Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Belam LT“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2014-04-25 atsakovas centrinėje Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė supaprastinto atviro konkurso būdu organizuojamą viešąjį pirkimą „Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas“; pirkimo Nr. 150620. Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų; Pirkimo sąlygų 53 p. numatyta pasiūlymų vertinimo tvarka. Pasiūlymas turėjo būti sudarytas iš dviejų dalių: A dalis – techninis pasiūlymas, pateikiamas pagal A pasiūlymo formą, ir B dalis - finansinis pasiūlymas, pateikimas pagal perkančiosios organizacijos nustatytą B dalies pasiūlymo formą.

2014-07-30 ieškovas kartu su jungtinės veiklos partneriu (UAB LEMMINKAINEN LIETUVA) pateikė pasiūlymą Pirkimui.

2016-03-02 raštu Nr. (11.7)2-1085 atsakovas informavo ieškovą, kad ekspertams įvertinus tiekėjų pasiūlymus A dalyse „Techninė informacija“ pateiktus techninius rodiklius, komisija patvirtino tiekėjams skirtus techninius ekonominio naudingumo balus. Ieškovui buvo skirtas 27,260 dydžio techninį balą (T); kiti tiekėjai surinko nuo 41,133 iki 45,056 balo. Kadangi ieškovui skirtas balas buvo mažesnis nei pereinamasis balas (30), atsakovas atmetė ieškovo pasiūlymą Pirkimo sąlygų 53.9 punkto pagrindu.

2016-04-08 ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2016-03-02 atsakovo sprendimo panaikinimo; buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4419-590/2016.

2016-04-27 ieškovas atsisakė nuo ieškinio, kadangi įsitikino, jog net patenkinus ieškinį ir ieškovui surinkus daugiau balų, jis vis tiek pirkimo nelaimėtų.

2016-05-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas, civilinė byla nutraukta; nutartis įsiteisėjo 2016-06-22.

2016-05-03 atsakovas, pašalinęs iš pirkimo vieną iš tiekėjų (AB „Panevėžio keliai“ su jungtinės veiklos partneriais), iš naujo vertino tiekėjų pasiūlymų technines dalis ir skyrė naujus techninius balus. Atsakovas informavo ieškovą, kad skyrė jam 29,472 balą ir pakartotinai atmetė jo pasiūlymą.

2016-05-17 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl 2016-05-03 atsakovo sprendimo; nurodė, kad jo pasiūlymo techninė dalis yra įvertinta neteisingai, padaryta ir skaičiavimo klaidų; ieškovo vertinimu, jam turėjo būti skirta mažiausia 36,112 balo.

2016-05-25 atsakovas atmetė ieškovo pretenziją; atsakovas detaliai ieškovo argumentų nenagrinėjo motyvuodamas, kad atliko tik matematinį balų perskaičiavimą, kuris neturėjo įtakos ieškovo interesams.

2016-06-09 ieškovas kreipėsi su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės UAB „Belam LT“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymą, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2016-05-03 raštu Nr. (11.7)2-3289; panaikinti atsakovo sprendimą atmesti UAB „Belam LT“ pretenziją, apie kurį ieškovas buvo informuotas 2016-05-25 raštu Nr. (11.7)2-3289.

Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos (atsakovo) 2016-05-03 sprendimo perskaičiuoti ieškovo pasiūlymo A daliai skirtus techninius balus (29,472 balą) ir atmesti ieškovo pasiūlymą Pirkimo sąlygų 53.9 p. pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir ginčo nagrinėjimo ribų.

Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nagrinėjamu atveju šalys tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.). Dėl ginčo nagrinėjimo ribų tarp šalių vyksta ginčas – ieškovas teigia, kad nagrinėjimo dalyku turi būti visą pasiūlymo techninės dalies vertinimo procedūrą, nuo stebėjimo sistemos bandymo rezultatų ir jų vertinimo iki balų skaičiaus perskaičiavimo; atsakovo manymu, kadangi ieškovas atsisakė nuo ieškinio dėl pirmo 2016-03-02 atsakovo sprendimo dėl techninių balų skyrimo, jo atsisakymas buvo priimtas ir civilinė byla nutraukta, ginčo dalyku gali būti tik balų perskaičiavimas, atliktas dėl to, kad iš Pirkimo buvo pašalintas vienas iš tiekėjų (AB „Panevėžio keliai“ su jungtinės veiklos partneriais); bandymo rezultatai ir jų vertinimas, projekto vykdymo programos ir veiksmų plano vykdymo programos vertinimas ir pan. negali būti nagrinėjimo dalyku, nes šių aplinkybių pagrindu ieškovas ginčijo 2016-03-02 sprendimą.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.) Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutraukus bylą CPK 293 straipsnyje numatytais pagrindais, pripažįstama, kad subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012). Pakartotinas tapataus ginčo nagrinėjimas teisme prieštarauja veiksmingos teisminės gynybos principui, pažeidžia proceso dalyvių teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012 , kt.). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais; jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs.

Nagrinėjamu atveju ieškovas jau buvo pareiškęs reikalavimą dėl perkančiosios organizacijos 2016-03-02 sprendimo suteikti ieškovo pasiūlymo A daliai techninius balus, bei, nustačius kad ieškovo pasiūlymo A dalis nesurinko 30 techninių balų, atmesti ieškovo pasiūlymą. Teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 ieškinio turinį, sprendžia, kad ieškinys buvo grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir dalis ieškinio pagrindo nagrinėjamoje byloje (atsakovas netinkamai taikė Pirkimo sąlygose nurodytas techninio balo skaičiavimo formules, skaičiuodamas techninį balą padarė akivaizdžių matematinių klaidų, skaičiuodamas techninį balą vadovavosi klaidingais duomenimis, skaičiuodamas balus, privalėjo atmesti tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų). Civilinė byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2016-05-03 ieškovui atsisakius nuo ieškinio; nutartis įsiteisėjo 2016-06-22. Po tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pašalinimo iš pirkimo procedūros, tiekėjams skirti balai buvo perskaičiuoti, tačiau ieškovas apskundė 2016-05-03 dėl techninių balų perskaičiavimo. Pareikšto ieškinio pagrindo dalis idealiai sutampa su ieškinio pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 pagrindu. Ieškovas nurodo, kad atsisakė nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016 dėl to, kad nematė galimybės konkuruoti su AB „Panevėžio keliai“ ir jo partnerio pasiūlymu; po šio tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo tokia galimybė atsirado, t.y. pats ieškovas pripažįsta, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas iš dalies tuo pačiu pagrindu. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016-06-22 nutartyje, atmesdamas jo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties nutraukti civilinę bylą ieškovui atsisakius nuo ieškinio, pripažino ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas 2016-06-22 nutartyje pažymėjo, kad ieškovas turi teisę ginti savo tariamai pažeistas teises naujai priimtu atsakovo sprendimu, pateikdamas teismui naują ieškinį, nepažeisdamas ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Sutiktina, kad naujas sprendimas dėl techninių balų perskaičiavo sudaro naują ginčo dalyką, tačiau ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl naujo dalyko nesuteikia teises kreiptis į teismą tuo pačiu faktiniu pagrindu. Ieškovo nurodytos aplinkybės (vieno iš tiekėjo pašalinimas iš Pirkimo ir atsiradusi dėl to hipotetinė tikimybė laimėti Pirkimą) taip pat nesuteikia teisės pakartotinai reikšti ieškinį tuo pačiu pagrindu, nuo kurio ieškovas buvo atsisakęs. Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo veiksmų, perskaičiuojant techninius balus po tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pašalinimo, teisėtumas ir pagrįstumas, kitos ieškovo nurodytos aplinkybes, tapačios ieškinio pagrindui civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016, negali būti pakartotinai nagrinėjamos (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Dėl analogiškų motyvų teismas atmeta ieškovo 2016-08-03 ieškovo papildomų paaiškinimų argumentus, kritikuojančius stebėjimo sistemos bandymo procedūrą ir bandymo ekspertinį vertinimą.

Kartu teismas pažymi, kad reikalavimas dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą, t.y. ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku.

Dėl ieškovo pasiūlymo A daliai skirtų balų perskaičiavimo.

Ieškovas ginčija perkančiosios organizacijos (atsakovo) 2016-05-03 sprendimą keliais faktiniais pagrindais: 1) atsakovas klaidingai apskaičiavo ieškovui skitą T1 balą už valstybinių registracijų aptikimo ir atpažinimo bandymų rezultatus; 2) atsakovas netiksliai apskaičiavo ieškovui skirtą T2 balą už parengtą Projekto vykdymo programos ir veiksmų planą; 3) atsakovas neteisėtai taikė Pirkimo sąlygų 53.9 punktą, kuris numato teisę atmesti tiekėjo pasiūlymą nesurinkus pereinamojo techninio pasiūlymo balo; atsižvelgiant ir tai, kad techninio pasiūlymo vertinimo tvarka ir kriterijai nebuvo pakankamai apibrėžti, atsakovas negalėjo atmesti pasiūlymo dėl pereinamojo balo nesurinkimo.

Pirkimo dokumentų 53 punktas numato, kad neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo sąlygų 1 priedas įtvirtino, kad pasiūlymas turėjo būti iš dviejų dalių: A dalis – techninis pasiūlymas, pateikiamas pagal A pasiūlymo formą, ir B dalis - finansinis pasiūlymas, pateikiamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytą B dalies pasiūlymo formą. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas (S) apskaičiuojamas sudedant pasiūlymo kanos (C) ir kitų kriterijų balus (T) (Pirkimo sąlygų 53.2 punktas). Kriterijų T balai apskaičiuojami sudedant kitų kriterijų techninių kriterijų balus (Pirkimo sąlygų 53.4 punktas). Valstybinių registracijos numerių atpažinimo vaizdo kamerų bandymo rezultatų išreikštų efektyvumo procentine išraiška (T1) kriterijaus balai apskaičiuojami vertinamo pasiūlymo suteikto balo (P11) ir geriausio suteikto balo (Pmax) santykį padauginant iš šio kriterijaus lyginamojo svorio (Pirkimo sąlygų 53.5 punktas). Analogiškai buvo numatyta skirti balus už valstybinių registracijos numerių atpažinimo rezultatus – kriterijus P12. Projekto vykdymo programos ir veiksmų plano išreikštų kokybinio vertinimu (T2) kriterijaus balai apskaičiuojami vertinamo pasiūlymo suteikto balo (Pr) ir geriausio suteikto balo iš kokybinio vertinimo balų intervalo (Pmax) santykį, padauginant iš šio kriterijaus lyginamojo svorio. (Pirkimo sąlygų 53.6 punktas).

Pažymėtina, kad balų, skirtų už Valstybinių registracijos numerių atpažinimo vaizdo kamerų bandymo rezultatus (P11), skirtų ieškovui ir kitiems tiekėjams teisėtumas ir pagrįstumas negali būti nagrinėjamos bylos dalyku dėl jau išdėstytų motyvų; ieškovo argumentai apie jo stebėjimo sistemos geresnius, nei buvo konstatuoti bandymo metu valstybinių numerių aptikimo rezultatus (procentus), kuriuos patvirtina ieškovo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atmetami be svarstymo. Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apskirtai negali būti vertinamas kaip pasiūlymo vertinimo procedūros dalis, nes pateiktų sistemų bandymas yra Pirkimo procedūros dalis, todėl bandymą atlikti galima tik atsakovo Pirkimų dokumentuose numatyta tvarka. Dėl analogiškų motyvų nevertinamas ieškovo argumentas dėl netinkamai jam skirtų P12 kriterijaus balų. Ieškovo argumentai neva kitam tiekėjui nepagrįstai buvo skirtas maksimalus balų skaičius už P11 kriterijų atmetami, nes buvo nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje Nr. e2-4419-590/2016. Analogiškai negali būti ginčo dalyku balai, skirti ieškovui ir kitiems tiekėjams už kitos techninio pasiūlymo dalies - projekto vykdymo programos ir veiksmų plano vertinimą (Pr). Pirkimo dokumentų nuostatos numato, kad kriterijui T turi reikšmę vertinamojo pasiūlymo ir geriausio pasiūlymo skirtų balų santykis; analogiška sąlyga numatyta ir vertinant T2 kriterijaus balus. Esant tokioms Pirkimo sąlygoms, pašalinus iš pirkimo tiekėją, kurio vertinimo balai buvo pripažinti geriausiais, aplinkybės pasikeitė ir atsirado pagrindas iš naujo perskaičiuoti T1 ir T2 kriterijų balus, atsižvelgiant į geriausių tarp likusių pasiūlymų balus. Atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-12-23 išaiškinimu Nr. 4S-4235, perskaičiavo neatmestų pasiūlymų vertinimus; perskaičiavimo metu likusių tiekėjų pasiūlymai buvo lyginami su tiekėjo UAB „Mitnija“ ir jo partnerių pasiūlymo maksimaliais techniniais balais. Atsakovo pateikti 2016-05-03 viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 6-359 ir Supaprastinto atviro konkurso „Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas“ , pirkimo Nr. 150620, bendro pasiūlymų vertinimo ir techninio ekonominio naudingumo balų (kriterijus T) perskaičiavimo lentelė patvirtina, kad po tiekėjo AB „Panevėžio keliai“ pašalinimo iš Pirkimo buvo atliktas tik pasiūlymams suteiktų techninių balų perskaičiavimas; valstybinių registracijos numerių aptikimo (P₁₁), valstybinių registracijos numerių atpažinimo (P₁₂), projekto vykdymo programų ir veiksmų planai (T2) rezultatai iš naujo vertinami nebuvo. Atsakovas skyrė ieškovo pasiūlymo A daliai 29,472 balų, nepažeisdamas savo Pirkimo dokumente nustatytų pasiūlymo vertinimo taisyklių.

Dėl Pirkimo sąlygų 53.9 punkto.

Atskira ieškovo argumentų grupė – Pirkimo sąlygų 53.9 punkto kritika. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neturėjo teisės atmesti ieškovo pasiūlymo Pirkimo sąlygų 53.9 punkto pagrindu, kuris numato, kad tiekėjo, kurio pasiūlymas surinks mažiau kaip 30 techninio naudingumo balų (T) pasiūlymai bus atmesti; pagal Viešųjų pirkimų tarnybos praktiką tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo taikyti negalima, jei yra akivaizdu, kad ieškovas, net ir gavęs mažiau nei minimalus pereinamasis balas, yra pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Atsakovas gali nustatyti pereinamąjį balą tik tuo atveju, jeigu atsakovas nurodo, kaip konkrečiai reikia parengti pasiūlymą, kad būtų gautas aukščiausiais įvertinimas, be to, sąlygos neturi būti pernelyg abstrakčios. Atsakovas negali atmeti pasiūlymo, kuris atitinka techninę specifikaciją, nors toks pasiūlymas ir nesurinko minimalaus balų skaičiaus. Ieškovo vertinimu, ieškovo pasiūlymo atmetimas neatitinka šių dviejų sąlygų.

Teismas su ieškovo samprotavimais nesutinka. Atsakovo vykdomo pirkimo objektas -Daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos bandomasis projektas (toliau – darbai). Darbų ir su jais susijusių paslaugų apimtis ir prekių kiekis – trijų daugiafunkcės pažeidimų kontrolės ir eismo stebėjimo sistemos postų įrengimas, duomenų saugyklos išplėtimo įranga, tarnybinės stotys (serveriai), programinė įranga, valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos (EIS) išplėtimo ir pakeitimų priežiūros ir techninio palaikymo paslaugos, valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbai (Pirkimo sąlygų 4, 5 punktai). Ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos (atsakovo) 2016-05-03 sprendimo perskaičiuoti ieškovo pasiūlymo A daliai skirtus techninius balus (29,472 balą). Techniniai balai už ieškovo pasiūlymo A dalies vertinimą (T1) buvo skiriami pagal šio tiekėjo siūlomos stebėjimo sistemos bandymo rezultatus, t.y. vertinimas, balų skirimas buvo susijęs su pirkimo objekto dalies (stebėjimo sistemos) vertinimu ir nėra susijęs su ieškovo pajėgumu vykdyti pirkimo sutartį (kvalifikacija). Pagal bandymo rezultatus ieškovo siūloma stebėjimo sistema aptikdavo ir atpažindavo mažiau nei 88 proc. bandymo metu pravažiavusių automobilių valstybinių numerių; toks bandymo rezultatas ekspertų buvo įvertintas kaip netinkamas (0 balų). Ieškovas bandė ginčyti šį rezultatą civilinėje byloje Nr.e2-4419-590/2016, pateikdamas antstolių faktinių aplinkybių konstravimo protokolą. Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, bandymo rezultatai liko nenuginčyti; nagrinėjamoje byloje jie negali būti ginčijami pakartotinai dėl jau aptartų motyvų. Ieškovas be pagrindo teigia, kad jo pasiūlymas, kurio techninis lygis pagal bandymo rezultatas buvo įvertintas kaip netinkamas, atitinka techninės specifikacijos reikalavimus. Pažymėtina, kad ieškovui skirtas antras techninės pasiūlymo dalies vertinimo balas –T2, skiriamas už projekto vykdymo programos ir veiksmų plano parengimą, buvo aukštas; ieškovo projekto vykdymo ir veiksmų plano programa buvo įvertinta kaip parengta gerai (61-80 balai). Tačiau ieškovas pažymi, kad pagal Pirkimo sąlygas net jei tiekėjas surenka pakankamus T2-ir T3 balus, T1 kriterijaus skiriama reikšmė gali nepagrįstai sumažinti bendrą šiam tiekėjui skiriamą T balo reikšmę, nors T1 kriterijaus reikšmė neparodo ieškovo pajėgumo vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teismas pažymi, kad T1 kriterijaus balai suteikiami 7 ekspertų komisijos pagal stebėjimo sistemos bandymo rezultatus, t.y. stebėjimo sistemos atitikimas šiam kriterijui buvo vertinamas objektyviai. Akivaizdu, kad ieškovo kvalifikacija (gebėjimas vykdyti viešojo pirkimo sutartį) situacijoje, kai pirkimo dalyko bandymo rezultatai objektyviai netenkina perkančiosios organizacijos poreikio, negali turėti perkančiai organizacijai lemiamos reikšmės, priešingu atveju būtų pažeistas viešojo pirkimo tikslas.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo argumentais dėl praleisto termino pretenzijai dėl Pirkimo sąlygų 53.9 punkto pareikšti. Atsakovas pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti ieškovo pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 53.9 punkto. Ieškovas nurodo, kad atsakovas priėmė ir nagrinėjo iš esmės ieškovo pretenziją dėl šio Pirkimo sąlygų punkto; teismų praktikoje pripažįstama, kad tokias veiksmais perkančioji organizacija atnaujina praleistą terminą pretenzijai pareikšti. Teismas negali sutikti su tokiais ieškovo argumentais. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama tiekėjų pareiga sąžiningai naudotis savo galimai pažeistos teisės gynimo priemonėmis viešųjų pirkimų procedūrų metu; Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015 nurodė, kad kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešojo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises. Tokiu teisiniu reguliavimu įtvirtinama tiekėjo pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, taip pat siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą. Be to, terminų nustatymas suponuoja teisinės situacijos apibrėžtumą ne tik perkančiajai organizacijai, bet ir tiekėjui, su kuriuo ji rengiasi sudaryti ar jau sudarė viešojo pirkimo sutartį. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Pirkimo sąlygos buvo paskelbtos 2014-04-25 CVP IS, prašymų paaiškinti Pirkimo sąlygų 53.9 punkto turinį ar pretenzijų dėl jo atitikimo Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimams nebuvo pareikšta; ieškovas kilo abejonių dėl šio punkto aiškinimo ar net prieštaravimo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoms tik 2016 m. po jo pasiūlymo atmetimo, t.y. terminas pretenzijai dėl Pirkimo sąlygų pareikšti praleistas ženkliai. Perkančioji organizacija, atsakydama į ieškovo pretenziją, aiškiai pareiškė savo valią taikyti senaties terminą pretenzijai dėl Pirkimo sąlygų pareikšti; į kitą pretenzijos dalį buvo atsakyta išsamiau, nes kartu buvo skundžiamas ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl techninių balų skyrimo ir ieškovo pasiūlymo atmetimo, t.y. nėra pagrindo vertinti, kad ieškovo pretenzijos dalis dėl Pirkimo sąlygų buvo nagrinėjama iš esmės. Teismas sprendžia, kad ieškovas, pareikšdamas pretenziją dėl Pirkimo sąlygų aiškinimo ir taikymo praėjus dviem metams nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo, nebuvo sąžiningas; perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti jo pretenziją. Teismo vertinimu, objektyvių duomenų dėl ieškovo skundžiamų Pirkimo sąlygų prieštaravimo imperatyviems viešųjų pirkimų principams nėra, ergo, teismas neturi pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir svarstyti ieškinio argumentus dėl Pirkimo sąlygų galimo neteisėtumo ex officio. Ieškovo argumentas, kad atsakovas neturėjo pagrindo atmesti jo pasiūlymo Pirkimo sąlygų 53.9 punkto pagrindu atmetamas.

Reziumuodamas teismas daro išvadą, kad atsakovas, perskaičiavęs ieškovo pasiūlymo A daliai skirtus techninius balus (29,472 balą) ir atmetęs ieškovo pasiūlymą Pirkimo sąlygų 53.9 p. pagrindu, nepažeidė Pirkimo sąlygų, imperatyviųjų teisės normų (viešųjų pirkimo principų bei tikslo (VPĮ 3, 39 str.), dėl to ieškinys atmetamas.

Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo, dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Atmetus ieškinį, bylą pralaimėjusios šalies (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

atmesti UAB „Belam LT“ ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.