Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. gynėjos advokatės Tatjanos Kočegarovos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nubaustas areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2022 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 (treji) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokuroras prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo S. M. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. M. gynėjos apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme, prašoma taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti arba taikyti bausmės vykdymo dalinį atidėjimą.

Dėl už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju S. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jam už šios nusikalstamos veikos padarymą skirta bausmė savo dydžiu yra per griežta. Dėl to per griežta ir galutinė subendrinta bausmė. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl S. M. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

7. Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. M. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę. S. M. anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Baudžiamąjį nusižengimą padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Įvertinta ir tai, kad laisvės atėmimo vietų administracijos nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, už režimo reikalavimų nesilaikymą baustas drausmine tvarka. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas S. M. pagrįstai paskyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad S. M. ne kartą teistas, kad jam anksčiau buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, arešto bausmės, paskutinį kartą jo atžvilgiu taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jis nusikalto nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti jam už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrus švelnesnę nei areštas bausmę.

8. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam S. M. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė arešto bausmę, tačiau nuosprendis dėl paskirtos bausmės dydžio yra prieštaringas. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nuteistajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis. Tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad S. M. paskirta 45 parų arešto bausmė. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto. Taigi S. M. už baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta ne šios bausmės vidurkiui artima, kaip kad nurodoma nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, o maksimalaus dydžio arešto bausmė. Esant prieštaravimams tarp skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių, vadovaujantis principu, kad visi neaiškumai vertinami nuteistojo naudai, taip pat atsižvelgus į šio nuosprendžio 7 punkte išdėstytas aplinkybes, S. M. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta bausmė švelninama. Paskirta maksimali 45 parų arešto bausmė mažinama iki 27 parų arešto. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, S. M. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, nustatant jam 18 parų arešto bausmę.

Dėl bausmių sudėjimo būdo

9. BK 64 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatyme imperatyviai nenurodyta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdais, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

10. Kadangi naują nusikalstamą veiką S. M. padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, skirtos bausmės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo sprendimo dėl bausmių sudėjimo būdo parinkimo, todėl šis trūkumas ištaisomas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamąjį nusižengimą, už kurį S. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, į 7 punkte aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, S. M. asmenybę, anksčiau paskirtų bausmių neefektyvumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai subendrino bausmes visiško sudėjimo būdu, nes tokią teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų jam suteikia įstatymų leidėjas. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog atskirais nuosprendžiais buvo skirtos skirtingos bausmių rūšys, neturi įtakos bausmių sudėjimo būdui, kadangi tokiu atveju taikomos BK 65 straipsnyje išdėstytos bausmių keitimo kitomis bausmėmis taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, sumažinęs už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, bendrindamas ją su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes bendrino visiškai jas sudėdamas, iš naujo bendrindamas bausmes, taip pat taiko visišką bausmių sudėjimą. Būtent toks bausmių sudėjimo būdas leis užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

11. Kadangi BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje greta arešto bausmės numatytos ir alternatyvios bausmės - viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda, todėl šiuo atveju BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skiriant bausmę už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą netaikytinos.

12. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų nuteistojo gynėjos prašymų galima suprasti, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas prašoma taikyti skiriant galutinę subendrintą bausmę, tačiau tenkinti tokio prašymo nėra įstatyminio pagrindo. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra susijęs su kitokios bausmės, nei numatyta straipsnio sankcijoje paskyrimu, nustačius tokios bausmės aiškų prieštaravimą teisingumo principui, tačiau ši baudžiamojo įstatymo norma nėra taikytina galutinei subendrintai bausmei švelninti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, S. M. už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta arešto bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnį, teismai negali keisti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl paskyrus bausmę pagal nuosprendžių sutaptį, tokiai subendrintai bausmei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra jokio teisinio pagrindo. Šių nuostatų taikymas siejamas tik su konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos ir skiriamos bausmės parinkimu bei tik su tokios bausmės vertinimu teisingumo aspektu, esant išimtinėms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564/2011). Tad tenkinti nuteistojo gynėjos prašymo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galutinei subendrintai bausmei nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

13. Iš nuteistojo S. M. gynėjos apeliacinio skundo matyti, kad prašoma nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nors formalios sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą buvo. Kadangi BK 75 straipsnio 8 dalyje imperatyviai numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, padarė pažeidimą, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir šis trūkumas pašalinamas apeliacinės instancijos teismui aptariant aplinkybes, reikšmingas BK 75 straipsnio taikymui.

14. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme (BK 75 straipsnyje) bausmės vykdymo atidėjimo institutą, jo taikymo klausimą paliko teismo diskrecijai. Būtent bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas bausmės vykdymo atidėjimo (dalinio bausmės vykdymo atidėjimo) nuteistajam sąlygas ir padaręs motyvuotą išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, gali taikyti visos ar dalies bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023).

15. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

16. Nustačius, kad paskirtos galutinės bausmės terminas neviršija ketverių metų, sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo nuteistojo S. M. atžvilgiu turi būti vertinamos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatų ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra įstatyminio pagrindo.

17. Kaip minėta, S. M. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalies sąlygas, tačiau vertinant materialųjį bausmės vykdymo atidėjimo kriterijų (bausmės tikslus), tampa svarbus buvęs ir esamas kaltininko elgesys bei jo asmenybė. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-244-976/2021).

18. Nors nusikalstama veika už kurią S. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, t. y., nepasižymi dideliu pavojingumu visuomenei, tačiau nuteistojo asmenybės vertinimas rodo, kad jis yra nusikalsti linkusi ir išvadų iš savo elgesio nedaranti asmenybė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstama veika, už kurią S. M. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Skundžiamu nuosprendžiu S. M. nuteistas penktą kartą. Anksčiau jam buvo skirta ir su laisvės atėmimu nesusijausi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau už teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikymą pakeista areštu. Kitais nuosprendžiais jam buvo skiriamos arešto bausmės. Paskutiniu, t. y., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas iš dalies atidėtas. Tačiau nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Dabartinė nusikalstama veika padaryta nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis savo veiksmų nevertina kritiškai ir toliau daro nusikalstamas veikas. Vertinant nuteistojo asmenybę, taip pat pastebėtina, kad jis baustas ir administracine tvarka. Nors į (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės atlikimui atvyko 2023 m. vasario 11 d., tačiau iki charakteristikos surašymo dienos (2023 m. liepos 25 d.) padarė tris vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, dėl ko kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, nuobaudos neskiriant, du kartus baustas drausmine tvarka, skatintas nebuvo. Dėl to laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Pastebėtina, kad drausmės pažeidimai padaryti po nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdymo. Tai rodo, kad jo nuo pažeidimų darymo nesulaiko net struktūruota laisvės atėmimo vietų įstaigų aplinka.

19. BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018). Teisėjų kolegija tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatė. Akivaizdu, jog nuteistasis akivaizdžiai ignoruoja valstybės pasitikėjimą juo, jis toliau daro teisei priešingas veikas, nuo jų nesulaiko net realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, t. y., kad nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bei nuteistojo asmenybę, įvertinusi S. M. ankstesnius teistumus bei tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat nenustačiusi esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimo, kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals, sprendžia, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. S. M. prašymas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų rašymo apsirikimų

21. Iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažįsta įrodyta, jog S. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje palikta formuluotė „S. M. kaltinamas tuo, kad“. Teisėjų kolegija šį netinkamą veikos aprašymą laiko technine klaida, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina formuluotė „kaltinamas tuo, kad“.

22. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktines aplinkybes, nors ir teisingai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą, datą, kitas svarbias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau suklydo, nurodydamas nusikalstamos veikos padarymo laiką. Skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad S. M. psichotropines medžiagas laikė, kol 2023 m. birželio 2 d. 6.20 val. asmens kratos metu jas rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnai, tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad asmens krata buvo atliekama 2023 m. birželio 2 d. apie 16.20 val. Toks pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumas vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių nuteistajam ir nesuvaržo įstatymu garantuojamų jo teisių, todėl nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, šis rašymo apsirikimas, kuris nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, taisytinas nurodant, kad nusikalstama veika įvykdyta 2023 m. birželio 2 d. 16.20 val.

23. Skundžiamame nuosprendyje padarytos ir rašymo apsirikimo klaidos nurodant ne šioje byloje kaltinto asmens vardą ir pavardę. Įrodymų vertinimo dalyje vietoj S. M. įvardintas J. T., o bausmės skyrimo dalyje („bausmės skyrimo motyvai“ 2 pastraipoje) paminėtas R. T.. Šie netikslumai rodo pirmosios instancijos teismo dėmesio, atidumo stoką, taip pat pripažįstami rašymo apsirikimu ir ištaisytini, kadangi nekeičia nuosprendžio esmės o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jame visgi buvo vertinamos būtent su S. M. susijusios aplinkybės.

24. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje taip pat padarytas rašymo apsirikimas, kuomet pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinus nuteistajam paskirtą arešto bausmę, nurodyta kad skiriama „parų arešto mėnesius laisvės atėmimo“. Ši klaida taip pat ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. M. gynėjos advokatės Tatjanos Kočegarovos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti:

S. M. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą 45 parų arešto bausmę sumažinti iki 27 (dvidešimt septynių) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. M. paskirtą 27 parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 18 (aštuoniolikai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, skirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 18 (aštuoniolikai) dienų.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio nustatomąją dalį dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, nurodant, kad S. M. nusikalstamą veiką padarė ne 2023 m. birželio 2 d. 6.20 val., o 2023 m. birželio 2 d. 16.20 val.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje padarytus rašymo apsikimus:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti formuluotę „kaltinamas tuo, kad“;

nuosprendžio aprašomojoje dalyje vietoj paminėtų J. T. ir R. T. nurodyti S. M..

iš nuosprendžio rezoliucinės dalies dėl BK 64¹ straipsnio taikymo pašalinti formuluotę „mėnesius laisvės atėmimo“.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.