Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Daivos Jazbutienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir pagal BK 243 straipsnį 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 (penkerius) metus uždrausta naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 070 Eur.

R. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Č. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,83 prom. neblaivumas.

2. R. Č. nuteistas ir už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2023 m. rugsėjo 25 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas neblaivus (2,83 prom.) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. J., nors Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 28 d., jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, ir 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus jis buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Taigi R. Č. piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė R. Bertašienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Č. buvo paskirtas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimas, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas griežčiausią bausmės rūšį už R. Č. padarytą vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, be kitų motyvų, nurodė tai, kad jis vėl nusikalto būdamas kelis kartus teistas už analogiškas veikas, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau daro nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, darbą susirado tik prieš teisiamąjį posėdį.

2.2. Teismas neturėjo pagrindo neigiamai vertinti tos aplinkybės, kad R. Č. darbą susirado prieš teismo posėdį. Nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo mažiau nei du mėnesiai. R. Č. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ieškojo darbo, o jį suradęs privalėjo pasitikrinti sveikatą ir įsidarbino nedelsiant, kai tik jam atsirado tokia galimybė. Šiuo metu R. Č. dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavys jį charakterizuoja gerai.

2.3. Nuteistasis ir jo gynėja taip pat nepritaria teismo nuomonei, kad R. Č. nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų. Atlikęs anksčiau paskirtą bausmę jis ir vėl būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, tačiau po šios veikos padarymo apeliantas suprato, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir ši priklausomybė sąlygojo visų jo nusikalstamų veikų padarymą. Pripažinęs šį faktą, R. Č. kreipėsi į šeimos gydytoją, gavo siuntimą konsultuotis pas narkologą ir pradėjo gydytis Klaipėdos priklausomybės ligų centre. Šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Sprendimo gydytis priėmimas rodo, kad apeliantas tikrai yra padaręs atitinkamas išvadas. Paskirtos bausmės vykdymas nutrauktų darbo santykius, paskirtą gydymą ir galimai apeliantas patektų į tokią situaciją, kurioje buvo anksčiau. Tikėtina, kad neatėmus laisvės R. Č. pavyks pasiekti užsibrėžto tikslą ir išsigydyti nuo priklausomybės. Tokiu atveju viešasis interesas nenukentėtų, nes apeliantas daugiau niekada nevairuotų transporto priemonės neblaivus ir nekeltų pavojaus aplinkinių ir savo gyvybei bei sveikatai.

2.4. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 75 straipsnio („Bausmės vykdymo atidėjimas“) taikymas galimas net už sunkius nusikaltimus. Lyginant paminėtą nuostatą su R. Č. įvykdytu nesunkiu nusikaltimu, susijusiu su KET pažeidimu bei baudžiamuoju nusižengimu, paveikti nuteistojo socialinį neigiamą ir neatsakingą elgesį jam atidėjus bausmės vykdymą būtų paprasčiau ir kartu būtų pasiekti bausmės tikslai. Bausmės paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Taip pat pažymėtina, kad ankstesni teistumai ir anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą praktiką, nelaikytini aplinkybėmis, savaime paneigiančiomis BK 75 straipsnio taikymo galimybę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22-628/2018, 2K-64495/2020 ir kt.).

3. 2024 m. sausio 25 d. nuteistojo R. Č. gynėja advokatė R. Bertašienė pateikė pažymą iš BĮ „Respublikinis priklausomybės ligų centras“ apie R. Č. gydymąsi ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakteristiką.

4. Prokuroro atsiliepimo į apeliacinį skundą, kitų prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės R. Bertašienės apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikų kvalifikavimo, nei dėl R. Č. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog nuteistajam prašoma paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą – ar nuteistajam R. Č. nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

8. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (formalus pagrindas atidėti bausmės vykdymą). To paties straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (materialusis bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus).

9. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti visiškai ar iš dalies atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

10. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog nuteistojo R. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad R. Č. nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 243 straipsnyje numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis R. Č. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), o kita baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 243 straipsnis). Nusikalstamas veikas R. Č. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą, be to, anksčiau buvo teistas penkis kartus (iš jų tris kartus už transporto priemonės vairavimą neblaiviam), už įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas tris kartus, po paskutinio realaus laisvės bausmės atlikimo už analogiškus nusikaltimus buvo praėję mažiau nei devyni mėnesiai, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus baustas penkis kartus, 2023 m. sausio 6 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruotas tik 2023 m. spalio 3 d., darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2023 m. lapkričio 8 d.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų pakartotinumą, siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti, R. Č. už nusikalstamų veikų įvykdymą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

12.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. Č. negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. nesama BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad R. Č. nusikalto, būdamas teistas ir teistumui neišnykus, be to, būdamas teistas iš esmės už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja R. Č. asmenybę ir rodo, kad jam anksčiau už padarytas nusikalstamas veikas tris kartus taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo veiksmingas ir nepasiekė savo tikslų. R. Č. po anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų, už kurių padarymą paskutinį kartą iš įkalinimo įstaigos išleistas 2023 m. sausio 6 d., nepadarė reikalingų išvadų, vėl vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. toliau nesilaikė įstatymų ir ignoravo tinkamo elgesio normas. Vien tos aplinkybės, kad asmuo savo kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino ir dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, savaime nesudaro pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi būtina įvertinti, jog asmuo gali prisipažinti ir išreikšti gailėjimąsi, vien siekdamas pagerinti savo padėtį, t. y. siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, tačiau šios aplinkybės neįrodo asmens pasikeitimo ir siekio ateityje laikytis įstatymuose įtvirtintų įpareigojimų bei nepažeisti numatytų draudimų. Kritiškai vertintini ir R. Č. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad nuteistasis paprašė draugo (kaip nustatyta, A. J.) paskolinti automobilį, draugas nežinojo, kad jis (R. Č.) vairuos neblaivus. Šiuos jo parodymus paneigia byloje esantis 2023 m. spalio 4 d. apžiūros protokolas, kuris surašytas apžiūrėjus policijos pareigūnų, sustabdžiusių patikrinti R. Č. vairuojamą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Body“ kameros vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio sustabdymo metu šalia automobilį vairavusio R. Č. keleivio vietoje sėdėjo automobilio savininkas A. J., kuris galimai žinojo, jog R. Č. transporto priemonę vairuotoja neblaivus, ir tam pritarė. Juo labiau, kad transporto priemonės salone po įvykio rasti tušti bei nepradaryti alkoholio buteliai.

13. Apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad, neatėmus laisvės, R. Č. pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą ir išsigydyti nuo priklausomybės, vertintina kritiškai. R. Č. galimai turėjo problemų dėl alkoholio jau anksčiau, nes 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2021 m. gegužės 26 d., 2022 m. vasario 10 d. teismo nuosprendžiais buvo nuteistas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, du kartus už šiuos tyčinius nusikaltimus jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad R. Č. nuo tyčinių nusikaltimų darymo nesulaiko nei skiriamos bausmės, nei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl asmeninis interesas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir noras neprarasti naujos darbo vietos negali būti iškeliami aukščiau už viešąjį interesą, užtikrinant saugią aplinką ir eismą.

14.Papildomai pasisakytina, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti papildomų praradimų ir sunkumų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar atidėti jos vykdymą. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. R. Č. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamų pasekmių, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus tiek asmeninio, tiek profesinio pobūdžio praradimus ar nepatogumus. Nuteistojo gynėjos pateikti dokumentai – pažyma apie R. Č. gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui bei teigiama darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika (1 t., b. l. 163-164) nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui manyti, kad nuteistajam gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas.

15.Visos anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad R. Č. pataisos procesas nebūtų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo R. Č. veiksmams ir pasirinkto gyvenimo būdo keitimui, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą atmesti.