Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Belam LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl atsakovės viešųjų pirkimų komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo nagrinėjimo ribųPriimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti dalį ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų, konstatavęs, jog jie yra tapatūs Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 pareikšto ieškinio reikalavimams. Apeliaciniame skunde ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, jog jos ieškinys turėjo būti nagrinėjamas pilna apimtimi dėl to kad: 1) Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje bei šioje civilinėje byloje pareikšti ieškiniai nėra tapatūs nei savo dalyku, nei faktiniu pagrindu; 2) bylų faktinių aplinkybių panašumai negali būti pagrindas pripažinti ieškinius tapačiais; 3) net ir nustatęs ieškinių tapatumą teismas nenutraukė bylos bet išnagrinėjo ją iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).Kasacinis teismas yra suformulavęs išsamią praktiką CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013) ir suformulavęs tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-4419-590/2016 buvo nutraukta ieškovei UAB „Belam LT“ atsisakius nuo ieškinio ir Vilniaus apygardos teismui šį atsisakymą patvirtinus 2016-05-03 nutartimi. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-06-22 priėmus nutartį, kuria ieškovės UAB „Belam LT“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 nutarties paliktas nepakeistas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo reikėtų nustatyti, ar ieškovė ir atsakovė yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 ir šioje civilinėje byloje šalimis yra tie patys asmenys. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas plačiau apie šią aplinkybę nepasisako ir laiko ją įrodyta. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str.1 d. 2 p.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dalis šioje byloje ieškovės pateikto ieškinio faktinio pagrindo (atsakovė netinkamai taikė pirkimo sąlygose nurodytas techninio balo skaičiavimo formules, skaičiuodama techninį balą padarė akivaizdžių matematinių klaidų, skaičiuodama techninį balą vadovavosi klaidingais duomenimis) yra tapati civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 nagrinėto ieškinio faktiniam pagrindui. Tuo tarpu po pirmojo ieškinio pareiškimo atsiradusios faktines aplinkybes (tiekėjų balų perskaičiavimo teisėtumas) jau nebelaikytinos tapačiomis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nagrinėjamos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovės veiksmų, perskaičiuojant techninius balus po tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pašalinimo, teisėtumas ir pagrįstumas, kitos ieškovės nurodytos aplinkybes, tapačios ieškinio pagrindui civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016, negali būti pakartotinai nagrinėjamos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).Nagrinėjamu atveju teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 pareikšdama ieškinį teismo prašė panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Belam LT“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymą, apie kurį tiekėja buvo informuota 2016-03-02 raštu Nr. (11.7)2-1086, bei panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti UAB „Belam LT“ pretenziją, apie kurį tiekėja buvo informuota 2016-03-25 raštu Nr. (11.7)2-1710. Tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė teismo prašo panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Belam LT“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymą, apie kurį ieškovė buvo informuota 2016-05-03 raštu Nr. (11.7)2-3289, ir panaikinti atsakovės sprendimą atmesti UAB „Belam LT“ pretenziją, apie kurį ieškovė buvo informuota 2016-05-25 raštu Nr. (11.7)2-3289. Ir nors sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, jog formaliai šiais ieškiniais yra ginčijami skirtingi atsakovės sprendimai viešajame pirkime, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą ieškinio dalyko tapatumo vertinimo taisyklę, pažymėtina, jog lingvistinė reikalavimo formuluotė negali būti suabsoliutinama. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei palyginus aptariamų ieškinių turinį matyti ir konstatuotina, jog jais abejais ieškovė iš esmės ginčija ne perkančiosios organizacijos sprendimus nustatyti dalyviams tenkantį techninį balą ir to pasėkoje pašalinti ieškovę iš viešojo pirkimo, bet procedūrų (veiksmų), kurios yra techninio balo apskaičiavimo pagrindas, teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šiuo ieškiniu ginčijamas atsakovės sprendimas pakartotinai atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Belam LT“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymą pirkime buvo priimtas atlikus matematinį tiekėjų techninių balų perskaičiavimą, po to, kai iš pirkimo buvo pašalintas tiekėjas, kurio duomenimis buvo remiamasi apskaičiuojant kitų tiekėjų balus. Tuo tarpu pirkime atliktų bandymų rezultatai apskaičiuojant tiekėjams tenkantį T1 balą (P11 ir P12 balus) bei projekto vykdymo programai ir veiksmų plano vykdymo programai suteiktas T2 balas pakartotinai prieš priimant ginčijamą sprendimą nebuvo perskaičiuojami. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog aukščiau aptarti ieškovės ieškinyje pateikti reikalavimai dėl procedūrų (veiksmų) pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyti tapačiais bei atsisakyta juos nagrinėti ir vertinti. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmasis perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime yra negaliojantis, kadangi buvo panaikintas 2016-05-03 atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdyje, ir dėl to pakartotinis sprendimas turi būti nagrinėjamas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiuo apeliantės argumentu negali sutikti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016-05-03 vykusiame atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdyje buvo nutarta panaikinti tik pasiūlymų A dalies „Techninė informacija“ vertinimą, t. y. konkretiems teikėjams apskaičiuotą T balą, tačiau ne atliktų bandymų rezultatus ar projektų vykdymo programos vertinimo rezultatus, kuriuos ieškovė prašo teismo pakartotinai vertinti. Skunde ieškovė taip pat nurodo, jog jos teisę kreiptis į teismą dėl perkančiosios organizacijos pakartotinai atlikto techninio balo apskaičiavimo patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas jos atskirąjį skundą. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės interpretacija taip pat nesutinka, kadangi, kaip jau aptarta aukščiau, ieškovė tame pačiame ieškinyje ginčija net tik T balo perskaičiavimą, tačiau ir bandymų bei programos vertinimo rezultatus. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą, išvadą apie ieškovės galimybę pakartotinai kreiptis į teismą padarė iš bendrų jam žinomų aplinkybių, t. y. faktų, jog toje byloje skųstas sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, tačiau teismas aptariamoje nutartyje nevertino ir neturėjo galimybės įvertinti kokio pobūdžio bei apimties ieškinį ieškovė teismui pateiks ateityje. Apeliantė taip pat nurodo, jog civilinė byla Nr. e2-4419-590/2016 buvo užbaigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės ir dėl to negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti tam tikrus ieškinio reikalavimus. Pažymėtina, jog aplinkybė, kai byla išnagrinėjama ieškovei atsisakius nuo ieškinio ir teismui tokį atsisakymą patvirtinus, taip pat yra pagrindas taikyti CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą taisyklę, pakartotinai ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra galimas. Dėl šios priežasties ką tik aptartas apeliantės argumentas taip pat yra atmetamas. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovei atsisakius nuo ieškinio Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 ir teismui tokį ieškinį patvirtintus, remiantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi bei 294 straipsnio 2 dalimi, kreiptis į teismą dėl tų pačių reikalavimų yra negalima. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ne tapačios ir šioje byloje nagrinėtinos ieškovės nurodytos aplinkybės bei reikalavimai yra tik 2016-05-03 atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdyje atliktas tiekėjų techninių balų perskaičiavimas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo bus pasisakyta toliau šioje nutartyje.

Dėl teismo sprendimo nenagrinėti dalies ieškovės pareikštų reikalavimų įforminimo Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame sprendime nėra aiškiai nurodyta kokiu pagrindu teismas atsisakė nagrinėti dalį ieškinio reikalavimų, be to, atsisakęs nagrinėti dalį reikalavimų teismas visgi išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo veiksmų, perskaičiuojant techninius balus po tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pašalinimo, teisėtumas ir pagrįstumas, kitos ieškovės nurodytos aplinkybes, tapačios ieškinio pagrindui civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016, negali būti pakartotinai nagrinėjamos. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo pasisakydamas dėl ginčo nagrinėjimo ribų, teismas konstatavo, jog dalis ieškovės ieškinyje pateiktų reikalavimų yra identiški prieš tai teismui pateiktame ieškinyje išdėstytiems reikalavimams, ir sprendė, jog tai sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti. Ir nors teismas iš esmės tokio savo sprendimo neargumentavo konkrečiomis teisės normomis, iš sprendimo motyvacinėje dalyje pateiktų argumentų ir išvadų yra akivaizdu, jog aptartoje dalyje byla buvo nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu – kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą. Tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė ieškinį atmetantis, kas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, laikytina apsirikimu ir gali būti ištaisyta patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, kad byla dalyje dėl viešojo pirkimo metu atliktų bandymų rezultatų ir jų vertinimo, projekto vykdymo programos ir veiksmų plano vykdymo programos vertinimo bei techninio balo apskaičiavimo formulių naudojimo nutraukiama.

Dėl ieškovės pasiūlymo A daliai skirtų balų perskaičiavimoIeškovė ieškinyje ginčijo 2016-05-03 vykusiame atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdyje priimtą sprendimą perskaičiuoti tiekėjams suteiktus techninius balus (T) bei atmesti ieškovės pasiūlymą kaip nesurinkusį minimalaus pereinamojo balo. Nurodė, jog buvo klaidingai apskaičiuoti ieškovei skirti T1 ir T2 balai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios nutarties 21-34 punktuose konstatuotas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti šiuos apeliantės argumentus. Tuo tarpu pats balų perskaičiavimas vykdytas remiantis pirkimo dokumentais laikytinas pagrįstu, pašalinus iš pirkimo dalyvį, kurio pirkimo metu nustatytų parametrų reikšmės buvo geriausios ir su jomis buvo lyginamos kitų dalyvių parametrų reikšmės. Perskaičiavimo metu likusių tiekėjų pasiūlymai buvo lyginami su tiekėjo UAB „Mitnija“ ir jo partnerių pasiūlymo maksimaliais techniniais balais. Atsakovės pateikti 2016-05-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 6-359 ir supaprastinto atviro konkurso „Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas“, pirkimo Nr. 150620, bendro pasiūlymų vertinimo ir techninio ekonominio naudingumo balų (kriterijus T) perskaičiavimo lentelė patvirtina, kad po tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pašalinimo iš pirkimo buvo atliktas tik pasiūlymams suteiktų techninių balų perskaičiavimas. Todėl, atmetus aukščiau aptartus apeliantės argumentus ir iš esmės jai neginčijant pačio perskaičiavimo teisėtumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo pateiktiems argumentams, dėl šios ieškinio dalies apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl pirkimo sąlygų 53.9 punktoApeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog ieškovė praleido terminą ginčyti pirkimo sąlygų 53.9 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta, jog perkančioji organizacija atmeta tiekėjų, kurių pasiūlymai nesurenka pereinamojo techninio balo, pasiūlymus. Nurodo, jog atsakovė priėmė ir išnagrinėjo ieškovės pretenziją dėl šio argumento, kas reiškia, jog ji atnaujino terminą pretenzijai šiuo pagrindu paduoti. Be to, ir pats teismas šį reikalavimą išnagrinėjo. Kaip matyti iš byloje esančio perkančiosios organizacijos 2016-03-25 atsakymo į pirmąją ieškovės pretenziją, atsakovė jau jame nurodė senaties termino dėl pirkimo sąlygų 53.9 punkto taikymo neatnaujinanti ir jo plačiau nenagrinėjanti. Ieškovei pateikus atsakovei ieš esmės analogišką antrąją pretenziją, perkančioji organizacija 2016-05-25 atsakyme taip pat iš esmės aptariamo ieškovės argumento nenagrinėjo, pasisakydama apie tuos pačius pretenzijų nagrinėjimo terminus. Pretenzijose išsamiai nagrinėti buvo kiti ieškovės pareikšti reikalavimai, bet ne reikalavimas dėl pirkimo sąlygų 53.9 punkto teisėtumo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo konstatuota išvada, jog, perkančioji organizacija šio argumento savo pretenzijose nenagrinėjo ir tokiu būdu termino pretenzijai pareikšti neatnaujino. Vien ta aplinkybė, jog atsakymo į pretenziją pabaigoje atsakovė nurodė pretenziją atmetanti, tačiau nepabrėžė, jog dalis pretenzijos yra nenagrinėtina dėl praleisto senaties termino, aukščiau pateiktos išvados nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo veiksmai nagrinėjant šią ieškinio dalį taip pat laikytini pagrįstais, kadangi, nors teismas ir išsamiau aptarė šį ieškovės reikalavimą, tačiau aiškiai sprendime nurodė, jog jis nenagrinėjamas praleidus terminą pretenzijai paduoti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųIeškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nebuvo aktyvus, nenagrinėjo pagrindinių ieškinio argumentų ir dėl jų plačiau nepasisakė, taip pat be jokio pagrindo atsisakė nagrinėti bylai reikšmingus įrodymus – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, viešojo pirkimo komisijos protokolą ir suvestinius duomenis apie bandymų rezultatus. Apeliacinis teismas ir su šiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai vertimo abiejų ginčo šalių pateiktus argumentus bei įrodymus, juos išsamiai ištyrė ir priėmė motyvuotą teismo sprendimą. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą nėra pagrindas teigti, jog teismas pažeidė pareigą būti aktyviu ar pareigą ginti viešąjį interesą. Ieškovės taip vadinami esminiai argumentai pirmosios instancijos teismo buvo nenagrinėti dėl aukščiau šioje nutartyje jau aptartų aplinkybių – fakto, jog dalis ieškovės pareikštų reikalavimų jau buvo nagrinėti teisme ir negali būti pakartotinai vertinami.Ieškovės argumentai dėl teismo atsisakymo nagrinėti tam tikrus įrodymus taip pat nėra pagrįsti. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, bei prie 2016-05-03 vykusio viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo pridėta balų perskaičiavimo lentele ieškovė įrodinėjo, jog perkančioji organizacija klaidingai vertino ieškovės įrangos bandymo rezultatus, tačiau teismas šiuos rezultatus sprendime apskritai atsisakė vertinti. Dėl šios priežasties laikytina, jog teismas pagrįstai šių įrodymų iš esmės nenagrinėjo.

Dėl procesinės bylos baigtiesEsant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo pirkimo procedūras, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog egzistuojant nutarties 36 ir 37 punktuose konstatuotoms aplinkybėms, yra pagrindas teismo sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, jog byla dalyje dėl viešojo pirkimo metu atliktų bandymų rezultatų ir jų vertinimo, projekto vykdymo programos ir veiksmų plano vykdymo programos vertinimo bei techninio balo apskaičiavimo formulių naudojimo nutraukiama, o kitoje dalyje ieškinys atmetamas. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 740,52 Eur, kurias patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios (2016-09-23), priteisiami iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant:

„Bylą dalyje dėl viešojo pirkimo „Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas“, pirkimo Nr. 150620, metu atliktų bandymų rezultatų ir jų vertinimo, projekto vykdymo programos ir veiksmų plano vykdymo programos vertinimo bei techninio balo apskaičiavimo formulių naudojimo nutraukti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belam LT“ (j. a. k. 110723520) atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (j. a. k. 188710638) 740,52 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.