Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo atstovui T. K.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo „Swedbank“ AB pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir Ž. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau VĮ) Turto bankas teikė atsiliepimą byloje ir nesutiko su pareiškėjo reikalavimais bei atsiliepime nurodė, kad mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 str. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Dėl šių priežasčių kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Šiuo atveju nustatyta, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini), iki nurodyto termino pareiškėjas nėra kreipęsis į įpėdinį, todėl darytina išvada, kad terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia pats pareiškėjas. Apie skolininko mirtį pareiškėjas sužinojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo į teismą kreipėsi tik 2022-04-11, praėjus beveik dvejiems metams. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir rūpestingas siekdamas skolos išieškojimo. Termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimas yra pasyvaus išieškotojo elgesio pasekmė. Pastebėtina ir tai, jog panašiose bylose Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6451-1070/2019 bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5352-959/2019, kreditoriaus prašymą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo atmetė. Teismai pažymėjo, jog aplinkybė, kad kreditorius nežinojo apie skolininko mirtį nėra pakankama tam, jog būtų atnaujintas CK 5.63 str. nustatytas terminas. Pareiškėjos, kaip įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, kurios tikslas - pelno siekimas ir kuriai taikomi griežtesni atsakomybės standartai, termino kreditiniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastis - nežinojimas apie skolininko, mirtį - negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi (2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1012-253/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje e2S-1013-524/2020). Esant išvardintoms aplinkybėms bei argumentams prašo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas (atmetamas).

Civilinės bylos nagrinėjamos pagal pareikštu reikalavimus ir tik dėl jų teismas pasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 str., 135 str., 143 str.).

Civilinėje byloje yra pareikštas vienas reikalavimas, o būtent vadovaujantis CK 5.63 str., CPK 576 str. 2 d. prašoma atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo A. K. įpėdiniams pareikšti.

Palikimo po A. K. mirties nėra priėmęs nei vienas asmuo pagal Testamentų registro duomenis 2022 m. kovo 31 d., tai yra nepriėmę nei fiziniai asmenys, nei valstybė (CK 5.62 str.) ir paveldėjimo teisės liudijimas ar nuosavybės teisės liudijimas neišduoti. Tai matyti ir iš Ž. K. pateiktos Marijampolės antrojo notaro biuro notarės N. U. išduotos pažymos 2022-07-01 Nr. S-56-2022, kurioje nurodyta jog po A. K. mirties pareiškimai dėl palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo negauti.

Palikėjas tris pilnamečius vaikus ir mirė būdamas santuokoje.

Byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta nepilnamečių vaikų A. K., gimusio, (duomenys neskelbtini), A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau vaikų) motina ir palikėjo sutuoktinė Ž. K. savo ir vaikų vardu nėra priėmę palikimo po A. K. mirties, tačiau Ž. K., veikdama vaikų interesais, kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą vaikų vardu ir Marijampolės apylinkės teismo (toliau teismo) nutartimi 2020 -03-23 yra išduotas teismo leidimas Ž. K. priimti palikimą vaikų vardu pagal apyrašą, atsiradusį po jų tėvo A. K. mirties. Nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomą galią.

Ž. K. aiškinimu teismo leidimas buvo išduotas jau pasibaigus terminui palikimui priimti ir ji į teismą dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) nesikreipė, nes neturėjo pinigų, tačiau šiuo metu yra gavusi antrinę teisinę pagalbą ir kreipsis į teismą dėl termino atnaujinimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu. Šios aplinkybės nustatytos teismo posėdžio metu Ž. K. pateikus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo Ž. K. skirta antrinė teisinė pagalba kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą vaikų vardu atnaujinimo.

Teismas turi teisę naudotis vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) ir civilinėje byloje Nr. eS2-2464-570/2020 (dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) esantys prašymo priedai patvirtina jog Ž. K. tinkamai kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas šiuo klausimu priimtas 2020-02-10, prašymas tenkintas ir paskirta atstovė advokatė V. K., kuri teismui prašymą Ž. K. vardu padavė dėl teismo leidimo išdavimo tik 2020 m. kovo 18 d., tai yra jau pasibaigus terminui priimti palikimą po A. K. mirties.

CK 5.63 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) ir palikimas atsirado jo mirties dieną bei, kad Ž. K. yra palikėjo sutuoktinė bei palikėjo įpėdinė kaip ir nepilnamečiai vaikai, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą.

Pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) reikalavimo įpėdiniams nepareiškė. Terminas kreditoriniams reikalavimams reikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). Prašymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti pateiktas teismui 2022 m. balandžio 11 d., tai yra praėjus (duomenys neskelbtini).

CK 5.63 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali atnaujinti minėto straipsnio 1 dalyje numatytą terminą jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Trejų metų terminas yra naikinamasis, pareiškėja šio termino nepraleidusi, kadangi pareiškimas teisme gautas 2022 m. balandžio 11 d., taigi iki naikinamojo termino pabaigos likus faktiškai pusei metų su trupučiu, kadangi naikinamasis terminas nepraleistas, teismas prašymą priėmė ir jį nagrinėja.

Teismas pasisako, jog ir Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą prašydamas šį terminą pratęsti, o teismas tokį prašymą nagrinėja CPK 576-578 str. nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-18/2014, Teismų praktika Nr. 41 p. 122-136).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra mirusio A. K. kreditorius.

Svarbiomis priežastimis pareiškėjas nurodo tai, kad niekas nepranešė apie kredito gavėjo, tai yra Ž. K. mirtį nei antstolis, nei notaras, nei įpėdiniai, o bankas neturi pareigos tikrinti duomenis VĮ Registrų centras apie kiekvieno kredito gavėjo mirtį ir apie A. K. mirtį sužinojo tik 2020 m. gegužės mėn., nes nebuvo mokama pagal kredito sutartis einamieji mokėjimai ir buvo susidarę skolos.

Ta aplinkybė jog pareiškėjas (kreditorius), sužinojęs apie A. K. mirtį, kreipėsi į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, ne iš karto, o praėjus faktiškai beveik dviem metams nuo sužinojimo, neturi tiesioginės reikšmės pareiškimo tenkinimui, nes kaip minėta naikinamasis trijų metų terminas buvo nepasibaigęs iki pareiškimo gavimo teisme, tačiau parodo jog kreditorius, kuris yra pelno siekianti organizacija ir juridinis asmuo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tai yra nevykdė tinkamai bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, o būtent nesiekė kuo greičiau informuoti įpėdinius apie galimai turtimą kreditorinį reikalavimą jiems kaip mirusio A. K. įpėdiniams.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas būti informuotas apie skolininką, lemiamą reikšmę turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis bei pasisakęs, kad jeigu teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas ar įgyvendinti teises peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tinkamu įpėdinių informavimu apie palikėjo skolas laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas 2020 gegužės 15 d. informavo Marijampolės savivaldybės antrąjį notaro biurą apie tai, kad pagal kredito sutartis A. K. turėjo neįvykdytų įsipareigojimų bankui, tai yra pagal 2015-07-13 kredito sutartį skola 202-05-22 buvo 733,02 EUR, o pagal 2016-06-02 kredito sutartį skola tai pačiai datai buvo 1 034, 72 EUR (pagrindas banko raštas notarui 2020-05-15 Nr. SR/20-9232.

Duomenis, kad pareiškėjas pranešė notarui apie palikėjo skolas teismas sužinojo tik iškėlus bylą ir ją nagrinėjant teisme (DOK 26688,2022-07-01), notarui buvo pranešta taip pat ne per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, o vėliau, tai yra trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini), pranešta notarui 2020-05-15 ir teismas vertina jog šiuo atveju byla pagal pareiškėjo pareiškimą turi būti išnagrinėta iš esmės ir įvertintas termino praleidimo pareikšti kreditorinius reikalavimus priežasčių svarbumas, o būtent jų buvimas ar nebuvimas.

Dėl priežasčių svarbumo teismas pasisako, kad skolininkas, tai yra (duomenys neskelbtini) miręs A. K., turėjo kas mėnuo mokėti bankui įmokas pagal kredito sutartis ir ši kredito gavėjo (skolininko) pareiga suponuoja būtinybę kreditoriui periodiškai domėtis tinkamu šios pareigos atlikimu, tai yra mokėjimų vykdymu, būti atidžiam ir valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam kaip kreditoriui tenkančias pareigas ir tame tarpe per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams ar atlikti kitus veiksmus nustatytus CK 5. 63 str. 1 d., tai yra pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Įstatymu nustatytu terminu tai yra per tris mėnesius nuo palikėjo mirties nei vieno šių veiksmų pareiškėjas (kreditorius) neatliko taip pat minėtu terminu nepranešė ir notarui apie palikėjo skolas.

Kaip jau yra pasisakyta pareiškėjas yra pelno siekianti organizacija, juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo standartai, o būtent pareiškėjas turi visas galimybes stebėti ir tikrinti ar kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas pagal kredito sutartis, tai yra moka įmokas kas mėnuo ir nustačius nemokėjimą aiškintis to priežastis ir imtis priemonių skolai mažinti bei atgauti, tuo pačiu tikrinti ar kredito gavėjas yra gyvas.

Ta aplinkybė, kad pareiškėjas A. K. mirties metu nebuvo sudaręs sutarties dėl duomenų gavimo apie kredito gavėjus su VĮ Registrų centras ar pareiškėjo manymu neturėjimas pareigos tikrinti kiekvieną nemokantį kredito gavėją VĮ Registrų centras teismo vertinimu nėra svarbios termino praleidimo priežastys, kadangi, kaip jau pasisakyta, pareiškėją ir palikėją A. K. siejo tokie civiliniai teisiniai santykiai, kad bankas (pareiškėjas) turėjo periodiškai domėtis ar tinkamai vykdo savo pareigas kredito gavėjas A. K. ir skolos susidarymo faktas buvo pakankama ir objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti, tai yra patikrinti ar asmuo nemirė ir būtent dėl to nemoka kas mėnuo pagal sutartis priklausančių mokėti sumų. Pareiškėjas šių veiksmų neatliko ir tuo pačiu prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių.

Teismas nenustatė svarbių priežasčių praleistam trijų mėnesių terminui, nustatytam CK 5.63 str. 1 d. atnaujinti ir jo neatnaujina, kadangi tokio termino nustatymas yra ir dėl to, kad būtų apsaugota ir įpėdinių interesai, tai yra , kad įpėdinis prieš priimdamas palikimą žinotų apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo bei pasirinkti būdą kuriuo priima palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų reiškiami papildomi kreditoriniai reikalavimai apie kuriuos įpėdiniai, priimdami palikimą (spręsdami klausimą priimti ar ne palikimą) nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose 3K-718/2014, e3K-3-436-611/2017). Teismas taip pat pasisako, kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog kreditorius siekiantis, kad palikėjo skolas (prievolę) perimtų skolininko įpėdinis turi apie tai pareikšti CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir tuo be kitų tikslų siekiama civilinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3540/2011).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas trijų mėnesių terminu nuo palikimo atsiradimo dienos nepranešė jog bankas turi ar gali turėti (turės) kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams ne tik patiems įpėdiniams, bet ir notarui, ieškinio teisme dėl paveldimo turto taip pat nepareiškė.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškimo netenkina pareiškėjui neįrodžius jog trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams A. K. įpėdiniams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas turėjo įrodyti termino praleidimo svarbias priežastis, tačiau jų neįrodė (CPK 178 str., 78 str. 1 d.).

Dėl kitų išsakytų byloje dalyvaujančių asmenų motyvų teismas nepasisako kaip dėl neturinčių reikšmės byloje pagal pareikštą reikalavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 290-292 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjo „Swedbank“ AB, juridinio asmens kodas 112029651, pareiškimo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdiniams pareikšti, netenkinti (atmesti).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas.

Nutartis per 7 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.