Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė.

Teismo posėdžio metu atsakovai nurodė, kad su ieškiniu sutinka, alkoholio vartojimo problemos dar neišsprendė. Sutinka su neterminuotu tėvų valdžios apribojimu ir prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 str. 1 d.). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš teismo 2023-02-02 sprendimo byloje Nr. e2-353-1051/2023 matyti, jog laikinas tėvų valdžios ribojimas atsakovams buvo taikytas dėl to, kad atsakovai turi priklausomybę alkoholiui, dėl šio žalingo įpročio negali užtikrinti tinkamo vaikų poreikių patenkinimo. Teismas sprendė, kad nors ir pagrindinės šeimos problemos kilo dėl alkoholio vartojimo, atsakovai supranta savo problemas ir yra linkę jas spręsti. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, atsakovai patvirtino kelis mėnesius nebevartojantys alkoholio, siekiantys susitvarkyti savo gyvenimą, kad galėtų susigrąžinti vaikus į šeimą ir juos auginti patys. Šeima daugiausia sunkumų patiria dėl atsakovų alkoholio vartojimo, nuolatinių ir stabilių pajamų neužsitikrinimo, tėvystės įgūdžių trūkumų. Atsakovams išaiškinta, kad jie, siekdami laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, privalo keisti savo gyvenimo būdą, itin glaudžiai bendradarbiauti su šeimai priskirtais specialistais, esant poreikiui ar būtinybei lankyti psichologo konsultacijas, spręsti emocijų valdymo problemas ar pan., nenutraukti ryšių su vaikais, rūpintis jais, dirbti, teikti vaikams išlaikymą.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, 2023-02-02 teismo sprendime nurodytos aplinkybės nėra išnykusios. Nors atsakovai daug bendrauja su vaikais, padeda juos išlaikyti, tačiau neišsprendė alkoholio vartojimo problemos, dėl to kylančių konfliktų šeimoje, dirba tik sezoniškai. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagrindine atsakovų problema išlieka alkoholio vartojimas, ką pripažino ir patys atsakovai. Atsakovai su ieškinio reikalavimu neterminuotai apriboti tėvų valdžią sutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 3 d.).

Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 4 d.). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Išlaikymo dukrai klausimas jau buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2023-02-02 sprendimu, tačiau ieškovė prašo padidinti atsakovų mokėtiną išlaikymą. 2023-02-02 teismo sprendimų iš atsakovų vaikams buvo priteista po 100 Eur kiekvienam vaikui.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad 100 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams neatitinka vaikų poreikių.

Išlaikymo dydžio pakeitimo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors vienoje byloje yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Kaip minėta, pirmiausiai turi būti nustatyta, kad iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai. Nagrinėjamu atveju dėl vaikų poreikių galima konstatuoti tai, jog išlaikymas, kurio dydis 100 Eur vienam vaikui, priteistas 2023-02-02 teismo sprendimu. Nuo to momento praėjo metai. Per tą laiką nemažai keitėsi ekonominė šalies situacija, pagal kurią vaikų poreikių užtikrinimas savaime pabrango. Pažymėtina, kad vyresni vaikai, paaugliai save jau mato kaip socialinių santykių būtiną dalyvį, asmenybę, todėl jų poreikiai yra didesni, nes jiems reikalingi ir gražesni, solidesni, įvairesni rūbai, elektronikos prietaisai ir priemonės, socialinis bendravimas laisvalaikio metu, pramogos, kas irgi kainuoja nemažai. Taip pat pastebėtina, kad 100 Eur suma realiai buvo labai nedidelė, nes pagal teismų praktiką išlaikymo priteisimo metu buvo normalu priteisti 200-250 Eur išlaikymą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas vertinti, kad vaikų poreikiai priteista šiuo metu negali būti tinkamai užtikrinami.

Taip pat pastebėtina, kad valstybei dėl karo Ukrainoje smogė didelė infliacija, kuri oficialiais duomenimis Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, ir tai akivaizdžiai jaučiasi per kainas. Pagal statistinius duomenis infliacija kilo keliasdešimčia procentų, nors galbūt ir ne visose sferose bei vienodu lygiu. Viešoje erdvėje neseniai buvo skelbiama, kad būtinų maisto produktų kaina augo netoli 50 procentų. Labiausiai tai ir pasijautė aktualiausiose sferose – maisto, kasdienių paslaugų, šildymo, elektros, kuro kainų šuoliu, bendru kainų augimu praktiškai visose sferose. Tai galima laikyti visuotinai žinomu faktu asmenims, gyvenantiems Lietuvoje. Todėl faktiškai iš atsakovų priteisto 100 Eur išlaikymo suma pagal savo perkamąją galią ženkliai sumenko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas didinti išlaikymo dydį.

Siekiant nustatyti išlaikymo prievolės dydį, įvertintina šalių turtinė padėtis. Iš surinktų įrodymų matyti, kad atsakovai dirba sezoniškai. Atsakovė turi sodo namelį ir žemės sklypą. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovai transporto priemonių neturi. Atsakovai yra sveiki, darbingi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes vertintina, kad atsakovų turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau ir prašomo išlaikymo dydis nėra didelis. Atsakovai gali dirbti ir užsidirbti, kad galėtų teikti didesnį išlaikymą vaikams. Bet kuriuo atveju, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Be to, tėvai yra atsakingi už savo vaikus, todėl privalo stengtis uždirbti didesnes pajamas, kad savo vaikus galėtų išlaikyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju pagal nustatytus duomenis darytina išvada, kad atsakovų faktinė ir turtinė padėtis nėra kliūtis mokėti didesnį išlaikymą. Atsakovai teismo posėdžio metu sutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.

Būtina įvertinti ir vaikų poreikius. Vaikų išlaikymas iš esmės neturi apsiriboti tik jų maitinimo, aprangos, mokymo priemonių įsigijimo poreikių tenkinimu, bet turi ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, į kurias pagal galimybes įtrauktinos vaikų pramogos, protinis ir fizinis ugdymas. Taip pat pastebėtina, kad 300 Eur per abu atsakovus dabartinėmis kainomis greičiausiai užtektų beveik vien tik maistui, jei kalbama apie visavertę mitybą, o ne išgyvenimą maitinantis menkaverčiais pigiais produktais. Savaime suprantama, kad reikalingos ir išlaidos atostogoms, mokyklos reikalams, drabužiams, komunalinių mokesčių daliai ir kitkam. Tokios vaikų išlaikymo išlaidos, atsižvelgiant į dabartinį infliacijos lygį, prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį šalyje, laikytinos visai realiomis. Taip pat kaip jau minėta, didesnis išlaikymas šiuo metu nemaža dalimi tik kompensuotų infliacijos padarytą žalą perkamajai galiai, taip pat iki pat šiol buvo priteistas tik 100 Eur vienam vaikui išlaikymas, nors infliacija viską įtakoja nuo seniau. Taip pat konstatuotina, kad atsakovai gali dirbti, turi dirbti ir turi stengtis uždirbti kuo daugiau, kad galėtų atsakingai ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad anksčiau priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas vaikams išlaikyti, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį ir nustatyti jį tokį, kokio prašo ieškovė, kadangi jis atitiktų vaikų interesus bei poreikius ir didžiulę infliaciją šalyje. Todėl iš atsakovų priteistinas po 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų didesnį išlaikymą nuo ieškinio priėmimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į tai, padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio priėmimo dienos 2023-11-10.

Nuolatinės globos (rūpybos) klausimas, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimai jau išspręsti anksčiau, todėl šie klausimai nebespręstini.

Šioje byloje yra mokėtinas žyminis mokestis, taip pat buvo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškinį pripažino visiškai, procesas buvo trumpas ir operatyvus, atsakovai turi mokėti išlaikymą keturiems vaikams, bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. E., a. k. (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečių vaikų D. N. E., a. k. (duomenys neskelbtini), V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) B. E., a. k. (duomenys neskelbtini) D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-353-1051/2023 vaikams priteistą išlaikymą, priteisiant iš J. E. ir K. E. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. N. E., a. k. (duomenys neskelbtini) V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) B. E., a. k. (duomenys neskelbtini) D. E., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos 2023-11-10 iki vaikų pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.