Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., uždaroji akcinė bendrovė „Bonus Admin ir CO“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2023 m. gruodžio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-91-39355 skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0091/23/01499 perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų

9. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė: antstolio 2023 m. spalio 24 d. raginimą įvykdyti sprendimą, antstolio 2023 m. spalio 24 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. spalio 24 d. lydraštį. Prašymo priimti naujus įrodymus nepateikė.

10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai yra vykdomojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Antstolis G. J. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0091/23/01499, pradėtoje pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2557-512/2023 dėl 363,98 Eur skolos, 18,20 Eur palūkanų ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. Z. išieškotojos UAB „Bonus Admin ir CO“ naudai.

14. Antstolis 2023 m. spalio 24 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas paminėtoje vykdomojoje byloje, dokumento Nr. S-23-91-33722, vykdymo išlaidų suma sudaro 49,57 Eur.

15. Antstolis 2023 m. lapkričio 21 d. perskaičiavo vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje. Pagal patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-91-37137 vykdomojoje byloje yra susidariusios 170,04 Eur vykdymo išlaidos, iš kurių 123,04 Eur yra atlygis antstoliui.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)teisėtumo

16. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su vykdymo išlaidų paskaičiavimu, nurodo, kad apie jas nebuvo informuota. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis vykdymo išlaidas paskaičiavo tinkamai.

17. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 16 punktas).

18. Priverstinis sprendimo vykdymas, kurį atlieka valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, sukelia skolininkui neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-172-403/2023).

19. CPK 609 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (1 dalis). Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (2 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (3 dalis).

20. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte, o atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka detalizuota 110–113 punktuose. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos ir specialios nuostatos, nustatančios atlygio antstoliui apmokėjimo ir išieškojimo tvarką, atsižvelgiant į vykdomosios bylos procesinę eigą, priklausomai nuo to, ar – skolininkas sumoka skolą, šalys sudaro skolos padengimo ar taikos sutartį. Be to, skirtingus teisinius padarinius sukelia skolos sumokėjimas, skolos padengimo ar taikos sutarties sudarymas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą ar jam pasibaigus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą gera valia, per raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlygio antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte, kuriame įtvirtinta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyta atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. Nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).

22. Antstoliui mokėtino atlygio dydis apskaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją (taikomas minimalus atlygio antstoliui dydis arba procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis) ir nėra siejamas su antstolio konkrečioje vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų apimtimi. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama galimybė tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sumažinti antstoliui pagal Sprendimų vykdymo instrukciją apskaičiuotą mokėtiną atlygį.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių nenugalimos jėgos (pranc. force majeure) aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 30 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 0091/23/01499 duomenimis nustatyta, jog antstolis G. J. 2023 m. spalio 24 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. spalio 24 d. išsiuntė skolininkei minėtą patvarkymą, raginimą įvykdyti sprendimą (per 10 dienų) ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą (49,57 Eur). Skolininkė (pareiškėja) 2023 m. lapkričio 13 d. antstoliui pateikė raštą, kuriuo nurodė, jog atsisako atlikti procesinius veiksmus. Antstolis 2023 m. lapkričio 20 d. atsakydamas į skolininkės (pareiškėjos) raštą išaiškino pareiškėjai galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese. Antstolis 2023 m. lapkričio 21 d. apskaičiavo vykdymo išlaidas (170,04 Eur, iš kurių 123,04 Eur atlygis antstoliui) ir išsiuntė skolininkei (pareiškėjai) elektroniniu paštu. Antstolis 2023 m. lapkričio 21 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašytini pinigines lėšas ir išsiuntė skolininkei (pareiškėjai) elektroniniu paštu. Skolininkė (pareiškėja) 2023 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku antstolio prašė nurodyti, kodėl pasikeitė sumos, 2023 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku skolininkė (pareiškėja) nurodė, jog nesutinka su suma. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog skolininkė (pareiškėja) neįvykdė savo prievolės iki vykdomojo dokumento pateikimo antstolei momento, taip pat ir per antstolio nustatytą raginimo terminą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad šioje byloje egzistuoja pagrindas sumažinti antstolio atlygį ar tuo labiau atleisti pareiškėją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Atskirajame skunde nenurodyta jokių argumentų dėl antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų nepagrįstumo ar neteisingumo. Pažymėtina, kad iki išieškotojui kreipiantis dėl priverstinio prievolės pagal teismo sprendimą vykdymo pareiškėja šios prievolės jokia apimtimi nevykdė, į antstolį su pasiūlymu dėl taikos sutarties sudarymo nesikreipė, pareiškėjos skola buvo priverstinai nurašyta nuo pareiškėjos sąskaitos, todėl faktinės aplinkybės, liudijančios pareiškėjos pastangas atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, byloje nenustatytos. Negalima teigti, kad antstolis neturi teisės gauti atlyginimo, kadangi prievolės skolininkė (pareiškėja) neįvykdė per raginime nustatytą terminą ir jai kyla to pasekmės – mokėti vykdymo išlaidas.

26. Vykdomojoje byloje esantys pareiškėjos elektroniniai laiškai patvirtina, kad pareiškėja apie antstolio atliekamus išieškojimo veiksmus buvo informuota, jai taip pat buvo siunčiami pranešimai su informacija dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, aiškiai nurodant sumas iš ko susideda vykdymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentas, jog ji nebuvo informuota apie susidariusį skolos dydį visiškai nepagrįstas, paneigtas byloje surinktais duomenimis.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.