Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (apelianto) M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio G. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. P., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis G. P. 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. 19-S21-259 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdo išieškojimus šiose vykdomosiose bylose: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0019/20/00581 pagal išieškotojos 2020 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-47216 dėl 180 Eur dydžio administracinės baudos; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0019/20/00609 pagal išieškotojos 2020 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-51840 dėl 1250 Eur dydžio administracinės baudos; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0019/20/00626 pagal išieškotojos 2020 m. liepos 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-51840 dėl 810 Eur dydžio administracinės baudos. Antstolio teigimu, vykdomieji dokumentai buvo priimti vykdyti, nenustačius akivaizdžių kliūčių jiems priimti. Pasak antstolio, apie tai, kad skolininkas pripažintas neveiksniu baudžiamojoje byloje, jis informavo antstolį 2021 m. spalio 25 d. elektroniniu laišku atsiųsdamas 2020 m. gruodžio 14 d. teismo nutartį. Antstolis paaiškino, kad telefonu bei elektroniniu paštu informavo skolininką, jog antstolis neturi įgalinimų spręsti klausimo dėl skolininko neveiksnumo administracinių nusižengimų atlikimo metu, todėl skolininko pateiktos teismo nutarties pagrindu negalįs nutraukti vykdomųjų bylų. Antstolis pažymėjo, kad iš skolininko pateiktos teismo nutarties matyti, jog skolininko neveiksnumas pripažintas tik dėl konkrečių nusikalstamų veikų padarymo. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimus, kurių pagrindu asmeniui paskirtos administracinės baudos, panaikinti gali tik juos priėmusi institucija arba teismas, tuo tarpu asmens (ne)veiksnumo klausimą sprendžia teismas, todėl antstolis neturi įgalinimų spręsti dėl vykdomųjų dokumentų panaikinimo. Paaiškino, kad vykdant vykdomąsias bylas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. nuo skolininko sąskaitos buvo nurašyta 401,29 Eur suma. Šios lėšos buvo nurašytos, nes skolininkas per 14 dienų nepateikė antstoliui įrodymų, pagrindžiančių, jog tai yra lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis atkreipė dėmesį, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Antstolio teigimu, skolininkas per 14 dienų terminą nepateikė duomenų, kad į nurašytas pinigines lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl jos, atitinkamai 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir 2020 m. spalio 15 d. patvarkymais buvo paskirstytos baudų bei vykdomųjų bylų dengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

15. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė šiuos įrodymus: 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-159-716/2022, 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-164-1131/2022, 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-161-990/2022, 2022 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-160-957/2022, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. sausio 14 d. sprendimus Nr. (23.31-08) 483-8209, Nr. (23.31-08) 483-8208, Nr. (23.31-08) 483-8207, 2021 m. rugsėjo 21 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Taip pat apeliantas 2022 m. kovo 9 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė šiuos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimus: 2022 m. vasario 24 d. Nr. (23.31-08) 483-23535; 2022 m. vasario 28 d. Nr. (23.31-08) 483-23732; 2022 m. kovo 4 d. Nr. (23.31-08) 483-26713. Nurodytais sprendimais iš esmės pripažinti netekusiais galios išieškotojos sprendimai išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš skolininko M. P. turto. 2022 m. kovo 17 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliantas pateikė šiuos įrodymus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarimą dėl skundo Nr. II-157-1033/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarimą dėl skundo Nr. II-163-817/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutarimą dėl skundo Nr. II-162-1128/2022, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nutarimą dėl skundo Nr. II-144-817/2022. 2022 m. kovo 22 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliantas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. kovo 22 d. atsakymą į pareiškėjo paklausimą, kuriame iš esmės nurodoma, kad baudų už administracinius nusižengimus išieškojimas iš pareiškėjo neturėjo būti pradėtas, todėl išieškotoja nurodė antstoliui grąžinti vykdymo išlaidų sumas, jei jos buvo išieškotos. Galiausiai 2022 m. kovo 24 d. apeliantas pateikė 2022 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 20113468100 atnaujinimo bei tos pačios dienos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

16. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas(-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

17. Pažymėtina, kad apelianto pateiktos teismų procesinių sprendimų kopijos yra informacija iš LITEKO sistemos, kuria, esant poreikiui, teismas gali naudotis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepriima į bylą apelianto teikiamų teismų procesinių sprendimų kopijų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo priimti 2021 m. rugsėjo 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, kadangi šis įrodymas jau buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui.

18. Kiti apelianto pateikti įrodymai (dokumentai iš Valstybinės mokesčio inspekcijos bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai) datuojami po skundžiamos nutarties, priėmimo, t. y. po 2022 m. vasario 10 d.; be to, šiais įrodymais grindžiamos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis apeliantas remiasi kaip vienu iš savo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, kad aptartų įrodymų priėmimas šiuo atveju neužvilks bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šiuos naujus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

19. Byloje nustatyta, kad antstolis G. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdo išieškojimus iš skolininko M. P. šiose vykdomosiose bylose: 1) vykdomojoje byloje Nr. 0019/20/00581 pagal išieškotojos 2020 m. liepos 7 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-47216 dėl 180 Eur dydžio administracinės baudos; 2) vykdomojoje byloje Nr. 0019/20/00609 pagal išieškotojos 2020 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-51840 dėl 1250 Eur dydžio administracinės baudos; 3) vykdomojoje byloje Nr. 0019/20/00626 pagal išieškotojos 2020 m. liepos 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-51840 dėl 810 Eur dydžio administracinės baudos.

20. Iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. M1-2325-827/2020, pripažinta, kad M. P. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Aptariama nutartimi taip pat nutarta M. P. atžvilgiu taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje (duomenys neskelbtini) įstaigoje (duomenys neskelbtini) bendrojo stebėjimo sąlygomis. Iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 21 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

21. Bylos medžiaga atskleidžia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui į banko sąskaitą mokėjo vaiko išmokas, kurių suma sudaro 420,30 Eur. 2020 m. spalio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis išieškojo iš pareiškėjo ir paskirstė 115,08 Eur sumą: 100,56 Eur išieškotojai ir 14,52 Eur antstoliui. 2020 m. rugpjūčio 4 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu iš pareiškėjo išieškota ir paskirstyta 286,21 Eur suma: 145,35 Eur išieškotojai ir 140,86 Eur antstoliui. Taigi iš viso laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. iš pareiškėjo sąskaitos antstolis nurašė 401,29 Eur sumą.

22. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog antstolis atliko išieškojimą iš vaiko išmokų, t. y. lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas. Teismas taip pat pripažino, kad pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės per Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte numatytą 14 dienų terminą pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad buvo nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, kadangi iki 2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas buvo gydomas ligoninėje, be to, teismas nustatė, kad pareiškėjas į antstolį kreipėsi kone iš karto, kai buvo paleistas iš ligoninės, t. y. 2021 m. rugsėjo 28 d.; dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. išieškotas pinigines, išskyrus lėšas, kurias antstolis ar išieškotoja jau yra gražinę pareiškėjui.

23. Spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti banko sąskaitos areštą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors teismai dalį administracinių nutarimų, kurių pagrindu pareiškėjui paskirtos baudos, panaikino, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2022 m. vasario 10 d.) teismų procesiniai sprendimai dar nebuvo įsitiesėję, teismas sprendė, kad antstolis turi teisę tęsti priverstinio vykdymo veiksmus, tarp jų – ir pareiškėjui priklausančių lėšų banko sąskaitoje areštą.

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti jo banko sąskaitai antstolio pritaikytą areštą, apeliantas nurodo, kad pati išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sustabdė skolų išieškojimą iš apelianto banko sąskaitos, nes visos už administracinius nusižengimus pareiškėjui skirtos baudos buvo apskųstos ir teismo panaikintinos.

25. Iš LITEKO sistemos nustatyta, kad visi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimai (detalizuoti šios nutarties 15 punkte), kurie priimti administracinio nusižengimo bylose ir kurių pagrindu panaikinti apelianto atžvilgiu priimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos nutarimai bei nutraukta administracinio nusižengimo teisena, yra įsiteisėję. Dėl šios priežasties išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-23535, 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-23732 bei 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 483-26713 pripažino netekusiais galios išieškotojos sprendimus išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš apelianto turto. Be to, išieškotoja 2022 m. kovo 22 d. informavo antstolį, kad baudų už administracinius nusižengimus išieškojimas iš pareiškėjo neturėjo būti pradėtas, todėl išieškotoja nurodė antstoliui grąžinti vykdymo išlaidų sumas, jei jos buvo išieškotos.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos turinį ir jos priėmimo metu susiklosčiusias faktines aplinkybes sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos nutarties dalį dėl atsisakymo panaikinti pareiškėjo sąskaitai taikomą areštą, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2022 m. vasario 10 d.) teismų procesiniai sprendimai, kuriais panaikintos pareiškėjui skirtos baudos, dar nebuvo įsitiesėję.

27. Kita vertus, apeliantas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog teismų procesiniai sprendimai, kuriais panaikintos pareiškėjui skirtos baudos, šiuo metu jau yra įsiteisėję. CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, t. y., jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais panaikintos administracinės baudos, kurių pagrindu išieškotoja išdavė 2020 m. liepos 7 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-47216, 2020 m. liepos 21 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-51840 bei 2020 m. liepos 28 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-51840, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja privalomas antstolio G. P. pareiškėjo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų Nr. 0019/20/00581, Nr. 0019/20/00609 bei Nr. 0019/20/00626 nutraukimo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

28. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga vykdomąsias bylas Nr. 0019/20/00581, Nr. 0019/20/00609 bei Nr. 0019/20/00626 persiųsti antstoliui.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu susiklosčiusios faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolio taikomą areštą pareiškėjo banko sąskaitai. Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Persiųsti vykdomąsias bylas Nr. 0019/20/00581, Nr. 0019/20/00609 bei Nr. 0019/20/00626 antstoliui G. P. spręsti jų nutraukimo klausimą.