- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-352-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00636-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- S. K., V. M.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-72-1000/2022 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams S. K., V. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ prašė priteisti solidariai iš atsakovų S. K. ir V. M. 15 726,70 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas V. M. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AMA 1974159 (toliau ir Sutartis), kuria buvo apdrausta automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė.
3. Atsakovė S. K. 2020 m. vasario 8 d. apie 02.43 val. Kniaudiškių g. 63, Panevėžyje, vairavo minėtą automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,22 promilių girtumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stovėjusius automobilius Mitsubishi ASX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Citroen C4 Picasso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juos apgadino.
4. Atsakovė buvo pripažinta šio eismo įvykio kaltininke. Ieškovei Sutarties pagrindu kilo pareiga atlyginti eismo įvykiu padarytą žalą ir ji išmokėjo 15 726,70 Eur dydžio draudimo išmoką.
5. Kadangi atsakovė eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
6. Nurodė, kad atsakovui V. M. atsakomybė kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, nes jis neužtikrino, kad didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės neužvaldytų kiti – nevairuotų / nevaldytų neblaivus asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės S. K. ieškovei 14 062,70 Eur žalos atlyginimą regreso teise, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 14 062,70 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 413,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Išdėstė priteistos 14 062,70 Eur žalos atlyginimo mokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui, nurodant atsakovei dengti žalą kas mėnesį mokant po 390,63 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant likusią 390,65 Eur priteistos žalos dalį, susidariusias procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės 24,39 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 255,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovei 286,65 Eur avanso dalį.
8. Įvertinęs ieškinio reikalavimą žalos atlyginimą solidariai priteisti tiek iš eismo įvykio kaltininkės, tiek iš automobilio savininko, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ, Įstatymas) ir civilinio kodekso nuostatų kontekste, teismas pasisakė, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalavimą atsakovui reiškia delikto pagrindu, bet neįrodinėja jo netinkamų pareigų pagal Įstatymą ar draudimo sutartį vykdymo, taip pat neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp tokių pareigų pažeidimo ir kilusios žalos, todėl ieškinio reikalavimą atsakovo V. M. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą.
10. Dėl ieškiniu reikalaujamos žalos dydžio, teismas pasisakė, kad atsakovė žalos fakto neneigia, bet nesutinka su prašoma iš jos priteisti suma.
11. Argumentus dėl draudėjos nebendradarbiavimo su atsakove, kaip pagrindą mažinti prašomą priteisti žalą, teismas atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė su atsakove bendravo aktualiais klausimais dėl žalos ir konstatavo, kad bendradarbiavimo pareiga nereiškia, kad ieškovė turi pareigą sutikti su atsakovės siūloma 7 000 Eur ar 8 000 Eur suma.
12. Teismas atsižvelgęs ir į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. rugsėjo 30 d. ekspertizės akto išvadas konstatavo, kad eismo įvykio metu automobiliams Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX buvo padaryti ieškovės nurodyti apgadinimai.
13. Taip pat atsakovei teigiant, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo tiek automobilių vertes iki eismo įvykio, tiek jų likutines vertes, tiek remonto išlaidas, paskyrė teismo ekspertizę. 2021 m. gruodžio 22 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad automobilio Mercedes Benz rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 3 927 Eur, likutinė automobilio vertė – 1 092 Eur, automobilio remonto kaina viršija 75 procentų automobilio rinkos vertės, todėl pagrįstai nuspręsta ją pripažinti sunaikinta. Automobilio Mitsubishi ASX rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 14 167 Eur, automobilio likutinė vertė – 3 940 Eur, automobilio remonto kainai taip pat viršijant 75 procentų automobilio rinkos vertės, pagrįstai nuspręsta ją pripažinti sunaikinta.
14. Teismas nurodė, kad ieškovės nesutikimo su teismo eksperto nustatyta automobilio Mercedes Benz rinkos verte (3 927 Eur) argumentai nepagrįsti, nes jos pateiktų trijų tokių parduodamų automobilių skelbimų duomenys, nepagrindė aukštesnės, nei nustatė teismo ekspertas, šio turto vertės. Teismo eksperto apskaičiuotą automobilio Mitsubishi ASX rinkos vertę iki eismo įvykio - 14 167,00 Eur, teismas pripažino pagrįsta.
15. Kadangi dėl Ekspertizės akte nurodytų automobilių Mercedes Benz (1 092,00 Eur) ir Mitsubishi ASX (3 940,00 Eur) likutinių verčių šalys jokių prieštaravimų neišsakė, papildomų ekspertizių neprašė, apklausti teismo eksperto nepageidavo, teismas darė išvadą, kad šalys su teismo eksperto nustatytomis vertėmis sutiko.
16. Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas ieškovės prašoma ieškiniu priteisti iš atsakovės 15 726,70 Eur draudimo išmoką sumažino, atsižvelgęs į Ekspertizės akte apskaičiuotas vertes, t. y. draudimo išmoką už automobilį Mercedes Benz sumažino iki 2 835,00 Eur (3 927,00 Eur – 1 092,00 Eur), už automobilį Mitsubishi ASX - iki 10 227,00 Eur (14 167,00 Eur – 3 940,00 Eur).
17. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovės 430 Eur reikalavimo už pakaitinių automobilių nuomą, nepagrįstumo. Konstatavo, kad situacija, kuomet negalėtų būti atlyginami nuostoliai, atsiradę dėl su eismo įvykiu susijusios automobilio nuomos, paneigtų tiek TPVCAPDĮ, tiek Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą nukentėjusiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti dėl eismo įvykio patirtus nuostolius. Be to, byloje šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais.
18. Teismas priešingai nei tvirtino atsakovė, ieškovės prašomą priteisti 90,75 Eur sumą už automobilio Mitsubishi ASX transportavimą ir saugojimą, vertino kaip priverstines, būtinas ir protingas išlaidas, siekiant maksimaliai išsaugoti automobilio likutinę vertę po eismo įvykio ir tuo pačiu nedidinant draudimo išmokos.
19. Atsižvelgęs į administracinio nusižengimo bylos duomenis dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, bei Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. prejudicinę galią turinčiu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15-215-1095/2020, konstatuotas aplinkybes, kad būtent atsakovė savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio pasėkoje atsirado turtinė žala, teismas atmetė atsakovės argumentus dėl nukentėjusiųjų automobilių pastatymo neleistinoje vietoje.
20. Kadangi atsakovė pripažino, jog savo neteisėtais veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai, sutiko atlyginti padarytą žalą, automobiliui Citroen padarytos žalos dydžio apskritai neginčijo, teismas vadovaudamasis Ekspertizės akte nustatytomis automobilių vertėmis, sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės draudimo išmoką yra teisėtas, tačiau reikalaujama draudimo išmoka iš dalies neatitinka realios nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydžio. Todėl ieškinį tenkino iš dalies, pirmiau aptartais argumentais sumažindamas reikalaujamą sumą iki 14 062,70 Eur.
21. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas ir jį tenkino.
22. Teismas nenustatė pagrindų tenkinti atsakovės atstovo prašymo skirti ieškovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos sumokant atsakovei.
23. Atsakovės atstovo prašymą priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms, nes ieškovė pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, nurodydama padidintą žalą, teismas atmetė. Tokį prašymą vertino kaip grindžiamą išimtinai subjektyvia nuomone ir deklaratyviais teiginiais. Teismas išaiškino, kad ir pati atsakovė gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
24. Atsižvelgęs į atsakovės nurodomus argumentus dėl žalos mokėjimo išdėstymo ir į tai, kad ieškovė tam neprieštaravo, teismas priteistos sumos mokėjimą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui, nurodant atsakovei dengti žalą kas mėnesį mokant po 390,63 Eur, o paskutinįjį mėnesį sumokant likusią 390,65 Eur priteistos žalos dalį, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
25. Teismas konstatavo, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į ieškinio tenkintų (89,42 proc.) ir atmestų (10,58 proc.), reikalavimų procentinę išraišką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
26. Atsakovė S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą (iš dalies) civilinėje byloje Nr. e2-72-1000/2022 ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš ieškovės visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė neginčija tik tos sprendimo dalies, kuria teismas ieškinio dalį atmetė ir kuria nusprendė įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti atsakovei 286,65 Eur avanso dalį.
Šalies argumentai
28. Apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesines ir materialines teisės normas, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
29. Atsiliepime į ieškinį ji buvo išreiškusi nuomonę, jog eismo įvykio metu dėl jos kaltės padarytą žalą tikslinga vertinti 7 059,95 Eur bei sutiko šią sumą dalimis išmokėti per 5 metus. Apeliaciniame skunde atkartojami atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti nesutikimo su reikalaujamos žalos dydžiu, argumentai. Apeliantės įsitikinimu, teismas ieškiniu reikalaujamą iš apeliantės sumą galėjo sumažinti 5 000 - 8 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
30. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai jos atžvilgiu, ignoravo prašymus dalyvauti sugadintų transporto priemonių apžiūrose, telefonu neteikė informacijos apie žalos bylą ir jos eigą, neįvardijo atsakingo, už žalos nustatymo bylą, asmens. Be to, ieškovė vilkino pateikti žalos apskaičiavimo medžiagą, neteikė oficialaus atsakymo į atsakovės siūlymą dėl žalos atlyginimo, nutraukė vienašališkai derybas ir baigiantis ieškinio pateikimo senaties terminui su ieškiniu kreipėsi į teismą, užkertant kelią taikiai išspręsti ginčą.
31. Apeliantė išsako kritines pastabas eksperto M. K. 2021 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akte Nr. 21-209-44 suformuotoms išvadoms. Nurodo, kad ieškovės į bylą pateikta žalos apskaičiavimo medžiaga nėra laikytina patikimu įrodymu.
32. Teigia, kad per elektroninių paslaugų portalą (toliau ir EPP) 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos 2021 m. lapkričio 4 d. eksperto dr. V. M. (UAB „Impulsana”) išvadą su priedais. Ekspertas M. K. savo 2021 m. gruodžio 22 d. išvadoje rėmėsi į bylą 2021 m. lapkričio 5 d. įkelta papildoma eismo eksperto dr. V. M. išvada pabrėždamas, jog ne visi Draudiko (ieškovės) nustatyti automobilių pažeidimai susiję su aptariamu eismo įvykiu. Tačiau 2022 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, teismas pareiškė, kad šie dokumentai nėra prijungti prie bylos.
33. Mano, kad vertinant žalos apimtis teismas nepagrįstai atmetė Mitsubishi oficialaus atstovo UAB „Inchcape motors” bei eismo įvykio eksperto dr. V. M. pateiktas išvadas.
Šalies argumentai
34. Apeliantė teigia, kad teismo išvada, jog eismo įvykio metu automobiliams Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX buvo padaryti ieškovės nurodyti apgadinimai yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
35. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįvertino automobilio Mitsubishi ASX savininkų (valdytojų) galimą nepagrįstą praturtėjimą pardavus automobilį po draudimo išmokos gavimo ne už ieškovės nustatytą 4 675 Eur likutinę vertę, o už 8 000 Eur ar kiek mažesnę sumą. Mano, kad teismui nenustačius ir neįvertinus automobilių Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX pardavimo kainų, nebuvo galima nustatyti realią automobilių savininkams padarytą žalą.
36. Nesutinka su teismo išvada priteisti iš ieškovei 430 Eur už pakaitinių automobilių nuomą, nes ieškovė nepagrindė tokių išlaidų būtinumo, bei nepaneigė abejonių ar tokia paslauga nukentėjusiems apskritai buvo suteikta. Pabrėžia, kad nesant reglamentuotos tvarkos dėl pakaitinių automobilių suteikimo, draudikas gali tuo piktnaudžiauti. Teigia, jog neatmetama tikimybė, kad ieškovė apmokėjo savo partnerio „Autocom“ sąskaitas nukentėjusiems asmenims net nesinaudojus tais automobiliais.
37. Mano, kad teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė neteisingai ir nėra aišku kaip buvo nustatytos tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos.
38. Teismas nepagrįstai priteistos sumos mokėjimą išdėstė ne atsakovės prašomam 60 mėnesių laikotarpiui, o tik 36 mėnesių laikotarpiui. Mokėjimą išdėsčius atsakovės prašomu laikotarpiu liktų daugiau lėšų jos šeimos pragyvenimui.
Šalies argumentai
39. Atsakovas V. M. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovės S. K. apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
40. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
41. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė ignoravo atsakovės prašymus dalyvauti sugadintų transporto priemonių apžiūrose. Jokių įrodymų, kad apeliantė kreipėsi į ieškovę su tokiais prašymais nepateikta, o teisės aktai tokios pareigos draudikui nenumato.
42. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas 2021 m. lapkričio 9 d. rezoliucija atsisakė priimti jos pateiktus rašytinius įrodymus, todėl ji klaidingai teigia, kad ekspertas M. K., atlikęs kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę rėmėsi jais savo išvadoje.
43. Ieškovei nustačius, kad automobilio Mitsubishi remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės, buvo atsižvelgta į teisinį reguliavimą šiuo klausimu ir laikyta, jog automobilio remontas ekonomiškai netikslingas. Kas patvirtinta ir teismo eksperto M. K. ekspertizės akte. Tokiu atveju, draudimo išmokos dydis buvo nustatomas iš automobilio Mitsubishi rinkos vertės iki sunaikinimo atėmus transporto priemonės likučių vertę po eismo įvykio. Analogiška situacija buvo ir su automobiliu Mercedes Benz.
44. Pažymi, kad apeliantės prašymai apklausti G. S. ir kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl pirkimo-pardavimo duomenų gavimo buvo grindžiami spėjimais, kad nukentėję asmenys automobilius Mercedes-Benz ir Mitsubshi) galimai pardavė žymiai brangiau, nei kad draudikė paskaičiavo minėtų automobilių liekanų vertė. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo, todėl duomenys už kokią kainą minimus automobilius neva pardavė jų savininkai (nukentėję asmenys) nėra reikšmingi, ir teismas prašymų išreikalauti papildomus duomenis netenkino pagrįstai.
45. Nurodo, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki draudžiamojo eismo įvykio buvusią padėtį. Todėl draudikas, be kita ko, turi kompensuoti pagrįstus nuostolius, susijusius su negalėjimu naudotis transporto priemone. Ieškovė apmokėjo išlaidas už pakaitinių transporto priemonių nuomą pagal UAB „Autocom LT“ PVM sąskaitas faktūras. Priešingai nei teigia apeliantė, liudytojai patvirtino, jog nukentėjusieji naudojosi pakaitiniais automobiliais, todėl šios išlaidos priteistos pagrįstai.
46. Nurodo, kad teismas teisingai paskirstė šalims bylinėjimo išlaidas nustatydamas, jog ieškinys tenkintas 89,42 proc. ir atitinkamai atmestas – 10,58 proc.
47. Mano, kad teismas pagrįstai priteistos sumos mokėjimą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui, o ne apeliantės prašomam 60 mėn. laikotarpiui, nes sprendžiant šį klausimą privalu išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
49. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią dėl automobilių apgadinimo eismo įvykio metu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 8 d. apie 2.43 val. Kniaudiškių g. 63, Panevėžio m., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen C4 Picasso (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja - atsakovė S. K., kuri vairavo būdama neblaivi. Eismo įvykio metu automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Compensa Vienna Insurance Group“ įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal 2020 m. sausio 9 d. sutartį Nr. AMA 1974159 (draudėjas V. M., draudimo liudijimo Nr. LT/AMA 6180106). Ieškovė, kaip draudikas, buvo informuota apie eismo įvykį, todėl atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo nukentėjusiems asmenims 15 726,70 Eur draudimo išmoką, kurią sudarė: 3 471,00 Eur už transporto priemonės Mercedes Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę; 190 Eur už pakaitinės transporto priemonės nuomą (190 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija NUO Nr. 0012530 už automobilio VW Golf SW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 20 d.); 479,95 Eur už transporto priemonės Citroen C4 Picasso (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą; 11 255 Eur už transporto priemonės Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinę vertę; 240 Eur už pakaitinės transporto priemonės nuomą (240 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija NUO Nr. 0012531 už automobilio Škoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 26 d.); 90,75 Eur už transporto priemonės Mitsubishi ASX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir saugojimą.
51. Apeliantė sutinka, kad dėl jos kaltės buvo padaryta žala, tačiau nesutinka su priteistu žalos dydžiu bei mano, jog teismas galėjo sumažinti žalą 5 000 – 8 000 Eur suma. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, nes ignoravo jos prašymus dalyvauti sugadintų transporto priemonių apžiūrose, nesuteikė jokios informacijos apie žalos bylą ir jos eigą.
52. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, nustatinėjant eismo įvykio metu padarytą žalą, tarp šalių vyko susirašinėjimas: ieškovė teikė atsakovei prašomą informaciją apie žalos apskaičiavimą, ranka rašytus apžiūros aktus perrašė kompiuteriu, aiškino, ką reiškia dokumentuose vartojamos frazės. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė vykdė bendradarbiavimo pareigą. Ta aplinkybė, jog ieškovė nesutiko su atsakovės siūloma žalos atlyginimo suma, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė nebendradarbiavo.
53. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė prieš kreipiantis į teismą, kreipėsi į apeliantę dėl žalos atlyginimo, taip pat suteikė jai prašomą informaciją, dokumentus bei atsakinėjo į pateiktus klausimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Nors apeliantė ir nurodo, kad ieškovė ignoravo jos prašymus dalyvauti sugadintų transporto priemonių apžiūrose, tačiau teisės aktai nenumato ieškovei pareigos leisti dalyvauti suinteresuotiems asmenims, nustatinėjant nuostolių dydį.
54. Apeliantė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 5 d. per EPP sistemą pateikė prašymą priimti naujus įrodymus, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d. eksperto dr. V. M. išvadą su priedais. Teigia, kad minėti įrodymai buvo priimti, jais rėmėsi teismo ekspertas M. K. savo išvadoje, o vėliau paaiškėjo, jog minėtus rašytinius įrodymus buvo atsisakyta prijungti. Mano, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus ir šių įrodymų nevertinimas turėjo įtakos skundžiamam sprendimui.
55. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Iš LITEKO informacinės sistemos matyti, kad per EPP sistemą 2021 m. lapkričio 5 d. buvo gautas apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo. Tuo metu civilinė byla teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi buvo sustabdyta iki tol kol bus atliktos paskirtos eismo įvykio ir kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės. 2021 m. spalio 11 d. ekspertui M. K. buvo išsiųsta teismo nutartis dėl kilnojamojo turto ekspertizės atlikimo bei ekspertizės aktas. Nors apeliantė 2021 m. lapkričio 5 d. ir pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus bei juos išsiųsti ekspertui M. K., tačiau teismas 2021 m. lapkričio 9 d. rezoliucija atsisakė priimti apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus. Duomenų, kad šie pateikti įrodymai buvo išsiųsti ekspertui byloje nėra pateikta. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog teismas šiuos įrodymus priėmė į bylą bei juos nusiuntė ekspertui M. K..
56. Pažymėtina, kad ekspertas M. K. atlikdamas automobilių Mercedes Benz ir Mitsubishi ASX vertės nustatymą eismo įvykio metu, atsižvelgė į 2021 m. lapkričio 4 d. eksperto dr. V. M. išvadą bei pateikė atitinkamai savo išsamius skaičiavimus. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas žalos dydžio klausimą atsižvelgė būtent į eksperto M. K. padarytas išvadas dėl automobilių verčių nustatymus bei rėmėsi 2021 m. gruodžio 22 d. Teismo ekspertizės aktu Nr. 21-209-44. Taigi, kaip matyti, apeliantės pateikti įrodymai vis dėl to buvo įvertinti ir atitinkamai buvo sumažinta automobilių vertė eismo įvykio metu bei žalos dydis.
57. Apeliantė nurodo, kad prašė teismo iškviesti ir apklausti G. S., kuri tvarkė automobilio Mitsubishi pardavimo dokumentus, taip pat kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl pirkimo -pardavimo duomenų gavimo, tačiau teismas nepagrįstai šiuos apeliantės prašymus atmetė.
58. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Civiliniu kodeksu, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų šiose Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 14 punktą žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.
59. Tiek teismo ekspertas M. K. 2021 m. gruodžio 22 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 21-209-44, tiek žalos administravimo metu ieškovė nustatė, kad automobilių Mitsubishi ir Mercedes Benz remonto kaina viršijo 75 proc. automobilio rinkos vertės, todėl buvo laikyta, jog šių transporto priemonių remontas ekonomiškai netikslingas, draudimo išmokos dydis buvo nustatomas iš minėtų automobilių rinkos vertės iki sunaikinimo atėmus transporto priemonės likučių vertę po eismo įvykio. Kas visiškai atitiko 58 p. nurodytą teisinį reglamentavimą.
60. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės prašymą apklausti G. S. bei kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl pirkimo -pardavimo duomenų gavimo, tikslu nustatyti už kiek buvo parduoti automobiliai, kadangi byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių dydžio (klausimas, kaip minėta, išspręstas pagal teisės aktų reikalavimus) ir duomenys, už kokią kainą minimas automobilių liekanas pardavė jų savininkai (nukentėję asmenys) neturi teisinės reikšmės.
61. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovės naudai 430 Eur už pakaitinių automobilių nuomą, nes nebuvo pagrįstas šių išlaidų būtinumas. Nurodo, kad teismas nepanaikino abejonių, kad pakaitiniai automobiliai nukentėjusiesiems apskritai buvo suteikti.
62. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
63. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui moka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.
64. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad asmeniui atlygintini turtiniai praradimai pasireiškia kaip nuostoliai, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo patirti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
65. Kai ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, nagrinėjant ginčą taikytina bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, nagrinėjamam klausimui aktualią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ir įvertino aplinkybes, susijusias su pakaitinių automobilių nuomos poreikiu ir nuomos laiku, ir pagrįstai sprendė, jog šios išlaidos gali būti priteisiamos.
67. Priešingai negu teigia apeliantė, 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio metu liudytojas D. B. aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog po eismo įvykio naudojosi pakaitiniu automobiliu, kuris buvo būtinas jo šeimai. Nors liudytojas G. S. ir neatsimena visų detalių, tačiau vis dėlto patvirtino, jog G. S. naudojosi pakaitiniu automobiliu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl pakaitinių automobilių (ne)būtinumo/(ne)suteikimo konstatuodamas, kad po eismo įvykio nukentėjusieji asmenys nebegalėjo naudotis savo automobiliais, jų padarytos išlaidos nuomojant pakaitinius automobilius buvo priverstinės, būtinos ir protingos, dėl ko ieškovės reikalavimą dėl 430 Eur kompensacijos už pakaitinių automobilių nuomą priteisimo iš atsakovės pripažino pagrįstu.
68. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, t. y. neteisingai nustatė patenkinto ieškinio proporciją. Nurodo, kad ginčijo ieškinį 8 666,75 Eur ribose, dėl ko teismui ieškinį atmetus 1 664 Eur dalyje, ir tenkinus ieškinį 7 002,75 Eur sumoje, iš dalies patenkinta ieškinio proporcija – 80,80 proc., o iš dalies atmesto ieškinio proporcija – 19,20 proc.
69. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Ieškinio suma yra 15 726,70 Eur, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 14 062,70 Eur išmokėtos draudimo išmokos. Taigi kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra patenkintas 89,42 proc. ir atitinkamai ieškinys atmestas – 10,58 proc. Ta aplinkybė, kad ieškovė iš dalies sutiko su ieškinio suma, nereiškia, jog ieškinio suma buvo sumažinta.
70. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteistos sumos mokėjimą išdėstė tik 36 mėn. laikotarpiui, nors buvo prašoma išdėstyti 5 metų laikotarpiui, nes jai papildomos išlaidos šeimai yra reikšmingos.
71. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė teismui dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).
72. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Todėl nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taip pat pažymėtina, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo atsakovui, o ieškovas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
73. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad negalėtų teismo sprendimą įvykdyti per 36 mėn. laikotarpį, taip pat nepateikė įrodymų, kad jos turtinė padėtis būtų ypač sunki. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprieštaravo dėl žalos mokėjimo išdėstymo, pagrįstai priteistos sumos mokėjimą išdėstė 36 mėnesių laikotarpiui. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė pageidauja sprendimo vykdymą išdėstyti 5 metų laikotarpiui, nesudaro pagrindo tokį prašymą tenkinti.
74. Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pasisakyti nėra pagrindo, kadangi laiko, jog jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
75. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.