- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-3070-1089/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34538-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- V. M.-S., M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.2.1.9.1Teisės į vardą gynimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M.-S. ir M. S. pareiškimą dėl įpareigojimo įregistruoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėjai V. M.-S. ir M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Skyrius) 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Skyrių registruoti pareiškėjų dukters, gimusios (duomenys neskelbtini) vardą M. E. S. ir išduoti gimimo liudijimo išrašą. Pareikštus reikalavimus pareiškėjai grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Skyrius 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjos dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), vardą M., pasiūlė registruoti vardą M. arba M.. Tokį sprendimą Skyrius grindė tuo, kad vardas M. sudarytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pareiškėjai nuolat gyvena užsienyje – Prancūzijoje. Vardo reikšmė pareiškėjų vaiko asmenybės formavimuisi yra itin didelė dėl pareiškėjų pasirinktos nuolatinės gyvenamosios vietos, susiformavusių pareiškėjų šeimos glaudžių santykių su kitos tautybės ir kalbos asmenimis, planuojamo vaiko ugdymo užsienio valstybėje. Pareiškėjas M. S. yra baltarusių tautybės, jam svarbu išlaikyti savo ir vaikų identitetą. Rusų ir baltarusių kalbose yra daugybė vardų su dviguba priebalse, paplitęs mergaičių vardas M. (rusiškai (rusiškai – ?.). Prancūzų kalboje vardo M. variacija rašoma būtent M.. Kad galėtų sukurti dukrai maksimaliai komfortiškas gyvenimo sąlygas, būtų išvengta dukros vardo tarimo ir rašymo klaidų, pareiškėjai siekia, jog dukrai būtų registruotas vardas M., kuris atitinka pareiškėjo tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, taip pat prancūzų kalbos normas.
1.2. Pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – Komisija) viešai skelbiamą informaciją Lietuvoje 1999–2020 m. 32 vaikams įregistruoti vardai M.. Taigi šis vardas Lietuvoje plačiai paplitęs. Vardas sudarytas iš lotyniškų raidžių, kurios vartojamos lietuvių kalboje. Dėl to pareiškėjų prašymo netenkinimas lemtų jų diskriminaciją daugybės kitų Lietuvos piliečių atžvilgiu.
1.3. Vaiko vardo suteikimas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką yra individualus tėvų pasirinkimas, kurio ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerovė. Skyriaus sprendimas grindžiamas tik formaliais pagrindais. Pareiškėjas M. S. yra ne lietuvių tautybės, todėl jam taikytina Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424, 10 punkte nustatyta išimtis. Taip pat svarbu, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo elementų. Netinkamas vardo užrašymas gali sukelti pareiškėjų dukrai rimtų nepatogumų. Be to, EŽTT 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendime byloje Johansson prieš Suomiją konstatavo, kad, jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimo, nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Pareiškėjams pritaikytas draudimas dėl vaiko vardo parinkimo yra neproporcinga valstybės priemonė, kuri nėra tinkama užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą. Pareiškėjų pasirinktas vardas nepažeidžia viešosios tvarkos ar moralės. Pareiškėjų teisės parinkti dukrai vardą ribojimas, be kita ko, gali lemti pareiškėjų ir jų dukros laisvo judėjimo ir apsigyvenimo teisės pažeidimą. Taigi Skyriaus sprendimas neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26 ir 27 straipsnių nuostatas.
Atsiliepimas
2. Skyrius atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Skyrius nurodo, kad lietuvių ir baltarusių kalbos tautiniame vardyne vardo M. nėra. Lietuvių kalbos požiūriu netaisyklingi ir registruoti netinkami yra vardai, pateikti kitų kalbų rašyba, begalūniai ar nekaitomi vardai, taip pat vardai, turintys dvigubas priebalses. Lietuvos Respublikos gyventojų registruose esama tokių asmenvardžių, kaip kad nagrinėjamas šioje byloje, todėl ir civilinės būklės aktuose jie labai retai pasitaiko (pvz., įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečio ar vaiko gimimą). Taip pat į pareiškėjų pateiktą registruotų vardo M. skaičių patenka ir užsienio piliečių vaikų, gimusių Lietuvoje, gimimų registravimas.
3. Komisija pateiktoje išvadoje nurodo, kad pareiškėjų pageidaujama vardo forma būdinga ne baltarusių, o prancūzų, anglų ar olandų (nyderlandų) vardynui, atitinkamai pagal teisės aktų nuostatas tinkamas pagrindas tokiam įrašui būtų prancūzų, anglų ar olandų (nyderlandų) tautybė. Jei kitos, ne lietuvių, tautybės piliečiai nesinaudoja suteikta galimybe išreikšti savo tautinį tapatumą, parinkdami vardą iš savo tautinės, šiuo atveju – baltarusių, kalbos vardyno, registruojamas vardas turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardams keliamus formos reikalavimus. Lietuvos Respublikos gyventojų registras nėra kalbos normų šaltinis. Jame fiksuoti įrašai yra ir lietuvių, ir kitomis kalbomis, kai kurie įrašai – su akivaizdžiomis klaidomis (pvz. Kąstytis), registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
4. Išanalizavus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėja V. M.-S. 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė Skyriui prašymą įregistruoti dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), gimimą, suteikti jai vardą – M.. Skyrius 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo netenkino. Tokį sprendimą Skyrius motyvavo tuo, kad pasirinktas vardas sudarytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Gimimo įrašas patvirtina, kad pareiškėjų dukros gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini), jai suteiktas vardas – E.. Pareiškėjai įrodinėja, kad Skyriaus atsisakymas registruoti jų dukros vardą M. yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių priežasčių (argumentų): 1) vardas M. atitinka pareiškėjo M. S., kurio tautybė – baltarusis, tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2) prašymo netenkinimas pažeidžia laisvo judėjimo principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje; 3) vardas M. Lietuvoje yra plačiai paplitęs ir vien dėl to pareiškėjai yra diskriminuojami kitų asmenų atžvilgiu; 4) pareiškėjų teisės suteikti dukrai norimą vardą ribojimas yra nesuderinamas su privataus ir šeimos gyvenimo srities apsaugos reikalavimais, juolab, kad pareiškėjai gyvena ir ketina toliau gyventi Prancūzijoje. Pirmi du pareiškėjų argumentai yra nepagrįsti.
5. Visų pirma, pareiškėjas M. S. pagal savo tautybę yra baltarusis. Vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, taip pat Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 12².1 punktu, pareiškėjų dukros vardas galėtų būti rašomas pagal baltarusių, bet ne rusų, kalbos rašybos ir darybos taisykles. Pareiškėjai patys teigia, kad vardas ?. užrašytas rusų kalba. Taigi toks faktinis duomuo atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas M. S. yra ne rusų tautybės, šioje situacijoje nereikšmingas. Komisijos išvadoje išskirta, kad pagal baltarusių kalbos vardyną tautinis vardas yra ?., perrašytas lotyniškais rašmenimis – M.. Dėl to spręstina, kad Skyrius nepažeidė minėtų teisės normų.
6. Antra, pareiškėjų nurodytas laisvo judėjimo principas šioje situacijoje apskritai neaktualus. Klausimas yra kilęs dėl pareiškėjų teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.166 straipsnio 1 dalyje, suteikti dukrai vardą įgyvendinimo ribų. Skyriaus sprendimas objektyviai negali riboti pareiškėjų, jų dukros laisvo judėjimo, apsigyvenimo teisių. Ribojimas galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu Skyrius būtų atsisakęs pakeisti pareiškėjų dukros vardą ir vardo rašybos, tarimo ypatybės lemtų realius administracinius nepatogumus, patiriamus judant tarp valstybių, gyvenant kitoje valstybėje. Pareiškėjai ir neįvardija jokių aplinkybių, kurios galėtų bent netiesiogiai pagrįsti, kad teisės parinkti vardą ribojimas pažeistų laisvo judėjimo, apsigyvenimo teises.
7. Kiti du pareiškėjų argumentai iš esmės pagrįsti. EŽTT nuosekliai aiškina, kad tėvų teisė suteikti vaikui vardą patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį. Vertinant, ar valstybės atsisakymas leisti tėvams suteikti vaikui jų norimą vardą galėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas kišimasis į privatų šeimos gyvenimą, turi būti atsižvelgiama į teisingą pusiausvyrą, kuri turi būti nustatyta tarp konkuruojančių interesų (EŽTT 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, 29 punktas). Šiuo atveju konkuruoja pareiškėjų interesas į privataus asmens pagarbą ir viešasis interesas saugoti lietuvių kalbą.
8. Pareiškėjų pateikti duomenys įrodo, kad Lietuvoje 1999–2020 m. 32 vaikams įregistruoti vardai M.. Nei Skyrius, nei Komisija neįrodinėja, kad vardo M. registravimas turėtų neigiamą poveikį kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Tiek Skyrius, tiek Komisija pagrįstai išskiria, kad vardas M. galėjo būti įregistruotas atvejais, kurie visiškai neatitinka pareiškėjų situacijos (pvz., atsižvelgiant į vieno iš tėvų tautinį vardyną; remiantis užsienyje išduotais dokumentais). Tai yra, pareiškėjų dukra gimė Lietuvoje, pareiškėjų dukrai norimas suteikti vardas nebūdingas baltarusių kalbos vardynui.
9. Kita vertus, nagrinėjamas klausimas negali būti sprendžiamas mechaniškai. EŽTT prieš tai nurodyto 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimo 38 punkte, be kita ko, konstatavo, kad, sprendžiant tokius klausimus, koks yra kilęs šioje byloje, turi būti įvertinta, ar tėvų vaikui prašomas suteikti vardas valstybėje jau yra pripažintas, t. y. buvo suteiktas kitiems vaikams ir tai neturėjo neigiamų pasekmių valstybės kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui. Lietuvos teismų praktika, nagrinėjant klausimus dėl tėvų teisės suteikti vaikui vardą įgyvendinimo apimties, formuojama iš esmės remiantis nurodytais EŽTT išaiškinimais (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-10067-868/2018, 2019 m. kovo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-6099-465/2019, 2020 m. birželio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-18380-1099/2020, 2021 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-30165-1134/2021, 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-32597-1094/2021, 2025 m. rugsėjo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-15320-1176/2025; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1749-560/2023, 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1891-861/2024, 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2108-643/2025).
10. Pareiškėjų pateikti dokumentai (Gyvenamosios vietos įrodymas, sąskaitos ir kt.), pareiškėjų paaiškinimai teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjų ekonominių ir socialinių interesų vieta yra Prancūzijoje. Taigi pareiškėjų teiginiai, kad jų siekis suteikti dukrai prancūzų vardynui būdingą vardą motyvuotas sklandesniu integravimusi į gyvenamosios vietos aplinką, bent netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjų reikalavimas nėra niekuo neparemtas noras. Nustatyti faktiniai duomenys, kad vardas M. Lietuvoje jau yra ne kartą registruotas, tokio vardo registravimas neturėjo neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, atsižvelgiant į pareiškėjų motyvus dėl konkretaus vardo suteikimo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą lemtų jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą. Pareiškėjų prašymo patenkinimas viešojo intereso saugoti lietuvių kalbą nepažeistų. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas, kad būtų užtikrinta tinkama šio sprendimo 7 punkte išskirtų interesų pusiausvyra, nukrypti nuo bendrųjų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
11. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir aptarta, pareiškimas tenkinamas: 1) naikinamas Skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Skyrius įpareigojamas pakeisti nepilnametės E. S. vardą iš E. į M. E. ir išduoti pareiškėjams civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą. Įpareigojimas Skyriui formuluojamas kaip pavedimas pakeisti vardą, o ne registruoti naują vardą, kadangi pareiškėjų dukrai jau buvo suteiktas vardas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 514 ir 516 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2025 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnametės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą iš E. į M. E. ir išduoti pareiškėjams V. M.-S. ir M. S. civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.