Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-08-25 · Civilinė byla Nr. e2VP-11209-1157/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-25
Bylos Nr.
e2VP-11209-1157/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06692-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Suinteresuotas asmuo
S. V., L. V.
Advokatai
Olegas Šibkovas, Artūras Jucevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-11209-1157/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06692-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.2.3.1; 3.2.7.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Jekaterinai Koržavinai,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. V. (skolininkas), jo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui, suinteresuotam asmeniui L. V. (išieškotoja), jos atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

nedalyvaujant pareiškėjui antstoliui Robertui Vasiliauskui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: S. V. (skolininkas), L. V. (išieškotoja), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) prašydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 ir 7 dalių pagrindu spręsti klausimą dėl atsakomybės suinteresuotam asmeniui S. V. (skolininkas) už vykdomojo dokumento nevykdymą taikymo, suinteresuotas asmuo L. V. (išieškotoja), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodė, jog pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-170-869/2020 poriniais metais S. V. bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y. neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Šv. Velykoms sutampant su tėvo S. V. gimimo diena, prioritetas teikiamas Šv. Velykų šventei.

3. Antstolis nurodo, jog remiantis vykdomajame dokumente nurodyta bendravimo su vaiku tvarka, šiais metais pirmą Šv. Velykų dieną (2023 m. balandžio 9 d.) su vaiku turėjo bendrauti motina L. V.. Tačiau vykdomosios bylos duomenimis, vaikas 2023 m. balandžio 9 d. nebuvo grąžintas motinai ir visą dieną buvo pas S. V. (skolininką). Antstolis pažymi, jog tokiu savo elgesiu skolininkas nevykdė vykdomojo dokumento. Taip pat, skolininkas nuolat nesudaro sąlygų vaikui dalyvauti jo lankomose ugdymo veiklose. Nurodė, jog įvertinant tai, kad antstolio reikalavimų nevykdymas yra tęstinis veiksmas, kuris tiesiogiai apsunkina vykdomojo dokumento vykdymą, manytina, kad sankcijos už antstolio reikalavimų nevykdymą taikymas paskiriant ne vienkartinę, o periodinę baudą už kiekvieną nevykdymo dieną geriausiai leistų pasiekti baudos paskyrimu siekiamų tikslų – sudrausminti skolininką ir užtikrinti, jog šis stengtųsi antstolio reikalavimą dėl teismo vykdomojo dokumento vykdymo įvykdyti kuo greičiau. Nurodė, jog vykdymo proceso tikslai sudrausminti skolininką ir paskatinti vykdyti antstolio reikalavimą būtų pasiekti paskyrus 300 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo S. V. (skolininkas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkantis su antstolio pareiškimu ir prašė jo netenkinti. Skolininkas atkreipė dėmesį, jog tiek Prašyme, tiek Akte, tiek ir Patvarkyme yra nurodyti, antstolio nuomone, du pažeidimai (pažeidimų grupės) – Šv. Velykų pirma diena ir nesudarymas sąlygų vaikui dalyvauti jo lankomose ugdymo veiklose. Dėl antro pažeidimo nurodė, kad jis yra nekonkretus, antstolis nesukonkretino, kokiomis dienomis skolininkas neva pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, todėl atsikirsti ir teikti paaiškinimus dėl pažeidimų, kurie yra nekonkretūs galimybės neturi. Atkreipia dėmesį, jog net ir išieškotoja savo 2023 m. balandžio 25 d. el. laiške antstoliui nenurodė konkretaus pažeidimo, tik apsiribojo teiginiais apie pažeistą dukros teisę į socializaciją ir ugdymą, o 2023 m. balandžio 25 d. prašyme nurodė tik tai, kad iki šiol skolininkas neleidžia vaikui lankyti (duomenys neskelbtini) būrelio antradieniais. Esant tokioms aplinkybėms, antstolio pateikto sprendimų neįvykdymo akto pagrindu galima spręsti tik dėl bendravimo tvarkos pažeidimų, galimai įvykdytų už tai, kad dukra pirmą Šv. Velykų dieną, tai yra 2023 m. balandžio 9 d., nebuvo grąžinta motinai ir visą dieną iki 19 val. vakaro buvo pas skolininką. Skolininko nuomone, šis neva pažeidimas taip pat nėra niekuo paremtas. Suinteresuotas asmuo pripažįsta, kad dukra 2023 m. balandžio 9 d. buvo pas jį iki 19 val. vakaro, tačiau nesutinka su tuo, kad pažeidė galiojančią bendravimo su dukra tvarką. Skolininkas nurodė, jog pagal galiojančią bendravimo tvarką tą savaitgalį, kuris prasidėjo 2023 m. balandžio 7 d. ir baigėsi balandžio 9 dieną, dukra turėjo būti pas skolininką, ją grąžinti jis turėjo sekmadienį, balandžio 9 d. 19 val. Ta aplinkybė, kad balandžio 9 d. buvo Šv. Velykų pirma diena, nėra atskirai aptarta galiojančioje bendravimo tvarkoje – neaptarta, jog Šv. Velykų šventei taikomas pirmumas, lyginant su savaitgaliais. Skolininkas taip pat pažymėjo, kad svarbi ir dar viena aplinkybė – pagal galiojančią tvarką dukra turėjo būti pas skolininką antrą Šv. Velykų dieną, pirmadienį, tačiau su ja tą dieną nebendravo, nes buvo bendravęs su ja pirmą Šv. Velykų dieną – išieškotoja turėjo tokią pačią galimybę praleisti vieną šventinę dieną su dukra, kaip ir tėvas. Tai atitiko vaiko interesus. Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, jog „pas ją nėra jokių problemų. Pas tėtį buvo smagu švęsti Velykas“. Pasakojo, kaip daužė kiaušinius ir vieną kartą laimėjo ji, kitą kartą tėtis. Valgė salotas, želė ir tortą, viskas buvo labai skanu, ją aplankė Velykų bobutė ir atnešė saldainių. Atsakydama į klausimą, ar norėjo pirmą Velykų dieną grįžti į namus, nutilo, ilgai galvojo ir atsakė, kad norėjo, bet tėtis nevežė, nes tą dieną buvo jo bendravimo laikas. Skolininko teigimu, dukrai patiko pas tėvą, ji buvo laiminga, nenorėjo vykti pas motiną. Dukra Tarnybai nurodė norėjusi būti pas motiną, nes tuo metu jau buvo motinos žinioje, todėl atsakė taip, kaip norėjo išgirsti mama. S. V. atkreipė dėmesį, jog bendravimo tvarkoje yra numatyta, kad šalys turi teisę raštu bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Būtent dėl kitokios bendravimo tvarkos į skolininką kreipėsi išieškotoja, prašydama pakeisti S. V. bendravimo tvarką su dukra iš sekmadienio (2023 m. balandžio 9 d.) į pirmadienį (balandžio 10 d.), nurodžiusi, kad to nori dukra. Skolininkas pažymėjo, kad jam nebuvo žinoma apie tai, ar R. pirmadienį nori grįžti pas mamą, klausė dukters, ir ji sakė, kad tą dieną nori būti su tėvu. Atkreipia dėmesį, jog šios nurodytos aplinkybės įrodo, kad nebuvo skolininko valios pažeisti galiojančią bendravimo tvarką, vaiko ir išieškotojos interesus.

5. Suinteresuotas asmuo L. V. (išieškotoja) atsiliepimo į antstolio prašymą nepateikė.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, 2023 m. balandžio 11 d. vertinant vaiko situaciją, buvo bendrauta su šalių nepilnamete dukra R. V.. 2023 m. balandžio 11 d. 17.45 val. mergaitė komentavo pokalbį su tėčiu telefonu ir sakė, kad pas ją nėra jokių problemų. Pas tėtį buvo smagu švęsti Velykas. 2023 m. balandžio 11 d. 20:00 mergaitė linksma išlipo iš tėčio automobilio ir nuėjo į mamos namus. Vaikas buvo aprengtas tvarkingais rūbais, atrodė švarus. Vėliau, mamos namuose, sėdėdama mamai ant kelių, R. pasakojo, kad šventė Šv. Velykas pas tėtį ir pas mamą. Paklausta, ar norėjo pirmą Velykų dieną grįžti į namus pas mamą, mergaitė nutilo ir kurį laiką galvojo. Vėliau pasakė, kad norėjo, bet tėtis jos nevežė. Sakė, kad yra tėčio buvimo su R. laikas. Paklausta, ką veikė pas tėtį, mergaitė sakė, kad tėtis nuolatos žiūri televizorių ir telefoną, o ji – žiūri filmukus planšetėje. Tarnybos vertinimu, tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą. Tarnybos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, turimi duomenys leidžia daryti išvadą, jog galimai teismo nustatytos bendravimo tvarkos skolininkas nesilaikė.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. V. (skolininkas) nurodė, kad nesutinka su antstolio skundu. Antstolis yra įpareigotas kreiptis į jį, siųsti raginimą. Nurodė, jog jeigu antstolis būtų sudaręs galimybę pasisakyti, bylos nebūtų buvę. Pažymėjo, jog vaikas pats neina į būrelius, nes nenori. Pažymėjo, jog nedarė kliūčių vaikui eiti į būrelius, leido vaikui, jei nori, ateidavo pasiimti vėliau. Vyro teigimu, dukrą jis vežiojasi visur, pats dukters į daugiau būrelių nerašė, kadangi ir taip L. V. prirašė daug, jis neturi galimybės dar kažkur vežioti. Nurodė, jog į vaiko nuomonę buvo atsižvelgta, t. y. vaikas sakė, kad Šv. Velykas nori švęsti su tėvu, valgyti tortą, sulaukti Šv. Velykų bobutės, važiavo į gamtą, jokio streso nebuvo. Skolininko nuomone, kai vaikas mato pareigūną, norės sakyti daugiau mamos naudai. Pažymėjo, jog kitų tokių sutapusių švenčių su savaitgaliu neatsimena. Suinteresuoto asmens teigimu, vaiką grąžino laiku, vaikas turėjo šventę. Mano, jog Šv. Velykų antra diena – jo, bet jis vaiką atidavė L..

8. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens S. V. (skolininko) atstovas advokatas Artūras Jucevičius teigė, jog nėra pagrindo tenkinti antstolio prašymo skirti baudą. Nurodė, jog savaitgalio sutapimai su šventėmis nėra aptarti. Vaikui patiko pirmą dieną praleisti su tėčiu. Išieškotojos planai nebuvo pažeisti – ji nenurodė jokių planų, taip pat L. V. praleido Šv. Velykų pirmosios dienos vakarą bei antrą dieną su vaiku. Nurodė, jog antstolis neatliko pareigų, neinformavo S. V., nesudarė galimybių atsiliepti. Dėl būrelių nenurodytos konkrečios dienos, dėl to S. V. negalėjo pateikti paaiškinimų dėl konkrečių dienų.

Šalies argumentai

9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. V. (išieškotoja) nurodė, kad sutinka su antstolio pareiškimu. Nurodė, jog yra priimtas procesinis teismo sprendimas, kad S. V. nevykdo teismo sprendimo ir yra skirtas įspėjimas. Nurodė, jog sekmadienį ryte laukė vaiko, jos nebuvo, užklausė skolininko, o jis pasakė, kad jo savaitgalis. Nesulaukus vaiko, nuvažiavo prie jo namų, parašė, kad laukia, tuo tarpu skolininkas pareiškė, kad važiuotų kuo toliau. Skolininkas vaiką grąžino 19 val. ir pareiškė, kad daro jai paslaugą – gali pirmadienį praleisti su dukra. Paaiškino, jog anksčiau yra sutapę Šv. Kalėdos – tėvas išsireikalavo savo bendravimo, nors savaitgalis buvo jos. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog vaikas lanko (duomenys neskelbtini) būrelius. Nurodė, jog klausė vaiko, ar patiko šventė pas tėvą, o ši pasakė, kad norėjo švęsti su mama, liūdėjo kad negalėjo važiuoti pas mamą.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. V. (išieškotojos) atstovas advokatas Olegas Šibkovas nurodė, kad S. V. pripažino, kad Šv. Velykų pirmą dieną dukra buvo pas jį. S. V. tokį veiksmą padarė neva remdamasis vaiko interesais – savavališkai nusprendė, kas svarbu vaikui, nepasitaręs nei su motina, nei su Tarnyba. Nurodė, jog tokiu veiksmu buvo pažeista teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Dėl būrelių sutinka, kad antstolis nėra pateikęs konkrečių duomenų apie datas. Visgi nurodė, kad S. V. kaip tėvas turėtų prisidėti, pats nesudaro vaikui būrelių, o motinai pasirinkti trukdė.

11. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

13. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020, be kita ko, nustatė tėvų bendravimo tvarką su vaiku Šv. Velykų dienomis – „Poriniais metais S. V. bendrauja su dukra R. V. pirmą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val., o motina antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, o sekančiais metais – atvirkščiai, t. y. neporiniais metais tėvas bendrauja su dukra antrą Šv. Velykų dieną ir pirmą Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 20.00 val. Šv. Velykoms sutampant su tėvo S. V. gimimo diena, prioritetas teikiamas Šv. Velykų šventei“.

16. Iš suinteresuotų asmenų L. V. (išieškotojos) ir S. V. (skolininko) paaiškinimų teismo posėdžio metu ir byloje esančių dokumentų neabejotinai nustatyta, jog S. V. 2023 metų (t. y. nelyginių metų) pirmąją Šv. Velykų dieną praleido su vaiku. Motina sekmadienio ryte laukė vaiko, tačiau tėvas argumentuodamas, kad tai jo savaitgalis, vaiką grąžino tik 19 val.

17. Suinteresuotas asmuo S. V. (skolininkas) pateiktu atsiliepimu bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nurodė, kad ta aplinkybė, kad 2023 m. balandžio 9 d. buvo Šv. Velykų pirma diena nėra atskirai aptarta galiojančioje bendravimo tvarkoje – neaptarta, jog Šv. Velykų šventei taikomas pirmumas, lyginant su savaitgaliais. Todėl skolininkas vertina, kad nepažeidė galiojančios tvarkos tuo, kad dukra buvo pas jį sekmadienį iki 19 valandos, kai ją grąžino išieškotojai, kaip tai darydavo kas antrą mėnesio savaitgalį. Skolininkas akcentavo, jog tai atitiko vaiko interesus, vaikui patiko pirmą Šv. Velykų dieną leisti su tėvu.

18. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, su skolininko išdėstyta pozicija nesutinka.

19. Visų pirma, skolininkas savo kaltės nebuvimą akcentuoja bendravimo tvarkos neaiškumu bei vaiko interesais.

20. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su vaiku 6 punktas, susijęs su tėvo bendravimu su vaiku švenčių dienomis, yra specialioji nuostata, kuri turi viršenybę prieš bendrąsias bendravimo tvarkos nuostatas (t. y. bendravimo savaitgaliais tvarką). Atsižvelgiant į tai, skolininko pozicija, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka yra dviprasmiška ir jis turėjo teisę bendrauti su vaiku neporinių metų Šv. Velykų pirmą dieną, vertinant pagal vidutiniškai protingo asmens standartą, laikytina nepagrįsta.

21. Taip pat nelaikytini reikšmingais skolininko argumentai, susiję su vaiko interesais, norais (t. y., kad vaikui praleistas laikas su tėvu patiko, mergaitei patiko valgyti tortus ir pan.).

22. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais atvejais, kai ginant nepilnamečio vaiko interesus, vaikų įstatyminis atstovas, siekdamas apginti prioritetinius gyvybiškai svarbus vaikų interesus (pvz. teisė į gyvybę, teisė į saugią aplinką, apsauga nuo smurto), buvo priverstas pažeisti teismo sprendimą dėl tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog šventinės dienos (t. y. pirmos Šv. Velykų dienos) praleidimas su motina, kaip tai numatyta galiojančioje bendravimo tvarkoje, būtų kenkęs vaiko interesams, taip pat – kad vaiko tėvas būtų priverstas pažeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip apgindamas nepilnamečio vaiko interesus.

23. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat pažymėtina, jog vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – nuspręsti likti su tėvu ar važiuoti pas mamą – ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Nagrinėjamu atveju šalių vaikui (duomenys neskelbtini) metai. Tokio amžiaus vaikai nelaikytini pakankamai brandžiais, kad galėtų priimti savarankiškus sprendimus, susijusius su apsisprendimu likti su tėvu švęsti Šv. Velykas pirmąją dieną ar važiuoti pas mamą, ypatingai tuo metu, kai yra tenkinami vaiko norai bei yra lepinamas, t. y. vaikui duodami saldumynai, laukiama neva Šv. Velykų bobutės ir t. t.

24. Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, jog antstolio prašymas dėl nuobaudos skyrimo skolininkui už vaiko neperdavimą išieškotojai 2023 m. balandžio 9 d. yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl nuobaudos skolininkui skyrimo.

25. Kitas epizodas, dėl kurio prašoma skirti baudą, yra tas, kad skolininkas nesudaro sąlygų vaikui dalyvauti jo lankomose būreliuose ugdymo įstaigose.

26. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai.

27. Nagrinėjamu atveju antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, nurodė „kadangi skolininkas iki šiol nuolat nesudaro sąlygų vaikui dalyvauti jo lankomose ugdymo veiklose ir toks skolininko elgesys yra tęstinis, manytina, kad yra būtinybė tai papildomai įvertinti“. Be to, netgi teismui 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi nustačius antstolio pareiškimo trūkumus, atkreipus dėmesį, kad pridėti dokumentai yra susiję su ankstesniu kito antstolio kreipimusi bei kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta byla Nr. e2VP-2614-1167/2023 (2023 m. vasario 13 d. nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi palikus nutartį nepakeistą) dėl konkrečių epizodų, antstolis nei patikslino prašymą konkrečiomis datomis, kuriomis buvo nevykdyta teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, nei pateikė papildomų įrodymų.

28. Teismas sutinka su skolininko nuomone, kad pareiškime dėl baudos skyrimo (kas susiję su vaiko būrelių lankymu) nėra nurodyta, kuriomis konkrečiomis dienomis vaikas dėl tėvo kaltės nesudalyvavo būreliuose po minėtoje civilinėje byloje Nr. e2VP-2614-1167/2023 vertintų epizodų. Skolininkas teigė, jog nedarė kliūčių vaikui eiti į būrelius, leido vaikui, jei nori, lankyti nurodytus būrelius, be to, dukters ateidavo pasiimti iš darželio vėliau. Išieškotoja taip pat patvirtino, kad jokių vėlesnius neleidimo į būrelius atvejų pagrindžiančių įrodymų ji antstoliui neteikė, be to, tokios informacijos neužfiksavo ir teismui nepateikė ir antstolis.

29. Akcentuotina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019; ir kt.).

30. Atsižvelgiant į šalių pozicijas bei galiojantį reglamentavimą, darytina išvada, kad toks antstolio pareiškimas, visų pirma, negali būti laikomas aiškiu skolininkui, užkerta galimybę gintis nuo pareikšto reikalavimo, be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog skolininkas S. V. tęstiniais veiksmais nesudarė sąlygų vaikui lankyti būrelių. Todėl antstolio prašyme bei išieškotojos nurodyti teiginiai dėl skolininko veiksmų, nesudarant sąlygų vaikui dalyvauti jo lankomose veiklose, laikytini nepagrįstais.

31. Taip pat S. V. nurodė, jog antstolis yra įpareigotas kreiptis į jį, siųsti raginimą. Skolininko teigimu, jeigu antstolis būtų sudaręs galimybę pasisakyti, bylos nebūtų buvę.

32. Su skolininko argumentais nesutiktina. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, tai yra nustatyta, iš kur tėvas pasiims vaiką ir kur jį grąžins, kada, tai yra – kokiomis dienomis, kokiu laiku tėvas bendraus su dukra. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad raginimas skolininkui neprivalėjo būti įteikiamas. Kita vertus, bylą nagrinėjant teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, skolininkui buvo sudarytos visos galimybės tiek pateikti savo argumentus ir įrodymus, teikiant rašytinį atsiliepimą, tiek teikiant paaiškinimus žodiniame teismo posėdyje. Taigi net jei antstolis būtų neatlikęs tam tikrų veiksmų, tai nebūtų laikoma tokio pobūdžio procesine kliūtimi, kuri sudarytų pagrindą nekonstatuoti padaryto pažeidimo.

33. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismui nekyla abejonių, jog 2023 m. balandžio 9 d. skolininkas nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) civilinėje byloje Nr. 2-170-869/2020 nustatytos bendravimo tvarkos, nesant tam objektyvių, nuo skolininko valios nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo.

Dėl skirtinos baudos dydžio

34. Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). Už Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui S. V. baudą už sprendimo nevykdymą.

35. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu (CPK 18 straipsnis). Dėl to bauda už šių priemonių nevykdymą išieškotina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojo naudai, kaip tai nustato CPK 771 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 44 punktas).

36. Spręsdamas dėl skolininkui S. V. skirtinos nuobaudos, teismas atsižvelgia į konfliktišką šalių santykių specifiką, nebendradarbiavimą ir kompromisų neieškojimą, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, apriboto bendravimo trukmę (1 šventinė diena), taip pat įvertintina tai, kad 2023 m. vasario 13 d. nutartimi skolininkui jau skirta nuobauda (įspėjimas) už bendravimo tvarkos nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog skolininkui skirtina vienkartinė 100 Eur bauda (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Suinteresuoti asmenys L. V. (išieškotoja) bei S. V. (skolininkas) pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, pridėjo jų dydį patvirtinančius įrodymus.

38. Pagal CPK 593 straipsnį teisme nagrinėjami pareiškimai <...> dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kiti klausimai, kylantys iš vykdymo proceso. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymo skolininkui nevykdant teismo sprendimo. Antstolio prašymas šioje byloje buvo pareikštas CPK LVII skyriaus, kuris reglamentuoja vykdymo procesą CPK 771 straipsnyje numatyta tvarka. Kadangi nei minėtas straipsnis, nei kitos CPK LVII skyriaus nuostatos atskirai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir / ar paskirstymo tokio pobūdžio bylose, taikytinas CPK XLI skyrius dėl vykdymo proceso bendrųjų nuostatų, kurio CPK 593 straipsnio 5 dalis numato, jog nagrinėjant pareiškimus <...> baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1294-340/2020).

39. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdymo procese teismui pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, todėl taikytina CPK 593 straipsnio 5 dalies nuostata, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos, nes suinteresuotų asmenų L. V. ir S. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos patenka į CPK 593 straipsnio 2 ir 5 dalies reglamentavimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Skirti suinteresuotam asmeniui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo (pakeisto Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi) dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nevykdymą, priteisiant ją valstybei.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 288601650) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 6800. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė