teisėsaugiškai, o ne fiziškai“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:24 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Jo gerai kad žino teisesaugo zino bus paprasčiau. O ten apie kazkokius kitus papildus nezinau taip papildus as parduodu, o K. visai briedas kazkoks tuoj as jo paklausiu“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:25 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Butu viskas paprasta bet (necenzūrinis žodis) jam reikėjo tokia nesamonė daryt“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:38 val. D. Z. (garso pranešimas): „jis dėl tos mergaitės supranti ten (necenzūrinis žodis) psichai užėjo nežinau kaip tau atsakyt į klausimą, aš nežinau kiek girdėjau, kad užpyko, kad (necenzūrinis žodis) pardavinėji malalietkom, malalietkos (necenzūrinis žodis) bobas pyškina (necenzūrinis žodis) nu tiek žinių, o k. 100 procentų jau man nemeluotų, kad važinėji ten kažką nu nežinau, gal ir melagystė, aš sakau aš nebendrauju po to karto aš užsidaręs (necenzūrinis žodis) man (necenzūrinis žodis) net š. skambinėjo atsimenu (necenzūrinis žodis) norėjo išgert (necenzūrinis žodis) , aš net nekėliau jam ragelio taip kad aš (necenzūrinis žodis) atsiribojęs nuo visų“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:41 val. D. Z. atsiuntė nuotrauką, kurioje matoma sofa su patalyne;

2024 m. gegužės 9 d. 21:41 val. D. Z. (garso pranešimas): „aš iki šiol vienas gyvenu (necenzūrinis žodis), po to karto (necenzūrinis žodis), atskiruose kambariuose“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:43 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Tai gerai tada, mergaitės cia blefas nes taip nera k. nieko niekada neprivezinejau ten as stoviu vaika is mokyklos imu, o tu man pasakyk ka turi bendro mergaitė is pasakų salies ir jam mokėt kiekvieną mėnesi po 2000 € už saugumą (šypsenėlė)“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:43 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Cia ka blet 90m. Kad jau už sauguma moket reikia“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:44 val. D. Z. (garso pranešimas): „to nežinojo (necenzūrinis žodis) aš čia iš lempos važiavau pirkti skystį į tą cigaretę žinai kur ten pilasi, sutikau vieną žmogelį, sakau kas ten darosi jeigu bus viena ausim girdėjau sakau, sako tai ten buvo užlėkęs žmogus sako (necenzūrinis žodis) į vidų net į vidų nebuvo užėjęs kaip tu sakai, sakė tarpudury buvo ką žinau (necenzūrinis žodis) tą taksistą išpiso mentai, (necenzūrinis žodis) jis irgi viską žino kuom tu užsiimi sakė rašys pareiškimą ant tavęs, taip kad 100 procentų žinių“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:44 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Jau (necenzūrinis žodis) jo sitie razvodai jam ka 8000 € mazai buvo ten 100% nieko nebuvo“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:46 val. D. Z. (garso pranešimas): „nežinau T. nežinau, darykit jūs ką norit tik prašau nejudinkit manęs (necenzūrinis žodis) aš ramiai gyvenu (necenzūrinis žodis) vienas (necenzūrinis žodis) žvejot pavažiuoju, (necenzūrinis žodis) pavažiuoju pasportuoju (necenzūrinis žodis), sėdžiu (necenzūrinis žodis)be pinigų (necenzūrinis žodis) pas sūnų pasiskolinau (necenzūrinis žodis), kuro įsipili (necenzūrinis žodis), nuvažiuoji pažvejoji į (duomenys neskelbtini) (necenzūrinis žodis), vaiko kol lauki iš šokių, man čia (necenzūrinis žodis)kosmosas (necenzūrinis žodis) kas čia vyksta (necenzūrinis žodis) nereikalinga (necenzūrinis žodis), visiškai nereikalinga (necenzūrinis žodis) vyksta“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:48 val. D. Z. (garso pranešimas): „(necenzūrinis žodis)aš labai norėčiau, kad jūs susitaikytumėt ir daugiau nesusimatytumėt kaip aš nesusimatau, aš taip ramiai gyvenu (necenzūrinis žodis), nei matausi, nei susitinku nei ką, čia per šitą buvau Londone, alaus atsigėriau ten truputėlį žinai (necenzūrinis žodis)nu atrodo gyvenimas gi nėr toks blogas kaip yra, o čia atvažiavau į (duomenys neskelbtini) ir (necenzūrinis žodis) kipiškai, (necenzūrinis žodis) kažkokie (necenzūrinis žodis) nesąmonės vyksta (necenzūrinis žodis)“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:44 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „As gyvenau ramiai o man reikejo sito sudo bet dabar jau yra kaip yra ir taksistas gali rasyt statibininkas visi gali rasyt. Kur garantija kad neateis po puses metu kas žandikaulį istatys nauja kas už sugriauta seima atsakys sumokes jis dabar 8€ kad seima grazint uz operacijas sumokės tada valio taikomės“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:51 val. D. Z. (garso pranešimas): „(necenzūrinis žodis) per kažkokį debilą (necenzūrinis žodis) net negaliu pas tave papildų paimt (necenzūrinis žodis), čia (necenzūrinis žodis), sūnus irgi prašė (necenzūrinis žodis), sakau neduoda, sakau piktas dabar ant manęs, sakau dėl ko? sakau pats su durneliu pagėriau (necenzūrinis žodis) porą dienų (necenzūrinis žodis), o taip gavosi (necenzūrinis žodis), kad reikėjo vairuotojo, o jisai (necenzūrinis žodis) paskambino šitas Semionas sako (necenzūrinis žodis) sako tuoj duosiu tau vairuotoją ir davė dviem dienom vairuotoją (necenzūrinis žodis), prasidėjo (necenzūrinis žodis), o jis su tuo bendrauja kur tu prašei to šūdo (necenzūrinis žodis), nu ir (necenzūrinis žodis) matai (necenzūrinis žodis) ai ką čia kalbėt (necenzūrinis žodis) prikalbėta ir pridaryta (necenzūrinis žodis) ir taip toliau (necenzūrinis žodis) bėk, kaip tau galva neša taip ir daryk, (necenzūrinis žodis) čia ačiū Dievui (necenzūrinis žodis), kad (necenzūrinis žodis) nebendrauju aš su juo (necenzūrinis žodis), dar būčiau su juo (necenzūrinis žodis), čia (necenzūrinis žodis) dar ir aš būčiau kaltas, o taip norisi (necenzūrinis žodis) biškį testą (necenzūrinis žodis) į šikną (necenzūrinis žodis) žinai, kad kriaušę padaužau, atsispaudimų padarau (necenzūrinis žodis), štangelę tokią nusipirkau mažytę, o čia (necenzūrinis žodis) pas draugą net negali paimt testo nu (necenzūrinis žodis), gyvenimas (necenzūrinis žodis), dėl kažkokio (necenzūrinis žodis) vieno (necenzūrinis žodis)“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:52 val. D. Z. (garso pranešimas): „tai duok man jo numerį, aš jam taip ir perduosiu, nu, aš neturiu numerio jo, aš neturiu jo numerio ir man (necenzūrinis žodis) neįdomu, jeigu tai jisai vis tiek gi turėjo skambinti, tai duok man jo numerį, aš jam paskambinsiu ir pasakysiu visą situaciją, bet kaip šeimą sugrąžinti nežinau, aštuonis gabalus, manau, suras, kad nesėdėti, už operaciją irgi sumokės“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:54 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Tai ka as turiu iš kur as paimsiu jo nr“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:56 val. D. Z. (garso pranešimas): „palauk aš tuoj paskambinsiu tam (necenzūrinis žodis) S. (necenzūrinis žodis) pakalbėtum tu su juo ar ten ką, neduoda man niekas jokių numerių (necenzūrinis žodis) ir taip toliau, tuoj aš paklausiu ir atsakysiu tau į klausimą gerai? man to (necenzūrinis žodis) nereikia nachui man to reikia, tu man paaiškink (necenzūrinis žodis), mane patį (nesuprantamas žodis) (necenzūrinis žodis), bet (necenzūrinis žodis) aš ten nenoriu, noriu (necenzūrinis žodis) kad ramiai gyvent (necenzūrinis žodis), tau ir man (necenzūrinis žodis) ir draugiškai farmos man duotum (necenzūrinis žodis), noriu sportuot, noriu gyvent (necenzūrinis žodis), noriu (necenzūrinis žodis) vasarą (necenzūrinis žodis) džiaugtis (necenzūrinis žodis) palauk biškį aš paskambinsiu S. ir paklausiu“;

2024 m. gegužės 9 d. 21:59 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Na as dabar miegot man ryt operacija dar savatę cia busiu tai niekas neisispręs, bet kur garantija kad jis negrįš“;

2024 m. gegužės 9 d. 22:03 val. D. Z. (garso pranešimas): „klausyk, kalbėjau su Z. ir labai trumpai. Rytoj pas tave turi atvažiuoti mentai, ryte, nu tipo dėl operacijos, dėl tos bylos. (necenzūrinis žodis) pasakė viską atiduos, paspaus ranką, atsiprašys ir pamiršit vienas kitą. Sako atsėdėjau, sako daugiau nenoriu sėdėt. Sako „pirigaričilsa“ tavo mergaite sako nu (necenzūrinis žodis) sako taip gavosi. Garantiją jis duos tau į akis, sako paspausiu jam krabą ir atsiprašysiu. O pinigų sako iš karto krūvoj negalės duoti ten, nu penkis iškart paduos, o, nes jeigu nueis iki nu kur ten, kaip jis man pasakė „sledakai“, aš nežinau ką reiškia „sledakai“, nu kur ieškos jo, aš taip suprantu. Sako paduosiu, vsio paspausiu krabą, galiu prie mentų sako paspaust krabą ir atsiprašyti ir tikrai tikrai sakau pamirš tave. Garantija bus, galiu būt prie mentų pasakė. Taip, kad nežinau blet T., davai (necenzūrinis žodis) gal susitaikyk (necenzūrinis žodis), nei jis man draugas, nei ką, nenoriu aš ten (necenzūrinis žodis), kad čia mane irgi tampytų (necenzūrinis žodis), skambinėja man (necenzūrinis žodis), kur ką, kur kelintą valandą salė atsidaro, kas atidaro (necenzūrinis žodis), ten nu (necenzūrinis žodis) iš kur aš žinau vyrai (necenzūrinis žodis). Sakau aš į tą salę buvęs du kartus (necenzūrinis žodis) ir tuo sakau jis nedirba tenais, sakau (necenzūrinis žodis) nu. Sako davai susitaikom, sako (necenzūrinis žodis), sako kam man dabar „stroką matalint“ (necenzūrinis žodis) tau problemos (necenzūrinis žodis) su ta „pharma“ sako. davai sako susitaikom, sako (necenzūrinis žodis)neturi iškart tiek pinigų, duos ten dalimis. Penkis sakė iš kart paduos, (necenzūrinis žodis), nu matai tu laimėjai kovą nu, nes jis nenori sėdėt. Jis taip ten labai (necenzūrinis žodis) atsėdėjo, beveik dešimt. Taip, kad paprašė (necenzūrinis žodis), kad tu ten klaus, susimušė, susimušė, susibarėt, susibarėt, nu ir viskas. Ir nu taip pasakė, nežinau galvok, man tai čia žinai (necenzūrinis žodis), gaila abiejų (necenzūrinis žodis). Nei jis man ten draugas, nei ką, o pas tave negaliu nusipirkt (necenzūrinis žodis), vaistų (necenzūrinis žodis). Be vaistų (necenzūrinis žodis) nesigauna (necenzūrinis žodis), raumuo kaip košė (necenzūrinis žodis). Sportuok kiek nori (necenzūrinis žodis), bybys nestovi, nieks nestovi (necenzūrinis žodis) nervai ima (necenzūrinis žodis) dar čia, (necenzūrinis žodis) kaip kino teatre (necenzūrinis žodis), filmą (necenzūrinis žodis) padarėt (necenzūrinis žodis). (necenzūrinis žodis) davai, jis sutinka mokėti, bet sako iš kart neturiu tiek pinigų. Už operaciją sumokėt iš kart gali (necenzūrinis žodis) ir paskui dar „pitulę“ paduot, penkis tūkstančius, o paskui sako prie mentų paspaus tau ranką ir pasakyt, kad daugiau neprisilies prie tavęs gyvenime“.

2024 m. gegužės 9 d. 22:08 val. D. Z. (garso pranešimas): „tai aš manau čia jau mano nuomonė, ne jo, ne tavo, ne draugų kažkokių, tai skolos lapelį pasirašykit ir viskas nu per notarą, nu ir viskas atiduos kur jis dings, nes čia nu (necenzūrinis žodis) man svarbiausia, kad aš tave prarandu (necenzūrinis žodis) aš neturiu kur paimt (necenzūrinis žodis), aš jau pripratęs buvau, man priveži prie namų pasportuoju (necenzūrinis žodis) bobą (necenzūrinis žodis) nu čia dabar (necenzūrinis žodis) lochas (necenzūrinis žodis) sėdžiu namuose vienas (necenzūrinis žodis) aš jau trys mėnesiai vienas miegu (necenzūrinis žodis) peripetijos (necenzūrinis žodis) aš jau kaip advokatas (necenzūrinis žodis), kaip trečias asmuo nereikalingas (necenzūrinis žodis), neduoda man jo numerio niekas va kame problema, būčiau, kad jis tau pats paskambintų ir pakalbėtumėt sakė duos, pinigų duos, o blogiausiu atveju sakau nuvažiuoja į savivaldybę (necenzūrinis žodis), pasirašot skolos lapelį ir vsio (necenzūrinis žodis) jis niekur nedings (necenzūrinis žodis)“;

2024 m. gegužės 9 d. 22:12 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Tai taip atsiprasyma as priimsiu man irgi nereik kazka kist už grotu bet tai bus teisiskai as jam viska atleisiu bet tik tokiu atveju jei jis pasirasys dokus teisinius kad negalės artintis per 200m. nei prie manęs nei prie mano seimos nariu ir jei pazeis taisyklės tada jau sės. Ir jei bus įtarimas kad kazkas nori kersyti ne jo rankomis irgi, o tai atsius kokiu chalpciukų. As sutinku kad jis nesestu bet viska sutvarkysim teisiskai“;

2024 m. gegužės 9 d. 22:32 val. D. Z. (garso pranešimas): „viskas kaip ir tvarkoj, bet žinai kas yra jeigu eis iki teisėsaugos jį paliubomu uždarys, jisai norėtų susitikt su tavim, atsiprašyt tavęs, kad tu parodytum lapelį, kad tu atsiėmei pareiškimą ir atsiskaityt su tavim, kiek trūksta važiuojat į savivaldybę pas skolos lapelį susirašot, nes jeigu iki teisėsaugos daeis jį iškart uždaro, nes jis dar turi mėnesį ir ten kažkiek nežinau iki Joninių (necenzūrinis žodis) apykoję, nu tai (necenzūrinis žodis) paliubomu uždarys supranti už kiekvieną šūdą jį uždaro ką jis bepadarytų, tai (necenzūrinis žodis) S. prašo sako (necenzūrinis žodis) vyriškai ten susirinksim be jokių parkių ir zaparkių (necenzūrinis žodis), o ten dėl tų 200 metrų sako galim nuo dviejų kilometrų pradėti, o ne nuo 200 metrų. Tai blemba būtų labai gerai, malonu, kad susitiktumėte, netgi aš galėčiau privažiuoti, eisiu už tave, ten paliubomu nieko nebus, nes S. irgi pergyvena (necenzūrinis žodis), gaila bachūro, tik išėjo (necenzūrinis žodis) iš Vokietijos (necenzūrinis žodis), nori vasarą (necenzūrinis žodis) pamatyti (necenzūrinis žodis) pirma ir dabar jį (necenzūrinis žodis) vėl uždarys (necenzūrinis žodis), nes teisėsauga ten nu pas jį ten viena nuobauda ir viso gero. Viską atsiimk jeigu nu čia man taip pasiūlė ir susitinkam tu gali ten irgi visą (duomenys neskelbtini) surinkt mes būsim trise, aš, S. ir jisai, nes aš jo net numerio neturiu. Ir jisai (necenzūrinis žodis) sakė grįžęs viską tau nu (nesuprantamas žodis) pinigais ir sako (necenzūrinis žodis) ir pamirštam viens kitą sako (necenzūrinis žodis) duok man laisve pasidžiaugt sako tiek laiko atsėdėjau sako vėl (necenzūrinis žodis) atgal (necenzūrinis žodis) dėl kažkokio šūdo (necenzūrinis žodis), nes jeigu eis per teisėsaugą, tai jį iš karto uždarys, iškart, iškart. Nežinau seni nu manęs taip prašo žmonės (necenzūrinis žodis) ką žinau (necenzūrinis žodis) (nesuprantamas žodis) ten kad nebus kasiakų daugiau, tai aš tau duodu bybį ant gabaliuko atskirsti galėsi (necenzūrinis žodis) mane spardyt (necenzūrinis žodis) jeigu aš tau meluoju, jis labai labai pergyvena sako taip norėjau vasarą pamatyt nachui pirma, nematė 10 metų vasaros (necenzūrinis žodis) nu tai sako (necenzūrinis žodis) duosiu aš jam tų pinigų tik uždirbu sako viską atiduosiu sako vsio viską pamirštam (necenzūrinis žodis) prigėręs sako buvau iš nervų (necenzūrinis žodis) sako (necenzūrinis žodis) padariau klaidą stiprią jis pripažįsta“;

2024 m. gegužės 9 d. 22:41 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Ka tik kalbejau su teisininkais viska įmonama, jis gaus is manęs atleidimą ir pasirašys sutarti dėl atstumo. Bet jokių susitikimų nebus viskas bus kalbama tik su advokatais tai va is manęs jis gaus ko nori“;

2024 m. gegužės 9 d. 22:43 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Ir jus neisgalvokit kad pasodins nesodins jei susitaikisim, dabar taip yra du iki teisminiai vienas už turto prievartavima kitas už sunku kūno suzalojima tai gal jau gana sustojam“;

2024 m. gegužės 9 d. 22:47 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Vsio seni einu miegot ryt 9 operacija tai matyt busu ne koks nebent link vakaro“;

2024 m. gegužės 9 d. 23:01 val. D. Z. (garso pranešimas): „ne tai, kad dabar problema, kad tavo žmona padavė vėl farmą, nufilmavo vienas žmogus, ne dabar, o vakar padavė. Taip, kad nufilmavo specialiai nusiuntė vieną žmogų (necenzūrinis žodis) nu nežinau čia aš suprantu, kad tu žmogų pasodint gali kaip du pirštus apmyžti čia tavo rankose viskas yra, bet ir tave pis negyvai, negyvai seni, nenoriu aš tau gąsdinti tavęs nei kas, ne tas žmogus jis yra jis sėdėjęs yra lagery antroj kalaitej, nu bachūrų, jis reguliavo viskam tenais taip, kad jį uždaryti tas pats jis telefoną gaus per vieną dieną ir tokį fokusą padarys čionais, kad tu kentėsi daugiau negu reikia, nu bet kam to reikia seni, nu kam to reikia? taigi (necenzūrinis žodis) gi tavo žmona įlips į tą košę, nu čia tau menki juokai, nu ne durni ten žmonės yra ten supranti, nes užeina visi, jis visiems padeda. O kodėl jis ant tavęs toks piktas aš neįsivaizduoju, taip kad nu labos nakties tau, geros operacijos, neskausmingos. Ir pagalvok ką kalbėsi pareigūnams, nes kiekvienas žodis yra labai labai stiprus, o žmonės budėjo ir matė, kad 3.5 valandos stovėjo pas tave mentai. Man taip pasakė, aš nežinau, aš nežinau kur tu gyveni blet, aš galvojau tu kaip visalaika namuose gyveni, taip, kad ponas nežinau kam jum tos problemos, čia žinai kaip du asilai nachui viens kitą muša ragais (necenzūrinis žodis) nu tai va taip ir gaunasi, (necenzūrinis žodis) man čysta man gėda ir nemalonu, kad blet tokia hujne vyksta blet nu galvokit, mąstykit man tai (necenzūrinis žodis), o jam tuo labiau bus (necenzūrinis žodis) kai jam pis stroką, kai jam pis stroką, tai jam bus vapšė pochui, o ta gaudyk, gaudyk tuos kaip tu sakai (nesuprantamas žodis) gaudyk tikrai (necenzūrinis žodis), sėdi ranzimenas (necenzūrinis žodis) (necenzūrinis žodis) kiek jis sėdės kalėjime“;

2024 m. gegužės 9 d. 23:09 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Nieks jo nesodins, o tu del tu nekalbėk cia jau mano reikalas. Jam tik reika sutikt kad jis grazina ka paimė ir nesiartina daugiau ar cia taip sunku suprast o grasinimai cia ne i nauda ne tie laikai gal jau gana apsiraminkit arba jis nori taikytis arba tuo ir baigiam, kazkokie žmonės spilkos tavo labai jam įdomu ir reik, baigiam gal“;

2024 m. gegužės 9 d. 23:13 val. Kontaktas „(duomenys neskelbtini)“ (tekstinis pranešimas): „Tu supranti kad dabar jus vel pereinat prie grasinimų baikkyt dar mazai kam tu cia save kysi, pasakyk kad susitaikinas bus tik teisiskai ir viskas“;

2024 m. gegužės 9 d. 23:14 val. D. Z. (teksto pranešimas): „Aš pavargau vsio u orą kovoti“;

2024 m. gegužės 9 d. 13:58 val. D. Z. (teksto pranešimas): „masina radom salėje nebuvai, ozy būk bachuru, ar man pasirašyti kad narkotikų prašei? Pidrila aš iškart pasakiau aš nežinau, gaidy man 6 kitam 8, suplešytas busi“.???

2024-06-20 14:02 val. D. Z. (teksto pranešimas): „ožys ir kol spėsiu visiems pasakysiu o tu su dviračiu toliau. Važinėti gali“ (2 t., b. l. 67–75).

Iš 2024 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo (dėl M. T. pateiktų gautų iš D. Z. Viber pranešimų) matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17358-24 medžiagoje, 2024 m. birželio 20 d. naudojantis VIBER mobiliąja programėle M. T. atsiuntė ekrano nuotrauką, kurioje kontaktas D., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) parašė šias žinutes:

- 2024 m. birželio 20 d. 13:58: „masina radom salėje nebuvai, ozy būk bachuru, ar man pasirašyti kad narkotikų prašiai? Pidrila aš iškart pasakiau aš nežinau, gaidy man 6 kitam 8, suplešytas busi“.

- 2024 m. birželio 20 d. 14:02: „ožys ir kol spėsiu visiems pasakysiu o tu su dviračiu toliau. Važinėti gali“ (2 t., b. l. 100–101).

Apžiūrėti duomenys, gauti atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsnyje ir 155 straipsnyje numatytas procesinės prievartos priemones (A. T. ir D. Z., nukentėjusiojo M. T. ir kt. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, naudojamų mobiliojo ryšio telefonų skambučių ir prisijungimų prie interneto išklotinės) (1 t., b. l. 165–166, 172–173, 174; 2 t., b. l. 10–11, 16–27, 29–31).

Dėl A. T. ir D. Z. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą; pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelę turtinę žalą.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-163/2012, 2K-433-507/2016). Vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje, paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis), nurodoma, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018). Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).

Šioje byloje A. T. ir D. Z. kaltinami turto prievartavimu, panaudojant psichinį smurtą nukentėjusiojo M. T. atžvilgiu, taip pat A. T. kaltinamas dar ir tuo, jog turtą prievartavo panaudojęs fizinį smurtą. Abu kaltinamieji neigė jiems pareikštą kaltinimą. Anot A. T., 8000 Eur M. T. jam perdavė norėdamas įgyti narkotinių medžiagą, kurias kaltinamasis žadėjo parduoti, tačiau to net neketino daryti, tokiu būdu jį tyčia apgaudamas. Vis dėlto, tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, o kaltinamųjų kaltė dėl jiems pareikštų kaltinimų įrodyta byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis M. T. parodė, kad 2023 m. gruodį prasidėjo ir iki 2024 m. sausio mėn. tęsėsi jo turto prievartavimas su grasinimais. Pirmą kartą susitikti pasiūlė D.. Į susitikimą plovykloje (duomenys neskelbtini) atvažiavo D. ir A., ten jo buvo reikalaujama susimokėti, kaip suprato už jo vykdomą veiklą – prekyba sporto papildais. Tuo metu A. T. reikalavo 2000 eurų iš jo, o D. Z. kaip ir pritarė tam reikalavimui, sakė, tu atsiskaityk ir bus ramu. Reikalavimus lydėjo grasinimai, pagal jų tą žargoną buvo kalbama, pagrinde buvo keiksmažodžiai. Pasakė, kad jeigu nemokėsi, atvažiuos rimtesni vyrai, jie su tavimi nesiterlios, kažką labai blogo padarys. Tada A. padavė 500 Eur. Mano, kad D. Z. matė, kai duoda 500 eurų. Buvo pareikalauta 2000 eurų ir nustatytas terminas. Likusią pinigų dalį pasiskolino ir perdavė A.. Skolinosi iš motinos, draugų, kolegų, žmona davė. Vėliau vėl iš jo buvo reikalaujama pinigų toliau. Iš viso per 3-4 kartus jis A. perdavė 8000 Eur. Visą laiką A., reikalaudamas pinigų, jam grasino: buvo gąsdinama autoritetais; atvažiuos rimtesni, tada bus prasčiau, jie dabar gražiuoju; sužalotų žmonių nuotraukos buvo siuntinėjamos iš ligoninių – „va kas būna, kai nepaklūsti“; į mišką žadėjo vežti, namą turės parduoti ir pan. Pinigus mokėjo, nes buvo įbaugintas. Iš karto nesikreipė į policiją, nes įsivaizdavo, kad yra kažkokios ribos, kad viskas baigėsi, nes buvo pažadėję, bet kai atvažiavo į namus, vėl viskas iš naujo, tada suprato, kad reikia kviesti pareigūnus. D. Z. pinigų iš jo nereikalavo ir negrasino, tiesiog visada per jį buvo susitariama susitikti su A. T. ir jis susitikimų metu visada buvo šalia, girdėdavo reikalavimus ir grasinimus, matė, kaip perdavė pinigus. D. visą laiką laikėsi neutraliai, kaip tarpininkas tarp A. ir jo. Jis dalyvaudavo susitikimuose, bet jo vaidmuo kaip „pasaulio lygintojo“. 2024 m. gegužės mėn. jau vienas A. atvažiavo (duomenys neskelbtini), reikalavo 2000 eurų. Tada jis atsisakė mokėti, todėl A. name, koridoriuje-prieangyje smūgiavo kumščiu vieną kartą jam į žandikaulį, dėl ko jis nukrito. Kai nukrito ant žemės, porą kartų su koja stengėsi pataikyti į veido sritį, pataikė į galvą, dengėsi. Lūžo žandikaulis, buvo išmuštas dantis. Pasakė, kad atvažiuos po poros valandų, kad būtų paruošti pinigai. Tada jam buvo panika, nuvažiavo pas tėvus, išsikvietė greitąją, kuri apžiūrėjo ir nurodė vykti į (duomenys neskelbtini) g. pasitikrinti, bet jau buvo pareigūnus iškvietęs. Kai pasakė, kad nukentėjo mergaitė, suprato, kad tai yra išgalvota istorija, žino, jog taip nebuvo.

Iš esmės tokius pačius parodymus M. T. davė ir kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Nors kelių pirmų apklausų metu jis teigė, kad A. T. perdavė 6000 Eur, tačiau paskutinėse apklausose, atliktose ikiteisminio tyrimo metu, perduotą sumą patikslino ir nurodė, kad iš viso kaltinamajam perdavė 8 000 Eur. Baigiamųjų kalbų metu gynėjai šį patikslinimą siejo su nukentėjusiojo visų parodymų nepatikimumu, tačiau teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka. Pažymima, kad pagal nukentėjusįjį, pinigai buvo perduoti per keturis kartus, nuo to laiko buvo praėję beveik pusė metų, nukentėjusysis pinigus skolinosi ir buvo bauginamas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės galėjo lemti, jog M. T. tyrimo pradžioje dėl šios aplinkybės galėjo būti netikslus. Kita vertus, kaltinamasis A. T. pats pripažino, kad iš M. T. paėmė 8 000 Eur – taigi iš esmės sutiko su paskutiniais nukentėjusiojo parodymais, todėl ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Be kita ko, baigiamųjų kalbų metu buvo keliamas klausimas ir dėl to (kartu sprendžiant dėl parodymų nepatikimumo), jog nukentėjusysis po A. T. grasinimų ir 8 000 Eur perdavimo šiam, į policiją nesikreipė, o tai padarė, tik po fizinio smurto pavartojimo.

Papildomos apklausos metu 2024 m. birželio 20 d. nukentėjusysis M. T. parodė, kad susitikimo metu A. pradėjo sakyti, kad jis prekiauja nelegaliais papildais, kad jie viską žino, kad jeigu nesumokės pinigų jie apie tai praneš policijai. Dėl šios priežasties jie pradėjo reikalauti iš jo pinigų. Taip pat pradėjo daryti jam psichologinį spaudimą, apie kurį jau buvo minėjęs apklausos metu. Visą psichologinį spaudimą jam darė A., tačiau D. buvo šalia ir vis jam pritardavo. Jis nenorėjo turėti problemų su policija, todėl pasidavė jų šantažui ir sutiko sumokėti pinigus. Testosteronas nėra laikomas psichotropinėmis medžiagomis, tačiau, kiek žino, jį parduoda vaistinėje su receptu. Anksčiau neminėjo tik aplinkybės apie papildus, nes nenorėjo problemų (1 t., b. l. 45–47). Apie tai, kad iš jo turtas buvo prievartaujamas dėl jo veiklos prekiaujant sporto papildais, M. T. parodė ir apklaustas teisiamajame posėdyje.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prekyba įvairiais sporto papildais ir buvo ta priežastis, dėl kurios iš jo buvo reikalaujama susimokėti. Prekyba dalimi sporto papildų, kaip nurodė pats nukentėjusysis, galimai nebuvo teisėta, todėl sumokėjęs A. T. reikalaujamus pinigus, jis vengė kreiptis į teisėsaugos institucijas, tikėdamasis, jog tokie reikalavimai daugiau nepasikartos. Tokia priežastis laikytina logiška ir suprantama, juo labiau, kad ir apklausiamas baudžiamojo proceso metu, pirmų apklausų metu, jis apie šias aplinkybes tyrėjams nieko nepasakojo. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė negali būti laikoma priežastimi nesivadovauti visais nukentėjusiojo parodymais ar nelaikyti jų įrodymu. Priešingai, teismas juos pripažįsta įrodymu dėl sekančių priežasčių. Pažymėtina, kad M. T. ir A. T. iki šių įvykių nebuvo pažįstami, jokių konfliktų tarpusavyje neturėjo. Nukentėjusysis su kitu kaltinamuoju D. Z. buvo pažįstamas, bendraudavo, tačiau iki įvykio santykiai buvo geri. Taigi, M. T. neturėjo ir neturi priežasties apkalbėti kaltinamuosius. Be to, jo parodymai iš esmės (neskaičiuojant tam tikrų parodymų patikslinimų, kurie jau buvo aptarti šiame nuosprendyje) buvo nuoseklūs viso proceso metu, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat ir į tai, jog jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, teismas laiko juos atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, patikimais ir jais vadovaujasi.

Kaip minėta, pinigų – 8 000 eurų paėmimo fakto, o taip pat ir smūgio sudavimo nukentėjusiajam aplinkybės neginčija kaltinamasis A. T., be to, pastarąją aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada Nr. Nr. G 1473/2024 (01); dėl pinigų išreikalavimo – liudytojų parodymai dėl M. T. skolintų pinigų. Iš esmės ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra. Todėl teismas plačiau aptars kaltinimo dalį, susijusią su pinigų reikalavimu naudojant psichinę (pirma veika) bei psichinę ir fizinę prievartą (antra veika).

Psichinio ir fizinio smurto naudojimo aplinkybes, kurias nurodė nukentėjusysis, patvirtina liudytojos U. M.-T. parodymai. Teisiamajame posėdyje apklausta ji nurodė, kad vyras jai sakė, kad turi problemų, reikia pinigų duoti. Kokių problemų turi, smulkiai nepasakojo, tik sakė, kad reikia pinigų dėl ramybės. Jis jautė kaip terorą, spaudimą iš tų žmonių, kurie prašė pinigų. Ji girdėdavo telefoninius pokalbius ar garso žinutes, kad reikia pinigų, jie privažiuos, susitiks. Vyras elgėsi spaudžiamai, buvo paveiktas, emociškai pažeidžiamas, sunku nupasakoti jo tą būseną, nes ji buvo nenormali. Jo elgesys pasikeitė, negu anksčiau buvo. Tapo labai nerimastingas, jautresnis negu įprastai, dirglus, nervingas, atrodė, kad jis turi rūpesčių, kažką sprendžia. Žino, kad buvo atvejis, kai jį automobilių plovykloje užklupo ir prašė pinigų, ir ten buvo vienas iš rimtesnių susidūrimų, nes jis namo grįžo prastos būklės. Po kelių mėnesių vyrą sumušė. Vyras sakė, kad kai gavo smūgį ir sulaužė žandikaulį. Smūgį gavo dėl pinigų, vyras sakė, kad jau jis kvies policiją, ir tada įvyko tas dalykas. Tas vyras prašė jos vyro pinigų, net neprašė, reikalavo pinigų, o kodėl reikalavo, ji nežino. Ji girdėdavo pokalbius, kai vyras su D. telefonu kalbėdavo. D. siųsdavo ir garso žinutes vyrui, ji jas girdėdavo. Iš to viso dialogo ir bendravimo visi jautė, kad tarsi kaip ir visai jų šeimai yra grasinama. Tikrai buvo nuskambėjusi frazė, gal net ir žinutėje, kad čia visi vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, vaikai eina į mokyklą.

Nukentėjusiojo parodymus dėl fizinio smurto reikalaujant pinigų patvirtina 2024 m. birželio 7 d. apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas 2024 m. birželio 7 d. M. T. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas ,,2024_05_08_12-48-09_37060966226“, iš kurio matyti, kad M. T. BPC operatoriui nurodė, jog jį sumušė ir reikalauja iš jo 2 000 Eur, kuriuos atvažiuos paimti po pusvalandžio. Pokalbio metu M. T. nurodė ir apie anksčiau buvusius įvykius: „nu šiaip jo kažkada tai buvo, nu tai ta prasme ten toks ir konfliktas, apgavo jie mane ir viskas ir dabar turbūt bando toliau šantažuot“. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad ankstesnius pinigų reikalavimus ir paėmimą iš jo šio pokalbio metu jis įvardijo kaip jo apgavimą.

M. T. parodymus dėl iš jo prievartauto turto iš esmės pavirtina ir liudytojo R. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Č. parodė, kad pranešėjas M. T. jam papasakojo, jog atvažiavęs vyras užėjo į namo koridorių ir reikalaudamas pinigų jį sumušė. Kiek kartų pranešėjui buvo suduota jis neatsimena, tačiau pamena, kad į veido sritį. M. T. paaiškino, kad prekiauja papildais ir šis vyras, kuris jį sumušė yra seniau reikalavęs iš jo pinigų, kuriuos pranešėjas jam davė. M. T. sakė, kad atvažiavęs vyras jam minėjo, jog už valandos atvažiuos ir jis turi paruošti pinigus. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. Č. šiuos savo parodymus patvirtino.

Taigi nukentėjusysis ne tik Bendrajam pagalbos centrui, bet ir iš karto po įvykio atvykusiam policijos pareigūnui parodė tiek apie ką tik įvykusį turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą, tiek apie anksčiau buvusį epizodą, kai iš jo buvo išreikalauti pinigai. Šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą dėl M. T. parodymų patikimumo.

Nukentėjusiojo parodymus dėl grasinimų reikalaujant pinigų patvirtina ir byloje esantys susirašinėjimai (balso žinutės) tarp paties nukentėjusiojo M. T. ir D. Z.. Iš kitų objektų apžiūros 2024 m. liepos 9 d. protokole aprašyto ir laikmenoje esančio (teisiamojo posėdžio metu perklausyto ir tokiu būdu ištirto) D. Z. susirašinėjimo su kontaktu „(duomenys neskelbtini)“, matyti jų bendravimas sekančią dieną po 2024 m. gegužės 8 d. įvykio, kai buvo sužalotas nukentėjusysis. Apibendrinus šio susirašinėjimo turinį matyti, jog D. Z. siunčia M. T. daugiausiai balso žinutes, bandydamas įtikinti M. T. susitaikyti su A. T., atsiimti pareiškimą ir pan. Pažymėtina, kad kai kurios žinutės pagrindžia nukentėjusiojo parodymus dėl turto prievartavimo:

2024 m. gegužės 9 d. 21:13 val. M. T. siuntė tekstinį pranešimą D. Z.: „<...> išsikyriau del tokiu kaip jus kurie uždusino ant 8 gabalų ir nusodino seima i bankrota, o del atleidimo kad vel ateitu po pusmečio metu ir vel reketotu“; 2024 m. gegužės 9 d. 21:43 val. M. T. siuntė tekstinį pranešimą D. Z.: „<...> tu man pasakyk ka turi bendro mergaitė is pasakų salies ir jam mokėt kiekvieną mėnesi po 2000 € už saugumą (šypsenėlė)“; 2024 m. gegužės 9 d. 21:44 val. M. T. siuntė tekstinį pranešimą D. Z.: „<...> Kur garantija kad neateis po puses metu kas žandikaulį istatys nauja kas už sugriauta seima atsakys sumokes jis dabar 8€ kad seima grazint uz operacijas sumokės tada valio taikomės“; 2024 m. gegužės 9 d. 21:59 val. M. T. siuntė tekstinį pranešimą D. Z.: „Na as dabar miegot man ryt operacija dar savatę cia busiu tai niekas neisispręs, bet kur garantija kad jis negrįš“; 2024 m. gegužės 9 d. 23:13 val. M. T. (atsakydamas į D. Z. tokį balso pranešimą: „čia tavo rankose viskas yra, bet ir tave (necenzūrinis žodis) negyvai, negyvai seni, nenoriu aš gąsdint tavęs nei kas, ne tas žmogus, jis yra sėdėjęs lagery, antroj kalaitej, nu bachūrų, jis reguliavo viskam ten taip, kad jį uždaryti tas pats jis telefoną gaus per vieną dieną ir tokį fokusą padarys čionais, kad tu kentėsi daugiau negu reikia, nu bet kam to reikia seni, nu kam to reikia“) siuntė tekstinį pranešimą D. Z.: „Tu supranti kad dabar jus vel pereinat prie grasinimų <...>“.

Iš šių žinučių turinio matyti, jog nukentėjusysis M. T. ne kartą parašė D. Z., jog jis bijo, kad A. T. po kiek laiko vėl nesugrįžtų su grasinimais reikalaujant pinigų, taip pat nurodo, kad pinigų mokėjimo priežastys („mergaitė iš pasakų šalies“ ar „saugumas“) buvo akivaizdžiai išgalvotos. Galiausiai atsakydamas į D. Z. grasinimus dėl nukentėjusiojo kreipimosi į policiją, parašė, kad D. Z. vėl grįžta prie grasinimų. Šios žinutės patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu įvykusio turto prievartavimo ir teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog iš M. T. naudojant grasinimus buvo išreikalauti 8 000 Eur.

Apibendrinęs išanalizuotus nukentėjusiojo M. T. parodymus, liudytųjų U. M.-T. ir R. Č. parodymus, apžiūros protokolus (su garso įrašais), kuriuose užfiksuoti M. T. pranešimas BPC ir susirašinėjimas su D. Z., teismas sprendžia, kad kaltinamieji veikdami kartu iš M. T. reikalavo turto jam grasindami (apie D. Z. vaidmenį šiame epizode teismas pasisakys vėliau), ko pasekoje tą turtą – 8 000 Eur išreikalavo; o antros veikos atveju A. T. turtą prievartavo panaudodamas grasinimus ir fizinę prievartą.

Įvertinęs nusikalstamos veikos trukmę, grasinimų turinį, po to sekusius nukentėjusiojo veiksmus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. T. išsakyti reikalavimai perduoti pinigus buvo aiškiai neteisėti, o grasinimai realūs ir A. T. bei D. Z. tai suvokė. Kaip matyti iš kaltinimo turinio ir nukentėjusiojo parodymų, jam buvo grasinama „rimtesnių vyrukų“ atvykimu, didesnių sumų reikalavimu, buto bei mašinos pardavimu ateityje, mokėjimu „už ramų gyvenimą“ ir pan. Teismui nekyla abejonių, kad tokius grasinimus nukentėjusysis suvokė kaip realius, nes buvo įbaugintas išsakytų grasinimų, todėl ir mokėjo reikalaujamas pinigų sumas, dar daugiau – pinigų skolinosi iš kitų asmenų. Anot M. T., jis mokėjo pinigus, nes buvo įbaugintas ir galvojo, jog sumokėjus reikalaujamas pinigų sumas galės ramiai gyventi vykdyti savo darbinę veiklą. Kaltinamieji taip pat suvokė, jog vieno iš jų – A. T. išsakyti grasinimai buvo realūs, nes matė, jog M. T. grasinimų įtakoje perdavė reikalautas pinigų sumas, be to, vėliau analogiškus grasinimus, reikalaujant dar daugiau pinigų, kartojo.

Nors baigiamųjų kalbų metu D. Z. gynėjas kėlė abejones dėl tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 1 dalyje, buvimo, tačiau teismo vertinimu kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laikytinas paviene tęstine veika. Byloje nėra duomenų, ar kaltinamieji turėjo išankstinę vieningą tyčią iš nukentėjusiojo kelis kartus prievartauti turtą, ar priešingai, ketinimas reikalauti pinigų atsirasdavo jau po įvykusių turto prievartavimo epizodų. Kaip minėta, kaltinamieji neigia jiems pateiktus kaltinimus, todėl nustatyti jų tyčios kryptingumą ar apimtį pagal jų parodymus nėra galimybės. Nustatydamas pavienės tęstinės veikos buvimą, teismas atsižvelgia į tai, jog turtas buvo prievartaujamas iš to paties nukentėjusiojo (t. y. buvo vienas šaltinis), reikalautos pinigų sumos buvo analogiškos, buvo veikiama tokiu pačiu modeliu, naudojant analogiškus grasinimus ir reikalaujant tokių pačių sumų, veikiama tose pačiose vietose, veikos laikotarpis nebuvo itin ilgas. Teismo vertinimu, šie požymiai rodo padarytos nusikalstamos veikos tęstinumą ir leidžia spręsti, jog jau pirmojo epizodo metu, kuomet pakankamai greitai ir lengvai iš nukentėjusiojo buvo išreikalauti pinigai, kaltinamiesiems kilo noras šią savo veiką tęsti ir toliau.

Kaip minėta, kaltinamasis A. T., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, sutiko, kad iš M. T. paėmė 8 000 Eur, tačiau teigė, jog jam negrasino, pinigų nereikalavo, o juos paėmė pažadėjęs šiam parduoti narkotinių medžiagų, kurių pastarasis prašė iš jo.

Teismas tokius A. T. parodymus vertina kritiškai. Visų pirma, tokia jo versija atsirado tik teisiamojo posėdžio metu – ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė iš nukentėjusiojo ėmęs ar reikalavęs pinigų, ir dar daugiau – nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. vasario mėnesio su M. T. apskritai nebuvo susitikęs. Antra, ši versija galimai atsirado po to, kai A. T. susipažino su D. Z. parodymais, nes šis ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs būtent tokią pinigų perdavimo priežastį.

Pažymėtina, kad šioje vietoje D. Z. taip pat nebuvo nuoseklus, todėl jo parodymai irgi vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos metu D. Z. parodė, kad „<...> Viagros atėjo pasiimti kartu su A. T.. Tuomet M. jo paklausė ar žino iš kur galima įsigyti narkotikų, kokių jis prašė jis nežino, tačiau žino, kad prašė didelio kiekio. Kam jam reikalingi narkotikai jis nežino, bet ir neklausinėjo, nes jam nebuvo aktualu. Aplinkybių neatsimena, tačiau žino, kad A. jam pasakė, kad gali M. padėti ir jis jo paprašė suorganizuoti susitikimą, nes A. nepažinojo M.. Jis sutiko, todėl paskambino M. ir jie trise susitiko. A. jam sakė, kad jo pažįstami gali padėti įsigyti narkotinių medžiagų, dėl šios priežasties M. mokėjo A. pinigus“ (3 t., b. l. 75–77). Vėlesnės apklausos metu D. Z. parodė, kad pirmo susitikimo metu prie plovyklos M. T. perdavė A. papildus ir kalba pasisuko apie narkotikus, tuomet A. kilo spontaniška mintis apgauti M. ir iš jo pasipelnyti (3 t., b. l. 90–93). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas trečiąjį kartą nieko apie narkotines medžiagas pasakyti negalėjo. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir teisminio nagrinėjimo metu: „susitikimuose jis negirdėdavo pokalbių apie psichotropines ar narkotines medžiagas, tik paskui išėjo tokios kalbos“.

Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokią kaltinamųjų versiją. Byloje nėra duomenų, jog praeityje M. T. būtų turėjęs teisinių ar kitokio pobūdžio problemų dėl neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo, kaip ir nėra kriminalinės žvalgybinio pobūdžio informacijos apie tokią galimą jo veiklą. Svarbu ir tai, kad nemažą laiko tarpą (nuo vieno iki trijų mėnesių) po įvykio buvo atliekama A. T., D. Z. ir M. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, tačiau jos metu nebuvo gauti jokie duomenys, susiję su galimu disponavimu ar ketinimu disponuoti (planavimu įsigyti, nepavykusiu bandymu įgyti ar pan.) narkotinėmis medžiagomis. Nors byloje esančiame M. T. ir D. Z. susirašinėjime galima rasti D. Z. pasisakymą apie tai, kad M. T. prašė narkotikų: 2024 m. gegužės 9 d. 13:58 val. D. Z. siuntė tokį teksto pranešimą: „<...> ar man pasirašyti kad narkotikų prašei“. Tačiau iš tokio pasakymo nėra aišku, kada, kokios asmens, kokiomis aplinkybėmis buvo prašyta narkotinių medžiagų, ar už jas buvo sumokėta, kokia suma, kad nukentėjusysis būtent dėl to buvo apgautas ir t. t. Kitaip sakant, net nėra aišku, ar šioje byloje nustatytas kaltinamųjų atliktas turto prievartavimas yra susijęs su neva buvusiu nukentėjusiojo prašymu įsigyti narkotinių medžiagų. Galiausiai, apskritai neatrodo įtikinama ir logiška, kad galimas narkotinių medžiagų pirkėjas mokėtų pakankamai dideles pinigų sumas (po 2 000 Eur, iš viso 8 000 Eur) per kelių mėnesių laikotarpį, ypatingai po to, kai nei minimalaus prašomo kiekio tų narkotinių medžiagų net nebuvo gavęs. Taip pat neįtikinamai atrodo, A. T. teiginys, kad už 8 000 Eur būtų galima įgyti 10 kg kurios nors kokios rūšies draudžiamų psichiką veikiančių medžiagų. Neatrodo racionalus ir logiškas A. T. elgesys, kai jis, neva apgaulės būdu įgijęs iš M. T. 8 000 Eur, pats atvažiuotų pas M. T. į namus ir prieš jį naudotų fizinį smurtą. Tokiose situacijose įprastai skolininkas (juo labiau apgavęs nukentėjusįjį) vengia susitikimų ir bendravimo su kreditoriumi, norėdamas išvengti pretenzijų dėl skolos ar prekių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tokia kaltinamųjų versija atmetama kaip nepagrįsta.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos, kaltinamasis D. Z. tik dalyvaudavo susitikimuose kartu su A. T. ir M. T., tačiau matė ir girdėjo, kaip iš pastarojo A. T. reikalauja pinigų, jam grasina. Pats D. Z. pinigų ar kito turto iš nukentėjusiojo nereikalavo, psichinės prievartos nenaudojo, t. y. grasinimų nukentėjusiojo atžvilgiu neišsakė. Tokias aplinkybes nurodė apklausų metu M. T.. Kaltinimas pateiktas, jog abu kaltinamieji, atlikdami BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, veikė kaip bendravykdytojai, tačiau D. Z. gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, jog šiuo atveju nėra nustatyti visi būti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.

Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018).

Atsižvelgiant į tokį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir nenustačius, kad D. Z. pats būtų realizavęs bent dalį turto prievartavimo objektyvių sudėties požymių (naudojęs grasinimus, reikalavęs pinigų, juos ėmęs ar vėliau bent dalį jų įgijęs), teigtina, kad jo veiksmai neatitinka šio nusikaltimo vykdytojo apibrėžimo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors prokuroras savo baigiamojoje kalboje (kai teismas jau buvo iškėlęs šį klausimą ir įspėjęs kaltinamąjį dėl kaltinimo keitimo) laikėsi pirminio kaltinimo, tačiau vis tik negalėjo įvardinti kokį konkretų šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį D. Z. savo veiksmais realizavo.

Nustatyta, kad visus kaltinamųjų ir nukentėjusiojo susitikimus, bendraudamas su nukentėjusiuoju, organizavo būtent D. Z.: būtent jis kvietė M. T. į pirmąjį jų susitikimą, taip pat jis siūlydavo M. T. ir toliau tęsti susitikimus su A. T.. Byloje nesant duomenų, kad D. Z. žinojo apie A. T. ketinimus (ar kad apskritai tokią tyčią turėjo A. T.) ir dėl to galėjo turėti išankstinę tyčią padėti prievartauti turtą, kartu vertinant ir jo atliktų veiksmų mastą bei intensyvumą, D. Z. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip organizatoriaus. Tačiau teismas tokius jo veiksmus vertina kaip pagalbą, kuri buvo nukreipta į šios nusikalstamos veikos padarymo palengvinimą ir kuri sudarė realias galimybes A. T. nusikalstamai veikti. D. Z. veiksmai kviečiant (patariant nukentėjusiajam vykti) nukentėjusįjį į susitikimus prisidėjo prie bendros jo ir A. T. nusikalstamos veikos bei sudarė sąlygas jo bendrininkui A. T. realizuoti turto prievartavimo objektyviuosius požymius – išsakyti grasinimus reikalaujant pinigų. Tą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo parodymai: „jeigu D. nebūtų prisidėjęs prie šių susitikimų organizavimo, tuomet nieko galbūt ir nebūtų įvykę, kadangi nei jis, nei A. neturėjo jo kontaktų. Su A. susitiko tik dėl to, kad į susitikimus jį kviesdavo D.“ (1 t., b. l. 48–51). Įvertinus šias aplinkybes, D. Z. veiksmai kvalifikuojami su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį, jo veiksmus vertinant kaip patarimų nukentėjusiam davimą. Teismo vertinimu, bendrininkavimo kontekste patarimų davimas galimas ne tik kitiems bendrininkams, bet ir kitiems asmenims (pavyzdžiui, nukentėjusiajam), kai tokių dėl tokių patarimų vykdytojui palengvinama atlikti nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad apie tokį kaltinimo keitimą kaltinamasis ir jo gynėjas buvo įspėti teisiamojo posėdžio metu. Nors nebuvo tiksliai nurodyta, kokie konkretūs D. Z. veiksmai gali būti vertinami kaip padėjėjo, tačiau ši aplinkybė nevertinama kaip teisės į gynybą pažeidimas. Pirma, dėl to, jog kaltinamojo D. Z. inkriminuoti veiksmai išliko tie patys kaip ir pradiniame kaltinime (susitikimų tarp A. T. ir M. T. organizavimas), tik juos vertinant ne kaip nusikaltimo vykdymą, o kaip padėjimą jį padaryti (duodant patarimus). Antra, D. Z. gynėjas baigiamųjų kalbų metu pasisakė iš esmės apie visus galimus inkriminuoti padėjimo būdus, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje (be kita ko, ir patarimų davimą), todėl laikytina, kad jis tokiu būdu realizavo teisę į gynybą.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.). Bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį požymį, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamą veiką buvimą, kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iš šių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumą, jų suderintą atlikimą. Bendrininkavimas galimas tik esant tyčiai. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą. Subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Šiuo atveju, pagal nukentėjusiojo parodymus ir kitus teismo šiame nuosprendyje aptartus įrodymus, byloje nustatyta, kad D. Z. kviesdavo nukentėjusįjį M. T. į susitikimus su A. T., juose dalyvaudavo, būdavo šalia ir girdėdavo A. T. reikalavimus mokėti pinigus, grasinimus. Svarbu tai, kad D. Z. tokiems grasinimams pritarė siūlydamas M. T. paklusti A. T. reikalavimams. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. T. parodė, kad susitikimo metu D. sakė, kad „gal nereikia, gal galima gražiai, tuomet tas vyras pasakė, kad reikia. Jis iš piniginės padavė turimus pinigus. Pinigų buvo per mažai, todėl šis vyras pasakė konkrečią sumą - 2000 eurų ir pasakė, kad turi valandą surinkti trūkstamus pinigus. D. jam davė suprasti, kad sumokėtų ir viskas tuo baigsis“; „<...> turto prievartavo metu, kaip ir minėjo, D. apsimetė labai geru. Jis buvo užsiminęs, kad jis čia ne prie ko, kad gal pinigus jam grąžins po kurio laiko“ (1 t., b. l. 39–44). Teisiamojo posėdžio metu M. T. teigė, kad tuo metu, kai A. T. reikalavo 2000 eurų iš jo, o D. Z. kaip ir pritarė tam reikalavimui, sakė, tu atsiskaityk ir bus ramu.

Apibendrinus šiuos M. T. parodymus, galima spręsti, kad D. Z. galimai iš anksto nežinojo apie A. T. ketinimus, nes veikos atlikimo metu prašė nereikalauti pinigų (kas gali reikšti, kad jam toks reikalavimas buvo netikėtas). Tačiau galiausiai tokiems A. T. veiksmams pritarė, patardamas M. T. susimokėti, t. y. šiuo atveju susitarimas bendrininkauti buvo pasiektas jau nusikaltimo vykdymo metu, kai D. Z. savo veiksmais ir žodžiais iš esmės pritarė nusikalstamiems bendrininko veiksmams. Teismo įsitikinimą, jog D. Z. suprato, kokioje nusikalstomoje veikoje dalyvauja ir norėjo taip veikti, sustiprina nevienkartinis tokios veikos epizodų skaičius ir vis besikartojantis veikos modelis. Todėl vertinant visumoje kaltinamojo D. Z. veiksmus, teismui nekyla abejonių, jog jis suprato, kokiu tikslu organizuoja A. T. ir M. T. susitikimus, matė ir girdėjo A. T. reikalavimus perduoti pinigus, grasinimus bei norėjo taip elgtis. Tokie abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka visus bendrininkavimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl darytina išvada, jog A. T. vykdė, o D. Z. padėjo įvykdyti jiems inkriminuotą, BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką. D. Z. veiksmų kvalifikacija tikslinama – jie kvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį.

Kaltinime buvo nurodyta ir tai, kad kaltinamieji panaudodami psichinę prievartą, savo bei kitų asmenų naudai išreikalavo iš M. T. 8 000 eurų. Nustatyta, kad pinigus gavo kaltinamasis A. T., duomenų, kad kiti asmenys būtų gavę bent dalį išreikalautų pinigų, nėra, todėl kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad pinigus išreikalavo tik savo naudai.

Teismas taip pat tikslina ir antrąjį, tik A. T. pateiktą kaltinimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – jo dalį dėl suduotų smūgių pobūdžio ir skaičiaus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 14 d. apklausos metu M. T. teigė, kad A. T. užėjo į koridorių ir pradėjo reikalauti iš jo pinigų, sakė kad turi jam kas mėnesį mokėti po 2 000 eurų, jei nori ramiai gyventi. Jis atsisakė, ir nurodė, kad jau yra jam davęs pinigų ir daugiau neduos, tada šis kelis kartus dešine ranka trenkė jam į galvą (past. apie tai, kad A. T. kelis kartus dešine ranka trenkė jam į galvą nurodė ir pirmos apklausos metu). Norėdamas įbauginti, kalbėjo įvairiausius grasinimus jo atžvilgiu, jog nuveš į mišką ir pakas, taip pat grasino ir šeimos atžvilgiu. Vyriškiui išėjus iš namų, paskambino 112. Jis jam jokių pinigų nėra skolingas ir jokio bendro reikalo neturėjo, dėl ko iš jo reikalauja pinigų nurodyti negali (1 t., b. l. 35–38). 2024 m. gegužės 21 d. apklausos metu M. T. teigė, kad A. T. jam pasakė, kad jis (M. T.) yra prisidirbęs, minėjo, kad kažkas apsinuodijo papildais, sakė, kad už ramų gyvenimą turės susimokėti. Jis įsibrovėliui pasakė, kad pinigų nemokės. Tuomet šis vyras įžengė į jo namus ir namo koridoriuje dešine ranka vieną kartą jam sudavė į žandikaulio sritį, po ko jis nukrito ant grindų iš šis vyras kojomis du kartus spyrė jam į galvos sritį. Galvą jis buvo užsidengęs rankomis, todėl galvoje sužalojimų išvengė. Apklausos teisiamojo posėdžio metu M. T. taip pat teigė, kad jam vieną kartą buvo suduota į veidą, po to, nukritus, du kartus koja į galvos sritį, galvą dengėsi. A. T. pripažino sudavęs vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, neigė spyręs jam kojomis.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1473/2024 (01) matyti, kad M. T. nustatyti šie sužalojimai: apatinio žandikaulio kūno lūžis kampo srityje per 38 danties šaknį, 38 danties neteikimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausia vienu trauminiu poveikiu į apatinio žandikaulio kairę pusę (1 t., b. l. 122–123).

Be nukentėjusiojo parodymų apie smūgių sudavimą kojomis, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. T. spyrė jam kojomis į galvos sritį. Tačiau, kaip minėta, nukentėjusysis dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklus: pirminėje apklausoje tokios aplinkybės apskritai nukentėjusysis nenurodė, teigdamas, kad buvo kelis kartus smūgiuota rankomis, nors tikėtina, tuo metu turėjo geriausiai atsiminti kuo jam buvo smūgiuota. Be to, atlikus objektyvų medicininį nukentėjusiojo kūno tyrimą, buvo nustatytas tik sužalojimas žandikaulyje, padarytas ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Nepaisant to, kad anot M. T. jis galvą dengėsi rankomis, tačiau spiriant kelis kartus kojomis, tiek galvos srityje, tiek ant rankų turėjo likti didesnės ar mažesnės kraujosruvos ar kitos smūgių žymės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad A. T. nukentėjusiajam spyrė kojomis.

Abu kaltinamieji, taip pat ir nukentėjusysis, teigė, kad pinigų buvo reikalaujama ir dėl to, kad neva jo parduotais sporto papildais apsinuodijo A. T. pažįstamo dukra. Tačiau nei vienas iš kaltinamųjų negalėjo nurodyti minėtos mergaitės ar jos tėvų duomenų, papasakoti bet kokių konkretesnių detalių dėl jos gydymo, gyvenamosios vietos, apsinuodijimo aplinkybių ir pan. Byloje be kaltinamųjų abstrakčių paaiškinimų daugiau nėra jokių duomenų, jog toks įvykis galėjo įvykti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti dokumentai iš pagrindinių Vilniaus miesto vaikų stacionarių gydymo įstaigų, kuriuose nėra informacijos apie tuo metu nuo apsinuodijimo įvairiomis medžiagomis gydytus nepilnamečius. Kita vertus, net ir laikant, jog toks atsitikimas iš tikrųjų įvyko, jis negalėjo lemti tikros ar tariamos kaltinamųjų teisės reikalauti iš M. T. pinigų bei jam grasinti. Tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo galimai susiklosčiusių nusikalstamų santykių prigimtis rodo, kad bet koks A. T. reikalavimas nukentėjusiajam, kad šis mokėtų pinigus, neatitinka CK nurodytų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų. Nukentėjusysis neturėjo ir negalėjo turėti kaltinamiesiems jokių įsipareigojimų, kadangi įrodyta, jog tarp šių nebuvo tikrų ar tariamų teisinių santykių. Reikalavimas mokėti pinigus dėl galimai apsinuodijusios draugų dukros prie tokių teisinių santykių nėra priskiriamas, kadangi nėra duomenų, kad minėto tariamo vaiko teisėti atstovai būtų reikalavę žalos atlyginimo iš M. T. ar kuriam nors iš kaltinamųjų suteikę tikrus ar tariamus įgaliojimus. Dėl to, remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad A. T., neturėdamas jokio teisėto pagrindo bei suvokdamas savo reikalavimų neteisėtumą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą, D. Z. veikiant kartu ir savo veiksmais padedant padaryti šią nusikalstamą veiką, vertė M. T. perduoti jiems 8 000 Eur, kurie ir buvo perduoti; vėliau A. T. panaudojant fizinį smurtą ir reikalaujant dar 2 000 Eur, kurie perduoti nebuvo, padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Dėl A. T. ir D. Z. skirtinų bausmių

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta, kad A. T. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Pagal šiuo metu galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinęs A. T. teistumų skaičių, paskutinės paskirtos bausmės rūšį ir dydį, nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, pobūdį, šioje byloje nustatytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

Skirdamas bausmę A. T., be atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį – padaryta viena apysunkė ir viena sunki nusikalstamos veikos. Nusikaltimais buvo padaryta fizinė (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir turtinė žala tam pačiam nukentėjusiajam, veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Pirmoji veika buvo vykdoma pakankamai ilgą laikotarpį, be to, ji padaryta veikiant kartu su kitu asmeniu – D. Z., tačiau pastarasis neprižįstamas bendravykdytoju, todėl bendrininkavimo forma – bendrininkų grupė nėra nustatoma.

Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, įvertintas įstatymo leidėjo BK 181 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: A. T. anksčiau teistas keturis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (3 t., b. l. 18– 21). Teismas vertina ir tai, kad A. T. nedirba, nevedęs, vidurinio išsilavinimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, asmuo, padaręs BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija: šis įstatymas švelnesnis, nes numato daugiau laisvės atėmimo bausmei alternatyvių bausmių, nei įstatymas, galiojęs veikos padarymo metu); asmuo, padaręs BK 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu, kuri yra švelnesnė) numatytą nusikaltimą baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Kaltinamajam A. T. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės ir švelnesnės už laisvės atėmimą, taip pat ir ilgalaikė laivės atėmimo bausmė, kurios jam nebaigus atlikti, buvo pritaikytas lygtinis paleidimas. Tačiau net ir vienų iš griežčiausių bausmių paskyrimas, dalies jų atlikimas nesulaikė A. T. nuo naujų nusikaltimų, be kita ko, ir sunkių, padarymo. Minėtos aplinkybės A. T. charakterizuoja kaip pavojingą asmenybę, linkusį nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus, kaltinamasis turi polinkį nusikalsti, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nebuvo pakankamai efektyvios ir nepaveikė kaltinamojo elgesio teigiamai, kad sulaikytų jį nuo nusikalstamo elgesio ateityje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, o už BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat analogiška bausmė, kuri yra vienintelė galima.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padarytas nusikalstamas veikas bei charakterizuojančias kaltinamąjį, A. T. skirtinos artimos bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudedamos, o pridedamas bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę. Tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, nustatytų veikų ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni. Paskirtoji bausmė taip pat yra pakankama ne tik nubausti A. T. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi šioje byloje nagrinėjami nusikaltimai buvo padaryti po paskutinio nuosprendžio priėmimo ir neatlikus juo paskirtos bausmės, A. T. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti bendrinama su anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirta suderintina su BK 180 straipsnio 3 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 9 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, t. y. 2 metais 3 mėnesiais 1 diena laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedama visa neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 2 metų 3 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamojo D. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę D. Z., be atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena apysunkė nusikalstama veika. Nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, tačiau pats kaltinamasis turtinės naudos iš nusikaltimo negavo, jo vaidmuo veikiant kartu su A. T. pasireiškė kaip padėjėjo. Veika padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta, buvo vykdoma per kelis kartus, per tam tikrą laikotarpį. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas atitinka rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, įvertintas įstatymo leidėjo BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: D. Z. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, paskutinį kartą teistas prieš 16 metų; ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 53–58). Teismas vertina ir tai, kad D. Z. dirba, vedęs, vidurinio išsilavinimo.

Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju D. Z. teistumas išnykęs (ir pakankamai seniai), todėl jis laikytinas teisiamu pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlė skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau nenurodė jokių motyvų ir net nesvarstė kitų bausmių, alternatyvių laisvės atėmimo bausmei, skyrimo galimybės.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei charakterizuojančias kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad D. Z. turi būti skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4, 5 dalimis, laisvės apribojimas skiriamas be intensyvios priežiūros, vietoje kurios bausmės vykdymo metu D. Z. nustatomi tokie įpareigojimai ir draudimai:

1) Atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą per vienerių metų laikotarpį;

2) Draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) Bausmės atlikimo metu tęsti darbą.

Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus, nustatytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni, taip pat padės užtikrinti savalaikį nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. nuo 2024 m. birželio 20 d., 15.30 val., iki 2024 m. birželio 21 d., 12.07 val. (3 t., b. l., 63–64, 81) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio numatyta tvarka, šis laikas (trys dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 laisvės apribojimo dienoms, vadovaujantis BK 65-66 straipsniais įskaitomas į bausmės laiką.

Kaltinamajam A. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (paso) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 31–35); D. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (paso) suėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 83–86), paliekamas iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis M. T. (patikslinęs reikalavimus teisiamojo posėdžio metu) pareiškė 8 000 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti, prašydamas priteisti šią žalą iš abiejų kaltinamųjų.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 1534,07 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Visais atvejais turi būti atlyginama dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinė žala.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14/2012, 2K-38-942/2017).

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-156/2005; 2K-531/2013).

Byloje nekilo ginčas, kad A. T. tiesiogiai iš M. T. paėmė 8 000 Eur. Teismas nustatė ir tai, kad šių pinigų nukentėjusysis neteko dėl abiejų kaltinamųjų bendrų veiksmų. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 8 000 Eur turtinės žalos padarymo tenkinamas visiškai, šią sumą priteisiant iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Teismo nustatytos aplinkybės leidžia vienareikšmiškai teigti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa turtinę žalą patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo, patyrus sužalojimus dėl A. T. veiksmų, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštas ieškinys tenkinamas, jį priteisiant iš A. T..

Sprendžiant dėl pareikšto ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos, atsižvelgiama į aukščiau minėtus teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Teismas vertina, kad M. T. buvo sulaužytas žandikaulis, dėl tokio sužalojimo iki šiol vyksta nutirpimai, bėga seilės ir pan. Neturtinė žala pasireiškė ir tuo, kad nukentėjusiojo šeima buvo krizėje, vos neišsiskyrė, išsikraustė iš namų, psichologinė būsena buvo bloga, patyrė stiprių neigiamų išgyvenimų, stresą.

Kaip matyti iš M. T. paaiškinimų, neturtinė žala jam kilo tiek dėl pirmosios turto prievartavimo veikos, kai nusikalstamus veiksmus atliko abu kaltinamieji, tiek antruoju atveju, kai nusikalstamą veiką padarė tik A. T.. Teismui nekyla abejonių, kad abejais atvejais nukentėjusysis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė. Dėl antrosios veikos papildomai neigiamos pasekmės kilo ir dėl patirto fizinio sužalojimo, gydymosi proceso, tam tikrų liekamųjų sveikatos reiškinių.

Šiame kontekste pažymima, kad svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Iš teismų praktikos analizės nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (BK 138 straipsnio 1 dalis – kadangi nukentėjusysis savo reikalavimą dėl neturtinės žalos daugiausiai sieja su jam padarytu (nesunkiu) sveikatos sutrikdymu) matyti, kad tokio pobūdžio bylose dėl įvairių lūžių priteisiamos sumos nuo 700 Eur iki 1 700 Eur (pvz., Nr. 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-139-895/2017 – 700 Eur (piršto lūžis), Nr. 2K-24-895/2017 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis); Nr. 2K-36-895/2017 – 1 000 Eur (blauzdikaulio lūžis, šonkaulio panirimas); Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1 448,10 Eur (dešinio skruostikaulio lūžimas); Nr. 2K-221-648/2016 – 6000 Lt (1738 Eur) (apatinio žandikaulio kairio kaklelio lūžis, kairės pėdos padikaulio lūžis ir kiti sužalojimai); Nr. 2K-21-942/2016 – 1 500 Eur (nosies kaulų lūžis ir kiti sužalojimai). Didesnės sumos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos tais atvejais, kai konstatuojami ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, bendravimo galimybių sumažėjimas (pvz., dėl traumuoto, subjauroto veido), kai nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (pvz., byloje Nr. 2K-289-693/2019 asmeniui priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatavus, kad jis buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio); byloje Nr. 2K-105-222/2019 priteista 2 200 Eur – spyriu į veidą asmeniui padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to nukentėjusiajam prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt.).

Taigi, didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) paprastai siejama su atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokių sveikatos sutrikimų, atsiradusių po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam neprireikė ilgalaikio stacionarinio ar specifinio gydymo, padarytas sužalojimas nepaliko vizualiai matomų padarinių. Bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam būtų esmingai apribotos bendravimo galimybės, jis būtų buvęs atskirtas nuo artimųjų, kilę išgyvenimai būtų žymiai palietę socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Nekyla abejonių, kad dėl padaryto sveikatos sutrikdymo, prieš jį pavartoto fizinio ir psichinio smurto nukentėjusysis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus ir už tai turi būti teisingai atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. T. padaryta neturtinė žala dėl kvalifikuoto turto prievartavimo, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, vertinama 800 eurų, o neturtinė žala dėl pirmosios nusikalstamos veikos vertinama 400 eurų. Taigi 800 eurų neturtinė žala priteisiama iš A. T., o 400 eurų neturtinė žala – solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma, pagrindžianti 1 064,58 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo A. T. išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamojo A. T. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas A. S.. Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, atsižvelgus ir į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė), teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir A. T. paskirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti visą neatliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 1 (vienos) dienos laisvės atėmimo bausmę ir A. T. paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai.

Bausmės pradžią nustatyti nuo A. T. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. T. recidyvistu.

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, D. Z.:

1) Įpareigoti per vienerių metų laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) turtinę ir 400 Eur (keturių šimtų) neturtinę žalą;

2) Įpareigoti bausmės atlikimo metu tęsti darbą;

3) Bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 20 d., 15.30 val., iki 2024 m. birželio 21 d., 12.07 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

D. Z. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti ir priteisti jam solidariai iš A. T. bei D. Z. 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. T. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bei solidariai iš A. T. ir D. Z. 400 Eur (keturis šimtus eurų) jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (paso) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, D. Z. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (paso) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Neišieškoti iš A. T. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Darius Pranka