Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-761-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: e2A-761-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09388-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: R. Č.
Ieškovas: M. G.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-761-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09388-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-23-1107/2023 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui R. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. G. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. Č. 9 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas teigė, kad 2019 m. kovo 30 d. sutartimi paskolino atsakovui 5 000 Eur, kuriuos pastarasis įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gegužės 1 d., o 2019 m. balandžio 5 d. sutartimi paskolino atsakovui dar 4 000 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gegužės 6 d. Per nustatytą terminą atsakovas skolos negrąžino, ieškovas 2022 m. birželio 15 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui reikalavimą grąžinti skolą, tačiau ir į šį reikalavimą atsakovas neatsakė.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovą, kaip savo kaimyną, pažįsta apie 10 metų. Atsakovui vykdant savo namo rekonstrukcijos darbus, ieškovas pasiūlė finansinę paramą ir tuo pagrindu pasirašyti ieškovo diktuojamus dviejų paskolų sutarčių tekstus, pagal kuriuos atsakovui neva buvo suteikta 9 000 Eur dydžio paskola. Ieškovas tvirtino, kad pinigus perduos po sutarčių pasirašymo pas notarą, kadangi be notarinio patvirtinimo tokios sutartys yra negaliojančios. Tačiau pas notarą jokios sutartys nebuvo sudarytos ir realiai ginčijamos pinigų sumos atsakovas iš ieškovo negavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

5. Teismas pripažino niekine ir negaliojančia 2019 m. kovo 30 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo M. G. ir atsakovo R. Č. dėl 5 000 Eur paskolos, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms; taip pat pripažino niekine ir negaliojančia 2019 m. balandžio 5 d. sutartį, sudarytą tarp ieškovo M. G. ir atsakovo R. Č. dėl 4 000 Eur paskolos, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms; taikė restituciją ir priteisė ieškovui M. G. iš atsakovo R. Č. 9 000 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 000 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo ir 994 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl paskolos sutarčių sudarymo fakto

6. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Nors atsakovas ginčijo paskolų sutarčių sudarymo faktą, nurodydamas, jog paskolos sutartys nebuvo sudarytos ir paskolos sutartyse nurodytų grynųjų pinigų jis negavo, tačiau iš paskolų sutarčių turinio teismas nustatė, kad tiek 2019 m. kovo 30 d. paskolos sutartyje, tiek ir 2019 m. balandžio 5 d. paskolos sutartyje atsakovas savo parašu patvirtino faktą, jog pinigus jis gavo. Atsakovas, ginčydamas paskolos sutarčių sudarymo faktą, turėjo pareigą įrodyti, kad grynieji pinigai jam nebuvo perduoti, tačiau šios aplinkybės jis neįrodė. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamos paskolos sutartys buvo sudarytos,

Dėl paskolos sutarčių formos atitikties įstatymo imperatyviems reikalavimams

7. Teismas pažymėjo, kad abi šalys tvirtino, jog paskolos sutartys yra negaliojančios, kadangi nebuvo sudarytos įstatymo reikalaujama notarine forma.

8. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.871 straipsnio 4 dalimi, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

9. Šiuo atveju šalių sudarytos paskolos sutartys dėl sandorių sumos ir sandorių vykdymo grynaisiais pinigais turėjo būti sudarytos notariškai, bet buvo sudarytos tik paprasta rašytine forma. Kadangi paskolos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant notarinės formos reikalavimą, abi šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog tarp jų sudarytos paskolos sutartys yra negaliojančios, tačiau reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais jos nepareiškė, teismas ex officio (savo iniciatyva) konstatavo, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. sudarytos paskolos sutartys yra niekiniai ir negaliojantys sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepaneigė pinigų gavimo prezumpcijos ir neįrodė aplinkybių, jog jis 9 000 Eur iš ieškovo negavo, kad paskolos sutartyse buvo užfiksuotas pinigų perdavimo faktas atsakovui šį faktą pripažinus pasirašytinai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti restituciją, priteisiant ieškovui iš atsakovo pinigines lėšas – 9 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Č. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, priteistų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų, šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ieškovas nebuvo nuoseklus ir teikė teismui prieštaringus paaiškinimus. Iš pradžių jis teigė, kad neva siūlė paskolinti atsakovui 4 000 Eur, vėliau pripažino, jog jis skambino savo broliui, kad šis paskolintų pinigus atsakovui. Be to, ieškovas aiškino, kad jis neturi jokių žinių apie sutarčių įforminimą pas notarą, o vėliau teigė, kad siūlė atsakovui pinigų paskolinimo faktą įforminti pas notarą. Ieškovas aiškino, kad pinigai buvo paskolinti iš lombardo kasos. Todėl akivaizdu, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į savo brolio (4000 Eur) ir lombardo (3000 Eur) pinigus, kadangi šie asmenys nėra perleidę savo reikalavimo teisės į atsakovą.

11.2. Atsakovas niekada neužsiėmė automobilių pirkimo–pardavimo verslu, nors ir yra pardavęs iš viso 4 automobilius. Atsakovui pinigai buvo reikalingi namo rekonstrukcijai, tačiau negavęs žadėtos 9 000 Eur sumos iš ieškovo, atsakovas pinigus, reikalingus namo rekonstrukcijai, pasiskolino iš banko.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas M. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Apeliacinis skundas neatitinka CPK reikalavimų. Nors jį į LITEKO sistemą įkėlė advokatas L. M., tačiau apeliacinis skundas nepasirašytas apelianto ir nenurodyta ginčijama suma.

12.2. Šalys 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. sutartis įvardija paskolos sutartimis, jos surašytos atsakovo ranka ir pasirašytos, todėl laikytinos kaip paskolos rašteliai, patvirtinantys pinigų gavimo faktą ir tarp šalių susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius.

12.3. Teismas teisingai aiškino tarp šalių susiklosčiusius santykius, apeliaciniame skunde atsakovas savaip interpretuoja aplinkybes, tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

14. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, be kita ko, nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 111 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimų, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyta ginčijama suma, o pats apeliacinis skundas yra nepasirašytas.

15. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas, be CPK 111 straipsnyje nustatytų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat turi atitikti specifinius apeliacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 306 straipsnyje. CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis.

16. Ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nenurodyta ginčijama suma, tačiau iš apeliaciniame skunde dėstomų esminių bylos aplinkybių bei suformuluoto reikalavimo matyti, jog atsakovas teikia skundą dėl visos pirmosios instancijos teismo priteistos pinigų sumos – 9 000 Eur. Todėl toks procesinio dokumento trūkumas nelaikytinas esminiu, dėl ko apeliacinis skundas negalėjo būti priimtas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, už apeliacinį skundą yra sumokėtas 203 Eur dydžio žyminis mokestis, t. y. pinigų suma, paskaičiuota būtent nuo 9 000 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 4, 7 dalys), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui apeliacinio skundo ribos yra žinomos ir suprantamos.

17. CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

18. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

19. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu (Aprašo 3 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-455-467/2023).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą atsakovo vardu pateikė jo atstovas advokatas per LITEKO VEP paskyrą, taip patvirtindamas savo tapatybę. Toks dokumento pateikimo būdas atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas, todėl minėti ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. kovo 30 d. pasirašė sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas R. Č. skolinasi iš M. G. 5 000 Eur ir kuriuos atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui iki 2019 m. gegužės 1 d. Atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo 2019 m. kovo 30 d.

22. Be to, ieškovas ir atsakovas 2019 m. balandžio 5 d. pasirašė kitą sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas R. Č. skolinasi iš M. G. 4 000 Eur ir įsipareigoja juo grąžinti ieškovui iki 2019 m. gegužės 6 d. Atsakovas patvirtino, kad pinigus gavo 2019 m. balandžio 5 d.

23. Abi minėtos sutartys surašytos apelianto (atsakovo) ranka ir ginčo dėl sutarčių pasirašymo byloje nėra.

24. Ieškovas 2022 m. birželio 15 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovui raginimą, prašydamas grąžinti 9 000 Eur pagal 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. sutartis ir nustatė tam 10 dienų terminą nuo reikalavimo gavimo dienos.

25. Kadangi atsakovas į raginimą grąžinti skolą neatsakė ir pinigų negrąžino, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas 9 000 Eur skolą išieškoti iš atsakovo teismine tvarka.

26. Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi realiai pinigų iš ieškovo negavo, o paskolos sutartys nepatvirtintos notaro, t. y. sudarytos pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus ir todėl yra negaliojančios.

27. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, sprendime konstatuodamas, kad 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. sutartys, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinės ir negaliojančios, tačiau ieškovui įrodžius pinigų perdavimo atsakovui faktą, teismas taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 9 000 Eur sumą.

28. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria taikyta restitucija, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė įrodymo vertinimo taisykles, kadangi vadovavosi prieštaringais ir nenuosekliais ieškovo paaiškinimais apie pinigų skolinimo aplinkybes, o pats pinigų perdavimo atsakovui faktas nebuvo įrodytas.

29. Taigi, byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisnius santykius, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo ir aiškinimo.

Dėl paskolos teisnių santykių

30. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (2 dalis). CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

31. Iš CK 6.870 straipsnyje nurodytos sutarties sampratos seka, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento, todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023).

32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

33. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020, 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 25 punktas).

34. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

35. Nagrinėjamu atveju 2019 m. kovo 30 d. paskolos raštelyje nurodyta: „Aš, R. Č., a. k. <...> skolinuosi iš M. G. a. k. <...> 5 tūkstančius eurų. Grąžinti privalau iki šių metų 05.01 5 tūkstančius eurų. Pinigus gavau 2019 03 30“. 2019 m. balandžio 5 d. paskolos raštelyje nurodyta: „Aš, R. Č., a. k. <...> skolinuosi iš M. G. a. k. <...> 4 tūkstančius eurų iki 2019 05 06. Pinigus gavau 2019 04 05“. Abejuose rašteliuose yra ieškovo ir atsakovo parašai, abi sutartys surašytos atsakovo (apelianto) ranka.

36. Taigi, kaip matyti iš paskolos raštelių turinio, juose aiškiai nurodyta, kad atsakovas pinigus iš ieškovo skolinosi, t. y. rašteliuose nurodyta skolinama pinigų suma, jos suteikimo ir grąžinimo terminas, paskolos gavėjo (apelianto / atsakovo) patvirtinimas, kad pinigus jis gavo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos raštelių turinys, kaip yra išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, patvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą ir pinigų perdavimo atsakovui faktą. Tai reiškia, kad yra pagrindas preziumuoti paskolos sutarčių sudarymo faktą, todėl įrodyti priešingai, t. y. kad pinigai nebuvo perduoti, privalo atsakovas kaip paskolos gavėjas.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pinigų neperdavimo faktą patvirtina prieštaringi ieškovo (paskolos davėjo) paaiškinimai apie pinigų skolinimo aplinkybes (anot paties ieškovo, faktiškai 7000 Eur skolino ne ieškovas, bet jo brolis (4000 Eur) ir lombardas (3000 Eur)); savo namo rekonstrukcijai pinigus atsakovas gavo ne iš ieškovo, bet iš banko; paskolos rašteliuose užfiksuotas pinigų gavimo faktas yra išgautas apgaulės būdu, kadangi ieškovas žadėjo įforminti ginčijamas sutartis notariškai, tačiau to nepadarė.

38. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

39. Visų pirma, nepriklausomai nuo ieškovo pinigų gavimo šaltinio, pats paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo faktas yra fiksuotas tinkama ir leistina įrodinėjimo priemone – paskolos rašteliais, kuriuose aiškiai nurodytos šio sandorio šalys (6.870 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkama tokio sandorio šalimi, reikalavimo teisės perleidimu ir pan. yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti.

40. Antra, iš pateiktos į bylą Vartojimo kredito sutarties matyti, kad Bigbank AS filialas 2020 m. sausio 3 d. suteikė atsakovui 9 700 Eur paskolą. Taigi, minėta sutartis patvirtina faktą, kad atsakovas skolinosi pinigus iš kito asmens, tačiau nepatvirtina apelianto įrodinėjamos aplinkybės, kad šie pinigai buvo panaudoti namo rekonstrukcijos darbams (tokių duomenų apie namo rekonstrukciją ir jos laiką byloje iš viso nėra) ir nepaneigia ginčijamų sutarčių sudarymo fakto.

41. Trečia, apeliantas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, savo skunde pagrįstai nurodo, kad pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis faktiškai pinigų negavo. Šias aplinkybes turi įrodyti paskolos gavėjas. Jas įrodžius, sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas (paskolos gavėjas) priešpriešinių reikalavimų byloje nereiškė, minėtų sutarčių neginčijo ir neprašė pripažinti šias sutartis nesudarytomis. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo apgaulę laikytini teisiškai nepagrįstais ir neįrodytais.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 400 Eur.

45. Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio (maksimalus dydis už 2023 m. balandžio mėnesį parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 2 470,39 Eur = 1 900,30 Eur bruto × 1,3 (8.11 p.), todėl ieškovui M. G. iš atsakovo R. Č. priteisiamos 400 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas