Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. sausio 9 d. išvadą dėl asmenvardžio rašymo Nr. A133-121/19 (2.4.1.25-TDI) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įregistruoti pareiškėjų dukters vardą „D. A.“ ir išduoti gimimo liudijimą. Nurodė, kad 2019 m. sausio 3 d. pateikė Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui prašymą išduoti vaiko gimimo liudijimą įregistruojant vardą ir pavardę – Dominyka A. M., tačiau minėtas prašymas buvo atmestas, nurodant, kad pareiškėjų pageidavimas civilinės būklės akto įraše registruojant vaiko gimimą įrašyti dukters vardą „Anna“ neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, nes jis užrašytas ne lietuvių kalba. Pareiškėjų teigimu, prašomas įregistruoti vardas yra sudarytas išimtinai lotynų abėcėlės pagrindu, yra lengvai suprantamas bei skaitomas. Pagal viešai prieinamą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skelbiamą vardų registruotų Lietuvoje statistiką vardas „Anna“ 1990 – 2013 metų laikotarpiu buvo registruotas net 158 kartus. Iš pateiktos statistikos duomenų matosi, jog vien 2012 metais vardas buvo registruotas 10 kartų, 2013 metais buvo registruotas 7 kartus, todėl Lietuvoje tokia vardo rašyba yra faktiškai leistina ir įteisinta. Nurodė, kad Vilniaus miesto administracijos Civilines metrikacijos skyrius neužtikrino, jog būtų gerbiama pareiškėjų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Neigiamas atsakymas dėl vardo įregistravimo neatitinka Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTPLAK) 8 straipsnį, turi neigiamą įtaką pareiškėjų orumui ir identifikacijai. Pareiškėjų prašomu įregistruoti vardu „Anna“ pagal viešus registrų tarnybos duomenis Lietuvoje 2017 m. buvo registruoti 18 vaikų, o Ana vardu su viena „N“ 43 vaikai. Taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tuomet, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias privatus žmogaus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą.