Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui L. N. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Z. P.; priteisti iš atsakovo L. N. išlaikymą nepilnametei dukrai E. N. po 350 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės; iš atsakovo L. N. priteisti 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 300 Eur už mėnesį, už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn.; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad gimus dukrai bylos šalys kartu gyveno (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, 2017 m. rugsėjo 13 d. šalys bendrą gyvenimą nutraukė, ieškovė su dukra grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko (duomenys neskelbtini). Ieškovei likus gyventi (duomenys neskelbtini), atsakovas dukros išlaikymui lėšas skyrė tik nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, savo nuožiūra ieškovei pervesdamas po 150 Eur, nuo 2019 m. sausio mėn. ieškovas savanoriškai padidino dukrai skiriamą išlaikymą iki 200 Eur sumos. Iki 2018 m. balandžio 1 d. ieškovė gaudavo išmokas už vaiką iš (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalavo. Atsakovas nesutinka padidinti dukrai skiriamo išlaikymo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kur su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir sutinka nepilnametei dukrai teikti išlaikymą po 200 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės. Nurodė, kad atsakovas neturi finansinių galimybių teikti ieškovės prašomo 350 Eur periodinio išlaikymo dukrai. Ieškovės nurodytos mėnesinės išlaidos, tenkančios dukros išlaikymui, yra nepagrįstai didelės. Atsakovo manymu, nepilnametės dukros išlaikymui pakanka iš viso 400 Eur sumos mėnesiui, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma pažeistų atsakovo finansinius interesus, kadangi lėšų nepakaktų padengti būtiniausių paties atsakovo poreikių. Nurodo, jog atsakovas su ieškove gyvendami ne santuokoje iki 2017 m. rugsėjo 13 d. vedė bendrą šeimos ūkį (duomenys neskelbtini). Porai (duomenys neskelbtini) gimė dukra – E. N.. 2017 m. rugsėjo 13 d. nutrūko ginčo bylos šalių bendro gyvenimo kartu santykiai. Ieškovė su dukra grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko gyventi (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko, kad ieškovė prižiūrės ir rūpinsis judviejų dukra. Atsakovas gyvena ir dirba ne (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės dukrą pasiimti gyventi kartu su savimi į užsienį, atskiriant dukrą nuo motinos bei ją supančios socialinės aplinkos (mokykla, užklasinė veikla, draugai, giminaičiai ir t. t.). Atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. reguliariai, t. y. kas mėnesį pervesdavo į ieškovės sąskaitą po 150 Eur dukters išlaikymui. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki šios dienos kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą perveda 200 Eur. Atsakovui dukros išlaikymui skirtas lėšas pervedant kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą, aišku, kad atsakovas neprieštarauja ir sutinka, kad ieškovė yra lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui, tvarkytoja. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. nežinojo, kad ieškovė nebegauna pašalpos iš (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek prisidėjo prie dukros išlaikymo, t. y. grynaisiais pinigais, o nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. tai savanoriškai darė pervesdamas į ieškovės sąskaitą kas mėnesį po 150 Eur. Ieškovė nesikreipė į atsakovą ir neprašė padidinti skiriamo išlaikymo dukrai, todėl atsakovui yra visiškai nepagrįstas reikalavimas dėl 300 Eur išlaikymo priteisimo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.. Atsakovas mano, kad šiuo laikotarpiu pagrįstu galima laikyti tik reikalavimą priteisti po 150 Eur už kiekvieną mėnesį. Tačiau būtina pažymėti, kad atsakovas minėtu laikotarpiu prisidėjo prie nepilnametės dukters išlaikymo grynaisiais pinigais bei aprūpindavo dukrą būtinais daiktais ir dovanomis, t. y. pirko dukrai drabužių, žaislų, kelis kartus vedėsi pramogauti. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovės reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį visiškai tenkinti nurodydami, kad vaiko poreikių lentelė pateikta į bylą patvirtina vaiko išlaikymui reikalingų lėšų sumą. Ieškovė teigė, jog iki 2018 m. balandžio mėnesio ji gaudavo išmokas už vaiką iš (duomenys neskelbtini), kurios siekė 800-1000 Eur į mėnesį, todėl iki to laiko išlaikymo iš atsakovo nereikalavo, tačiau atsakovui grįžus į (duomenys neskelbtini) ir pranešus, jog ieškovė jau gyvena (duomenys neskelbtini), šios išmokos buvo panaikintos. Ieškovės teigimu, atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai savo nuožiūra pradėjo skirti tik nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, todėl šiuo laikotarpiu (nuo 2018 m. balandžio 1 iki 2018 m. rugsėjo 1 d.) ieškovei vienai teko išlaikyti nepilnametę dukrą E.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė teismo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovas pervesdavo pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, taip pat susitikęs su dukra skirdavo jai piniginių lėšų pramogoms, drabužiams, pirko vaikui kompiuterį, telefoną. Atsakovo teigimu, šalių nepilnamečiam vaikui užtektų mažesnės išlaikymo sumos ir atsakovas pagal savo gaunamas pajamas galėtų mokėti 225 Eur į mėnesį.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė U. R. teismo posėdžio metu palaikė ieškovės ieškinio reikalavimus. Atstovė pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad išlaikymo dydis patenkintų kasdienius vaiko poreikius. Kadangi vaikas gyvena su motina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, išvadą teikiančios institucijos atstovė sutinka su tuo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Z. P.. Atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, atstovė paaiškino, jog jai pačiai teko bendrauti su nepilnamete ir tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nekyla, todėl nėra būtinybės jos nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. N., bylos šalių dukra. Nepilnametė mergaitė mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje.

2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus, o ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti (elektroninės bylos (toliau – el. b.), 2 failas, bylos lapas (toliau – b. l.) 195-197).

3. 2021 m. sausio 6 d. ieškovė pateikė į bylą išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suvestinę sudarytą už 2020 m. (el. b., 2 failas, b .l. 120-122).

4. 2021 m. sausio 27 d. atsakovas į bylą taip pat pateikė savo sudarytą nepilnametės dukros išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suvestinę (el. b., 2 failas, b. l. 133-136).

5. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių paaiškinimų apie laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. sausio 6 d. gautas pajamas, nustatyta, kad atsakovas kartu su ieškove 2019 m. rugsėjo 30 d. pardavė nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris jiems abiem priklausė po ½ dalį už 59 000 Eur (el. b., 2 failas, b .l. 124-126).

6. Teismas į bylą išreikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie ieškovės darbovietę ir jai mokamas išmokas laikotarpiu nuo laikotarpis nuo: 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. (el. b., 2 failas, b. l. 162-177, 3 failas, b.l. 139-143).

8. Iš į bylą pateiktų VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, jog ieškovei šiuo metu nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b., 3 failas, b. l. 122).

9. 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė išdavė atsakovui įgaliojimą sudaryti jos vardu sandorius, susijusius su ieškovės kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu ir kt., o 2017 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi veikdamas kaip ieškovės įgaliotas asmuo, atsakovas pardavė sau ieškovei priklausiusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b., 3 failas, b. l. 124 -125, 126).

10. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų lentelių ir mokėjimo pavedimų nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. į ieškovės banko sąskaitą pervedė 4370 GBP, tarp šalių dėl pervestos sumos dydžio ginčo nėra. Atsakovas į bylą teismui pateikė savo darbovietės pranešimą, kuriame nurodyta, kad atsakovo savaitinis atlyginimas nuo 2018 m. siekia 350 svarų sterlingų (toliau – GBP) į savaitę (apie 400 Eur) (2019 m. liepos 24 d. ieškovės ieškinio Nr. CPB-6836 zip priedai, 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovo pateikto dokumento DOK-48170 zip priedai). Byloje esantys duomenys – ieškovės žodiniai paaiškinimai bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad ieškovės mėnesinis vidutinis darbo užmokestis sudaro nuo 680 Eur iki 800 Eur į mėnesį.

11. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie savo gaunamas pajamas bei sveikatos problemas (el. b., 3 failas, b.l. 25-39, 2 failas, b.l. 156-158 (zip failo priedai)). Byloje esantys pačio atsakovo 2021 m. gegužės 26 d. pateikti duomenys (DOK-23145 su zip priedais) ir duomenys apie darbo užmokestį patvirtina, jog atsakovo mėnesinis vidutinis darbo užmokestis sudaro 1450-1600 GPB (1713,58 Eur-1890,85 Eur).

12. Konvertuojant užsienio valiutą vadovaujamasi Lietuvos banko oficialios svetainės https://www.lb.lt/ duomenimis.

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino visiškai, nustatė nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ieškove Z. P.; priteisė iš atsakovo L. N. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 24 d. iki vaiko pilnametystės, nustatė Z. P. uzufrukto teisę į šias lėšas. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteistas iš atsakovo L. N. 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini); priteista iš atsakovo L. N. ieškovei Z. P. 625,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteista iš atsakovo L. N. valstybei 132,74 Eur bylinėjimosi išlaidų; teismas nusprendė 2019 m. gruodžio 17 d. byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti.

14. 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo, atsakovo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino minėtą sprendimą, o bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo dukra E. N. visą laiką gyveno su motina Z. P., nuo (duomenys neskelbtini) rudens sezono mergaitė gyvena tik su motina. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl nepilnametės E. N. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi, kaip nurodė, pats atsakovas teismo posėdžio metu jis sutinka, kad bylos šalių nepilnametė dukra nuolatos gyventų su motina Z. P.. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove Z. P.. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę jo emocinei, psichologinei būsenai, vaiko interesus ir šalių pozicijas dėl pareikšto reikalavimo darytina išvada, kad vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl nepilnamečio vaiko E. N., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove Z. P..

16. Prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu šalių išdėstytą poziciją, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, todėl ieškovė turi skatinti pastovų vaiko bendravimą su tėvu, siekti, kad būtų išsaugotas jų tarpusavio ryšys.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

19. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

20. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pritarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui 88 Eur padidinti minimalią mėnesio algą (MMA) ir nuo 2022 metų pradžios MMA turėtų siekti 730 Eur. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

21. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

22. Ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai po 350 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 22 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria apie 609 Eur sumą, kurią sudaro: 244 Eur maisto produktai; 150 Eur būsto nuomos išlaidos; 50 Eur komunalinių mokesčių išlaidos; 65 Eur vaiko drabužių išlaidos; 15 Eur vitaminų ir vaistų išlaidos; 10 Eur higienos ir asmeninės priežiūros išlaidos; 15 Eur išlaidos mokyklos reikmėms; 30 Eur laisvalaikio ir pramogų išlaidos; 20 Eur išlaidos gimtadieniams; 10 Eur telefoninio ryšio išlaidos. Ieškovės faktiškai gaunamas darbo užmokestis siekia apie 680 Eur sumą. Ieškovė atsakydama į teismo jai užduotus klausimus nurodė, jog jos darbo užmokestis priklauso nuo dirbamų darbo valandų ir dirbant daugiau valandų per savaitę ji gauna didesnį atlyginimą (iki 800 Eur). Atskirsdama į atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ji baigė nagų meistrės mokymus ir socialiniuose tinkluose reklamuojasi kaip asmuo teikianti grožio paslaugas nurodė, jog ji baigė manikiūristės kursus, bandė dirbti, tačiau atėjus karantinui nauja veikla jai nepavyko ir ji įsidarbinusi iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini), o šiuo metu dirbanti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad šiuo metu gyvena su gyvenimo partneriu jam nuosavybės teise priklausančiame name, finansiškai jai jis padeda, taip pat prisideda prie ieškovės dukros poreikių tenkinimo į mėnesį skirdamas 100-200 Eur. Ieškovės gyvenimo draugas taip pat turi 2 nepilnametes dukras, kurias išlaiko. Ieškovė nurodė, jog dukra auga, jai yra 13 metų, paauglė, todėl jos poreikiai didėja. Grįžus iš (duomenys neskelbtini) mergaitei reikėjo pasivyti bendraamžius, todėl ji lanko lietuvių kalbos ir matematikos papildomus užsiėmimus pas korepetitorius. Atsakydama į teismo užduotą klausimą ieškovė paaiškino, jog atsakovas E. smulkiems poreikiams pervesdavo asmeniškai dukrai 10-20 Eur pačios dukros prašymu. Paaiškino, jog ieškovės šeimai gyvenant užmiestyje, dukrai tenka naudotis viešo transporto paslaugomis ir atvažiavus iki miesto persėsti į kitą autobusą važiuojantį miesto ribose, todėl daug išlaidų tenka transportui. Nurodė, jog dukra lanko gatvės šokius, yra sveika, tačiau dažnai skauda galvą, dėl ko yra tiriama. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu nebendrauja, tik kas liečia išlaikymo klausimus. Nurodė, jog visa kasdienė dukros priežiūros našta tenka jai, kadangi atsakovas su dukra matosi 1 arba 2 kartus į metus.

23. 2021 m. sausio 6 d. ieškovė į bylą pateikė į bylą išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suvestinę sudarytą už 2020 m. (el. b., 2 failas, b.l. 120-122). Iš nurodytų duomenų nustatyta, jog šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikiai už 2020 metus svyravo nuo 267 Eur iki 711 Eur į mėnesį, šias išlaidas sudarė: maitinimas (namie ir mokykloje), drabužiai, mokymo ir laisvalaikio reikmenys, komunalinės paslaugos bei transporto organizavimas, gydymo išlaidos, higienos prekės, autobusas į mokyklą, korepetitorius. 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu atsakovas atsakydamas į ieškovės atstovo klausimus nurodė, jog ieškovės nurodomos išlaidos vaiko išlaikymui yra per didelės, nesutiko su vaiko išlaidomis komunalinėms ir transporto paslaugoms, gydymo išlaidomis. Atsakovas nurodė, jog dukra jam sakiusi, kad korepetitoriaus paslaugomis nesinaudoja. Atsakovas teigdamas, jog transporto išlaidos yra per didelės nurodė, kiek, pasak jo, kainuoja ir kiek galėtų kainuoti šios išlaidos negalėjo nurodyti, kadangi paaiškino, jog transporto kainų nežino. Atsiliepime atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir jo gaunamas darbo užmokestis siekia apie 350 GBP per savaitę. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo gautą užmokestį ir pačio atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 1450-1600 GPB (1713,58 Eur-1890,85 Eur) priklausomai nuo dirbamų valandų. Atsakydamas į teismo užduotus klausimus bei atsikirsdamas į ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ankščiau jo darbo užmokestis siekė apie 2000 GBP (2326,93 Eur) paaiškino, jog dirba sunkų fizinį darbą prie metalo su presu – lanksto metalą, yra baigęs 9 klases, neturi specialybės. Dėl sveikatos problemų (užspausto nervo kairio riešo) jam yra sunkiau dirbti, kadangi tirpsta rankos, todėl dirba mažiau valandų ir jo atlyginimas yra sumažėjęs, atsakovui gydytojai rekomenduoja keisti darbą, tačiau šiuo metu dėl COVI-19 pandemijos susirasti kitą darbą yra labai sunku. Į bylą atsakovas pateikia tai patvirtinančius medicininius duomenis (e.l., 2 failas, b.l. 156-158, zip failo priedai).

24. 2021 m. sausio 27 d. atsakovas į bylą taip pat pateikė savo sudarytą nepilnametės dukros išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suvestinę nurodydamas ir pateikdamas savo paskaičiavimus, teigdamas, jog nepilnametės dukros poreikiai 2020 m. daugiausiai galėjo sudaryti 330 Eur į mėnesį (el. b., 2 failas, b. l. 133-136). Atsakovo teigimu, ieškovei šalių dukters išlaikymui turėjo užtekti 200 Eur pinigų, kuriuos atsakovas moka nepilnametės dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį. Atsakovas nurodo, jog jis ne tik moka išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau dukra leidžia pas jį vasaros atostogas, jis apmoka dukros kelionės išlaidas pirmyn ir atgal, dukrą vežasi atostogauti į kitas šalis, perka drabužius, avalynę, duoda dukrai papildomai pinigų jos laisvalaikiui, siunčia siuntinius, perka dovanas Kalėdoms, todėl papildomai prisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo. Atsakovas 2021 m. gegužės 26 d. pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus bei įrodymus (DOK-23262), nurodydamas, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir neturi savo nuosavo būsto, todėl jį nuomojasi, kiekvieną mėnesį moka apie 563 GBP (apie 650,32 Eur) nuomos mokesčio, kiekvieną mėnesį moka už komunalinius patarnavimus apie 106 GBP (apie 122,40 Eur) (45 GBP elektra, kuras namo šildymui apie 30 GBP, internetas 31 GBP), turi kreditorinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) paskolos likutis: 8435,52 GBP ir kiekvieną mėnesį moka po 200 GBP (apie 231,02 Eur), kiekvieną mėnesį moka draudimo įmokas už transporto priemonę po 77,12 GBP (apie 89,08 Eur). Vien šios išlaidos sudaro 946,12 GBP (1092,86 Eur) per mėnesį, dar reikia įskaičiuoti kelių mokestį (21 GBP (apie 24,26 Eur), kurą transporto priemonei (80 GBP (apie 92,41 Eur ), su kuria vykstama į darbą, išlaidos telefonui 20 GBP (apie 23,10 Eur), tai sudaro apie 121 GBP (139,77 Eur) per mėnesį. Viso apie 1067,12 GBP (1232,62 Eur) per mėnesį, o atsakovas uždirba apie 1600 GBP (1848,15 Eur). Atsakovui, atskaičius būtinąsias išlaidas lieka 532,88 GBP (615,53 Eur) (1600 (darbo užmokestis) - 1067,12 (būtinosios išlaidos) = 532,88 GBP. Iš šios sumos atskaičius atsakovo mokamą išlaikymą dukrai (200 Eur) lieka tik 359,73 (415,52 Eur). Ši suma 359,73 GBP (415,52 Eur) per mėnesį lieka jo asmeninių poreikių tenkinimui, tokių kaip maistas, pramogos, kelionės į (duomenys neskelbtini), kad pasimatyti su dukra bei artimaisiais, vaistai, maisto papildai, dviejų augintinių-šunų, kurie buvo pradėti auginti atsakovui ir ieškovei, gyvenant kartu, maistas, transporto priemonės eksploatacija ir kt. asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovo nuomone, šalių nepilnametės dukters išlaikymui užtektų 450 Eur į mėnesį skiriamos sumos. Paaiškino, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko išlaikymui galėtų mokėti 225 Eur į mėnesį, įvertinus jo turtinę padėtį, turimus finansinius įsipareigojimus bei jo sveikatos būklę.

25. Pažymėtina, jog viena iš įrodinėjimo priemonių yra šalių paaiškinimai byloje (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys duodami paaiškinimus byloje prisiekia, todėl teismas nagrinėdamas bylą iš esmės vertina abiejų šalių paaiškinimus, kitą byloje esančią medžiagą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Ieškovė teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog atsakovas verčiasi namelio ant ratų nuoma ir galimai gauna iš to papildomas pajamas, tačiau atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė, jog tokios transporto priemonės neturi ir nenuomuoja. Atsakovas bandė įrodinėti, jog ieškovė teikia grožio paslaugas ir galimai gauna papildomų pajamų, ieškovė atsikirsdama į šiuos teiginius, teismo posėdžio metu paaiškino, jog mokinosi manikiūristės amato, bandė dirbti šioje srityje, bet dėl karantino nepavyko ir susirado stabiliai apmokamą darbą. Teismas neturi pagrindo netikėti tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimais, įvertinus tai, jog prieš duodami paaiškinimus jie prisiekė ir buvo įspėti dėl priesaikos sulaužymo pasekmių (CPK 186 straipsnio 6 dalis), todėl šalių teiginiai apie priešingos šalies gaunamas papildomas pajamas atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Nepilnamečiui vaikui augant, didėja ir vaiko poreikiai, atitinkamai didėja ir šių poreikių finansavimo kaštai. Nepilnamečiui šalių vaikui yra mokama 70 Eur vaiko išmoka, kurią uzufrukto teise valdo ieškovė. Ieškovės nurodomais duomenimis ir VSDFV išrašais nustatyta, jog ieškovės gaunamas darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus yra nuo 680 Eur iki 800 Eur į mėnesį. Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad savaitinis atsakovo gaunamas darbo užmokestis siekia 350 GBP (kalendorinis mėnesis gali turėti daugiau nei 4 savaites), viso per mėnesį atsakovas gauna 1450-1600 GPB (1713,58 Eur-1890,85 Eur) darbo užmokestį, t.y., apie 2,5 karto didesnį nei ieškovė, todėl prie dukters išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Abi šalys turi po automobilį, registruotino nekilnojamojo turto neturi, kitų išlaikytinių šalys neturi, atsakovas moka paskolą bankui. Nors atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog jam abejonių kelia tam tikros ieškovės nurodomos išlaidos nepilnamečiui vaikui dėl korepetitoriaus, transporto ir gydymo išlaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams, korepetitoriams). Taigi, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma ne mažiau kaip per mėnesį 609 Eur suma, reikalinga nepilnamečio šalių dukters išlaikymui kas mėnesį, pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl vertintina kaip įrodyta ir pagrįsta. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, jo sveikatos būklės nulemtų aplinkybių bei būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui.

27. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 70 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, vadinasi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalinta iš dviejų (šiuo atveju: 609 Eur - 70 Eur = 539 Eur /2 = 270 Eur).

28. Pažymėtina tai, kad atsakovas pateikė į bylą duomenis apie savo sveikatos sutrikimus ir patiriamas išlaidas skiriamas kasdieniniam pragyvenimui, tačiau pažymėtina, jog atsakovas gaunamas pajamas turi skirti ne tik savo poreikių, bet ir savo nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui. Šalių dukra yra paauglė, todėl jo poreikiai yra didesni, o ieškovės pajamos yra apie 2,5 karto mažesnės nei atsakovo. Svarbu ir tai, jog šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, todėl darytina išvada, jog šiuo metu būtent ieškovė yra prisiėmusi didesnę vaiko auginimo ir priežiūros dalį nei atsakovas.

29. Nors atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų, nes buvo pasiėmęs paskolą bendro buto su ieškove įsigijimui, kurį pardavė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalys butą pardavė ir gautas lėšas pasidalino, atsakovas nurodė, jog gavo 2000 Eur daugiau nei ieškovė, todėl manytina, jog gavęs šias lėšas turėjo galimybę paskolą padengti. Nors atsakovas ir nurodė, jog gautas lėšas panaudojo kitų paskolų dengimui, tačiau į bylą šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Iš šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, jog atsakovas gyvena užsienyje, todėl su dukra gyvai susitinka 1-2 kartus metuose. Įprastai vaiko tėvams gyvenant skyrium, tačiau vienoje valstybėje nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su vaiku turėtų būti nustatoma suteikiant tėvui teisę ir numatant pareigą dalintis nepilnamečio vaiko priežiūra su vaiko mama bendraujant su nepilnamečiu vaiku darbo dienomis, pasiimant jį savaitgaliais su nakvyne, kad vaiko priežiūra ir papildomomis išlaidomis dalintųsi abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, ieškovei be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikui, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitu vaiko aptarnavimu, kuriam panaudojami jos laiko ir sveikatos resursai.

30. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko E. poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei šiuo metu ieškovei tenkančią visapusišką ir nuolatinę dukters priežiūrą, atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra yra paauglė, todėl jos poreikiai yra didesni, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo materialinė padėtis yra apie 2,5 karto geresnė nei ieškovės, įvertinus tai, kad būtent ieškovei tenka pagrindinė vaiko priežiūros našta ir papildomos nenumatytos išlaidos, teismo vertinimu, yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui iš atsakovo nukrypstant nuo lygių dalių principo.

31. Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovės prašoma priteisti 350,00 Eur išlaikymo suma iš atsakovo, gaunančio daugiau kaip 2,5 kartus didesnes pajamas nei ieškovė, pripažintina protinga ir pakankama būtinų ir nuolat didėjančių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl iš atsakovo priteistina po 350 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2019 m. liepos 24 d. (ieškinio gavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

32. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

33. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

34. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., t.y. už 5 mėnesius po 240 Eur į mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog šalims jau gyvenant skyriumi atsakovas jai pervesdavo pinigines lėšas ir pateikė teismui detalią atsakovo jai pervestų sumų laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) analizę nurodydama, kam jos nuomone, atsakovas jai pervesdavo pinigines lėšas – 1 stulpelyje nurodoma sumokėta atsakovo suma, 2 stulpelyje – mokėjimas vaikui, 3 stulpelyje – skola už automobilį, 4 stulpelyje – mokesčiai (sumos nurodomos (duomenys neskelbtini) svarais sterlingais).

35. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog visos ieškovei pervestos lėšos buvo skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui, kas ir yra nurodoma pavedimų paskirtyje ir pateikė savo lentelę su nurodomomis pervestomis sumomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Susipažinus su šalių pateiktomis lentelėmis nustatyta, kad bendra atsakovo ieškovei pervesta suma laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sutampa – 4370 GBP (https://www.lb.lt/ svetainės duomenimis ekvivalento suma eurais – 5084,35).

36. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

37. Teismo pareikalavimu ieškovė pateikė į bylą duomenis, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mėnesio jai (duomenys neskelbtini) valstybės bei (duomenys neskelbtini) išmokėtas išmokas vaikui. Iš ieškovės teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo išmokėta 150,10 Eur išmokų vaikui, kai tuo tarpu (duomenys neskelbtini) – 771,70 GBP (897,85 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) dirbantiems tėvams yra skiriamos didelės išmokos vaikui, todėl iki (duomenys neskelbtini) ji gaudavo po 337 GBP (392,09 Eur) išmokų kas savaitę. Pasak ieškovės, nuo 2018 m. balandžio 9 d. kassavaitinė išmoka vaikui sumažėjo iki 20,70 GBP (24,08 Eur), kadangi galimai atsakovas atitinkamoms institucijoms pateikė duomenis ir padidintos išmokos mokėjimas buvo nutrauktas. Ieškovė nurodė, kad kol gaudavusi iš (duomenys neskelbtini) padidintas išmokas iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai nereikalavo. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš viso buvo išmokėta 1047,95 Eur vaiko išmokų.

38. Atsakovas 2021 m. spalio 1 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotus klausimus ar jis ieškovei pervesdavo pinigines lėšas skirtas ne tik nepilnamečio vaiko išlaikymui, bet ir skolą už automobilį ir komunalinius patarnavimus nurodė, jog visos pervestos lėšos buvo skirtos nepilnamečio vaiko išlaikymui. Iš ieškovės ir atsakovo pateiktų lentelių ir mokėjimo pavedimų nustatyta, jog 2018 m. gegužės mėnesį atsakovo teigimu jis nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedė 760 GBP (884,24 Eur) paaiškindamas, jog 2018 m. balandį išlaikymo buvo nemokėjęs, 2018 m. liepą pervedė 200 GBP (232,69 Eur), 2018 m. rugpjūtį – 220 GBP (255,96 Eur), 2018 m. rugsėjį – 340 GB (395,58 Eur), 2018 m. spalį – 190 GBP (221,06 Eur), 2018 m. lapkritį – 210 GBP (244,33 Eur), 2018 m. gruodį – 350 GBP (407,21 Eur), 2019 m. sausį – 200 GBP (232,69 Eur), 2019 m. vasarį – 220 GBP (255,96 Eur), 2019 m. kovą – 340 GBP (395,58 Eur), 2019 m. balandį – 340 GBP (395,58 Eur), 2019 m. gegužę – 320 GBP (372,31 Eur), 2019 m. birželį – 310 GBP (360,67 Eur), 2019 m. liepą – 125 GB (145,43 Eur), 2019 m. rugpjūtį – 200 GB (232,69 Eur), 2019 m. rugsėjį – 85 GB (98,89 Eur). Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovo mokamas išlaikymas nepilnametei dukrai į mėnesį nurodytu laikotarpiu buvo apie 320 Eur (275 GBP). Atsakovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą apie tuo metu gaunamas pajamas ir nepilnametei skiriamas išlaidas nurodė, kad tuo metu jo pajamos siekė apie 2000 GBP ir jis galėjo skirti nepilnametei dukrai daugiau lėšų išlaikymui. Įvertinus tuo metu atsakovo gaunamas pajamas, jo teikiamą išlaikymą ir nepilnametės poreikius laikytina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo nepilnametei šalių dukrai jos poreikių tenkinimui atsakovo būdavo skiriama vidutiniškai 320 Eur suma, tačiau įvertinus tai, jog nurodytu laikotarpiu atsakovo pajamos siekė apie 2000 GBP (2326,93 Eur), laikytina, jog atsakovas galėjo teikti 350 Eur dydžio išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir įvertinus tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo skiriamos išmokos tiek iš (duomenys neskelbtini), tiek iš (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko poreikiams tuo metu buvo skiriama apie 700 Eur į mėnesį, todėl už 5 mėnesių išlaikymą atsakovas atskaičius valstybės nepilnamečiam vaikui skirtas išmokas turėjo sumokėti 1226,03 Eur (700 × 5 = 3500 Eur, atėmus valstybės išmokėtas išmokas (1047,95 Eur) gauta 2452,05 Eur suma dalinama per pusę).

39. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas ieškovei ginčo laikotarpiu pervesdavo atitinkamas sumas teismas pasisakys dėl ieškovės ir atsakovo įrodinėjamų aplinkybių dėl pervestų sumų paskirties. Ieškovės pateiktais lentelės duomenimis ir duotais paaiškinimais atsakovas nurodytu laikotarpiu iš viso jai pervedė 4370 GBP, tačiau atsakovo paaiškinimais ir pateikiama savo mokėjimų ieškovei suvestine, visi pervedimai buvo atliekami nepilnamečio vaiko išlaikymui, ką jis nurodydavo ir mokėjimų pavedimų paskirtyje įvardindamas „E.“, „išlaikymui“. Ieškovė 2021 m. balandžio 2 d. į bylą pateikė prašymą prijungti rašytinius įrodymus, nurodydama, jog negali sutikti su atsakovo aiškinimais, kad buvę mokėjimai yra susiję išimtinai su dukra ir tai patvirtina teismui pateikiami buvę ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai per Messenger programą (DOK-14772 failo Zip priedai). Atsakovas 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl komunalinių paslaugų mokėjimo už šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), teigė, jog jam išvykus iš (duomenys neskelbtini) dirbti į užsienį ir nebegyvenant su ieškove už komunalinius patarnavimus apmokėdavo jo kaimynė, kurios vardo ir pavardės nenurodė. Paaiškino, jog įduodant siuntinį ieškovei jis įdėjo ir pinigų kaimynei už komunalinių paslaugų apmokėjimą, tai patvirtinančių įrodymų neturi ir teismui pateikti negali. Teismas susipažinęs su į bylą pateiktais ieškovės ir atsakovo SMS susirašinėjimais, išklausęs šalių paaiškinimų, konstatuoja, jog ieškovė siųsdavo atsakovui gautas buto komunalinių mokėjimų sąskaitas, o atsakovas jai pervesdavo atitinkamas sumas, todėl teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad šalys tarpusavyje buvo susitarusios, jog ieškovei dalį atsakovo pervedamų sumų ieškovė šalims priklausančio buto komunalinių patarnavimų apmokėjimui. Šalims priklausęs butas buvo parduotas, todėl teismas laiko pagrįstais ieškovės paskaičiavimus dėl atsakovo jai pervestų sumų, kurios nurodomos stulpelyje „mokesčiai“ ir šias sumas minusuoja iš bendros atsakovo ieškovei pervestos sumos laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ieškovei atsakovo pervesta 60 GPB suma).

40. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. į bylą pateikė papildomus duomenis nurodydama, jog ji sudarė atsakovo atliktų jai mokėjimų suvestinę iš kurios matyti, kad pinigai buvo skiriami už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buto išlaikymą, o vėliau skiriami ir vaiko išlaikymui. Teigia, jog pateikiama (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis rodo, kad minimą automobilį ieškovė pardavė atsakovui už 9 500 Eur kainą. Viena vertus, apie tokios pirkimo pardavimo sutarties sudarymą ieškovei nebuvo žinoma, nes atsakovas šią pirkimo pardavimo sutartį sudarė pats su savimi, kas imperatyviai prieštarauja CK 2.134 straipsnio 1 dalies sąlygai. Kita vertus, jeigu jau laikyti, kad sutartis yra teisėta, tai tokiu atveju atsakovas ieškovei 9 500 Eur sumos už automobilį neperdavė, kas reikštų, kad atsakovas nesąžiningai yra praturtėjęs ieškovės sąskaita. Ieškovė teismui pateikia (duomenys neskelbtini) įgaliojimą, kuriuo atsakovui leido jos vardu atlikti įvairius teisinius veiksmus. Pažymi, jog būtent šio įgaliojimo pagrindu atsakovas ir sudarė aukščiau minimo automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovė patvirtina, kad atsakovas minimą automobilį (duomenys neskelbtini) pardavė R. U., o piniginės lėšos, sumoje 7 650 Eur buvo pervestos į ieškovės banko atsiskaitomąją sąskaitą, kuri yra pridedama. Ieškovė teigia, jog atsakovas aktualiu laikotarpiu valdė ieškovės banko kreditinę banko kortelę ir iš bankomato vienasmeniškai išėmė pinigines lėšas grynais, t.y. 2018 m. vasario 3 d. – 2000 Eur, 2018 m. vasario 5 d. – 500 Eur, 2018 m. vasario 5 d. – 1000 Eur, 2018 m. vasario 5 d. – 500 Eur, 2018 m. vasario 9 d. – 1000 Eur, 2018 m. vasario 15 d. – 1000 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 600 Eur, 2018 m. vasario 20 d. – 650 Eur. 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotus klausimus ieškovė nurodė, jog su atsakovu šnekėjo žodžiu, kad jis jai atiduos pusę sumos už parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau konkretaus termino ir mokėtinų sumų dydžio šalys neaptarė, nurodė, kad atsakovo jai atliktus pavedimus ji paskirstydavo savo nuožiūra. Iš ieškovės į bylą pateikto įgaliojimo ir jos paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė buvo išdavusi atsakovui įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovas pardavė automobilį trečiajam asmeniui, tačiau į bylą pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, jog 7650 Eur trečiasis asmuo R. U. pervedė ieškovei į sąskaitą. Pažymėtina, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties galiojimas, bei lėšų gautų už jį paskirstymas tarp šalių ir atsakovo atitinkamų piniginių sumų išėmimas iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo įvertina ieškovės 2021 m. rugpjūčio 23 d. į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo bei lėšų paskirstymo tarp šalių kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas išklausęs šalių paaiškinimus bei ištyręs rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog pagal jos pateiktą atsakovo jai atliktų pavedimų analizę stulpelyje „skola už automobilį“ laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovo jai atlikti pavedimai sumoje 1120 GBP buvo skirti dengti ieškovės nurodomą skolą, kadangi ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų patvirtinančių tokio susitarimo tarp šalių buvimą, atsakovas automobilį pardavė ieškovės išduoto įgaliojimo pagrindu, o atsakovo atliekamus pavedimus ieškovė paskirstė savo nuožiūra, neįvardijo tikslios, jos teigimu, sumos, kurią už automobilį, pasak ieškovės atsakovas įsipareigojo jai pervesti, ir daro labiau tikėtiną išvadą, jog šias sumas atsakovas pervedė nepilnametės dukros išlaikymui (CPK 178, 185 straipsniai).

41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymui pervedė 1060 GBP (1233,28 Eur) (1120 GBP pervesta suma – 60 GBP mokesčiams = 1060 GBP), t.y. beveik teismo paskaičiuota nurodytu laikotarpiu nepilnametės dukters atsakovo turėta išlaikymui sumokėti suma, todėl laikytina, jog atsakovas ginčo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnametei ir išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2018 m. rugsėjo nėra.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42. 2019 m. gruodžio 17 d. byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnametės E. N. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino 230 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus 2021 m. spalio 18 d. teismo sprendimui pagal 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį išieškotos lėšos įskaitytinos į priteistą išlaikymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, už šį patenkintą reikalavimą mokėtinas 95 Eur (350 Eur × 12 × 3 procentai – 25 procentai = 95 Eur suapvalinus) žyminis mokestis, kuris priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

45. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 75 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir patyrė 950 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, el. b., 3 failas, b. l. 129-137).

46. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog patyrė 3453,20 Eur (1735 Eur + 847 Eur +871,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b., 3 failas, b. l. 7-9, 42, 46 150-154). Taip pat atsakovas sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą 77,63 Eur (konvertuojat svarus į eurus gauta suma, šis mokestis atsakovui grąžintas 2020 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi) bei patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (kartu su apeliaciniu skundu pateiktos 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. spalio 31 d. sąskaitos (į el. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 7 d. pateikto dok. Nr. DOK-33676 zip priedai).

47. 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas teigė, jog abejoja dalimi atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu, kas susiję su patirtomis išlaidomis dėl šalių bandymo susitarti taikiai mediacijos procese. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog bylinėjimosi išlaidų detalizacija yra nurodyta išrašytuose pinigų priėmimo kvituose, visos jų teikiamos teisinės paslaugos yra apmokestinamos, todėl yra pagrįstos ir turi būti atsakovui priteistinos.

48. Pagal bendrąsias taisykles, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą.

49. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

50. EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos.

51. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai atmesti tik dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tačiau nepilnametis vaikas, kurio interesais veikdama ieškovė pateikė teismui ieškinį, neabejotinai turi teisę į išlaikymą. Įvertinus atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį (3453,20 Eur + 907,50 Eur = 4360,70), t.y. tai, kad jos 4,5 karto viršija ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesus patirtų išlaidų dydį (950 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai ir 75 Eur žyminis mokestis), tai, kad ieškovė atstovauja šalių nepilnamečio vaiko, neturinčio savo turto ir pajamų, interesus ir ginčas yra susijęs su nepilnamečio vaiko išlaikymu, atsižvelgus į EŽTT praktiką, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti šalims išlaidų ir palikti šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju, priteisus iš ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui (dalyje ieškovės ieškinio atmestų reikalavimų) jo patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeista šalių nepilnamečio vaiko teisė į teisminę gynybą. Pažymėtina, jog panašios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 5 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1258-513/2019. Tai, kad ieškove byloje yra nepilnamečio vaiko motina, o ne nurodoma pati nepilnametė, atstovaujama savo įstatyminės atstovės, teismo nuomone, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, kadangi nepilnamečio vaiko atstovė veikia atstovaudama nepilnametį vaiką. Ieškovas ieškinyje dažniausiai nurodomas ieškinį pareiškęs vienas iš tėvų, kartu su kitais reikalavimais įgyvendinantis ir vaiko teisę į išlaikymą (CK 3.59 straipsnis), tačiau pats išlaikymas priklauso ir turi būti priteisiamas vaikui, o ne ieškinį pareiškusiam tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės E. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, jog atsakovas L. N. su nepilnamete dukra E. N. bendrauja ir dalyvauja ją auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt Eur 00 ct) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2019 m. liepos 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

E. N. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis Eur 00 ct) žyminio mokesčio jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 bei mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2019 m. gruodžio 17 d. byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones įsiteisėjus sprendimui panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.