Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir I. M. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjai V. M. ir I. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. išvadą Nr. A136-1324/17(2.4.1.51.-TDI) „Dėl vardo pakeitimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 31 d. raštą Nr. (1.18E)7R-4626 „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (1.23Mr)7R-4363 „Dėl Jūsų prašymo“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardą į „Anna“ ir išduoti naują gimimo įrašą.

3. Pareiškėjai 2020 m. liepos mėn. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydami pakeisti vaiko vardą, tačiau 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. (1.18E)7R-4626 „Dėl atsakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ teisingumo ministerija atsisakė tenkinti prašymą. 2021 m. liepos mėn. pareiškėjų atstovė tuo pačiu klausimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, ragindama išspręsti klausimą ne teismo tvarka, atkreipdama dėmesį į teismų praktiką bei nemažą registruotų asmenų vardu „Anna“ skaičių Lietuvoje, tačiau 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (1.23Mr)7R-4363 „Dėl Jūsų prašymo“ teisingumo ministerija vėl atsisakė patenkinti prašymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nesutinka su jiems taikomu draudimu pakeisti dukros vardą ir Ana į „Anna“. Pareiškėjų teigimu, šis draudimas pažeidžia jų ir jų šeimos teises ir teisėtus interesus, užkerta kelią pareiškėjams suteikti dukteriai norimą vardą.

5. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. 14/98 dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase nuostatų išaiškinimo reikalaujama visus vardus ir pavardes, nepriklausomai nuo asmens tautybės, rašyti lietuviškai. Originali forma kitos kalbos rašmenimis gali būti pateikta tik kaip papildoma informacija asmeniui pageidaujant. Nurodytas reglamentavimas yra grindžiamas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusu. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai reglamentuoti byloje keliamų klausimų kitaip ir/arba priimti sprendimus savo nuožiūra. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registruose esama tokių asmenvardžių, kaip kad nagrinėjamas šioje byloje, todėl ir civilinės būklės aktuose jie pasitaiko. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų įvertinti, kuriam iš teisėtų tikslų – valstybinės kalbos apsaugos ar asmens privataus ir šeimos gyvenimo apsaugos – suteikti pirmenybę, įvertinus konkretaus atvejo aplinkybes.

6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija teismui pateikė išvadą. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomone, pareiškėjų, Lietuvos Respublikos piliečių, prašymas pakeisti dukros vardą iš Ana į „Anna“ netenkintas, nes vardas „Anna“ neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Išvadoje nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą, civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Aiškina, kad šiuo atveju vardo užrašymas su dviem priebalsėmis „Anna“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai.

7. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškai („Anna“) reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registre tvarkomi ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsienio valstybių piliečių, asmenų be pilietybės duomenys, registruojami vaikų, gimusių mišriose su ne piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje, vardai, juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.

8. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir VMSA CM skyrius) atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

9. Teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl valstybėje vyraujančios epidemiologinės situacijos, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. spalio 7 d. 11:00 val.; šalims pasiūlyta iki 2021 m. spalio 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai V. M. ir I. M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Sutuoktiniams (duomenys neskelbtini), Visagino mieste, gimė dukra A. M. Vaiko gimimo liudijime vardas buvo įrašytas su viena „n“ raide, t. y. Ana, nors pareiškėjai norėjo, kad dukra turėtų vardą „Anna“.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi, asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

16. Tiek ginčijamo VMSA CM skyriaus sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

17. Nagrinėjamu atveju vardas „Anna“ yra sudarytas iš lietuvių kalbos rašmenų, nereikalauja sugramatinimo, tačiau, kaip nurodė Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateiktoje išvadoje, toks vardas neatitinka lietuvių kalbos taisyklių, nes vardas „Anna“ su dviem priebalsėmis yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles. Be to, pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena.

18. Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

19. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

21. Iš minėtų tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad jų dukra būtų įregistruota vardu „Anna“. Pareiškėjų teigimu, minėtas draudimas pažeidžia jų ir jų šeimos teises ir teisėtus interesus, užkerta kelią pareiškėjams suteikti dukteriai norimą vardą. Pažymi, jog abu pareiškėjai yra rusų tautybės, jie savo šeimoje laikosi rusų tradicijų ir papročių, puoselėja kultūrą, kalbą ir t. t. Pareiškėjų šeimai yra itin svarbus vaiko vardas. Pareiškėjai savo vaiką identifikuoja vardu „Anna“, su „nn“ raide, kuri yra būdinga rusų kultūrai. „Anna“ yra senovinis rusiškas vardas, turintis atitikmenį ir kitose kultūrose, pavyzdžiui, Anglu kalboje „Ann“. Vardas „Anna“ yra sudarytas iš lietuvių kalboje esančių raidžių, tačiau neatitinka lietuvių kalbos tradicijų ir gramatikos taisyklių, nes užrašymas su dviem priebalsėmis „Anna“ yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles, pagal transkripcijos iš kitų kalbų į lietuvių kalbą taisykles kitų kalbų dvigubosios priebalsės lietuviškai užrašomos kaip viena, todėl tokio vardo įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, o konkrečiai – Taisyklių 23 punktą. Tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių pareiškėjų prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste. Pažymėtina, jog iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto tinklalapyje viešai skelbiamų duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2018 m. Lietuvoje registruotas vardas „Anna“ 240 kartų. Tai iš esmės patvirtina, jog tokio vardo naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Atitinkamai teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl pareiškėjų prašymas negalėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

23. Duomenų apie tai, kad varduose „nn“ raidžių rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Taigi, „nn“ rašmens naudojimas Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra įmanomas ir įgyvendinamas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjų dukros vardo įrašymas su „nn“ raide, t. y. „Anna“, trukdytų identifikuoti asmenį, keltų nepatogumų, trukdytų visuomenės gerovei ar dėl to kiltų praktinių sunkumų.

24. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų V. M. ir I. M. pareiškimas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. išvada Nr. A136-1324/17(2.4.1.51.-TDI) „Dėl vardo pakeitimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 31 d. raštas Nr. (1.18E)7R-4626 „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (1.23Mr)7R-4363 „Dėl Jūsų prašymo“ naikintini ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas įregistruoti civilinės būklės aktą apie pareiškėjų dukros A. M. gimimą įrašant vardą „Anna“ su raide „nn“.

25. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų V. M. ir I. M. pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. išvadą Nr. A136-1324/17(2.4.1.51.-TDI) „Dėl vardo pakeitimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 31 d. raštą Nr. (1.18E)7R-4626 „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. raštą Nr. (1.23Mr)7R-4363 „Dėl Jūsų prašymo“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie A. M. gimimą, įrašant vardą „Anna“ su raide „nn“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.