Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-85-1243/2026

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-03-25
Bylos Nr.: 1A-85-1243/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17358-2024-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Linas Šiukšta, Evaldas Pašilis, Audrius Juozapavičius
Nukentėjusysis: M. T.
Nuteistasis: A. T., D. Z.
Civilinis ieškovas: M. T.
Advokatai: Anatolijus Svila

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-1243/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17358-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 2.4.6.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Juozapavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Pašilio ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ievai Norkienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nukentėjusiajam M. T. (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nuteistojo A. T. gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo: A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bausmė, taip pat pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir A. T. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmės pridėta visa neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai – ir A. T. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. T. pripažintas recidyvistu.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas D. Z.. Ši nuosprendžio dalis neapskųsta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas ir jo patirtai turtinei žalai atlyginti solidariai iš A. T. ir D. Z. priteista 8 000 Eur.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir jo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš A. T. priteista 800 Eur bei solidariai iš A. T. ir D. Z. priteista 400 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. A. T. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis ir D. Z., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, panaudodami kitokią psichinę prievartą, prievartavo svetimą turtą, o būtent: jie, turėdami vieningą tyčią užvaldyti M. T. turtą (pinigus), laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. sausio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu, pasidalinę vaidmenimis, D. Z. padedant padaryti nusikalstamą veiką, duodant patarimus M. T. susitikti su A. T., tokiu būdu planuojant ir organizuojant jų susitikimus Lentvario m., Trakų raj., A. T. ir D. Z. ne mažiau kaip keturis kartus susitikdami su M. T. automobilių savitarnos plovyklos aikštelėje, esančioje Geležinkelio g. 3, Lentvario m., Trakų raj., bei aikštelėje prie „IKI“ prekybos centro, esančioje Geležinkelio g. 38, Lentvario m., Trakų raj., siekdami įbauginti M. T. ir palaužti jo valią, grasino „rimtesnių vyrukų“ atvykimu ir didesnių sumų reikalavimu, buto bei automobilio pardavimu ateityje ir kitomis neigiamomis pasekmėmis jam pačiam bei jo artimiesiems, vertė nukentėjusįjį „už ramų gyvenimą“ perduoti jiems įvairias pinigų sumas, nurodydami pinigų perdavimo terminą (laiką) ir vietas. Tokiu būdu A. T. ir D. Z. bendrais veiksmais, panaudodami psichinę prievartą, savo naudai išreikalavo iš M. T. 8 000 Eur, o nukentėjusysis šią pinigų sumą perdavė A. T..

2. A. T. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, prievartavo svetimą turtą, panaudodamas psichinę prievartą ir fizinį smurtą, o būtent: A. T. 2024 m. gegužės 8 d., apie 12.30 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. T. gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas įbauginti M. T. ir palaužti jo valią, grasindamas nuvežti nukentėjusįjį į mišką ir pakasti bei naudodamas kitą psichinę prievartą, atvirai vertė M. T. perduoti jam savo pinigus, t. y. už „ramų gyvenimą“ reikalavo kas mėnesį mokėti jam po 2 000 Eur, o nukentėjusiajam atsisakius, tyčia sudavė jam ranka vieną smūgį į veidą, nuo ko M. T. pargriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio kūno lūžį kampo srityje, 38 danties netekimą ir taip nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti ir, pripažinus jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pradėta žalos atlyginimo procedūra (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jam paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės kontekste pirmosios instancijos teismas galėjo įvertinti nuteistojo pripažinimą padarius žalos nukentėjusiajam, taip pat norą šią žalą atlyginti. Nuteistasis pripažino iš nukentėjusiojo paėmęs 8 000 Eur, šios sumos neginčijo bei prižadėjo atlyginti padarytą žalą. Kad atlygintų nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, nuteistasis intensyviai ieškojo darbo ir jį rado. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis ir įvykdė pirmą mokėjimą.

3.2. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. T. bausmę, parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau bausmės dydis buvo parinktas neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis dirba, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, sudarė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir pradėjo jį vykdyti, kreipsis į Vilniaus teritorinę ligonių kasą dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo. Jis gyvena su motina ir močiute, kurios yra vyresnio amžiaus moterys, močiutė turi rimtų sveikatos problemų, jam būtina jomis pasirūpinti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. T. gynėjas advokatas A. Svila prašė nuteistojo A. T. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent nustato esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, taip pat nekelia klausimų dėl jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikaltimus nuteistajam paskyrė teisingas bausmes, parinkdamas jų rūšis ir nustatydamas jų dydžius, jas subendrindamas teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė. Vis tik bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių ir jų subendrinimo

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skirdamas jam laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, taip pat laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmes ir subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos aplinkybės, nes neatsižvelgė į tai, kad jis pasirašė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis ir pradėjo jį vykdyti – pripažino padarytą žalą ir išreiškė norą šią žalą atlyginti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Dėl šių priežasčių A. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo argumentais nesutinka.

8. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji tinkamai individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018). Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019, 2022 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Todėl teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006, 2012 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012, 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023).

9. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę teismas, visų pirma, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, 2) kaltės formą ir rūšį, 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, 4) nusikalstamos veikos stadiją, 5) kaltininko asmenybę, 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

10. Vertindamas nuteistojo A. T. padarytų nusikaltimų pavojingumą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai. Nusikaltimais buvo padaryta fizinė (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir turtinė žala tam pačiam nukentėjusiajam, veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigtos. Pirmoji veika buvo daroma pakankamai ilgą laikotarpį, be to, ji padaryta veikiant kartu su kitu asmeniu – D. Z.. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo didelį nuteistojo A. T. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

11. Vertindamas A. T. asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. T. nedirba, yra nevedęs, turi vidurinį išsilavinimą. Jis anksčiau teistas keturis kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (3 t., b. l. 18–21). A. T. ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos bausmės ir švelnesnės už laisvės atėmimą, taip pat ir ilgalaikė laivės atėmimo bausmė, kurios jam nebaigus atlikti, buvo pritaikytas lygtinis paleidimas. Tačiau net ir vienų iš griežčiausių bausmių paskyrimas, dalies jų atlikimas nesulaikė A. T. nuo naujų nusikaltimų, be kita ko, ir sunkių, padarymo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad A. T. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Dėl šios priežasties, įvertinęs A. T. teistumų skaičių, paskutinės paskirtos bausmės rūšį ir dydį, nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas paskutiniu nuosprendžiu, pobūdį, šioje byloje nustatytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti A. T. recidyvistu ir nustatyti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog jis nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas). A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės visos šios aplinkybės A. T. asmenybę charakterizuoja neigiamai, rodo tai, kad A. T. nėra linkęs keisti savo elgesio, laikytis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

12. BK 181 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuteistasis A. T. pripažintas kaltu, sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skirtinos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų alternatyvios bausmės, o BK 181 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pagal kurią nuteistasis A. T. pripažintas kaltu, sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu, atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. T. už nusikaltimo, nustatyto BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bausmę, o už nusikaltimo, nustatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą paskyrė laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo už atskirus nusikaltimus A. T. paskirtos bausmės yra teisingos.

13. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad nuteistasis, anot jo, pripažino nukentėjusiajam padarytą žalą, taip pat deda pastangas šią žalą atlyginti, nėra pakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti egzistuojant A. T. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo remiasi nuteistasis, nurodyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai yra atlyginama visa padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-697/2024). Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, taigi, nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kita vertus, pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57-1073/2024). Tokios aplinkybės šiuo atveju taip pat nenustatytos. Iš apeliacinio skundo argumentų būtų galima daryti prielaidą dėl nuoširdžių kaltininko pastangų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (kaip nurodo pats nuteistasis, jis pripažino iš nukentėjusiojo paėmęs 8 000 Eur, prižadėjo atlyginti padarytą žalą, kad atlygintų nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, intensyviai ieškojo darbo ir jį rado, jis atsiprašė nukentėjusiojo, pasirašė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis ir įvykdė pirmą mokėjimą), tačiau šią prielaidą paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo M. T. parodymai. M. T. parodė, kad kalbėjo su nuteistojo advokate, ji nukentėjusįjį patikino, kad su juo bus gražiai bendraujama, jam dalimis bus atlyginta padaryta žala, vis dėlto, nors jis susitarė, kad bus kas mėnesį mokami 500 Eur žalai atlyginti, jis jau pusę metų iš nuteistojo jokių mokėjimų negauna, su juo nuteistasis nebendrauja, todėl nukentėjusysis jaučiasi apgautas, be to, jis su nuteistuoju asmeniškai apskritai nėra bendravęs, jo atsiprašyta buvo tik elektroniniu laišku (4 t., b. l. 160–161). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiajam realiai atlygintos žalos dydis nėra didelis – iš nuteistojo apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad, kaip apeliacinės instancijos teisme nurodė ir nukentėjusysis, į nukentėjusiojo sąskaitą atliktas vos vienas 300 Eur mokėjimas (4 t., b. l. 109). Taigi, aplinkybių, kad nuteistasis, anot jo, pripažino nukentėjusiajam padarytą žalą, deda pastangas šią žalą atlyginti, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jos nėra pagrindas švelninti bausmę.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde, motyvuodamas tai, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nurodo, jog jis dirba, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, sudarė susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir pradėjo jį vykdyti, kreipsis į Vilniaus teritorinę ligonių kasą dėl susitarimo dėl žalos atlyginimo sudarymo, be to, jis gyvena su motina ir močiute, kuriomis jam būtina pasirūpinti. Visgi šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Visų pirma, pažymėtina, kad visos šios aplinkybės yra susijusios su A. T. asmenybės vertinimu ir jo padarytų nusikaltimų pavojingumo nemažina. Be to, kai kurios iš šių aplinkybių (kad nuteistasis gyvena su motina ir močiute, kuriomis jam būtina pasirūpinti) egzistavo ir nusikaltimų padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo nusikaltimų darymo nesustabdė, taigi, nemažina ir jo asmenybės pavojingumo. Įgyvendinant teisingumo principą, bausmė (jos rūšis, dydis) parenkama, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo interesus, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Skiriant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Kaip minėta, byloje nustatytos aplinkybės rodo didelį tiek A. T. padarytų nusikaltimų, tiek jo asmenybės pavojingumą, o šių aplinkybių ir jų visumos kontekste nuteistojo pateikiamos aplinkybės prioritetinės reikšmės neįgyja.

15. Bendrindamas nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jas iš dalies sudėjo, o pridedamos bausmės dydį parinko atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Subendrinęs A. T. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu pirmosios instancijos teismas A. T. paskyrė subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek parinkdamas A. T. paskirtų bausmių bendrinimo būdą, tiek nustatydamas subendrintos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiems klausimams išspręsti reikšmingas aplinkybes ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

16. Bausmių subendrinimo tvarką, kai nusikalstamos veikos, kurių padarymu asmuo pripažįstamas kaltu vienu nuosprendžiu, reglamentuoja BK 63 straipsnis. Pagal BK 63 straipsnį teismas gali subendrinti paskirtas bausmes trimis būdais: visiškai jas sudėdamas, iš dalies jas sudėdamas ir jas apimdamas. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (BK 63 straipsnio 2 dalis), kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis), o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kitais atvejais bendrinant bausmes taikomas visiškas arba dalinis jų sudėjimas.

17. Nagrinėjamu atveju A. T. bendrinant bausmes taikyti bausmių apėmimo pagrindo nėra – nenustatyta A. T. padarytų nusikaltimų idealioji sutaptis, padaryti nusikaltimai labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, nuteistajam nė už vieną iš nusikaltimų nepaskirta laisvės atėmimo dvidešimčiai metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos bausmė. Atsižvelgiant į tai, A. T. paskirtos bausmės galėjo būti bendrinamos jas iš dalies ar visiškai sudedant. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas skiriant nuteistajam bausmę, nėra pagrindo teigti, kad iš dalies sudėjus A. T. paskirtas laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams ir laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmes, paskirta subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė būtų per griežta.

18. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. T. už atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams ir laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausmės, taip pat subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausmė atitinka bausmės paskirtį, bausmės skyrimo taisykles, yra proporcingos nuteistojo A. T. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumui, ji nėra aiškiai per griežta, todėl ją keisti pagrindo nėra.

Dėl bausmių, paskirtų nuteistajam skirtingais nuosprendžiais, subendrinimo

19. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies subendrinimas. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio nagrinėjimo ribas pagal apeliacinio skundo prašymą (sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę), įžvelgusi aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą bendrinant minėtas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, bylą patikrina ir šiuo aspektu.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. T. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintas Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendis ir paskirta suderintina laisvės atėmimo 9 (devyneriems) metams bausmė. 2024 m. kovo 22 d. A. T. lygtinai paleistas, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai 1 (viena) diena. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmės pridėjo visą neatliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai – ir A. T. paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai bausmę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

21. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. Ši nuostata yra aiški ir kategoriška ir, remiantis ja, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė negalėjo būti bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas, panaikint nuosprendžio dalį, kuria juo paskirta subendrinta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmė subendrinta su neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai – ir A. T. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai bausmė. Ši pakeitimas nepablogins nuteistojo A. T. padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso išlaidų priteisimo

22. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. sausio 13 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 7 d. pažyma Nr. APD-2026-00465 ir nuteistojo A. T. gynėjo advokato A. Svilos 2026 m. sausio 12 d. prašymas Nr. ATP-2026-01662 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Iš šių dokumentų matyti, kad už nuteistojo A. T. atstovavimą apeliacinės instancijos teisme prašoma valstybei priteisti 175 Eur. Šis prašymas atmetamas.

23. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016, 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406-507/2016, 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-2-458/2021). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 51-788/2021, 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-697/2021).

24. Baudžiamoji byla Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą, šis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl finansinės padėties (A. T. darbo santykiai buvo nepastovūs (3 t., b. l. 17)) jis turėjo ribotas galimybes susirasti gynėjus, kurių dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis A. T. šiuo metu yra laisvėje, tačiau iki 2024 m. kovo 22 d. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jam taip pat paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. T. nagrinėjamu atveju nebūtų racionalus, proporcingas ir teisingas, todėl jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendį.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams bausmės pridėta visa neatlikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pripažintu Vokietijos Miuncheno 1 apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai – ir A. T. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams 1 (vienai) dienai bausmė.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam A. T. apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Teisėjai Audrius JuozapavičiusEvaldas PašilisLinas Šiukšta