Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,

atsakovams S. K., V. M. (teismo posėdyje, vykusiame 2021-07-20), atsakovų atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams S. K., V. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Liudytojas V. A. 2021-07-20 posėdyje nurodė, jog jis ieškovei nustatinėjo automobilių žalas. Paaiškino, kad Citroen C4 Picasso remonto kainas nustatė pagal nuotraukas, atliktas automobilio apžiūros metu. Kadangi kitų automobilių paskaičiuota remonto sąmata viršijo 75 proc. automobilių rinkos vertės, buvo nustatinėjama jų rinkos vertė, aukciono būdu automobilių likučių vertė, o nustačius skirtumą, nukentėjęs asmuo informuotas apie išmoką.

7. Liudytojas D. B. 2021-08-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo automobilio Mercedes Benz savininkas. Nurodė, jog įvykio metu automobilis buvo stipriai apgadintas, apžiūrėtas buvo labai greitai. Automobilis iki įvykio buvo labai geros būklės, prižiūrėtas, įvykio metu stovėjo leidžiamoje vietoje. Nurodė, jog greičiausiai buvo nustatyti ne visi apgadinimai, ardant automobilį jų būtų rasta dar daugiau, bet nustatinėti buvo nebetikslinga, kadangi automobilis buvo nurašytas. Iki ieškovė išmokėjo draudimo sumą, liudytojas naudojosi pakaitiniu automobiliu, už ką buvo sumokėta dar 190,00 Eur.

8. Liudytojas G. S. 2021-08-04 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo automobilio Mitsubishi ASX valdytojas, savininkas buvo bankas. Nurodė, jog automobilis buvo labai stipriai apgadintas, ekspertas jo apžiūrėti atvyko labai greitai. Buvo nustatyta, kad automobilio remontuoti neapsimoka, todėl bankui buvo išmokėta draudimo suma. Po įvykio automobilis gatvėje dar stovėjo 3 dienas, tada buvo apiplėštas, todėl buvo transportuotas į saugojimo aikštelę. Automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje. Nurodė, kad pakaitiniu automobiliu naudojosi maždaug savaitę. Buvo įdėjęs skelbimą, jog parduoda automobilį Mitsubishi ASX, bet 7 000,00 Eur už jį niekas nesiūlė, žinute buvo pasiūlyta 2 000,00 Eur.

9. Liudytojas R. J. 2021-08-04 teismo posėdyje nurodė, jog atstovavo atsakovę dėl eismo įvykio. Ieškovė žalos nustatymo procese su atsakove visiškai nebendravo, į atsakovės prašymus nereagavo, į atsakovės pretenzijas neatsakinėjo, į teismą kreipėsi paskutinę dieną, kad nepraleistų senaties termino. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, paskaičiavimus pateikė labai miglotus, nurodė apgadinimus, kurie įvykio metu negalėjo atsirasti. Automobiliai Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX ir dabar dalyvauja eisme, buvo parduoti už aukštesnes kainas nei buvo nurodyta ieškovės likutinė vertė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

12. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė S. K., būdama neblaivi (nustatytas 1,22 promilių girtumas), 2020-02-08 apie 2.43 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį BMW 320 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį Citroen C4 Picasso (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei tokiu būdu apgadino šiuos automobilius. Eismo įvykio metu automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal 2020-01-09 sutartį Nr. AMA 1974159 (draudėjas V. M., draudimo liudijimo Nr. LT/AMA 6180106). Ieškovė, kaip draudikas, buvo informuota apie eismo įvykį, todėl atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo nukentėjusiems asmenims 15 726,70 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė:

- 3 471,00 Eur už transporto priemonės Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę (2020-02-20 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200219/1);

- 190,00 Eur už pakaitinės transporto priemonės nuomą (190,00 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija NUO Nr. 0012530 už automobilio VW Golf SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2020-02-10 iki 2020-02-20; 2020-03-03 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200303/1 dėl 190,00 Eur mokėjimo);

- 479,95 Eur už transporto priemonės Citroen C4 Picasso (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą (2020-02-20 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200220/1);

- 11 255,00 Eur už transporto priemonės Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę (2020-02-24 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200221/1);

- 240,00 Eur už pakaitinės transporto priemonės nuomą (240,00 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija NUO Nr. 0012531 už automobilio Škoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-26; 2020-03-03 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200303/1 dėl 240,00 Eur mokėjimo);

- 90,75 Eur už transporto priemonės Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą (90,75 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AUT20617 už automobilio Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą; 2020-04-03 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200403/1 dėl 90,75 Eur mokėjimo).

Dėl atsakovo V. M. atsakomybės

15. Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (TPVCAPDĮ, CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis – TPVCAPDĮ 22 straipsnis, – suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą. Pažymėtina, kad išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011).

16. Draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti šiam išmokėtą sumą ar jos dalį tada, kai draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio norma, suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, taikytina draudiko ir draudėjo (transporto priemonės savininko ar valdytojo) teisiniam santykiui, kuris iš esmės yra vidinis draudimo teisinis santykis, jis taip pat yra ir sutartinis santykis. Teisės aktai draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį, sieja su priežastinio ryšio tarp nustatytų pareigų pažeidimo ir eismo įvykio buvimu. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

17. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė – draudikė, pareiškusi reikalavimą solidariai priteisti iš atsakovo – draudėjo V. M. – išmokėtos draudimo išmokos sumą, įrodinėjo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neužtikrino, jog jam priklausančios transporto priemonės, kuria buvo sukeltas įvykis ir padaryta žala, neužvaldytų trečiasis asmuo – šiuo atveju už eismo įvykį atsakinga S. K.. Ieškovė rėmėsi normomis, reglamentuojančiomis deliktinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą – CK 6.270 straipsnio 3 dalimi, ir įrodinėjo, kad atsakovo V. M. neteisėti veiksmai lėmė žalą, kuri būtų atlyginama CK 6.270 straipsnyje nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu nebūtų sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Esant apdraustai transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei eismo įvykio metu, atsakovės S. K. padaryta žala buvo atlyginta išmokant draudimo išmoką.

18. Kaip jau minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, bet ieškovė jų byloje neįrodinėjo ir jos byloje nenustatytos. Taigi ieškovė iš esmės neįrodinėjo atsakovo V. M. atsakomybės TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, t. y. kad atsakovas būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas konkrečias pareigas – neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų galimybę taikyti draudėjo atsakomybę nurodyto straipsnio pagrindu, priežastinio ryšio tarp pareigų pažeidimo ir kilusios žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog ieškovei pasirinkus poziciją reikšti reikalavimą atsakovui delikto pagrindu, neįrodinėjus neteisėtų atsakovo veiksmų TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio išimtinius atvejus, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, gali įgyvendinti regreso teisę į draudėją, taikymo aspektu, priežastinio ryšio tarp draudėjo pareigų pažeidimo ir kilusios žalos, t. y. ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo prasme, ieškovės reikalavimas atsakovo V. M. atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos dydžio

19. Ieškovė iš atsakovės S. K., kaip 2020-02-08 eismo įvykio kaltininkės, kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, reikalauja grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 15 726,70 Eur.

20. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad atsakovė, būdama neblaivi, 2020-02-08 vairuodama automobilį BMW 320, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mitsubishi, kuris nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį Mercedes Benz, o Mercedes Benz nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį Citroen, bei tokiu būdu apgadino šiuos automobilius. Atsakovė savo kaltę pripažino ir sutiko atlyginti ieškovei žalą. Tačiau atsakovė nesutiko su 15 726,70 Eur žalos dydžiu. Esminiai atsakovės teiginiai: 1) ieškovė po eismo įvykio visiškai nebendradarbiavo su atsakove, neįtraukė jos į žalos reguliavimo procesą, neatsakinėjo į atsakovės pretenzijas; 2) ieškovė nustatė ir priskaičiavo daugiau automobilių apgadinimų, nei buvo padaryta eismo įvykio metu; 3) nustatyta per didelės automobilių Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX rinkos kainos bei likutinės vertės, dėl ko nukentėjusiesiems buvo išmokėtos per didelės sumos; 4) nukentėjusiųjų automobiliai buvo pastatyti draudžiamoje vietoje; 5) ieškovė be pagrindo iš atsakovės nori prisiteisti sumas už nukentėjusiesiems suteiktus pakaitinius automobilius.

21. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 32 punktas).

24. Kaip minėta, civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui (nukentėjusio asmens turto draudikui), turi tinkamai vykdyti pareigą bendradarbiauti, rūpintis ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, pareikalauti patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir bendradarbiaudamas su savo draudėju siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti regreso tvarka prašomą priteisti sumą ar regresinį ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti (CK 6.249 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

25. Nors atsakovė tvirtino, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, neatsakinėjo į jos pretenzijas, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimas: ieškovė teikė atsakovei prašomą informaciją apie žalos apskaičiavimą, ranka rašytus apžiūros aktus perrašė kompiuteriu, aiškino, ką reiškia dokumentuose vartojamos frazės. Bendradarbiavimo pareiga nereiškia, kad ieškovė, manydama, jog patyrė 15 000,00 Eur žalą, ir turėdama tai pagrindžiančius įrodymus, turi pareigą sutikti su atsakovės siūloma 7 000,00 Eur ar 8 000,00 Eur suma.

26. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį draudimo išmoka yra draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Draudimo išmokos mokėjimo tvarką nustato TPVCAPDĮ 19 straipsnis, kurio 6 dalyje įtvirtinta, kad atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis numato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.

29. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020-02-08 eismo įvykio metu buvo apgadinti Mitsubishi ASX, Mercedes Benz, Citroen C4 Picasso. Žalos administravimo metu ieškovė nustatė, kad automobilio Mercedes Benz rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 4 190,00 Eur, automobilio likučių vertė – 719,00 Eur; automobilio Mitsubishi ASX rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 15 930,00 Eur, automobilio likučių vertė – 4 675,00 Eur; automobilių Mitsubishi ASX ir Mercedes Benz remontas ekonomiškai netikslingas, nes būtinos automobilio remonto išlaidos didesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki eismo įvykio, nukentėjusiems asmenims atitinkamai sumokėjo už automobilį Mercedes Benz – 3 471,00 Eur, už automobilį Mitsubishi ASX – 11 255,00 Eur; už transporto priemonės Citroen C4 Picasso remontą nukentėjusiam asmeniui buvo išmokėta 479,95 Eur. Dėl Citroen C4 Picasso remonto kaštų ginčo tarp šalių nekilo, atsakovė su nurodyta suma visiškai sutiko. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės išmokėtų draudimo išmokos dydžių už automobilius Mitsubishi ASX ir Mercedes Benz. Atsakovė teigė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo tiek automobilių vertes iki eismo įvykio, tiek jų likutines vertes, tiek remonto išlaidas, todėl prašė atlikti teismo ekspertizę.

30. 2021-12-22 Teismo ekspertizės aktu Nr. 21-209-44 teismo ekspertas M. K. nustatė, kad automobilio Mercedes Benz rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 3 927,00 Eur, likutinė automobilio vertė – 1 092,00 Eur, automobilio remonto kaina viršija 75 procentų automobilio rinkos vertės, todėl pagrįstai nuspręsta ją pripažinti sunaikinta; automobilio Mitsubishi ASX rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 14 167,00 Eur, automobilio likutinė vertė – 3 940,00 Eur, automobilio remonto kaina viršija 75 procentų automobilio rinkos vertės, todėl pagrįstai nuspręsta ją pripažinti sunaikinta.

31. Kaip minėta, ieškovė nesutiko su teismo eksperto nustatyta automobilio Mercedes Benz rinkos verte, nurodydama, kad teismo ekspertas neatsižvelgė, jog automobilis buvo atnaujintas, jam buvo uždėtas naujesnio modelio automobilio priekinis bamperis bei priekinės grotelės, o teismo ekspertas tos aplinkybės neįvertino. Didesnei automobilio rinkos vertei pagrįsti ieškovė pateikė tris palyginamuosius objektus (skelbimuose parduodamus automobilius), tačiau iš šių skelbimų niekaip nesimato, kad ieškovės nurodyti automobiliai yra kažkokiu būdu „atnaujinti“, be to, teismo ekspertas nurodė, kad ieškovė netaikė nuolaidos nuo pasiūlos kainų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė aukštesnės nei nustatė teismo ekspertas automobilio Mercedes Benz rinkos vertės, todėl vadovaujasi teismo eksperto nustatyta automobilio Mercedes Benz rinkos verte – 3 927,00 Eur.

33. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymą „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 (toliau – Įsakymas), taikant lyginamąjį metodą, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Teismo ekspertas rinkos vertę nustatinėjo, vadovaudamasis lyginamuoju metodu, palyginamieji objektai atrinkti iš UAB „Diginet Ltu“ (www.autoplius.lt) pateikiamų retrospektyvinių duomenų, buvo pasirinkti analogiški varikliai, pavarų dėžės, analogiški kėbulo tipai, visi palyginamieji objektai, suskaičiuotos korekcijos dėl gamybos/ pirmos registracijos metų skirtumų, nustatytas korekcijos koeficientas dėl ridos, patikslinta vertė suskaičiuota atitinkamo palyginamojo objekto kainos ir įtakojančių koeficientų sandauga. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto atliktais skaičiavimais. Pažymėtina, kad ieškovė, nustatydama automobilių rinkos vertes, taip pat vadovavosi lyginamuoju metodu, bet lygino užsienio portaluose esančiuose skelbimuose parduodamus automobilius. Įsakymo 63 punktas nustato, kad, kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama. Taigi, ieškovė, teigdama, kad Lietuvoje nebuvo siūloma maksimaliai panašių automobilių, negalėjo nustatinėti rinkos vertės, vadovaudamasi lyginamuoju metodu. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, jog automobilio Mitsubishi ASX rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 14 167,00 Eur.

34. Minėta, kad pagal Taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas ne tik pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo, bet ir likutinę vertę po eismo įvykio. Atsakovė nesutiko su ieškovės nustatyta automobilių Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX likučių kaina, prašė daryti ekspertizę. Dėl Ekspertizės akte nurodytų automobilių Mercedes Benz (1 092,00 Eur) ir Mitsubishi ASX (3 940,00 Eur) likutinių verčių šalys jokių prieštaravimų ar abejonių neišsakė, pakartotinių ar papildomų ekspertizių neprašė, apklausti teismo eksperto nepageidavo, todėl teismas daro išvadą, kad šalys su teismo eksperto nustatytomis vertėmis sutiko.

35. Taigi, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma ieškiniu priteisti iš atsakovės 15 726,70 Eur draudimo išmoka yra mažinama, atsižvelgiant į teismo eksperto Ekspertizės akte apskaičiuotas vertes, t. y. draudimo išmoka už automobilį Mercedes Benz mažinama iki 2 835,00 Eur (3 927,00 Eur – 1 092,00 Eur), draudimo išmoka už automobilį Mitsubishi ASX mažinama iki 10 227,00 Eur (14 167,00 Eur – 3 940,00 Eur).

38. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, liudytojų D. B., G. S. paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusieji naudojosi pakaitiniais automobiliais, o ieškovė apmokėjo pakaitinių automobilių nuomos išlaidas (190,00 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija NUO Nr. 0012530 už automobilio VW Golf SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2020-02-10 iki 2020-02-20; 2020-03-03 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200303/1 dėl 190,00 Eur mokėjimo; 240,00 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija NUO Nr. 0012531 už automobilio Škoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2020-02-11 iki 2020-02-26; 2020-03-03 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200303/1 dėl 240,00 Eur mokėjimo). Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais bei ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais turėtų išlaidų apmokėjimą, todėl atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio nukentėjusieji asmenys nebegalėjo naudotis savo automobiliais, jų padarytos išlaidos nuomojant pakaitinius automobilius buvo priverstinės, būtinos ir protingos, ieškovės reikalavimas dėl 430,00 Eur kompensacijos už pakaitinių automobilių nuomą priteisimo iš atsakovės pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

39. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 90,75 Eur suma už automobilio Mitsubishi ASX transportavimą ir saugojimą automobilių saugojimo aikštelėje. Atsakovė motyvavo tuo, kad automobilis buvo išvežtas ne po eismo įvykio, o tik po kelių dienų, kai buvo apiplėštas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės būtent ir pagrindžia ieškovės pareigą transportuoti automobilį į saugomą aikštelę, siekiant maksimaliai išsaugoti automobilio likutinę vertę po eismo įvykio, taip tuo pačiu nedidinant ir draudimo išmokos. Akivaizdu, kad šios išlaidos buvo priverstinės, būtinos ir protingos, jos įrodytos ieškovės pateiktais dokumentais (90,75 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. AUT20617 už automobilio Mitsubishi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą; 2020-04-03 mokėjimo nurodymas Nr. LTDOM20200403/1 dėl 90,75 Eur mokėjimo ), todėl priteisiamos iš atsakovės.

40. Atsakovė, be kita ko, nurodo, kad visų nukentėjusiųjų automobiliai buvo pastatyti neleistinoje vietoje, dėl ko jie turi prisiimti neigiamas pasekmes.

41. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-215-1095/2020 surinktos medžiagos, policija nėra užfiksavusi informacijos, kad eismo įvykio metu apgadinti automobiliai būtų stovėję neleistinoje vietoje, tą neigė ir liudytojai, davę parodymus nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, Panevėžio apylinkės teismo 2020-02-24 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-215-1095/2020 teismas nustatė, kad atsakovė, būdama neblaivi (nustatytas 1,22 promilių girtumas), vairuodama nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuoto automobilio ir 2020-02-08 apie 2.43 val. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovėjusį automobilį Mitsubishi (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį automobilį Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo smūgio atsitrenkė į už jo stovėjusį Citroen (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bei 127 punkte numatytą pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Panevėžio apylinkės teismo 2020-02-24 nutarimas įsiteisėjo 2020-03-17, todėl šioje byloje turi prejudicinę galią. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad prejudiciniu nutarimu yra nustatyta, kad būtent atsakovė savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio pasekoje atsirado turtinė žala, kurią atsakovė privalo atlyginti.

42. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pripažino, jog savo neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai, sutiko atlyginti padarytą žalą, neginčijo automobiliui Citroen padarytos žalos dydžio, vadovaudamasis Ekspertizės akte nustatytomis automobilių vertėmis, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės draudimo išmoką yra teisėtas, tačiau reikalaujama draudimo išmoka iš dalies neatitinka realios nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydžio, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovei priteisiant 14 062,70 Eur (479,95 Eur (už automobiliui Citroen C4 Picasso padarytą žalą) + 2 835,00 Eur (už automobiliui Mercedes Benz padarytą žalą) + 10 227,00 Eur (už automobiliui Mitsubishi ASX padarytą žalą) + 430,00 Eur (už pakaitinių automobilių nuomą) + 90,75 Eur (už automobilio Mitsubishi ASX transportavimą ir saugojimą)).

43. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu iš atsakovės priteisiamos prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14 062,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

45. Atsakovės atstovas prašė skirti ieškovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos sumokant atsakovei.

46. Remiantis CPK 95 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą), gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

48. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017+-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

49. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą ir viso proceso metu akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

50. Remiantis išdėstytu, nenustačius būtinųjų CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų, nėra pagrindo ieškovo veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo teise ir skirti jam CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta baudą, dėl ko atsakovės prašymas skirti baudą ieškovei atmestinas.

Dėl atskirosios nutarties

51. Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose taip pat prašė teismo priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms, nes ieškovė pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, nurodydama padidintą žalą.

52. CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo.

53. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai didžiąja dalimi yra patenkinti, teismui konstatavus jų pagrįstumą, teismas poreikio priimti atskirąją nutartį, ar, juo labiau, kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka, neįžvelgia. Atsakovės atstovo prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo yra grįstas išimtinai jo subjektyvia nuomone, deklaratyviais teiginiais, nepateikiant objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė, manydama, jog ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, gali pati kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

54. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovo interesus. Tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

55. Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašė išdėstyti priteistos žalos mokėjimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, jokio turto neturi, jos materialinė padėtis sunki, todėl prašė žalos mokėjimą išdėstyti penkiems metams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprieštaravo dėl žalos mokėjimo išdėstymo, priteistos sumos mokėjimą išdėsto 36 mėnesių laikotarpiui, nurodant atsakovei dengti žalą kas mėnesį mokant po 390,63 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant likusią 390,65 Eur priteistos žalos dalį, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Nagrinėjant bylą susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 354,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 108,54 Eur ieškovės patirtos vertimo išlaidos, 582,35 Eur už Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktą ekspertizę, 1 331,00 Eur už teismo eksperto M. K. ekspertizę, 500,00 Eur atsakovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 27,28 Eur valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

57. Kadangi atsakovė 2021-09-17 mokėjimu yra sumokėjusi 2 200,00 Eur avansą ekspertizių išlaidoms padengti, o faktiškai buvo panaudota tik 1 913,35 Eur, nepanaudota 286,65 Eur suma grąžinama atsakovei.

58. Ieškinį patenkinus iš dalies (89,42 proc.), ieškovei iš atsakovės priteisiamos 413,60 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 316,55 Eur žyminis mokestis, 97,05 Eur ieškovės patirtos vertimo išlaidos, valstybei – 24,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

59. Ieškinį iš dalies atmetus (10,58 proc.), atsakovei iš ieškovės priteisiamos 255,33 Eur jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 52,90 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 202,43 Eur avansas ekspertizių išlaidoms padengti (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 062,70 Eur (keturiolikos tūkstančių šešiasdešimt dviejų eurų 70 ct) žalos atlyginimą regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 062,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 413,60 Eur (keturių šimtų trylikos eurų 60 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas – ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146.

Išdėstyti priteistos 14 062,70 Eur žalos atlyginimo mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, nurodant atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dengti žalą kas mėnesį mokant po 390,63 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant likusią 390,65 Eur priteistos žalos dalį, susidariusias procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,39 Eur (dvidešimt keturių eurų 39 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 255,33 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 33 ct) patirtas bylinėjimosi išlaidas – atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 286,65 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 65 ct) avanso dalį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 17 d. „Swedbank“ AB mokėjimu Nr. 394. Grąžinimą pavesti vykdyti Panevėžio apylinkės teismo buhalterijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.