Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-672-1132/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
II-672-1132/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00456-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
E. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-672-1132/2024
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00456-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Lukui Žižiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. 19.28 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai šiam nustatytas 0,46 promilių neblaivumas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje, kurioje paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 422 straipsnio 5 dalimi ir sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę – panaikinti specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius, o padidinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

Skunde nurodoma, kad jis su pareigūno nutarimu nesutinka iš dalies ir mano, kad administracinio poveikio priemonė paskirta netinkamai, neatsižvelgus į aplinkybes, sąlygojusias administracinės teisės pažeidimą, darbą ir šeimyninę padėtį. Jis pripažįsta padarytą nusižengimą, dėl to labai gailisi, tačiau pagal pateiktus dokumentus ir įrodytas aplinkybes, tikėtina galima 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pakeisti į 18 mėnesių draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kadangi jis yra profesinės karo tarnybos karys nuo (duomenys neskelbtini). Sutarties terminas iki (duomenys neskelbtini), yra greitojo reagavimo būrio komandoje. (duomenys neskelbtini) būrio valdymo grupės (duomenys neskelbtini) vado (duomenys neskelbtini) H. Ž. yra tinkamos reputacijos, atsidavęs tarnybai, turi formalias ir neformalias lyderystės savybes, neturi drausminių nuobaudų, o kaip tik yra skatintas bataliono vado padėka už pavyzdingą tarnybą, sąžiningą ir profesionalų pareigų vykdymą, taip pat už parodytą išskirtinę iniciatyvą, sumanumą ir atsidavimą pratybų metu.

Teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su jo tiesioginėmis pareigomis, t. y. karo mašinos valdymu, netekus teisės vairuoti transporto priemones, tikėtina gali būti nutraukta sutartis ir iš jo išieškomos išlaidos už profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą per paskutinius 3 metus, tuo tarpu jis yra profesionalus karys, teikiantis perspektyvas ir ketinantis patęsti sutartį jai pasibaigus, įskaitant, bet neapsiribojant, kad (duomenys neskelbtini) būrio valdymo grupės (duomenys neskelbtini) vadas (duomenys neskelbtini) H. Ž. tarpininkauja ir prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Nors nėra sudaręs santuokos, tačiau turi nepilnametę dukrą A. Š., kurios gyvenamoji vieta yra nustatyta su jos mama L. D.. Kadangi nepilnametė dukra su savo mama gyvena (duomenys neskelbtini), o jis 2023 m. spalio 25 d. sudarė gyvenamųjų namų nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos bei šį faktą išviešino prieš trečiuosius asmenis, įregistruodamas sutartį valstybės įmonės „Registrų centro“ duomenų bazėje, todėl be transporto priemonės jam bus stipriai apsunkintos galimybės bendrauti su nepilnamete dukra, juolab, kad nepilnametė dukra lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini), todėl esant suderintam grafikui su nepilnametės mama, jam tenka pasiimti nepilnametę. 6 mėnesių laikotarpis be vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis negalės reguliariai matytis su dukra, labai susilpnins bendravimą, juolab, kad dukra šiais metais lanko parengiamąją grupę, bus rengiamos palydėtuvių šventės, reikės rūpintis dokumentų tvarkymu dėl nepilnametės priėmimo į pradinę mokyklą, o jo nedalyvavimas šiuose pasiruošimuose ir šventėse gali negrįžtamai traumuoti nepilnametę dukrą, gali atsirasti nepilnavertiškumo kompleksas, įskaitant, bet neapsiribojant, kad šios dukters akimirkos labai aktualios ir svarbios ir jam.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, kad jis yra profesionalios karo tarnybos karys, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), dukra gyvena ir lanko darželį (duomenys neskelbtini), todėl specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams pakeitimas į 6 mėnesius draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai pasieks savo auklėjamuosius tikslus, kadangi jis nuo pirmos minutės gailėjosi ir gailisi dėl padaryto nusižengimo. Jo veiksmais žala padaryta nebuvo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors turi kelias galiojančias nuobaudas, tačiau praeityje padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ar itin pavojingi, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog jis anksčiau būčiau šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl girtumo, skundžiamu nutarimu paskirtą 800 Eur baudą sumokės nutarime nurodytais terminais, vairuotojo pažymėjimas yra būtinas siekiant atlikti darbines funkcijas bei padėti nepilnametei dukrai bei jos mamai. Be abejo, jis privalėjo elgtis rūpestingiau, tačiau yra pagrindas teigti, jog jis galėjo sąžiningai klysti pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerą savijautą. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir neskyrė švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos, nes specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių bei bauda, numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos ribose, aiškiai nėra proporcinga nubaudimo priemonė, todėl šiuo metu paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgus į pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką yra per griežta. Iš šių aplinkybių Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turėjo būti akivaizdu, jog padaryto administracinės teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka administracinio teisės pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neįvertino ir neproporcingų administracinės nuobaudos padarinių, kilsiančių jam, todėl šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip itin reikšmingos ir išimtinės aplinkybės, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo. Todėl jis mano, kad teismas, įvertinęs išdėstytus motyvus, nustatys, kad egzistuoja pagrindas šios nuobaudos skyrimo pobūdį pakeisti ir sumažinti.

Vertinant jo nusižengimo aplinkybes, kad nesijautė girtas, perteklinai pasitikėdamas savo organizmu, girtumo promilės buvo nedidelės, nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sukelta avarinė situacija, labai gailisi dėl šio nusižengimo, todėl jos turi būti vertinamos sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio nuostatų taikymo, įskaitant, bet neapsiribojant, kad taikant švelnesnes sankcijas nei numatytos ANK, turi būti vertinamas viešasis interesas, tuo tarpu pasaulyje esant įtemptai situacijai, t. y. karui tarp Ukrainos ir Rusijos, kiekvienas karys, juolab, profesionalus karys, turi būti visa apimtimi pasirengęs ginti savo šalį, o praradus teisę vairuoti negalės atlikti šios pareigos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta jo charakteristika rodo, jo, kaip pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta ne viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo gailestis dėl įvykusio nusižengimo, leidžia teigti, jog ir pati jo, kaip pažeidėjo asmenybė bei elgesys po įvykio rodo neeilinį asmenybės ir padarytos veikos nepavojingumą, leidžia daryti išvadą, jog padarytas šiurkštus KET nusižengimas buvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime (b. l. 1–4).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, jog pareiškėjo pateikti argumentai vertinami kritiškai ir nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Pareiškėjas žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog buvo vartojęs alkoholio, tačiau jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti transporto priemonę, t. y. jis žinojo kada ir kiek alkoholio suvartojo, bet vis tiek vairavo transporto priemonę. Pareiškėjas, nepasitikrinęs blaivumo prieš transporto priemonės vairavimą, pasielgė pavojingai ir neatsakingai pasikliaudamas tik savo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jog yra pakankamai blaivus. Pareiškėjas žinodamas savo sudėtingą darbinę bei šeimyninę situaciją, turėjo ypatingai rūpestingai elgtis, jog nepadarytų tokio šiurkštaus teisės pažeidimo, kuris sukeltų jam didelę naštą, tačiau sąmoningai taip nesielgė.

Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių – pareiškėjas, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, o neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, t. y. pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,48 (pritaikius paklaidą – 0,46) promilės ir antruoju patikrinimu nustatytas 0,57 (pritaikius paklaidą – 0,55) promilės neblaivumas. Bėgant laikui ir asmeniui nevartojant alkoholio jo koncentracija žmogaus organizme mažėja. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 0,3–0,4 promilės per valandą greičiu. Atsižvelgiant į šią informaciją, per 15 minučių įvykęs alkoholio koncentracijos padidėjimas per 0,09 promilės pareiškėjo iškvepiamame ore įrodo, jog alkoholį pareiškėjas vartojo prieš pat transporto priemonės vairavimą ir vis dar girtėjo, o tai dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas žinodamas, jog yra neblaivus, tyčia elgėsi neatsakingai ir pavojingai savo ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu vairuodamas transporto priemonę.

Pareiškėjas viso yra baustas 4 kartus, iš kurių 3 už KET pažeidimus – už nustatyto greičio viršijimą, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų bei už įvažiavimą į sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Nusižengimo padarymo metu pareiškėjas turėjo 2 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus. Pareiškėjo asmenybė bylos nagrinėjimo metu Institucijos vertinta teigiamai. Institucija pareiškėjui skyrė minimalią nuobaudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užvedimo užraktai taip pat minimaliam terminui, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą.

Be to, Lietuvos Kariuomenė nemontuoja antialkoholinių variklio užraktų į karo mašinas, todėl pareiškėjo argumentas, jog prašomas administracinio poveikio priemonės pakeitimas svarbus jo darbo funkcijoms atlikti, t. y. „karo mašinos valdymui“ yra visiškai nepagrįstas, nes pareiškėjas vis tiek negalės vairuoti karo mašinų tarnybos metu. Abejotina, jog Lietuvos Kariuomenė nuspręstų prarasti puikiai charakterizuojamą karį, į kurį investavo daug laiko ir lėšų, vien dėl jam paskirtų laikinų apribojimų. Bendraujant su Lietuvos Kariuomenės atstovu gauta informacija, jog dažniausiai tokie kariai laikinai priskiriami kitoms funkcijoms, nesusijusioms su transporto priemonių vairavimu, iki kol apribojimai vairuoti transporto priemones bus įvykdyti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, turėjimas būtinas jo finansinei ir šeimos gerovei (nuvykti į darbo vietą, nuvežti vaiką į darželį), kadangi dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo pareiškėjas žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Institucijos įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimui, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimas, nenustačius jokių ypatingų, itin nepalankių susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Pareigūnas priėmęs sprendimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina per griežta. Pareiškėjas jau daugiau nei mėnuo susitvarko su asmeniniais ir įsipareigojimais šeimai nevairuodamas transporto priemonių, kas dar kartą patvirtina, jog trumpinti ar panaikinti paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nėra jokio objektyvaus pagrindo (b. l. 29–32).

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. Š. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog specialioji teisė jam reikalinga vykstant į darbą, darbo funkcijų vykdymui bei pastoviam bendravimui su vaiku.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 29–32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė Institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu E. Š. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2024 m. balandžio 7 d. 19.28 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai šiam nustatytas (po paklaidos) 0,46 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto reikalavimus (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 1–5).

Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, panaikinti specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius, o padidinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai iki 18 mėnesių.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėjas E. Š. skunde nurodė, kad nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kadangi nesijautė neblaivus. Nustatytas neblaivumas nežymiai viršija leistiną normą, jis nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi, ketina sumokėti paskirtą baudą. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti ir padėti atskirai gyvenančiai dukrai bei jos mamai. Jis yra charakterizuojamas teigiamai ir anksčiau nebaustas už analogiškus nusižengimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėją sustabdžiusiam pareigūnui patikrinus E. Š. bekontakčiu alkotesteriu, šis parodė teigiamą rezultatą. Tarnybiniame pranešime ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmojo tikrinimo 19.28 val. metu pareiškėjui buvo nustatytas 0,48 promilės, įvertinus paklaidą 0,46 promilės neblaivumo laipsnis, o antrojo tikrinimo 19.43 val. metu – 0,57 promilės, įvertinus paklaidą – 0,55 promilės neblaivumas. Iš tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, jog pareiškėjas buvo sustabdytas, kadangi pamatęs policijos pareigūnus, akivaizdžiai vengė akių kontakto, o policijos pareigūnams jį sustabdžius, jaudinosi ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad E. Š. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). E. Š. nurodė alkoholio vartojęs prieš valandą. Šiuo atveju svarbu tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, tačiau šiuo atveju matyti, kad alkoholio koncentracija pareiškėjo kraujyje didėjo, kas rodo, kad jis automobilį vairavo tuoj po alkoholinių gėrimų vartojimo, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis nejuto apsvaigimo, yra neįtikinami, nors tai ir neturi reikšmės, kadangi šiuo konkrečiu atveju vertinamas E. Š. palankiausias rodiklis, vėlgi, neabejotinai liudijantis buvusį jo neblaivumą.

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai, jog vairuodamas transporto priemonę nesijautė neblaivus, o nustatytas 0,46 promilių neblaivumas įvertinus paklaidą, nežymiai viršijo leistiną normą, jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai asmeniui nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumas, neabejotinai įvertino apsvaigusio asmens vairavimo ypatumus ir administracinę atsakomybę nustatė būtent nuo tokio neblaivumo laipsnio, spręsdamas, kad vairuodamas transporto priemonę, kai nustatomas ne mažesnis nei 0,41 promilės neblaivumo laipsnis, asmuo negali tinkamai vertinti savo veiksmų ir tokiu būdu gali kelti pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą, buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas, todėl spręsti, jog pareiškėjas šiuo atveju nebuvo pavojingas ar mažiau pavojingas, pagrindo nėra.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad E. Š. sėdo už vairo praėjus vos valandai po alkoholinių gėrimų vartojimo, rodo, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neįsitikinęs savo būsena ir tyčia. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių įvertinti savo galimą neblaivumo laipsnį ir pasikliovė asmeniniu subjektyviu savo savijautos vertinimu. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų matyti, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį praėjus vos valandai po alkoholinių gėrimų vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,41 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti.

Asmens prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl poveikio priemonių parinkimo. Pareiškėjo E. Š. neblaivumo faktas, dydis neabejotinai nustatytas nepriklausomai nuo nusižengimą padariusio pareiškėjo valios – pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai neblaivus vairavo transporto priemonę, neblaivumas nustatytas sertifikuotu alkoholio matavimo prietaisu, todėl ginčyti patį pažeidimo faktą nebuvo jokios prasmės, jo prisipažinimas administracinio nusižengimo tyrimui esminės reikšmės neturėjo. Į atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. Tuo tarpu paskirtos baudos sumokėjimas ar ketinimas ją sumokėti dalimis, taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti ir tai nėra pažeidėjo pasirinkimo laisvė.

Išskirtine aplinkybe nelaikytina pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog dėl padaryto nusižengimo nekilo neigiamų padarinių. Tai, kad šiuo atveju faktiškai nekilo eismo įvykis ar nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nė kiek nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo. Vairavimas esant neblaiviam, nepriklausomai nuo to ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, padaryta žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai ar ne, jau pats savaime yra pavojinga ir įstatyme uždrausta veika, o vairuojant neblaiviam sukeltas eismo įvykis gali tapti nebent pagrindu dar griežtesnei atsakomybei pagal kitus ANK straipsnius arba sukelti net ir baudžiamąją atsakomybę. Tai, kad pareiškėjas praeityje nebuvo baustas už analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo atsakomybės nešvelnina. Vairuodamas automobilį neblaivus, nors ir žinodamas, kad iki to momento jis vartojo alkoholį, pareiškėjas E. Š. kritiškai nevertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių (pavyzdžiui, eismo įvykio sukėlimo), todėl faktą, jog praeityje jis nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, vertinti kaip ypatingai jo teisinę padėtį švelninančią aplinkybę, jokios objektyvios galimybės nėra.

Sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo, teismas sutinka, kad pareiškėjui nustatytas neblaivumo lygis ne itin žymiai viršijo leistiną normą – 0,46 promilės (pritaikius alkoholio kiekio matuoklio paklaidą), tačiau tai nėra laikytina išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei nemažina pačio nusižengimo pavojingumo. Toks skundo argumentas kartu rodo ir E. Š. atsainų požiūrį į visuomenės saugumo užtikrinimo interesą bei kelia abejonių nuoširdžiu jo gailėjimusi dėl nusižengimo padarymo. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad pareiškėjo veiksmai buvo neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės saugumui ir pats nusižengimas laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Kartu pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant minimalų administracinės poveikio priemonės terminą. Administracinio nusižengimo padarymo metu E. Š. nebuvo pradedantysis vairuotojas, taigi, kaip patyręs vairuotojas, prieš vairuodamas automobilį turėjo elgtis atsakingai ir įvertinti, kad yra neblaivus, numatyti galimas tokio elgesio pavojingas pasekmes, taip pat tai, kad už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri jam gali sukelti nepatogumų.

Teismas taip pat pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ir reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą.

Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti pareiškėjo nuvykimą į darbą, galimai ir darbo funkcijų vykdymą, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, suteikiančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar ją švelninti. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas tarnauja kariuomenėje, net ir vertinant karo Ukrainoje kontekste, jokiu būdu nesudaro pagrindo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nors pareiškėjas teigė, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis gali netekti darbo, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Sutiktina, kad pareiškėjui gali pailgėti nuvykimo į tarnybą ir reagavimo į iškvietimą laikas, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, suteikiančios pagrindą neskirti jam specialiosios teisės atėmimo. Tuo tarpu objektyvių duomenų, kad pareiškėjas, valdydamas kariuomenėje naudojamą transportą, galėtų jame įsirengti antialkoholinius variklio užraktus, nepateikta.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga jo dukros priežiūrai. Sutiktina, jog laikinai atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas ir jo šeimos nariai patirs tam tikrų nepatogumų. Visgi, nors pareiškėjo ir jo dukros gyvenamosios vietos yra skirtinguose miestuose, tačiau susisiekimas viešuoju transportu yra gerai išvystytas, atstumas nėra itin didelis, į dukrai svarbias šventes pareiškėjas gali nuvykti pasinaudodamas taksi ir pavežėjų paslaugomis, artimųjų pagalba. Šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad dėl to, jog pareiškėjas laikinai neturės teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės bendrauti su dukra ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi jo ir jo šeimos narių poreikiams tenkinti, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad E. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Kasacinėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Pareiškėjas, žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tarp jų ir draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, šių reikalavimų privalomumą visiems vairuotojams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai suvokdamas, sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį. Taigi, tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjo asmeniniam bei šeiminiam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) pritaikymas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad terminuotas teisės vairuoti transporto priemones netekimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes.

Teismas nenustatė pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo pareiškėjui E. Š. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir skirti tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. E. Š. paskirtas minimalus galimos nuobaudos dydis ir administracinio poveikio priemonės terminas, todėl teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Tamošaitienė