Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam buvo paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, jo išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. (2 paros) bei nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. spalio 8 d.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir T. Z., tačiau dėl jo nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. Č. buvo nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 3.15 val., veikdamas bendrininkų grupėje su T. Z., viešoje vietoje, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu bei sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent : sudavė vieną smūgį kumščiu T. P. į veidą, po ko T. P. pargriuvus ant žemės, T. Z. koja spyrė T. P. į veidą, tokiais bendrais veiksmais padarė T. P. galvos sumušimą, pasireiškusį dešinės ausies būgnelio plyšimu, žaizdomis viršutinės lūpos gleivinėje, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimu nosies srityje, tai yra nežymiai sutrikdė T. P. sveikatą; po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, iš chuliganiškų paskatų sudavė M. K. kumščiu į veidą ir padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu 32-33 dantų srityje, dešinio kampo srityje ir kairiosios sąnarinės ataugos srityje, kraujosruvą ir žaizdą burnos gleivinėje, tai yra nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Č. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Jis skunde nurodo :

2.1. Pirmosios instancijos teismas, nors skundžiamame nuosprendyje ir išdėstė bylos duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui, tačiau juos įvertino netinkamai, per daug sureikšmindamas jo ankstesnį teistumą. Jis savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pagal savo galimybes atlygino dalį žalos vienam iš nukentėjusiųjų, planuoja įsidarbinti UAB „A.“, taip turėtų galimybę atlyginti civilinius ieškinius, planuoja susituokti su sugyventine, kartu augina jos mažamečius vaikus, nuo nusikaltimų praėjo daugiau nei 3 metai, per šį laiką naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Tai rodo, kad jis pakeitė savo gyvenimo būdą.

2.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2007, BK 61 straipsnio 2 dalis reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Taip pat BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių aplinkybių, jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl mažintina.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Č. neginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, savo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, jis tik prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma šiuo skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, 61 straipsnio 1, 2 dalis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Svarbu yra ir tai, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Beje, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Č. buvo nuteistas už 2 nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnio 1 dalyje. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje yra numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, o už veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje – ir kitos alternatyvios bausmės. Pirmosios instancijos teismas už abu jo padarytus nusikaltimus D. Č. parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydžius nustatydamas mažesnius už sankcijose numatytus jų vidurkius. Kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, dar kartą įvertinusi byloje surinktus duomenis aptariamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė neteisingą – aiškiai per griežtą bausmę.

8. Prašymą sušvelninti paskirtą bausmę nuteistasis D. Č. grindžia prisipažinimu ir gailėjimusi dėl savo neteisėtų veiksmų, su jo asmenybe susijusiomis aplinkybėmis : kad jis nori susirasti darbą, nori išlaikyti sugyventinę bei jos mažamečius vaikus. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo visos šios aplinkybės iš esmės buvo aptartos ir į jas visas atsižvelgta tiek, kiek tai buvo reikalinga bausmės individualizavimui.

9. Visiškai nepagrįsti nuteistojo skundo teiginiai, jog jam bausmė buvo paskirta remiantis tik jo kriminaline praeitimi, nes skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam D. Č. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamų veikų laipsnį, kaltės formą – kad jis padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, šios veikos tyčinės, baigtos, smurtinės. D. Č. prisipažinimą ir gailėjimąsi teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas nustatė ir kitą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis atlygino nukentėjusiajam M. K. dalį padarytos žalos. Tačiau, be šių, byloje nustatytos ir kitos, apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios jo apeliaciniame skunde neminimos. Tai : 1) jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui; 2) būdamas recidyvistu; ir 3) kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškė pažadą įsidarbinti, tačiau to nepadarė, nepateikė teismams jokių savo ketinimų realumą patvirtinančių dokumentų, jis nedirbo ir anksčiau. Iš D. Č. charakterizuojančių bylos duomenų matyti ir tai, kad jis teistas vieną kartą, tačiau už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Už tai jam buvo paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2015 m. liepos 30 d. ir buvo paleistas iš pataisos namų. Tačiau po paleidimo praėjus tik 7 dienoms, jis vėl padarė smurtinę nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nuteistasis taip pat ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, be padarytų veikų vertinimo, privalo išanalizuoti ir įvertinti visus, tiek teigiamai, tiek ir neigiamai kaltininką apibūdinančius bylos duomenis. Šiuo atveju D. Č. savo skunde nurodo tik jam palankius bylos duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai be šių, įvertino ir jį neigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, kurie buvo aptarti aukščiau. Taigi, nuteistojo teistumo istorija bei bylos duomenys, susiję su jo asmenybe, požiūriu į savo ankstesnį elgesį ir nepakankamą siekį tokį savo elgesį pakeisti, akivaizdžiai rodo, kad D. Č. daromi nusikaltimai yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad nuteistasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio taisykles. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertino ir į jas atsižvelgė pagrįstai bei tinkamai.

10. Tokiu būdu, įvertinusi šių duomenų visumą, kolegija sprendžia, kad siekiant pakeisti D. Č. elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias jį prie nusikalstamų veikų įvykdymo, taip pat įgyvendinti ir kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus bausmės tikslus, bus įmanoma tik paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Esant nustatytoms nuteistojo atsakomybę lengvinančioms bei ją sunkinančioms aplinkybėms, įvertinus kitus aukščiau aptartus duomenis, jam paskirtos mažesnės už sankcijose numatytus vidurkius laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, teismas tinkamai taikė ir bausmių bendrinimo taisykles, šias bausmes apimdamas. Taigi, turint omenyje padarytų nusikaltimų aplinkybes, jų bei paties D. Č. nemažėjantį pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir jo ankstesnį teistumą, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta – priešingai, ji laikytina pakankama bausmei keliamiems tikslams pasiekti. Nuteistajam D. Č., priešingai jo paties įsitikinimui, skiriamos bausmės šiuo atveju negali švelninti tai, kad nuo veikų padarymo praėjo šiek tiek daugiau nei 3 metai, nes procesas šioje byloje užtruko dėl jo paties veiksmų, kadangi jis, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, pabėgo į užsienį ir ten pasislėpė.

11. Kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu, kuris buvo priimtas 2018 m. spalio 8 d., D. Č. buvo nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą jis padarė 2015 m. rugpjūčio 6 d. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja nauja BK 284 straipsnio redakcija, kurioje neliko 2 dalies. Tačiau, tiek anksčiau galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija, tiek ir šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės, liko identiškos naujai įsigaliojusio BK 284 straipsnio dispozicijai ir sankcijai. Kaip jau nustatyta, nuteistojo veika atitiko anksčiau (veikos padarymo metu) galiojusio BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jam už šią veiką buvo paskirta teisinga bausmė, todėl apelianto veikos perkvalifikavimas iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį, kuris negali turėti jokios įtakos jo baudžiamajai atsakomybei, būtų tik formalus skundžiamo teismo nuosprendžio pakeitimas. Dėl to kolegija skundžiamo nuosprendžio nekeičia.

12. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, kolegija nemato pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kadangi nuteistajam D. Č. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra proporcinga bei būtina jam poveikio priemonė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą.