- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-18380-1099/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13088-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- G. G., L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. G. ir L. G. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo (nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo), suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai G. G. ir L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami: 1) panaikinti 2020 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) Teisinės apsaugos grupės vyresniosios patarėjos A. G. atsisakymą „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą byloje Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš E. į E.; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko E. G. vardą į E. G.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai nurodo, kad augina nepilnametę dukrą E. G.. Aiškina, kad 2020 m. sausio 14 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami pakeisti jų nepilnamečio vaiko vardą E. į E., kurio nagrinėjimui buvo suformuota byla dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21). 2020 m. balandžio 25 d. elektroniniu paštu gautas 2020 m. kovo 19 d. Teisingumo ministerijos atsakymas „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjų 2020 m. sausio 14 d. prašymą pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš E. į E., Teisingumo ministerijai pateikė Išvadą dėl vardo pakeitimo Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21), kurioje siūloma pareiškėjų prašymą patenkinti vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių, patvirtinimo“ (toliau – Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės), 11 punktu, numatančiu, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas gali būti keičiamas, jeigu turimas vardas neatitinka geriausių jo interesų. Teisingumo ministerijos rašte nurodyta, kad vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimais, vardas E. yra netinkamas registruoti dėl nelietuviškos rašybos.
3. Pareiškėjai nurodo, kad, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vardų sąvade pateikta informacija, Lietuvoje per laikotarpį nuo 2000 iki 2018 m. registruoti 72 įrašai suteikiant mergaitėms vardą E.. Pažymi, kad pareiškėjų dukra E. G. yra beveik 7 metų amžiaus, šiuo metu baigianti priešmokyklinę klasę; E. G. save identifikuoja ir kitų vadinama būtent vardu E., tad jai rašant savo vardą nuolatos kyla klausimų, kodėl ji neturi teisės vadintis vardu, kuris suteiktas daugiau kaip pusšimčiui Lietuvos vaikų. Teigia, kad vardo E. rašyba yra lietuviška, Lietuvoje tokių vardų yra registruota, todėl jo suteikimas neprieštaraus viešajai tvarkai ir gerai moralei bei nepadarys neigiamo poveikio Lietuvos kultūriniam identitetui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjų pareiškimą spręsti teismo nuožiūra. Bylą nagrinėti prašo jo atstovui nedalyvaujant.
5. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo 2015 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-2111 6 straipsnio 6 punkte numatyta, jog civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. CK 3.3 straipsnyje nustatyta, kad spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnis). Pažymi, kad vaiko vardo suteikimas yra individualus tėvų pasirinkimas; šio pasirinkimo ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerove.
6. Atkreipia dėmesį į tai, kad vardas E. yra užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį. Anot suinteresuoto asmens, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo E. įrašymas pareiškėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų, ar trukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
8. Nurodo, kad asmenvardžių rašymą atitinkamuose dokumentuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, 1999 m. spalio 21 Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr.14/98 dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase nuostatų išaiškinimo reikalaujama visus vardus ir pavardes, nepriklausomai nuo asmens tautybės, rašyti lietuviškai; originali forma kitos kalbos rašmenimis gali būti pateikta tik kaip papildoma informacija asmeniui pageidaujant.
9. Pažymi, kad yra ir objektyvių priežasčių, sąlygojančių vienokį ar kitokį vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, o būtent valstybinės lietuvių kalbos interesai ir tradicijos. Toks teisinis vardų ir pavardžių rašybos reglamentavimas yra paremtas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusu, kuri yra viena iš fundamentalių konstitucinių vertybių. Teigia, kad nagrinėjamu atveju prioritetas yra valstybinės kalbos taisyklių laikymasis, o nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti tiek, kad neproporcingai apribotų jo teises, todėl Teisingumo ministerija, remdamasi Konstitucinio Teismo nutarimais ir sprendimu, teismų praktika, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimais atsisakė patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos 2020 m. sausio 22 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21).
10. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje išvadą, kurioje prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (atsižvelgiant į pateiktus paaiškinimus); bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
11. Nurodo, kad vardas E. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punktą civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Vardų keitimo pagrindai nustatyti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse. Kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.
12. Pažymi, kad pareiškėjų prašymas pakeisti dukters vardą E. į E. yra netenkintinas, nes pageidaujama ne pakeisti vardą, bet jį užrašyti kita kalba, t. y. pakeisti vardo rašybą pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Aiškina, kad lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Anot institucijos, lietuvių kalboje vardas E. taisyklingas ir teiktinas, atitinka asmens lytį, jis neturi jokios neigiamos konotacijos, dėl ko galėtų būti pažeisti vaiko interesai.
13. Be to, nurodo, kad pageidaujamas vardo variantas E. neatitinka Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, kad pasirinktas naujas vardas turi atitikti pareiškėjo lytį ir neprieštarauti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Primena, kad lietuvių kalboje moterų vardai turi galūnę -a arba -ė; institucijos teigimu, būtent baigmuo -i šiuo atveju rodo, kad jis neadaptuotas, o užrašytas kita kalba.
14. Pažymi, kad šiuo atveju, kitaip nei atvežtinių pavardžių atveju, nėra užsienio šalies išduoto dokumento kaip pirminio šaltinio – asmens vardas ir jo pakeitimas registruojami Lietuvoje, taigi pirmiausia turi atitikti Lietuvos Respublikos, kaip suverenios valstybės, teisės normas – atitinkamai turi būti užrašytas pagal lietuvių kalbos taisykles.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškai (E.), reikia vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje, vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi, atsižvelgiant į ekstremalią padėtį dėl COVID-19 viruso bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. birželio 16 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. birželio 9 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų).
Šalies argumentai
17. Teisme 2020 m. birželio 10 d. gauti pareiškėjų papildomai rašytiniai paaiškinimai ir papildomi rašytiniai įrodymai (fotonuotraukos ir vaizdomedžiaga). Taip pat pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Teisingumo ministerijos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų G. G. ir L. G. dukra. Gimimo liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų dukros vardas įrašytas „E.“.
Žemesnės instancijos teismas
19. 2020 m. sausio 14 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių prašydami pakeisti jų nepilnamečio vaiko vardą E. į E..
20. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m. sausio 22 d. pateikė išvadą Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21), kurioje pasiūlė prašymą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pažymėtina, kad Asmens vardo ir pavardžių keitimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333, 32 punkte, be kita ko, nustatyta, kad norint pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą ar pavardę, reikia gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos leidimą.
22. 2020 m. balandžio 25 d. pareiškėjų elektroniniu paštu gautas 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakymas „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“. Atsisakyme Teisingumo ministerija nurodė, kad vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimais vardas E. yra netinkamas registruoti dėl nelietuviškos rašybos bei remiantis Asmens vardo ir pavardės taisyklių 32 punktu, atsisakė patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos 2020 m. sausio 22 d. išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš E. į E..
23. Iš byloje pateikto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vardų sąvado matyti, kad Lietuvoje per laikotarpį nuo 2000 iki 2018 m. registruoti 72 įrašai suteikiant mergaitėms vardą E.. Be to, pareiškėjai teismui pateikė fotonuotraukas ir video medžiagą, iš kurių matyti, jog mergaitė nuo gimimo yra vadinama E.; ji pati save identifikuoja taip pat kaip E..
24. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju iš esmės prašo panaikinti Teisingumo ministerijos atsisakymą „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą byloje Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš E. į E., bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko E. G. vardą į E. G..
25. CK 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 punktas). Šių Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
27. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės numato, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų (11 punktas). Be to, pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė – taip pat geriausiems vaiko interesams (4 punktas).
28. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos nustato, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti (Jungtinių tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 8 straipsnis).
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas suteikti (pakeisti) savo vaikui vardą „E.“ grindžiamas tuo, kad pareiškėjų dukra E. G. yra beveik 7 metų amžiaus ir save identifikuoja būtent vardu E.; be to, E. šeimos, draugų, giminaičių tarpe nuo pat mažens yra vadinama vardu E.. Iš byloje pateiktų duomenų (sprendimo 17 punktas) matyti, kad tiek pareiškėjai, tiek pati E. save identifikuoja būtent kaip E.. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad vardas, kuriuo prašoma pakeisti turimą, neabejotinai užtikrins E. G. interesus, padės išsaugoti jos identitetą.
30. Viena vertus, teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos ir suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos pozicija, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o lietuvių kalboje moterų vardai įprastai turi galūnę -a arba -ė, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vardas E. užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį (aiškiai galima suprasti apie moterišką lytį). Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo E. įrašymas pareiškėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels nepatogumų, ar trukdys visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieštarautų viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei.
31. Tuo labiau, kad, kaip nustatyta iš pareiškėjų pateiktų duomenų, Lietuvoje E. vardas (per 18 metų) registruotas net 72 asmenims (byloje ginčo dėl to nekilo). Nors išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas vardas registruotas išimtinai institucijos nurodytiems asmenims (t. y. susijusiems su užsienio elementu). Be to, atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, pareiškėjų pateiktus įrodymus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, todėl pareiškėjų G. G. ir L. G. pareiškimas tenkintinas, 2020 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymas „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą byloje Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21) naikintinas, Civilinės metrikacijos įstaigos išvada byloje Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21) tvirtintina, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas pakeisti nepilnamečio vaiko E. G. vardą į E. G..
33. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
34. Pareiškėjai pareiškimu prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos.
35. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus tuos atvejus, kai yra skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi arba jų interesai yra priešingi ir teismas gali proporcingai padalytas turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvaujančio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, šioje nagrinėjamojoje byloje nėra nustatytas skirtingas dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi – pareiškėjų kreipimąsi į teismą sąlygojo valstybėje esantis teisinis reguliavimas (kurio valstybės institucijos, registruojančios ir tvirtinančios civilinės būklės aktus privalo laikytis), pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Panaikinti 2020 m. kovo mėn. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsisakymą „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą byloje Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21).
Patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, išvadą byloje Nr. A136-186/20(2.4.1.51-AD21).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti civilinės būklės aktą – E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą, nurodytą 2013 m. rugpjūčio 9 d. gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (AA Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeisti iš E. į E. ir išduoti naują/pakeistą gimimo įrašą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.