Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Be kredito“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (CPK 123 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje ieškovė (jos atstovai), atsakovas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (jo atstovai) nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (CPK 123 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnis, 175¹ straipsnio 10 dalis, 133 straipsnis). Byloje gauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Be kredito“ prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti trečiajam asmeniui (jo atstovui) nedalyvaujant bei ieškovės prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovei (jos atstovams) nedalyvaujant.

Civilinė byla nagrinėjama ieškovei (jos atstovams), atsakovui, trečiajam asmeniui (jo atstovams) nedalyvaujant (CPK 230 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis, CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės. Pradinis kreditorius UAB ,,Be kredito“ ir atsakovas 2020-11-30 sudarė turto nuomos (išperkamosios) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria nuomotojas įsipareigojo atsakovui laikinai valdyti ir naudotis perduoti nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Remiantis Sutarties specialiosiomis sąlygomis, atsakovui išnuomotas turtas – telefonas (duomenys neskelbtini), (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), prekės būklė – nauja (toliau ir – Turtas). Atsakovas įsipareigojo 24 mėn. mokėti nuomos mokestį, per mėnesį po 51,99 Eur, Turto vertė Sutarties sudarymo metu – 789 Eur su PVM. Turtas atsakovui perduotas 2020-11-30, ką patvirtina byloje pateiktas Turto perdavimo – priėmimo aktas (duomenys neskelbtini). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2021-02-18 pranešimu (pretenzija) pradinis kreditorius Sutartį nutraukė prieš terminą dėl esminio Sutarties pažeidimo (Sutartis laikoma nutraukta praėjus 10 kalendorinių dienų nuo pretenzijos išsiuntimo dienos).

2021-06-11 pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į sutarties Priede Nr. 1 nurodytus pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. Iš išrašo iš Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog ieškovei perleista reikalavimo teisė į atsakovo pradiniam kreditoriui pagal Sutartį mokėtinas sumas (bendra skola iki sutarties pabaigos be delspinigių 1 195,77 Eur). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas UAB Legal Balance pranešimu, išsiųstu el. paštu.

Ieškovė UAB Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 1 195,77 Eur nesumokėto nuomos mokesčio įmokų, 1 076,19 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-02 sprendimu už akių (c. b. Nr. e2-5159-1025/2022) ieškinys tenkintas iš dalies, ieškovei priteista 1 195,77 Eur skola, 107,62 Eur delspinigiai, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-06 nutartimi (c. b. Nr. e2A-775-777/2022) Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. sprendimas už akių panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo.

Dėl reikalavimo perleidimo

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius perduoda kitam asmeniui turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o prievolė išlieka nepakitusi (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešta ieškovės pranešimu, išsiųstu atsakovui el. pašto adresu, kurį atsakovas nurodė Sutartyje. Be to, atsakovui CPK nustatyta tvarka buvo siunčiami ieškovės procesiniai dokumentai, kuriuose ieškovė reiškia cesijos būdu įgytus reikalavimus atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, numatančiu kreditoriaus teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, bei aktualia kasacinio teismo praktika, pripažintina, jog atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešta, todėl UAB Legal Balance laikytina tinkama ieškove (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.

Dėl sutarties pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

Šiuo atveju, siekiant tinkamai įvertinti reiškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumą būtina tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir jų pobūdį.

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

Šiuo atveju, įvertinus pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties turinį bei tai, kad Sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (atsakovo) ir trečiojo asmens, kuris yra juridinis asmuo ir kurio viena iš veiklos sričių yra vartojimo prekių (buitinės, elektronikos, telekomunikacinių įrangos ir kt.) prekyba bei nuoma, spręstina, ar tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo kredito sutartis (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis.

Pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma) (CK 6.503 straipsnio 1 dalis). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. VKĮ nuostatos netaikomos nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti nuomos objekto (VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog VKĮ nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

Įvertinus VKĮ 1 straipsnio 2 dalies reglamentavimą, pagal kurį VKĮ nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis ar tikslas suteiktų galimybę išvengti minėto įstatymo taikymo, vien ta aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

Šiuo atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys susitarė, kad atsakovas už jam perduotą Turtą (telefoną) kas mėnesį turėjo mokėti po 51,99 Eur įmoką. Tinkamo Sutarties įvykdymo atveju atsakovas po 24 mėn. nuomotojui būtų sumokėjęs 1 247,76 Eur, kuri yra didesnė nei Turto vertė (789 Eur su PVM). Sutartyje yra numatyta galimybė atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį (,,Sutarties objektas“) bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal Sutartį, šiai pasibaigus, įsigyti Turtą (telefoną) už 1 Eur. Nors Sutartyje ir nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas įmokas, perimti nuosavybės teisę į Turtą, tačiau akivaizdu, kad atsakovui sumokėjus šias įmokas, kurių bendra suma viršija Sutartyje nurodytą Turto vertę, nustatytas 1 Eur mokestis, kurį atsakovui sumokėjus atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į Turtą (telefoną), yra nustatytas tik formaliai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis,6.193 straipsnis). Atsakovui sumokėjus visas įmokas, viršijančias Turto kainą, jis neturėtų jokio pagrindo ir intereso nesumokėti nurodyto 1 Eur tam, kad jam pereitų nuosavybės teisė į Turtą. Teismo vertinimu, tokia nuostata Sutartyje numatyta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad, nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, nors Sutartyje yra numatyta Turto grąžinimo tvarka (,,Turto grąžinimas“), tačiau šios Sutarties nuostatos, numatančios Turto grąžinimo tvarką atsakovui nepareiškus noro įsigyti prekės, įtvirtina itin sudėtingas Turto grąžinimo sąlygas (grąžinimo tvarka, sukomplektavimas, dokumentai ir kt.), o taip pat tinkamo Sutarties įvykdymo atveju numato neproporcingas alternatyvas (arba grąžinti Turtą, kurio visa kaina bei jo perviršis yra sumokėtas arba sumokėti 1 Eur Turtui išpirkti), todėl teismo vertinamos kaip siekis išvengti VKĮ nuostatų taikymo Sutarčiai VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog Sutartyje yra numatyta nuostata (,,Sutarties galiojimas, nutraukimas“), jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog pradinis kreditorius ar ieškovė būtų reikalavusi iš atsakovo kaip alternatyvos grąžinti išnuomotą Turtą, kurio vertė, minėta, mažesnė, nei pagal Sutartį tinkamo jos įvykdymo atveju, gautinų įmokų suma. Šiuo atveju reikalavimai yra nukreipti į pagal Sutartį gautinas įmokų sumas, netesybas. Šios aplinkybės suponuoja, jog tikrieji Sutarties šalies – nuomotojo, o vėliau ir ieškovės, ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą daiktą susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

Tokiu būdu įvertinus Sutarties nuostatas, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismų praktika, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas, sutartimi kaip pagrindinio tikslo siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal Sutarties sąlygas, priešingai, Sutarties sąlygos rodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o trečiojo asmens – suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022).

Įvertinus nurodytas bei teismo nustatytas aplinkybes, šalių sudaryta Sutartis pagal savo esmę atitinka vartojimo kredito sutarties esmę, laikytina vartojimo kredito sutartimi, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų

Nagrinėjamu atveju, ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti 1 195,77 Eur skolą (nesumokėtų nuomos įmokų skolą), 1 076,19 Eur delspinigius. Reikalavimus grindžia tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartimi – reikalavimą dėl nesumokėtų nuomos įmokų grindžia aplinkybe, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir įmokų nemokėjo, o reikalavimą dėl delspinigių grindžia Sutarties specialiųjų sąlygų nuostatomis, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovė už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną delspinigių sumą apskaičiavo už 180 dienų.

Byloje nustatyta, jog kad Sutarčiai, sudarytai tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo, taikytinos VKĮ nuostatomis. Pagal VKĮ 8 straipsnio 1 dalį, prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Pažymėtina, jog pagal VKĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Šiuo atveju byloje duomenų apie tai, kad pradinis kreditorius prieš sudarydamas sutartį su atsakovu būtų vertinęs atsakovo kreditingumą, nėra, kaip ir duomenų, jog pradinis kreditorius yra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Be kredito“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nustačius, kad Sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, kad pradinis kreditorius, sudarydamas su atsakovu Sutartį, neįgijo teisės iš atsakovo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, jog pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį su atsakovu, nepatikrinęs asmens kreditingumo, nebūdamas įrašytas į vartojimo kredito davėjų sąrašą, įgijo teisę iš atsakovo atgauti pagal Sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą perduoto Turto (telefono) kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas sumas. Sutarties specialiosiose nuostatose numatyta Turto vertė 789 Eur. Iš bylos duomenų (nesumokėtų įmokų iki Sutarties termino pabaigos suma, raginime pateikti duomenys apie pradelstas sumokėti 2 įmokas, Sutarties nutraukimo data ir kt.) matyti, jog atsakovas sumokėjo tik vieną įmoką, sudarančią 51,99 Eur. Tokiu būdu vienintelė suma, kurios reikalauti įgijo pradinis kreditorius, o vėliau ir ieškovė, yra 737,01 Eur (789 Eur-51,99 Eur). Teismui nustačius, jog pradinis kreditorius neturėjo teisės iš atsakovo reikalauti nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduoto Turto kainą, ieškovė, perėmusi iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo, kadangi pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei pats jų turi (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 737,01 Eur skola. Kiti ieškinio reikalavimai dėl skolos ir delspinigių atmestini.

Dėl procesinių palūkanų

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 51 Eur žyminį mokestį, patyrė 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant ieškinį.

Ieškovė už apeliacinį skundą dėl 2022-06-02 sprendimo už akių sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-06 nutarties, kuria panaikintas 2022-06-02 sprendimas turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas, nes teismas neišsiaiškino visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisinga išnagrinėta byla (nutarties 19 punktas), be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl UAB ,,Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu (nutarties 18 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas CPK 329 straipsnio pagrindu, todėl remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

Teismui iš dalies tenkinus ieškinio reikalavimus, laikytina, jog patenkinta 32 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 93,76 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 11,12 Eur. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovės priteistinos 7,57 Eur pašto išlaidos. Įvertinus procesinę bylos baigtį, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina išlaidų suma sudarytų 3,55 Eur, kuri neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteistina (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.))

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K. 737,01 Eur (septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 01 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 93,76 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 76 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance naudai.

Atmesti kitus ieškinio reikalavimus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance 7,57 Eur (septyni eurai 57 ct) pašto išlaidas valstybei.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22 Eur (dvidešimt du eurai) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą ((duomenys neskelbtini)mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini) LITEKO sistemoje, operacijos data – (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.